Viva la France

09.08.25. Viva la Champagne - Reims
Statistika
Marsrutas: Hirson - Reims
Atstumas: 112 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 54 km/h
Viso numinta: 4907 km

Ispudziai
Pasiekiau Reims'a ir Champagne's vynuogynu regiona. Beprotiskai fantastiskai tuo patenkintas. Prancuzijoje jauciuos kaip rojuj po skandinavijos ir beneliukso, daug erdves, nebrangu, grazi gamta, grazus zmones ir ju kalba. Yahoooo... Apsistojau kempinge prie Reimso uz 5 eur/para. Cia pabusiu ilgiau, noriu pailseti ir aplankyti keleta vynuogynu suprasti kaip ir kuo gyvena vietiniai.

09.08.24. Viva la France
Statistika
Marsrutas: Frasnes (B) - Hirson (F)
Atstumas: 113 km
Vaziavimo laikas: 6:15 val
Didz. greitis: 55 km/h
Viso numinta: 4795 km

Ispudziai
Didziausia laime ir dziaugsmas, po triju menesiu keliones ir numintu 4800 km, ivaziuoti i svajoniu sali. Ivaziavau kaip i antrus namus, nors nieko cia nepazistu. Jauciu, kad cia yra tai kas man labai artima, viliuosi tai surasti.
Vakar pasiekus Briuseli belgai pradejo kalbeti prancuzu kalba (pries tai kalbejo olandiskai). Nemoku kalbeti prancuziskai, bet zaviuosi sia kalba. Nuostabu is pat ryto per radija isgirsti snekant prancuziskai, arba parduotuveje sveikintis - bonjour, dekoti - mercy. Ismoksiu ja greitai, jei tik jos man prireiks.
Belgijoje ryte uzsukau i Cheleroj miesta isigyti Prancuzijos zemelapi. Nieko gero neradau, uztat pamaciau dar viena nuostabu miesteliuka. Cia dar karta intuicijos ir saules vedamas labai greitai isvaziavau is miesto. Apie 11 val oras susilo iki +30 pavesyje. Vaziuoti daresi vis sunkiau. Prasidejo pirmieji po 1700km lygumos kalniukai. Zymiai idomiau minti kai gali riedeti nuo kalniuko nemindamas, o paskui letai pakilti ir vel riedeti. Paskutiniame miestelyje Chimey sugalvojau issimaudyti ezerelyje, kuris buvo vienintelis pakeliui pervaziavus visa Belgija. Belgai ziauriai nustebino ikure aplink ezera pauksciu rezervata ir uzdraude maudytis. Papykau ant ju, teko ieskoti upes arba kempingo. Miestelyje nusipirkau belgisko alaus, kuris cia gaminamas labai stiprus. Po dvieju 8 laips. stiprumo 0,33 buteliuku jauciausi atsigaves :). Po alucio ir stipriu pietu greitai pasiekiau svajoniu saly. Prancuzijos pasienyje buvau ir laimingas ir ziauriai pavarges. Prancuzijoje vel galejau dziaugtis miskais, vis delto man kaip lietuviui miskingos vietoves butinos, cia as jauciuos geriau. Vakare pradejus lyti sustojau prie kelio netoli upes. Prasiau diena kad palytu ir kad apsistociau salia upes, va ir gavau viska :). Stebuklai. Lietus atgaivino po kepinancios saules, o upes vanduo nuprause. Einant iki upes teko lipti per spygliuoos vielos tvora, pasibadyti tarp kadagiu ir sliauzti po krumais. Bet vertejo, vanduo buvo saltas, gerai atgaivinantis :) . Po ilgos dieneles visas laimingas ejau miegot.
Reziume apie Belgija ir belgus. Patiko si salis ir zmones. Aplankyti miestai grazus, o zmones draugiski. Dviraciu takai cia nera labai tvarkingi, bet bent jau yra. Labiausiai istrigo, kad is visu pervaziuotu saliu cia radau daugiausia stiklo sukiu savo kelyje, padanga praduriau du kart. Gaila neteko pagyventi kempinge, ir neaplankiau Bruge's miesto, sako jis panasus i Venecija.

Belgija

09.08.23. Belgija, Briuselis
Statistika
Marsrutas: Mechelen - Frasnes
Atstumas: 85 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 41 km/h
Viso numinta: 4682 km

Ispudziai
Ryte palapine buvo permirkus nors nelijo. Rasa tokia didele, kad neatlaiko net 4000 mm atsparumo medziaga. Saule nedrasiai lindo is uz misko, dar nespejusi susildyti oro. Apie 8 val pravaziavo pirmoji dviratininku kompanija, veliau ju buvo dar kelios desimtys. Neskubedamas pusryciavau ir laukiau kol isdzius daiktai. Belgams buvo labai netiketa ir smalsu kas palapineje gyvena, ji gerai matesi nuo tako palei upe, visi nuziuredavo, o kompanijose dar ir smagiai pareplikuodavo. Nusimate karsta dienele, nes jau apie 10 val buvo karsta. Pries isvaziuojant prie mano suoliuko sustojo sportuojanciu dviratininku grupele uzvalgyti asteroidu, pakalbejom trumpai, suzinojau, kad jie turejo zygi dviraciais i Praha...kreditine kortele, viesbuciai ir pan. Pajudejau link Mechelen miesto. Nesunkiai ji pasiekiau ir ilgai cia negaisdamas numyniau Vaterloo link. Kelyje nusprendziau neuzsukti i Briuseli, nes buvo atsibode dydmiesciai, kuo didesnis tuo daugiau laiko jame sugaisti. Deja, neatsispyriau pagundai kai iki jo buvo like gal 5 km, uzsukau :). Ivavau i sostine graziu keliu per miska, veliau iki centro visalaika nuostabia kastonais apsodinta aleja. Kastonai jau mete lapus lyg priminimas jog arteja ruduo. I centra pakliuvau labai greitai be dideliu ieskojimu. Is kart ivaziavau i didziuli parka. Priesais matesi dideli rumai is keletos korpusu. Viename korpuse aplankiau automobiliu istorijos muzieju. Kitame buvo aviacijos istorijos muziejus, ji pasilikau kitam kartui. Parke gausybe poilsiaujanciu zmoniu. Patiko si vieta, sustojau ir as cia papietaut. Belgiskas alutis truputi atpalaidavo, pradejau ilgetis draugu...
Is parko nuvaziavau i kita parka, is ten i aikste, veliau i katedra ir t.t. Nezinojau, kad Briuselis yra toks grazus, susiplanavau pastudijuoti sio miesto istorija veliau, bei dar karta cia sugrizti. Uztrukau apie 3 val, isvaziavau is miesto intuicijos ir saules vedamas tiesiai ten kur reikejo. Sekanti stotele - Vaterloo miestas ir musio vieta. Likus 2 min iki info centro uzsidarymo spejau paimti zemelapi ir trumpa info apie Vaterlo musi. Nuvaziavus 5 km nuo miestelio
pakeliui i Charleroju pasimate didelis pylimas - zymintis legendine vieta. Lipti i pylima nebuvo tikslo, o apie musi nusprendziau pasiskaityti internete, negaisau laiko. Po keletos kilometru nuleido padanga. Pro sali vaziaves zmogus siule pagalba, bet man jos nereikejo...rupestingi tie belgai. Susimontavau nauja kamera ir numyniau toliau. Respects Total degalinems, jos turi veikiancius vandens kranus su geru vandeniu. Leidosi saule, pradejo temti, reikejo rasti vieta stovyklai. Vakaras siltas, be vejo, ramus, dangus giedras, matesi pasakiskai grazus saulelydis, norejosi rasti grazia vieta. Aplinkui jokiu galimybiu apsistoti, laukai aptverti spygliuotom tvorom, miskeliai ir krumynai tankus, kempingu nera. Galvojau bus duobe :). Bet kaip man dazniausiai buna paskutini pusvalandi pries visiskai sutemstant radau apleista apgriuvusia sodyba su sodu, butent tai ko ir reikejo. Isikuriau murinemis sienomis aptverto sodo viduryje. Jausmas kolosaliskas kai per visa diena maciau gal dvi vietas kur galima statyti palapine, o cia radau visa sodyba. Virs galvos zvaigzdetas dangus, aplinkui ramuma, stoviu viduri ir dziaugiuos, kad gyvenu. As karalius. Skani ryziu su razinomis vakariene, arbata ir i miegmaisi. Dar viena nuostabi diena baigesi.

09.08.22. Belgija, Antwerpenas
Statistika
Marsrutas: Breda (NL) - Mechelen (B)
Atstumas: 97 km
Vaziavimo laikas: 5:40 val
Didz. greitis: 32 km/h
Viso numinta: 4597 km

Ispudziai
Siandien ivaziavau i Belgija. Dar viena salis pakeliui i Prancuzija. Dviraciu takai cia panasus i Olandijos tik vienas esminis skirtumas - nebera tiek daug dviratininkams skirtu rodykliu. Vel teko orientuotis pagal zemelapi ir pasaulio salis.
Pirmame Belgijos miestelyje radau 3 dviraciu parduotuves, sekanciame dar dvi, kitame vel panasiai. Vazineja cia su Trek, Merida, Giant ir kitokiais aisku, tiek su kalniniais, tiek miesto, tiek plentiniais. Olandijoje nors ir daug dviraciu, kalniniu beveik nera.
Siandien apziurejau Antwerpena. Po olandijos miesteliuku, jis gigantiskas. Patiko miesto atmosfera. Tik ivaziavus i miesta policininkai padejo surasti centra, centre sudalyvavau afrikieciu sventeje, veliau dar keliose vietose pasiklausiau gatves muzikantu. Zmoniu daug, bet ne tiek kaip Amsterdame. Senamiestis ispudingas. Noriu sugrizti i si miesta veliau be dviracio, noriu ji apziureti atidziau.
Po Antwerpeno ilgai myniau per priemesti,jis toks pat didelis kaip ir pats miestas.
Anksti apsistojau prie upes. Iki Briuselio liko 30 km. Nenorejau rizikuoti del vietos palapinei, nes tik prie upes radau neapstatyta misku apaugusia pakrante. Paskaiciau iki sutemu knyga ir pavakarieniavau.
Reziume apie Olandija. Nors sioje salyje ir yra geriausia dviraciu eismui pritaikyta infrastruktura, is visu aplankytu saliu ji patiko maziausiai. Laisva narkotiku prekyba ir legalizuota prostitucija man asocijuojasi su kriminaliniu pasauliu, gal todel visa laika jauciausi nelabai saugiai. Nepatiko per didelis kiekis zmoniu, per tankus apstatymas ir per didelis judejimas. Buvo per mazai laukines gamtos ir svaraus gelo vandens. Lygumos ne man, minti lengva, bet neidomu. Amsterdama isivaizdavau kiek kitoki, lukesciai neissipilde. Informacija turizmo informacijos centruose brangi, viska reikia pirkti. Salis turtinga, o Ultrechto didziausioj baznycioj prie iejimo radau dezute su prasymu imesti 2 eur uz apsilankyma, absurdas.
Taigi, 10 balu uz dviraciu takus ir 6 balai uz visa kita.

Olandijos pietus

09.08.21. Ultrecht
Statistika
Marsrutas: Ultrecht-Breda
Atstumas: 99 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 30 km/h
Viso numinta: 4500 km

Ispudziai
Dar viena easy ride diena. Ryte apvaziavau ezera prie kurio miegojau, dziaugiaus, kad sustojau toje aiksteleje, nes daugiau vietos palapinei pakeleje neradau. Ezeras tarp dvieju dydmiesciu, tad jame daugybe jachtu, pakrantese jachtklubu ir prabangiu sodybu. Cia olandai ilsisi :). Nuo ezero iki Ultrechto buvo like 15 km. Ultrechtas jaukesnis uz Amsterdama, cia maziau zmoniu. Daug kavinukiu, restoranu, kanalu, laiveliu, keletas ispudingu baznyciu ir daugybe tipisku senoviniu olandisku kotedziniu namu. Miestas grazus, bet neuzsibuvau. Kirtau ji skersai orientuodamasis pagal saule, saule kartais padeda geriau nei rodykles :). Ultrechtas turi didziuli priemesti, vaziavau juo pora valandu su sustojimais. Kompensuodamas vakar neisgerta skysciu kieki prisipirkau vandens, sulciu ir alaus stambiais kiekiais. Parkelyje papietavau su antimis, as lasisa su duona, jos tik duona :). Kartais labai gerai tureti kompanija per pietus, issikalbi, prisijuoki...:) :) :). Po alaus skardines, kelelis buvo dar lengvesnis, miniau visalaika palei autostrada. Ultrechte norejau nusipirkti atsarginiu daliu dviraciui, bet pakeliui neradau ne vienos dviraciu parduotuves. Tas pats buvo Amsterdame, Alkmare ir Groningene. Dviraciu daugybe, o parduotuviu kaipo ir nera. Radau parduotuvele visai mazame miestelyje pakeliui i Breda. Isigyjau zvaigzdziu komplekta ir grandine, kainos cia tos pacios kaip Lietuvoje. Vakarejant pradejau ieskoti vietos stovyklai. Visai netiketai, toje atkarpoje kur tikejaus rasti gausybe pastatu ir zmoniu, radau neitiketinai skaidru ezereli. Jau buvo pradeje temti, suradau grazia pakrante ir isikuriau. Vandens procedura, vakariene ir miegot.
Siandien parduotuvej pirkau sausu salotu is salieru, svogunu, morku, poru ir dar velniai zino ko supakuotu maiselyje, be aliejaus ir be majonezo. 400 gr kainavo gal 2 lt, pigu, greita ir skanu. Neprisimenu ar yra kas nors panasaus Lietuvoje.
Olandijos siaure ir pietus skiriasi. Jei siaureje beveik nera misku ir ezeru, tai pietuose ju pasitaiko. Pietine dalis man idomesne.

09.08.20. Amsterdamas
Statistika
Marsrutas: Alkmar-Amsterdam-Ultrecht
Atstumas: 87 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 30 km/h
Viso numinta: 4401 km

Ispudziai
Rytas sveciuose. Pro stoglangi matesi auksta zydryne, oras nusimate geras. Ton'is jau seimininkavo virtuveje. Pusryciams ant stalo buvo prideta visokiausio maisto ir ka tik iskepta duona. Papusryciavau karaliskai :). O, kaip as dekingas siems zmonems...:). Pries atsisveikinant olandai padovanojo North sea cycle route quash'a, o as jiems brosiurele apie tris pabaltijo salis, atsivezta is Estijos. Atsisveikinau su Silvija ir sedau ant dviracio, Tonis mane palydejo iki miesto ribos. Cia man parode dar viena sena pylima laukuose per kuri buvo nutiestas kelias (veliau pradejau pastebeti, kad tokiu pylimu yra ir daugiau, tik jie apstatyti ir beveik nesimato). Pakvieciau Toni i Lietuva, atsisveikinau ir tesiau kelione vienas. Iki Amsterdamo buvo like tik 40 km. Oro temperatura ta diena buvo pakilusi iki +31, vaziuoti buvo labai karsta. Amsterdama pasiekiau greitai. Pirmieji zoles kvapai, pirmosios gyvenamos barzos, pirmosios atvirai auginamos kanapes, toks Amsterdamo priemestis. Nemokamu keltu persikeliau i pati centra, uzsukau i VVV papildomos info, bet nieko gero ten neradau. Nors tai ir dviratininku miestas apziurineti ji su apkrautu dviraciu yra nepatogu. Minios zmoniu, daug jaunimo, daugybe parduotuviu, kavinukiu ir restoranu, triuksmas, judrus eismas...atvykus i toki miesta is kaimo pievu ir lauku, norisi kuo greiciau pabegti. Apsukau keleta ratu apie centra, pervaziavau keleta centriniu gatveliu, aplankiau didziausia parka, sendaikciu turgu, bet neaplankiau nei vieno muziejaus, raudonuju zibintu kvartalo ir kitu izimybiu, juos pasilikau kitiems kartams. Uzkandau parkelyje ir isvaziavau Ultrechto link. Amsterdamas nera didelis lyginant su kitomis sostinemis, bet zmoniu jame zymiai daugiau nei kitose. Pietaudamas stebejau i oro uosta besileidziancius keleivinius lektuvus, suskaiciavau, kad vidutiniskai lektuvai leidziasi kas 1,5 min. Mase norinciu aplankyti si miesta. Savo kanalais miestas panasus i Venecija, bet tai visai ne Venecija.
Vaziuojant link Ultrechto suradau ezeriuka ir kempinga salia jo. Kempingo kaina buvo labai didele ~15 eur, tad vaziavau ieskoti pigesnes vieteles. Gal uz 1 km radau puikia atokia aikstele tarp medziu visai salia ezero. Issimaudziau, pasigaminau vakariene ir miegot.

09.08.19. Sveciuose pas olandus
Statistika
Marsrutas: Zurich - Alkmar
Atstumas: 98 km
Vaziavimo laikas: 5:30 val
Didz. greitis: 30 km/h

Ispudziai
Gera kai saulute sildo tik pabudus. Prasegus palapine pasimate melynas dangus, jura ir kaimynu balti lyg gulbes kemperiai. Silta, vejelis ramiai dvelkia, tikros atostogos :)...be dideliu patogumu. Vakar nepasiruosiau stovyklavimui vandens, tad ryte turejau tik 0,5 ltr, juroje praustis ar maudytis vengiu, nes vanduo labai surus. Su tiek vandens nusiprausiau ir dar pasilikau karstai dienai atsigerimui. Pasikeiciau stipina, susikroviau daiktus ir ismyniau. Didieji burlaiviai ismyne kartu su manim. Pastebejau, kad dauguma keliautoju dazniausia pajuda 8-9 val. Nuo ryto teko iveikti 29 km ilgio dirbtini Afsluitdijk pylima. Pylimas buvo supiltas per 7m nuo 1920m. siekiant apsaugoti zemes nuo juros potvyniu bei tureti geriamo vandens rezervata. Crazy people. 5000 zmoniu laivais ir kita technika state pylima is 'brushwoods' (krumu :)), molio, smelio ir plytu. Veliau 1933m per ji nutiese kelia. Dabar as juo vaziavau lyg tai butu lietuviskos Neringos juosta. Aplinkui vanduo, melynas dangus, juriniai pauksciai, spygina karsta saule, salia duzgia masinos, pylimo pabaigos nesimato, pradingsta tolumoje. Gerai, kad vejas buvo silpnas, o kelias lygut lygutelis, i kita puse pervaziavau gan greitai, ~2 val :). Den Oever miestelyje susiradau olandiska info centra, kurie cia pavadinti VVV vardu. Aplankius 8 saliu info centrus ir nuolat gaunant naudingos literaturos nemokamai cia nustebino, kad viskas mokama. Amsterdamo zemelapis kainavo 4 eur, o apie Olandija kas, kur, kada vyksta nieko doro anglu kalba neturejo. Nusivyliau centriuku. Cia sutikau pora pankuojanciu vaikinu keliaujanciu senais miesto dviraciais prisikabine didele priekaba abieju daiktams susideti. Padariau foto, nes atrode labai originaliai. Sioje vietoje reikejo nuspresti kur vaziuoti, nes buvo du skirtingi keliai, ar tiesisi i Amsterdama ar i Alkmar aplankyti olandus seima su kuriais susipazinau netoli Stavangerio pries dvi savaites. Paskambinau jiems, nustebinau, kad esu netoliese, pakviete i svecius su nakvyne. Buvo dziugu zinoti, kad vakare turesiu olandu kompanija. Neskubedamas numyniau i pajuri. Kanalai, vejo malunai, kateriai, barzos, dirbami laukai ir daugybe zole rupsnojanciu aviu. Tipiskas olandijos vaizdelis. Pasiekiau miesteli Anna Paulovna, veliau Sint Marten, o is cia netiketai pataikiau i senojo pylimo kelia. Kelias ejo senuoju labai vingiuotu gal 15 km ilgio pylimu isdygusiu tarp lauku. Kaip veliau issiaiskinau vaziavau zeme, kuri pries keleta simtu metu buvo juros dugnas. Olandai nusausino sias zemes atitvere jas pylimu nuo juros ir kanalais bei vejo malunu pagalba ispumpuodami vandeni i kita pylimo puse. Ispudinga darba yra nuveikusi si tauta. Pasibaigus pylimui nuvaziavau i Bergena :), Norvegiskame nebuvau tai bent Olandiskame pabuvojau. Cia Bergenas taip pat salia juros, tik nera nei spalvotu nameliu nei lietaus. Karsta kaip Ispanijoje. Aplankiau pliaza, kur radau daugybe besisypsanciu zmoniu ir dviraciu. Cia papietavau ir patraukiau i Alkmara. Alkmare nesunkiai suradau Ton'io ir Silvij'os namus. Gyvena tipiskame olandiskame triju aukstu kotedze su nedideliu kiemu/sodu. Pasitiko labai svetingai. Isskyre atskira kambari su minksta lova, isskalbe miegmaisi, vakare pavaisino ju pagaminta vakariene, issgerem vyno, prisiminem ju ir mano keliones, pafilosofavome apie kasdiene rutina mieste ir gyvenima nuolat keliaujant. Jau labai velai atnaujinau blogeri ir perziurejom mano nuotraukas.
Kaip butu lengva keliauti jei tureciau daugiau pazistamu ar draugu salyse per kurias keliauju. Idomu buvo pamatyti kuo gyvena vietiniai, daugiau suzinoti apie Olandija, gerai pailseti ir svarbiausia, prisiminti namus :), komforta, skanu maista, jaukia aplinka.

Olandijos siaure

09.08.18. Statistika
Marsrutas: Winsum (NL)-Zurich (NL)
Atstumas: 118 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 32 km/h
Viso nuvaziuota: 4216 km

Ispudziai
Idomi diena. Ryte neskubejau, norejosi pailseti. Oras buvo nuostabus, kempingas grazus, bet nelabai populiarus, nes likau jame vienas, visi (3 seimos) anksti isvaziavo. Pajudejau apie 12:30. Po valandziukes pasiekiau Lauwersmeer nacionalini parka prie pat juros. Cia ornitologu rojus, rodos, kad maciau bent keleta ereliu. Aplinkui ezerai, meldai, saltalankiai, smelis, pievos, biskis misko, placios erdves. Sauleta, silta, irengti pliazai, tikras kurortas. Uz sito gerio, salia privaziavau Lauwersoog miesteli su uostu ir puikia panorama i jura bei i priesais esancia Schiermonnikoog sala (pavadinimai cia sudetingi, neperprantu olandu kalbos). Papietavau ant pylimo su vaizdu i jura. Kadangi 27% Olandijos yra zemiau juros lygio, nuo senu laiku zemynas nuo juros apsaugotas dirbtiniais pylimais. Tokia uztvara per visa pakrante atrodo ispudingai, sunku isivaizduoti kiek darbo i tai yra ideta. Palei pylima ir laukais numyniau iki Dokkum, is cia i Leeuwarden. Pakeliui truko stipinas. Dar del statistikos pamirsau pamineti kad ryte pasikeiciau grandine po 1500 km (pries tai keiciau Norgej kai buvau nuvaziaves 2600 km). Vakare norejau pervaziuot 29 km pylima per jura, bet pakeliui uz Zurich miestelio radau rekreacijos zona pusiasalyje su geru vaizdu i jura. Sustojau apie 20 val. Vakaras buvo ypatingai ramus ir siltas, tokio seniai nebuvo. Salia vienoje puseje stovyklavo keletas seimu su naujais kemperiais, kitoje - vokieciai atplauke su senais dvistiebiais dideliais burlaiviais. Truputi pavydejau jiems tokio komforto :), bet viskas ateityje, viskas pasiekiama. Dabar svarbu gauti darba prancuzijos vynuogyne :).

Vokietija per tris dienas...Olandija cia pat

09.08.17. Kirtau Olandijos siena
Statistika
Marsrutas: Stickhouse (D) - Winsum (NL)
Atstumas: 112 km
Vaziavimo laikas: 6:45val
Didz. greitis: 30 km/h
Viso nuvaziuota: 4098 km

Ispudziai
Rytas puikus. Palapineje del dideles oro dregmes is vidaus tiek prirasojo, kad pradejo laseti. Sotus pusryciai ir i kelia. Marsrutas driekesi palei kanala. Aplinkui laukai, pievos, jose ganosi avys, karves ir arkliai. Karts nuo karto kanalu praplaukia laivelis. Svelniai dvelkia vejelis. Ir grazu ir lengva. Sios dienos tikslas buvo pasiekti Groningen'a Olandijoje, iki jo apie 100 km. Vokietija stengiausi pervaziuoti greitai, bet pakeliui pasitaike Lidl supermarketas ir Leer'o miestelis. Lidl prekiu kainos lyginant su lietuviskom labai konkurencingos, kai kas tikrai yra pigiau. Mineralinis vanduo 1,5 ltr - 0,5 lt, skani duona 500 gr - 3 lt, sveikuoliski dribsniu batoneliai 8x25 gr - 3,45 lt, makaronai 500 gr - 2 lt...ir t.t. Kainos cia ir Lietuvoje stebina. Leer'as ir jo apylinkes - vokietijos dviratininku meka :). Per Leer'a eina Dolardo ilankos dviraciu kelias. Dviratininkams cia tikras rojus, takai idealius, zenklinimas idealus, maciau net pora paminklu dviraciui :). Dar vertas demesio miestelio senamiestis, uztrukau cia truputuka. Toliau numyniau i Bunde, pakeliui per upe persikeliau dar vienu keltu. Is Bundes i Olandija. Kada kirtau siena nepastebejau, nes nebuvo zenklu, supratau, kad esu kitoj saly is masinu numeriu :). Is kart pasikeite namu architektura. Daugybe ukininku, miestas prie miesto, masina po masinos, miesteliuose begale dviratininku. Pirmas ispudis pamacius uzmiescio namus buvo jog olandai megsta prabanga, tik veliau pamaciau, kad dvarai, kuriuose jie gyvena, tai dvieju aukstu namas prijungtas prie ukinio pastato -mfermos, garazo, kleties ir dar velniai zino ko. Architektura sioj saly graziausia, miesteliuose visi namukai isskirtiniai, visi is plytu, bet statyti kaip meno kuriniai. Dviraciu takai platus ir lygus, zenklai daug kur pastatyti kartu su automobiliams skirtais, tiesiog yra kita spalva isskirtas zenklas dviraciams. Iki Groningen'o teko paminti pries stipru veja, padirbejau is peties. Pakeliui vaziavau salia kanalo, laivu statyklos, keista buvo pamatyti tanklaivi stovinti tarp pievu. Iki juros buvo like apie 40 km. Groningenas vienas is didesniu Olandijos miestu. Didelis, grazus, senas. Pribloske dviratininku gausa, keistas vaizdas kai jie lenda is visur ir dideliais greiciais. Miestas prigrustas senu dviraciu, dauguma parudije ir girgzdantys :). Daugybe kanalu, kanaluose stovi jachtos, kateriai ir barzos. Netycia uzklydau i raudonuju zibintu gatvele :), moteris parsidavineja vitrinose, neiprastas vaizdelis. Ilgai nesinorejo buti mieste, ismyniau ieskoti kempingo. Su vieta palapinei Olandijoje tikrai blogai, visur ganyklos arba dirbamos zemes. Retai kur miskeli pamatysi.Apie 20 val Winsume suradau kempinga. Salia kanalo, prieplaukos, vieta grazi. Bandziau pasidereti, bet nieko nepesiau, sumokejau 8,5 eur. Vakariene ir miegot.
Dangus pilnas zvaigzdziu, o temsta zymiai anksciau.
Pastebejimas keliaujant is siaures i pietus. Jei norvegijoje javai dar tik brendo, tai danijoje juos jau pjove, o vokietijoje jau zeme are ir akejo.
Prisimenu, kad isvaziuojant is Lietuvos vaikams buvo prasidejusios vasaros atostogos. Vokietijoje jau prasidejo mokslo metai, grazu ziureti kai vaikai dviraciais i mokykla vaziuoja.

09.08.16.
Statistika
Marsrutas: Bad Berkesa - Stickhausen
Atstumas: 117 km
Vaziavimo laikas: 6:45val
Didz. greitis: 31 km/h
Viso nuvaziuota: 3986 km

Ispudziai
Vokietijos dviraciu taku sistema - tobula, vadovaudamasis rodyklemis nuvaziavau toliau nei tikejausi. Kol kas Vokietija pirmauja pagal dvratininkams paregta infrastruktura ir dviratininku skaiciu.
Pradejau diena gerai isimiegojes, nepaisant iki 5 ryto vykusios kanojininku diskotekos. Nuo ryto oras puikus, dangus giedras, aukstai aukstai saule :). Jau visa savaite nebuvo dienos, kad lytu, tikras atsigavimas po Norvegijos. Kuo pieciau tuo maloniau keliauti. Isvaziavus i kelia nuotaika buvo beprotiskai fantastiska. Su vejeliu nulekiau iki Bremer-Haven. Miestas didelis, turi uosta, modernu Klimahaus muzieju ir biznio centra. Nors ir buvo ka aplankyti, negaisau tam laiko ir numyniau i perkela. Cia uz 3,2 eur persikeliau per 'vokiska fjorda' i Nordhamn. Nuo Nordhamn myniau i Werdena, o is ten iki Stickhausen. Visai netiketai tame miestelyje radau labai gera info centra, su tualetais, dusu ir informacija apie apylinkese esancius kempingus. Artimiausiame kempinge prie ezeriuko paprase 9 eur uz nakti. Pagailejau pinigu ir apsistojau visai netoliese salia kanalo pievoje, kuri labai primine golfo aikstyna :). Kaiminysteje pievoje vaikstinejo gandras, gaude varles, leidosi saule, kilo rukas, o as ruosiau vakariene is ryziu ir razinu.
Siandien vel buvo momentas kai numyniau keleta kilometru net nepastebejes kaip, kojos dirbo sau o galva sau. Minimas darosi iprasta busena, neisvengiamai reikalinga gyvybei palaikyti :).

09.08.15. Statistika
Marsrutas: Hamdorf-Bad Berkesa
Atstumas: 114 km
Vaziavimo laikas: 6:15val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 3868 km

Ispudziai
Nakti sapnavau draugus, tevus ir kazkoki veiksma Lietuvoje. Truputi pasiilgau, Kiel'is cia pat, sokciau i kelta ir po paros buciau Klaipedoje. Vakar galvojau apie grizima, bet tik trumpam, savaitelei. Noretusi grizti pailseti prie Baltuju Lakaju ezeriuko, aplankyti lofta, draugus, tevus.
Rytas sauletas, oras nuostabus. Atsisveikinau su geruoju kempingo savininku ir patraukiau link Nord und Ost see kanalo. Keletas km per kaimeli, laukus ir kiemus ir as buvau salia ispudingo plocio ir gylio kanalo. Kanala kase ir tobulino virs 100 metu, pradeta nuo 1985 m. Jo ilgis 98 km, tam kad sujungti siaures ir baltijos juras bei tureti savo priejima prie Baltijos vokieciai investavo per 1 mlr. markiu. Grazu ziureti kai kanalu praplaukia maza valtele, o paskui ja didziulis krovininis laivas. Palei kanala krantuose eina dviraciu kelias, vaziavau juo keleta kilometru. Pute labai stiprus priespriesinis vejas, pabodo jam priesintis ir nusprendziau pasisukti taip kad pustu i sona. Persikeliau nemokamu keltu i kita kanalo puse ir laukais numyniau i Gokels'a. Is cia pasukau link Itzehoe, o pasiekus si miesta i Gluckstadt. Gluckstadt'e planavau persikelti per Elbe. Prie kelto sestadieni stovejo gal 200 masinu, malonu buvo visus bent cia aplenkti :). Nors dirba 4 keltai, bet eile vistiek susidare, net ir Vokietijoje :). Zemupyje Elbe gal kokiu 3 km plocio, vanduo rudas, upeje didelis laivu eismas. Persikeliau per upe uz 2,5 eur. Kitam krante papietavau ir nukeliavau toliau. Dviraciu takai cis idealus, per diena tik 10 km myniau keliu, visur kitur yra atskiras kelias dviratininkams. Jau vakarejant kelyje sutikau vokieti, apie 60 metu, grizinejo dviraciu is Islandijos i Miunchena. Isikalbejom, pasirodo buvo numynes is Kristiansand i Nordkap Norvegijoje. Palinkejom vienas kitam gero kelio ir nulekiau i prieki. Pasiekus Bad Berkesa, radau ezeriuka, jachtu prieplauka ir kanojininku klubo stovyklaviete. Cia mane uzkalbino porele, isikalbejom, pasirodo vyras yra keliaves dviraciu po Baltijos salis, pirmasis per mano kelione atpazino Lietuvos veliava. Bekalbant priejo kitas vokietis is kanojininku klubo, uzklausiau jo ar negaleciau pas juos apsistoti, gerai pagalvojes parode vieta palapinei, kur yra dusas ir pakviete prisijungtinprie vakarelio. Ta vakara jie svente klubo 60 m. jubilieju, nusimate smarkus vakarelis. Be to dar ir miestelis svente kazkokia svente, tad veiksmo buvo. Jau sutemus stebejau zibintais papuostu kanoju plaukima kanalu, veliau ispudingus fejerverkus vis ezero. Dar veliau buvo pagunda prisigerti su kanojininkais alaus po 1 eur uz bokala, bet nebebuvo jegu.
Malonus zmones tie vokieciai, antra naktis nemokamai komfortabiliom salygom :).

09.08.14.
Statistika
Marsrutas: Flensburg-Hamdorf
Atstumas: 100 km
Vaziavimo laikas: 5:45 val
Didz. greitis: 38 km/h
Viso nuvaziuota: 3753 km

Ispudziai
Rytas ankstyvas, keliausi 6. Malonu vel ryte isgirsti paukscius (Danijoje ju arba nera arba kyrai su zuvedrom, man jie nepatinka). Susikroviau daiktus ir ismyniau i vakar nusiziureta vieta pusryciaut. Pusryciai iskysulyje su vaizdu i jura ir "Palatine" tanklaivi. Aplankiau info centra, nusivyliau informatyvumu, Danijoje buvo geriau. Miestas svente gimtadieni (virs 700 m) krantineje visi ruosesi mugei ir renginiams. Nuvaziavau i Phanomenta muzieju, cia iejimas buvo per brangus (9 eur), neiejau. Dar karta pervaziavau pesciuju aleja. Ji ispudinga, keletos kilometru ilgio. Uzsukau i specializuota turizmo prekiu parduotuve, isigyjau maisa nuo lietaus priekiniam krepsiui. Kainos vokiskos, t.y brangiau nei Danijoje, bet yra ir pigesniu nukainotu prekiu. Toliau, knygyne kazkodel isigyjau smulku Olandijos ir Belgijos zemelapi. Bijau pasiklysti :). Aplankiau dar keleta zymesniu vietu ir pasukau uzmiescio link. Oras buvo idealus keliauti. Sauleta, bet ne per karsta, vejuota, bet ne per stipriai. Suradau kelia i Schlveswig ir visus 30 km numyniau dviraciu taku. Respectas vokieciams uz tokius takus. Orientuotis nesunku, nes yra zenklai dviratininkams. Pakeliui sutikau nemazai vienadieniu keliautoju, malonu, kad cia prasilenkiant visi sveikinasi. Schleiswige papietavau ir neplanuotai aplankiau Schloss Gottorf muzieju. Muzieju sudaro keletas daliu, didingi hercogu rumai, sodas ir meno galerijos. Viska apziureti kainuoja 12 eur, norit patekti tik i meno galerija - 8. Pasirinkau tik meno galerija, nes cia gyvai galejau isvysti Piccaso, Chagall, Magritte, Oelze, Klee, Tanguy, Braque, Miro, Marc ir kitu garsiu dailininku paveikslus. Po tiek nuvaziuotu km, gyvenimo laukinem salygom, reikejo kazko super civilizuoto, grazaus, harmoningo. Meno galerija buvo tai ko reikejo. Spalvos, linijos, seseliu zaismas, ritmas, paslaptis, precizika technikoje. Ekspozicija paliko didziuli ispudi. Vertinti dailininka is keletos eksponuojamu paveikslu negaleciau, bet isimintesni buvo Piccaso, Klee, Marc, Magritte ir Chagall darbai.
Po muziejaus grizau i kelia ir numyniau dar 40 km. Sustojau salia upes vokiskame, tikriausia vienos zvaigzdutes, kempinge. Grynu pinigu neturejau tik korteleje, kempingas labiau panasus i privatu sodybos kiema, salia alubaris...galvoju korteles neprims, angliskai nesusisnekesiu. Jau norejau isikurti kitoje kelio puseje kaimelio maudykloje su dusu!, bet nusprendziau pabandyti. Pasitiko toks linksmas vokietis, isklauses ko ieskau is kart pradejo aiskinti kur kas yra, kur palapine galiu statyti, dave 1 marke karstam dusui. Tada norejau sumoketi, 3 eur, nes tiek turejo kainuoti kempingas, bet neturejo kuo nuskaityti korteles. Pasiklausinejo is kur as, kur vaziuoju, linksmai pasisnekuciavom ir gavau nemokama nakvyne. Super!

Easy ride in Denmark

2009.08.13. I Vokietija

Statistika
Marsrutas: Ejsberg - Flensburg
Atstumas: 142 km
Vaziavimo laikas: 7 val
Didz. greitis: 44 km/h
Viso nuvaziuota: 3653 km

Ispudziai
Dienele is lengvesniuju. Visa diena saule ir vejas. Vejas i nugara, padejo minti, kad visalaika taip :). Dienos rezultatai...daug numintu kilometru ir aplankyti du ispudingi miestai, tai Ribe ir Flensburg (Vokietijoje). Ribe - pats seniausias Danijos miestas, turi grazu senamiesti. Flensburgas - pats didziausias miestas nuo Stockholmo :). Aplamai, atrodo kerti siena, kelias tas pats, gamta panasi, o daugiau viskas kitaip. Vokietijos uostamiestyje daugiau prabangos, daugiau laisves, anarchijos, dideli masteliai. Vokietija yra Vokietija. Vel reikes perprasti nauja tvarka. Nauji zmones, naujos parduotuves, nauji dviraciu takai, naujos rodykles... Reiks mokytis is naujo. Vaziuoju ieskoti vietos palapinei, info centras uzdarytas nezinau kur kempingai, teks susirasti kokia grazia vieta prie vandens.

2009.08.12. Easy riding
Statistika
Marsrutas: Hvide Sande - Ejsberg
Atstumas: 99 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 42 km/h

Ispudziai
Daug minimo, saules ir vejo. Beveik visa kelia vaziavau pavejui, greitis lygiam kely buvo tarp 25-40 km/h, kaip su kroviniu visai neblogai sakyciau. Pakeliui aplankiau keleta kurortiniu miesteliu, visi jie cia idomus ir verti demesio. Visuose klesti drabuziu parduotuves, prekyba vyksta tiesiog lauke, daug isspardavimu, daug zmoniu. Neatsispyriau ir as pagundai, kai preke pardave uz 1/4 pirmines kainos. Isigyjau "Golite" striuke nuo lietaus, lengva, grazi ir pigi, bus gerai. Vertesnis demesio yra Ejsberg uostamiestis. Jame gyvena 83 tukst zmoniu, yra jauniausias Danijos dydmiestis. Radau salia miesto kempinga (3 zvaigz), bet sezono metu jis man per brangus (115 kr). Parkas vienai nakciai pats tas, jame ir zole nupjauta, ir pavesine su stalu yra, ir tualetas ir siuksliadezes salia, pusiau kempingas, karsto vandens tik truksta :).
Numyniau 100 km, o pavargau kaip po 200 km.
Akys merkiasi, labanakt.

2009.08.11. Danijos pajuriu i pietus
Statistika
Marsrutas: Thyboron-Hvide Sande
Atstumas: 86 km
Vaziavimo laikas: 4 val
Didz. greitis: 40 km/h

Ispudziai
Vis sunkiau darosi rasyti, vakare bunu labiau pavarges...silpstu :). Sia diena dar aprasysiu.
Ryte pasitiko saule ir vejas. Bechilinant po pusryciu netiketai uzlijo. Supratau, kad oras bus permainingas. Neatspejau, nes visa diena sviete saule ir pute stiprus vejas. Nakti prastai issimiegojau del lietaus ir vejo. Palapine buvau uzdenges plevele, kuri beprotiskai garsiai plazdejo. Norejosi nuimti, bet be jos sia nakti buciau prapuoles. Apie 2:30 atrode, kad kas kibirais vandeni piltu, liutis truko apie pusvalandi.
Persikeliau keltu (27 kr) i Thyboron, miesta ant iskysulio galiuko, jame neuzsibuvau. Isvaziavau is miesto Nr1 keliu. Visalaika pagal pajuri. Kelias veda salia kopu, tiesus, lygus, vaziuoti vienas malonumas. Sia atkarpa vertinu kaip viena is graziausiu Danijos vakaru pakrantej. Vaziuoji laukais, visai salia pakrantes, uzvaziuoji ant kopu, nusileidi, ivaziuoji i miesteli, uzsuki i parduotuve, uzkandi sausainiu ir vaziuoji toliau :). Si atkarpa unikali tuo, kad visa kelia is abieju pusiu tave supa vanduo, jura ir ezerai. Visa kelia, kelias, saule ir vejas, vejas, saule ir kelias. Mintyse vienintelis tikslas - greiciau pasiekti Prancuzija.
Sustojau kempinge tarp kopu, vakare pasirode lyg mirazas, bet jis buvo tikras. Nuostabi vieta, vienintelis toks laukinis is visu per kelione matytu.

2009.08.10. 100 km lengvai
Statistika
Marsrutas: Klim kempingas - Thyboron
Atstumas: 100 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 54 km/h
Is viso nukeliauta: 3327 km

Ispudziai
Siandien numyniau 100 km per 5 val.
Pradejau minti nuo 12:30. Ryte neskubejau, norejau organizmui leisti kuo daugiau pailseti. Sociai papusryciavau ir pasigaminau dar sotesnius pietus. Islydejau paskutinius vokiecius. Pasirodo jie nuo ankstaus ryto lauke kol nustos lyti. Tik apie 10 aprimus lietui jie pajudejo. Likau paskutinis is dviratininku. Po dienos pertraukos organizmas akivaizdziai sustiprejo, atslugo koju raumenu skausmas, pagerejo nuotaika, vel norejosi sugrizti i kelia. Pertaukos ir poilsis tokioje kelioneje reikalingi. Pirmas taskas, kuri norejau aplankyti dar pries dvi dienas, buvo Bulbjerg iskysulys su 47 m aukscio kalva. Nepakeliui, bet numyniau. Iki vietos reikejo minti 10 km zvyru, asfaltu ir betoniniu takuciu. Pamates zole apaugusia kalva nusivyliau. Informacijos stende rasoma, kad tai kazkada buvo sala, kad cia buvo irengtas gynybos postas per II pasaulini kara, kazkas apie paukscius, zodziu is nieko ispute burbula. Pagalvojau, kad jei Lietuvoje aprasytume visus grazesnius objektus, parengtume jiems aplankyti issamius marsrutus, butu dar idomiau nei Danijoje. Prisiminus sutiktus olandu ir vokieciu turistus, pastebejau, kad visi turi specialius dviratininkams skirtus saliu ir ju regionu zemelapius su smulkiausiais aprasymais kas, kur, kokiu keliu ir pan. Didziausias isskirtinumas keliaujant skandinavijoje yra saugumas ir dviraciu taku sistema. Kaip ta pasiekti Lietuvoje? Danijos reljefas panasus i Lietuvos, graziu vietu mes turim, truksta...gal pinigu ir noro...Tik ivaziavus i Danija akivaizdziai padaugejo turistaujanciu dviratininku, per diena gali pamatyti desimtis. Zmones vaziuoja savaitei, kai kas savaitgaliui, labiau arba maziau apsikrove. Svarbiausia, kad turedami tokia infrastruktura danai skatina saugoti gamta ir savo sveikata. Maziau vazinejimo automobiliu, maziau sedejimo namuose. To pagalba ir sukuriama pati laimingiausia vieta pasaulyje. Vakar kelyje maciau mociute gal 70 metu dvirati minanti, salmas ant galvos kreivas, vos pajuda, bet mina, saunuole. Bunant Allborg'e ir Thisted'e maciau daugybe moteru ant dviraciu, uzsidejusios nedidelius krepsius pirkiniams susideti ir vaziuoja kur reikia. Vyrai dviracius daugiau naudoja laisvalaikiu kaip sporto priemone arba keliauja jais. Dviraciu takais cia galima keliauti po visa sali, visur ju yra, o jei nera tai zenklai veda per kaimelius ir visur asfaltu. Nuostabu. Dviratis sioje salyje uzima svarbia vieta :).
Keliauti Danijoje yra nuobodoka, visur tas pats, lygumos, dirbami laukai, vejo malunai, fermos, kaimeliai, ir mesliuko kvapas. Misku mazai, upiu mazai, ezeru galima sakyti nera. Idomiau tik pajuryje. Kaimeliai panasus i lietuviskus, aisku tvarkingesni. Danijoje kaimeliuose irengtos meno galerijos, cia ju daugybe! Nebuvau nei vienoje, bet rodykliu kviecianciu aplankyti maciau daug. Siandien vienoje vietoje pasiseke pamatyti didziausia kaimo baznycia skandinavijoje ir originalu restauruota vejo maluna. Nelabai suzavejo, nes tevyneje tokiu yra zymiai daugiau. Vakarejant ivaziavau i pusiasali, tokia plonyte juosta tarp vandens, i pauksciu roju. Per ji veda kelias, 9 km, tiesus kaip styga, kelio gale keltas keliantis i Thybaron miesta. Pries kelta pamaciau grazia vieta stovyklai, be draudziamuju zenklu kempingauti. Palapine, maistas ir saldziu sapnu.

2009.08.09. Poilsio diena Statistika
Marsrutas: Klim kepingas
Atstumas: 0 km
Vaziavimo laikas: 0 val
Didz. greitis: 0 km/h

Ispudziai
Ryte nusprendziau dienele pailseti. Saule, silta, gyvenimo salygos kurortines, organizmas prasosi poilsio, rubai prasosi isskalbti.
Is pat ryto isbandziau skalbykla. Skalbimas su milteliais kainuoja 30 kr. Skalbia pusetinai, geriau nei rankomis. Kol vyko skalbimo procesas papusryciavau. Ryziai su razinomis ir sotu ir skanu. Vokieciai pamate mano maisto dozes bande saipytis, bet kai paaiskinau is kur atvaziavau ir kiek numyniau paziurejo pagarbiai :). Po pusryciu issidziausciau rubus, emiausi dviracio plovimo ir tiuningo darbu. Uztrukau ilgai, bet rezultatu buvau patenkintas. Pazeminau vaira, nuemiau ratu atsvaistus, perdejau gertuves laikykli, pakeiciau spynos vieta, visa nuploviau ir sutepiau. Atrode sportiskesnis ir vel kaip naujas. Po siu darbu islydejau i kelione vokietuku porele ir pasigaminau pietus. Ech, tokiu skaniu neturejau nuo Mjoso laiku. Kiaulienos kotletukai, virti zirniai su pakeptais svoguneliais, garnyrui - mazi pomidoriukai. Valgiau net seiles varvejo :). Per pietus isikalbejau su likusiu vokietuku. Pasirodo vyriskiui 59 metai, buhalteris, po sirdies operacijos. Dviraciu per 13 metu numyne 48000 km. Zmogus nuolat su sypsena veide. Zmona tokia pat entuziaste kaip ir vyras. Dabar abu keliauja aplinkui Limfjoda. Saunuoliai. Po pietu pasivaiksciojau po kempinga, nuejau iki juros, cia pastaciau tura is baltu akmenu. Tikiuosi, kad turas isstoves iki kito karto kai cia apsilankysiu. Grizes vel pavalgiau ir palapineje anksti uzmigau (apie 20 val). Visa diena vienoje vietoje, valgiau, vaikstinejau, ilsejausi ir truputi dirbau. Diena prabego greitai, bet turiningai. Dabar rasau ir klausaus kaip tolumoje griaudzia griaustinis, o palapineje ropineja vabalai. Reikia juos isgaudyt, bo neduos ramiai miegot :).
Nesimiega. Virtuveje silciau, sausiau ir sviesiau. Pasidariau zalios arbatos prie pyrago. Klasau Coldplay, girdziu kaip i siaudini stoga krenta lietaus lasai, geriu arbata ir valgau pati skaniausia pasaulyje pyraga :). Pasiilgau namu silumos, bet zinau, kad grizus neuzilgo vel noretusi keliauti. Vakar vakare lyjant myniau per miestelius ir maciau kaip zmones svente sventes, girdejau kaip uz namo sienu verkia vaikai, maciau kaip ilgesingai pro langa mane nulydejo mociute, visi buvo saugus ir ramus... visi turejo namu siluma. Siek tiek pavydejau jiems. Bet vis delto, keliaudamas as atrandu ir patiriu daugiau. As kaip migruojantis paukstis, skrendu nepaisant kliuciu, nes zinau jog ten kazkur bus silciau :).

2009.08.08. Allborg ir fjordas
Statistika
Marsrutas: Rodhus-Allborg-Klim
Atstumas: 110 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 43 km/h

Ispudziai
Sugalvojau pamatyti kaip daniskas dydmiestis atrodo. Issiruosiau i Allborg'a. Nepakeliui, bet labai smalsu buvo. Sauleta, vejuota, iki miesto 30 km. Numyniau per 1.5 val., per kaimelius, fermas, dirbamus laukus. Apziurejau kaip gyvena danai. Lyginant su Svedais ir Norvegais daniskos sodybos atrodo kukliai. Muriniai vienaauksciai namai, plytos tinkuotos, dazytos arba dekoratyvines. Daugelis namu prastais siferiniais stogais, be stoglangiu. Kitose skandinaviskose salyse siferis didele retenybe, o pastatai dauguma is rastu. Suprantama, Danija turi mazai misku, rastiniu namu neprisistatysi. Graziausiai cia atrodo ukininku fermos. Super didelis kiemas, super dideli pastatai, tiek gyvenamas, dvaro tipo, tiek ukiniai, visi pastatai muriniai, baltai dazyti. Kiemuose stovi super galinga ukine technika ir nauji lengvieji automobiliai. Nepaisant prabangos, kvapas prie visu fermu vienodas, mesliuku kvepia. Taip dairydamasis atvaziavau i Allborg'a. Miestas pastatytas ant fjordo kranto, turi aerouosta, jachtu ir didesniu laivu prieplauka, labai prasta juros muzieju (buvau), zoologijos parka (jame nebuvau) ir nedideli senamiesti - centra. Daugybe zmoniu, daug ju su dviraciais, daugybe parduotuviu, dauguma aprangos, nemazai kavinukiu ir baru. Kadangi buvo sestadienis, zmones apsipirkinejo ir chilino kavinukese. Apsukau ratuka, pasisemiau 'laimes' ir pasukau 23 keliu is miesto. Pravaziuojant jachtkluba pastebejau, kad cia yra viesa virtuvele, skalbykla, tualetai ir dusas. Keliaujantiems dviraciais tas labai pravercia. Prie jachtklubo radau nedideli zveju rajoneli, kuriame vyko sendaikciu turgus. Geru daiktu neradau, bet veiksmas patiko, atrodo, kad zmones cia susirinke daugiau ne uzsidirbt, o pabendraut. Is ko supratau, kad tai zveju rajonas? Ogi is to, kad namukai cia labai mazi, primena lietuvisku sodu namelius, kiekvienas unikalus, ant sienos tai butaforine ryklio galva, tai laivelis, tai irklai pakabinti. Cia jautesi nepriklausomu, menisku zmoniu dvasia. Kontrastas yra naujoji danisku gyvenamuju pastatu architektura, ji lygiai tokia pat kaip naujos statybos 3-5 aukstu daugiabuciai Lietuvoje. Tie patys snobiski, vienodi, grazus, brangus, istaigingi apartamentai.
Palikau Allborga ir ismyniau link juros. Miniau ilgai ir nuobodziai, kol nepradejo lyti. Lietus viska apverte aukstyn kojom. Vel prisiminiau norvegija, jos liutis ir dregme, taip nesinorejo to paties Danijoje. Lijo 4 val, gerai, kad buvo silta +18. Perslapau kiaurai. Dairiausi patogios vietos kempingui, bet antra diena nieko gero neradau, nusprendziau isbandyti tikraji kempinga. Pirmas pasitaikes buvo :) 5 zvaigzduciu. Cia ir pasilikau, tokie man patinka. Pasirodo 5 zvaigzduciu gali kainuoti maziau nei 3-ju, Hirtshale prase 90, o cia 75 kr (36 lt) zmogui su palapine. Kempinge daugybe sanitariniu punktu, moterims, vyrams ir seimoms su villeroy&boch, grohe santechnika, keli didziuliai pastatai - virtuves, juose nemokamos virykles, elektra ir griliai, didziulis vaiku zaidimu aikstynas, kuriame yra Net skateparkas, vaiku zaidimo kambarys, vaiku zaidimu ir sporto sale, TV kambarys, restoranas, baras, fast-food uzeiga, parduotuve, veikianti beveik visa para be savaitgaliu, vandens pramogu centras, jura uz 300 m ir daug erdves visiems. Viskas nerealiai grazu ir patogu ! Susipazinau su dviem vokieciu dviratininku porom, bet per daug nesusibiciulavom. Panasu, kad vokietukai angliskai prastai sneka, zmones buvo virs 50 metu amziaus. Pasistaciau palapine, nusiprausiau po dusu prakaita ir siltoj virtuvej pasigaminau vakariene su vynu. Ziauriai pavarges ejau miegot.

2009.08.07. Keltu i Danija
Statistika
Marsrutas: Kristiansand - Hirtshal-Rodhus
Atstumas: 88km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 44 km/h

Ispudziai
Pabudau kaip bomzas :), ant pieveles jachtu prieplaukoje. Cia pat miesto centras, bet taip anksti (5:30) aplinkui nei vieno zmogaus. Zole pasidengusi rasos laseliais, miegmaisis irgi, dangus giedras, saule nedrasiai lenda is uz miesto pastatu. Silta. Pauksciai klykauja, kalbasi, pesasi tarpusavyje. Diena bus nuostabi :). Papusryciauju ir i kelta. Sumoku 240 lt uz 3:15 min pasiplaukiojima prabangiu Superspeed keltu. Norvegiskas laivas, norvegiskos kainos. Prisimenu kaip pigu ir gera keltis is Suomijos i Svedija su "Talinku". Cia i Danija keliasi neiprastai daug dviratininku. Ar Danijos pamatyti, ar pailseti nuo kalnu kaip as, nezinau. Laivas grazus, svarus ir spalvotas (Colorline) :). Letai isplaukiam is uosto. Priesais matau skaiscia saule, beribe Siaures jura, kelis laivelius tolumoje ir Danijos krantus uz 200 km :). Kitoje puseje tolsta miestas, kalnai ir visa Norvegija. As toks mazas, o ji tokia didele, ji lieka ten kur ir buvo, o as keliauju toliau.
Danijoje teks iveikti 500 km is siaures i pietus. Kopenhaga aplenksiu, nepakeliui, pasilieku kitam kartui. Wikipedijoje raso, kad Danija laimingiausia vieta pasaulyje, zmones turetu buti laimingi. Reiks prisisemti laimes, kad uztektu ilgam.
Paukiant jura pirma kart gyvenime maciau laisveje plaukiojancius delfinus. Maciau is toli, bet vaizdas ispudingas. Kelte, paskutine minute pries tax free shop uzsidaryma, spejau nugriebti marskinelius su nuolaida uz 30 lt. Turesiu sventini ruba :). Pasiekus Danijos kranta isejau i deni. Oras cia labiau panasus i egyptietiska nei i skandinaviska, sauleta ir labai silta. Nuo denio gerai matesi Danijos lygumos. Mintyse iskilo prisiminimai is Norvegijos kalnu, apeme malonus jausmas, Danijoje ju nebus. Issilaipinau Hirtshals mieste. Su sypsena iki ausu nuvaziavau iki info centro. Gavau info apie Danijos dviraciu taku sistema ir oru prognoze savaitei. Is cia numyniau i pajuri, susiradau staliuka, reikejo adaptuotis prie naujos aplinkos, negalejau is kart vaziuoti i trasa. Is dziaugsmo pievoje susokau flamingu soki :), pradejau fotografuoti viska aplinkui, issirengiau pasisildyt, isdziausciau palapine ir miegmaisi, sedejau ir megavausi mane supanciu "geriu". Isalkau. Nuvaziavau iki Aldi. Cia kainos lyginant su norvegiskom buvo juokingos, dauguma produktu kainuoja panasiai kaip Lietuvoje. Pagaliau nusipirkau mesos ir surio, italisku salotu, juodos duonos su saulegrazom, vandens, isleidau tik 30 lt. Laimingas grizau prie staliuko ir karaliskai papietavau. Pievoje, kurioje pietavau, buvo neiprastai daug boruziu. Dieviski vabaliukai drasiai lipo per kojas, tupe ant ranku, maisto, kandziojosi, kazkokia mistika. Prisivalges ir issidziovines kilau i kelia. Vaziavau Nr1 dviraciu keliu. Vaziuoju su sypsena, viduje gera, toki malonuma vaziuoti jauciau iki Norvegijos. Kelias veda tai asfaltu, tai zvyru tai misko keliuku. Visur aiskus zenklai, beveik kiekvienoje sankryzoje pamatysi rodykle su kelio numeriu ir kartais net atstumu iki miesteliu. Vaziuoti ir orientuotis labai lengva. Neuzilgo miskelyje privaziavau specialiai turistams iregta stovyklaviete. Negalejau patiketi kad taip gali buti, buvo padeta malku, lauzaviete su griliu, salia pastatyta rastine pastoge su miegui skirtomis vietomis. Ir viskas 'for free'. Maniau, kad jei tokiu mano marsute bus daugiau, gyvensiu poniskai. Deja, nuvaziavus per diena 88 km nieko panasaus neberadau. Nuklydus nuo marsruto ivaziavau i pliaza. Danijoje leidziama masinomis vazineti pajuriu, todel visi suvaziave beveik prie pat vandens. Pliazai cia turi numerius, atsitikus nelaimei gelbetojams butu nesunku susiorientuoti. Smelis ir kopos kaip Neringoje, tik jura zalsvesne. Pakeliui pervaziavau keleta kurortiniu miesteliu. Tvarkingi, grazus, gyvi, daug zmoniu. Viename is miestuku (Bohus) sustojau papietaut. Is juros neseniai buvo grize zvejai, istrauke laivus i kranta, iskrovinejo laimiki (didziulius krabus). Atsisedau ant smelio ir...prasidejo boruziu ataka. Kaip kokia invazija. Kaip kokie uodai skraidziojo aplinkui, tupe ir ropinejo visur ir bet kur. Ramiai papietaut nepavyko, nuolat reikejo gintis. Grizus prie dviracio radau siurpriza :), visas dviratis buvo aplipes boruzem. Galejau saujom jas nurinkineti. Rinkau ilgai :), kai kurios pasiliko ir vaziavo su manimi, kai kurios net miegojo su manimi, radau ju palapineje. Veliau kelyje is tolo pamaciau didziules kopas. Pasirodo tai auksciausios Danijos kopos. Uzlipus, atsivere ispudingas vaizdas, viskas labai primine Nida. Ir cia ant smelio radau galybe boruzeliu. Toliau vaziuojant pradejau ieskoti vietos nakvynei. Kempingu cia tikrai daug, per diena maciau bent penketa. Kainos nuo 60 iki 120 Kr. zmogui su palapine. Norejau susirasti tokia stovyklaviete kaip radau per pietus. Ieskojau iki 22 val, per klaida ivaziavau i zirgu takus, gerokai jais pasikraciau, buvau prie juros, miske, kopose, bet patogios vietos palapinei niekur neradau. Tokios problemos neturejau nei vienoj saly. Jau sutemus ivaziavau i karjera, ten ir apsistojau.
Pirmaja diena susidariau ispudi, kad Danija draugiska dviratininkams, grazi, silta, sviesi ir nebrangi salis. Dziaugiuos turedamas galimybe ja pamatyti.

P.S. Danijoje yra graziu merginu :).

Paskutiniai kilometrai Norvegijoje

2009.08.06. Kristiansands, linksmieji kalneliai arba kaip virsijau 3000 km
Statistika
Marsrutas: Flekefjord-Kristiansand
Atstumas: 130 km
Vaziavimo laikas: 7:30 val
Didz. greitis: 64 km/h

Ispudziai
Yahooooo....Norvegija iveikta! Kristiasands pasiektas, ryt keliuosi i Danija.
Siandien ryta pradejau su saule. Bepusryciaujant kaip is giedro dangaus pradejo lyti. Apsiniauke, suslapino daiktus, o po valandziukes kiaurai ir mane. Tik ivaziavus i kelia teko kilti 4 km, raumenu apsilimas, iki pirmo tunelio. Cia gavau malonu nusileidima. Tik islindus is vieno tunelio ivaziavau i kita, po sio i sekanti. Taip vienas po kito buvo pervaziuoti 5 tuneliai. Kelias populiarus, daug sunkaus transporto, vaziuoti buvo labai sudetinga. Dviraciu atkarpa iki Mandal geriau iveikti kitais keliais. Ta as ir padariau pusiaukeleje nuo Lingdal. Pasukau i lygiagreciai 39 keliui einanti keliuka per miskus ir kalnus. Vel kalnai, tik si karta turejau pakankamai daug entuziazmo, kad galeciausi jais megautis. Sustojau prisirinkau melyniu, neskubedamas apziurinejau ezeriukus, kaimus, miestelius. Didziausia azarta pagavau kai pakilus i pirma kalna gavau 9% nusileidima. Vaziuoti 50-60 km/h greiciu 4 km atstuma, vienas malonumas. Nusileidus i sleni, tolimesnis mano marsrutas vede per sekanti kalna. Teko pakilti, tikriausiai tiep pat kiek nusileidau. Ismokau derinti minimo ir stumimo technika :), padeda nepervargti. 2-3 km pakilimo, 8 km vaziavimo kalno plokstuma ir vel nusileidimas, mazesnis - 7%. Vel pakliuvau i sleni. Saulute sviecia, vaizdai grazus, primenantys Svedija (jauciu sentimentus Svedijai). Po sio nusileidimo teko iveikti trecia kalna, viskas kartojosi identiskai. Pavadinau sia kalnu trijule 'linksmaisiais kalneliais'. Po E7 kelio, Saudos ir Egersundo kalnu, sie buvo vaikiski, ryjau juos kaip skaniausius saldainius :). Atrodytu vaziuojant per kalnus turetu buti mazas vid. greitis, o istikruju jis labai normalus. Nors pakilimai labai leti, nusileidimai yra super greiti, vid. greitis susidaro apie 18 km/h. Buvo galimybe iveikti ir ketvirtaji, bet labai norejau nusileisti i pajuri prie Mandal miestelio sleniu palei placia upe. Cia vaizdai primena Svedijos 62 kelia. Kelyje pasivijo vaikinas su plentinuku. Uzkalbino. Isisnekejus papasakojo, kad planuoja dviraciu zygi nuo Nordkapo iki Afrikos pietu, teiravosi kaip ir ka geriau pasiruost. Jis parode trumpesni kelia i Kristiansanda. Pakeliui papietavau ir issimaudziau ezeriuke. Paskutinius 25 km vaziavau dviraciu takais, neskubedamas zinojau, kad tikslas jau arti. Ivaziavau i miesta apie 21 val, numynes 120 km per 7 val. Pasitiko saulelydis ir jura. Is kart susiradau keltu terminala i Danija, susizinojau kelto grafika ir pasukau i centra. Cia mase zmoniu, vyko kazkokia svente, koncertas, lyg mane pasitikinetu :). Gaila, kad nesulauke ir be manes pradejo, visi ikauso ir as nebesvarbus pasidariau :). Apvaziavau rata, apziurejau jachtu ir kateriu prieplauka, ju cia galybe, bet ne tiek kiek pvz. Helsinkyje. Miesto gatves suplanuotos taip pat kaip Haugesunde, visos statmenos viena kitai. Bevakarieniaujant prieplaukoje uzkalbino sveicare moteris, dviraciu atvaziavusi nuo Stavangerio. Turejau gan idomu pasnekesi. Laikas prabego greitai. Sutemo, patekejo pilnas menulis, danguje suzibo zvaigzdes. Rasau sededamas ant molo priesais Danija, laukiu rytojaus, kada pagaliau isplauksiu is Norvegijos.
Per Norvegija nuvaziavau ~1250 km. Ivaziavus i sia sali pasitiko kalnai, isvaziuojant - palydejo kalnai. Salis labai grazi, turbut viena is graziausiu pasaulyje, bet reljefas labai nedekingas dviratininkams. Pasiekus Kristiansand'a lyg akmuo nuo nugaros nusirito. Zinau, kad tik Prancuzijoje bus kazkas panasaus, bet iki jos turesiu malonuma kasdien riedeti tik lygiais keliais. Paskutinemis dienomis, po dienos kai 'atsikeliau kaip i darba', kiekviena ikalne buvo gresminga. Kartais stacioje ikalneje dvirati tekdavo stumtis, minti nebepajegiau. Pakanka savaites kalnuose, gali megautis jais. Antra savaite kalnuose nebeteikia tiek malonumo. Antra karta i Norvegija su pakrautu dviraciu nenoreciau sugrizti, kaip alternatyva rinkciausi motocikla arba kemperi vaziuojant su kompanija. Dviracius cia butina veztis, nes yra daug puikiu keliu. Sekanciam kartui pasilieku 'Ralavageno' marsruta arba kitaip senaji kelia i Bergena palei gelezinkeli. Jis turetu buti ispudingas.
Aciu Norvegija tau uz parodyta grozi ir uz sukurtus issukius. Buvo idomu keliauti, prisiminsiu tave ilgam.

2009.08.05. Lekimas per kalnus
Statistika
Marsrutas: Egersund-Flekefjord
Atstumas: 73 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 59 km/h

Ispudziai
Norvegija siurprizu salis. Vel nuo ryto apsiniauke, po pietu gavau lietaus. Tikejausi greito ir lengvo vaziavimo, o gavau sekinanti staciu pakilimu ir nusileidimu virtine. Tas pats pajuris kaip vakar tik is kazkur kazkaip iskile kalneliai primenantys vaizdus Saudos kelyje. 30 km istisai, status pakilimai ir nusileidimai, serpantinais arba tiesiaja. Aukstis nedidelis, auksciausiai buvau pakiles i 285 m virs juros lygio, bet kai tokiu kalneliu desimtys issekina juodai. Saudos kely nebuvo taip sunku kaip cia, gal ten graziau, gal maziau nuvarges buvau. Jei keliautumet lengvuoju transportu rekomenduoju kelia nr 44, tikrai ispudingas. Vaziuoji palei pajuri, o jautiesi lyg butum 1 km aukstyje, vaizdai tokie pat: uolos, stacios virsunes, rieduliai, ezerai, upeliai, miskai...nesimato tik snieguotu virsuniu. Kelyje reikia pervaziuoti keleta mazu kaimeliu isikurusiu fjordu gale, is cia pasimato jura. Vaziavau per siuos kaimus ir stebejausi, kaip ir kodel cia zmones apsigyveno... privaziavimas sudetingas, gamta "uoleta", parduotuviu nera, kulturinis gyvenimas tikriausia skurdokas, senais laikas tik didziausi atsiskyreliai cia galejo isikurti. Kelyje istrigo atmintin neapsviestas 200 m tunelis ir fjordo gale po uola pastatyta sodybele is dvieju namuku. Tuneliu vaziavau kaip aklas, nieko nesimate, o kelias su dideliu nuolydziu. Skubek neskubejes kai i toki kelia pakliuni, miniau kiek galedamas, o numyniau tik 75 km. Ryte specialiai keliausi anksciau, pusrycius buvau pasidares is vakaro, na bet viskas susikloste kiek kitaip nei planavau. Egersundo centre netiketai sutikau olandus su kuriais susipazinau kelte i Mekjarvik'a. Buvo siurprizas ir jiems ir man. Maloniai pasisnekuciavom. Jie kaip tikri buozes nakti praleido prabangiame viesbutyje. Cia suzinojau kur yra vietine biblioteka. Bibliotekoje atnaujinau bloga, sukeliau daugybe nuotrauku i facebook'a, pachatinau su draugais ir nusipirkau knyga anglu kalba uz 10 kr (4 lt). Buvo ispardavimas, o man kaip tik reikejo :). Bibliotekoje sugaisau galybe laiko, bet cia man patinka, savotiska poilsio forma. Uzsukau i parduotuve pasipildyti atsargu, isbandziau plastikiniu buteliu supirkimo automata. Pasirodo uz 1.5 ltr buteli galima gauti 2.5 kr (1 lt)...gal reikia pradet importuot :). Po viso sito jau buvo 14 val. Laikas pietaut...pietus. Kelyje buvau apie 15 val. Taigi per kalnus iki 20 val numyniau visai nemazai, bet vistiek nepatenkintas.
Nakvynei vieta radau prie Flekefjord'o miesto salia ezero. Ezeras ir vieta nekokie, bet miestelis visai mielas. Fjordo gale, turi uosta, keturis didziulius laivus, jachtkluba, galybe kateriu ir grazia krantine. Dar maciau keleta somalieciu, bijojau kad ikaitu nepaimtu :). Siandien delfyje skaiciau, apie somalieciu uzgrobta lietuviu laiva, tikiuosi, kad jiems viskas baigsis gerai. Dar suzinojau, kad Lietuvoje PVM didins, o nedarbas pasieke ~10%...ohoho kaip pas jus karsta. Laikykites :).

P.S. Kas keliausite siuo keliu, zinokite, kad Egersunde jachtklube prie info-centro yra nemokamas viesa skalbykla su dusais ir tualetais. Savivaldybe pasistenge, saunuoliai, visoj Norvegijoj taip turi buti.

2009.08.04. Relaxas smeletame pajuryje
Statistika
Marsrutas: Pajuris prie Sandnes - Egersund
Atstumas: 72 km
Vaziavimo laikas: 4 val
Didz. greitis: 57 km/h

Ispudziai
Ryte saule, per pietus saule, vakare irgi saule, jau antra diena. Palepino taip, kad atleidau auksciausiajam uz visa lietinga savaite :). Po vakarykscio sporto ir poilsines aplinkos nesinori niekur vaziuoti. Vangiai isropojau is palapines, suvalgiau keleta obuoliu, apzvelgiau pajuri...danguj kaitri saule, po kojomis siltas smelis, jura maloniai osia, silpnas vejelis dvelkia. Atostogine idile. Rojus zemeje
Griuvau ant smelio, toliau ilsetis. Po valandziukes issidziausciau dregnus daiktus ir rubus, pasigaminau pusrycius. Vel griuvau...po pusryciu pailseti. Vanguma ka nors daryti. Galvoju jei rasiu gelo vandens liksiiu cia iki kitos dienos. Po valandeles apejau apylinkes, bet vandens neradau. Apie 13 val susipakavau manta ir ismyniau. Kelias geras, lygus, kalnai uznugaryje toli toli :), patenkintas, kad nuo ju pagaliau pabegau. Minu tai pagrindiniu keliu, tai dviraciu taku, tai nusuku i salutini, paskui Nordsjo dviraciu tako rodykles. Vel keliose vietose esu suklaidinamas, saulute sviecia, reaguoju ramiai :). Graziausia keliauti visai arti pajurio keliukais per ganyklas, kaimelius, vienkiemius. Ech, cia tai vaizdai, cia tai erdve, cia tai malonumas. Nordsjo kelias nuvede mane i karviu ganyklas. Pajuryje labai keista, bet labai daug karviu fermu, kvapas cia ne koks. Pervaziavau fermerio valdas, teko sustoti praleisti karviu bandos, ejo duoti pieno. Privaziavau kapinaites, veliau zaliakamieniu egliu miskeli, dar uz km - etnografini kaimeli. Dar veliau pravaziavau visai salia smeletos pakrantes, ivaziavau i is visu pusiu uoleta kelia. Uolos primine kalnus, matesi keletas ezereliu, upeliu. Kelias lengvai kilo ir leidosi. Romantiska. Taip besigrozedamas apylinkemis pasiekiau Ergesundo priemesti. Radau patogia vieta su stalu ir suoliukais salia ezerelio. Pirma karta per 700 km norvegijos keliais, radau silta ezera. Paplaukiojau, atsigavau po dienos minimo. Noretusi daugiau tokiu dienu, viskas kaip sviestu patepta.

Norvegijos kalnais ir pajuriu

2009.08.03. Pulpit rock
Statistika
Marsrutas: Jorpeland - pajuris prie Sandnes
Atstumas: 70 km
Vaziavimo laikas: 4 val
Didz. greitis: 57 km/h

Ispudziai
Pirma diena per visa kelione kai ryte aplanke mintis jog nenoriu, bet reikia. Keliausi kaip i darba. Viskas per lietu. Noriu kuo greiciau isvaziuoti is Norvegijos ir pasiekti sali, kurioje sausa ir silta. Cia nesibaigiantis ruduo. Prasegus palapine, buvo smagu isvysti saule, diena nuostabi. Naktis buvo sausiausia per visa kelione, stogelis saugojo mane patikimai. Vakar prisirinkau 5 ltr lietaus vandens, ryte turejau kuo nusiprausti ir kose issivirti. Sotus pusryciai ir i kelia, i Preikestolena. Buvo like apie 10 km. Kazkodel buvau piktas :). Dar jautesi nuovargis. Pakeliui vel suklaidino idiotiski dviraciu taku zenklai, vel iskeikiau norvegus. Paskutiniai 5 km iki izimybes buvo labai sunkus, itariu kad vaziavau i ~10 % statumo kalna. Pasiekiau taska is kurio pakilimas i Pulpit uola tik pestute. Iki uolos veda tikras kalnu kelias, misku, o veliau tarp uolu, akmenuotas, kai kur slapias, per pelketas vietas nutiesti mediniai tilteliai, yra statesniu pakilimu ir nusileidimu. Tokiais takais einu kaip asfaltu :), pakilimui uztrukau valanda. Buvo malonu prisiminti kopima i kalnus. Vieta populiari, tad zmoniu daug. Pulpit Rock uola iskilusi virs Lysefjordo 604 metrus, virsuje kokiu 30 m2 metru staciakampe plokstuma, sienos statmenai leidziasi i fjorda, atrodo kaip gigantiska kolona pakrypusi i fjorda. Vaizdas tikrai ispudingas. Idomiausia, kad nera jokiu apsauginiu tvoreliu, ar zenklu apie pavoju, gali atsisesti ant krasto ir pamaskatuoti kojomis...taip ir padariau :). Unikali vieta sunku daugiau ka nors ir papasakoti, reikia pamatyti. Dar auksciau kalnai ir uolos, apacioje vanduo, per vidury debesys ...kaip sapne. Pabuvau valandziuke ir atgal. Po valandos sedejau Preikestoleno chatos kieme ir naikinau ryte pasigaminta maista. Pavalges sugalvojau nusipraust po dusu. Dusas visuomeninis, karstas vanduo kainuoja 10 kr. Galvoju imesiu pinigeli i automata ir begs karstas vanduo kol neuzsuksiu ciaupo. Malonumas baigesi po poros minuciu. Vel iskeikiau norvegus. Nebuvo jokios informacijos ka uz 10 kr perki. Pasigrudinau po saltu vandeniu. Svarus ir nauju ispudziu kupinas apie 16 val. nusileidau taip sunkiai uzvaziuotus 5 km ir pasukau i Sandnes. Cia kelias siek tiek pakankino, vel gavau staciu ir ilgu pakilimu porcija. Kelias grazus, bet po tiek matytu vaizdu, pasidare nebeidomu, svarbiausia tikslas - pasiekti jura. Iki juros buvo like apie 60 km. Pasiekiau Oanes, cia keltu persikeliau i Lauvik (keltas 24 kr). Is Lauvik iki Sandnes vaziavau labai ilgai, nors buvo like tik 23 km. Kelias prailgsta kai pradedi skaiciuoti kilometrus. Pakeliui studijavau specialiai dviratininkams paruosta pietu Norvegijos dalies zemelapi (gavau nemokamai infocentre). Vel sueme pyktis ant norvegu, nes zemelapis labai netikslus. Privaziuoju kazkoki miesteli, jokios lentos su pavadinimu, zemelapyje pazymeta kad Imsas. Veliau pervaziuoju dar keleta, nieko nei zemelapyje nei miesteliuose. Galu gale privaziuoju dideli miesta, ivaziuoju ir vel nematau jokios lentos su pavadinimu. Nesuprantu per kuri gala norvegai masto. Sandnesas nuo Stavangerio nutoles 16 km, yra mazesnis uz Stavangeri ir paliko visai gera ispudi. Is miesto isvaziavau vedamas Nordske dviraciu tako zenklais. Tolumoje matau jura, bet ji uz kokiu 10 km, zemelapiu nepasitikiu, vaziuoju lauko keliuku, nes per ji veda Norske kelias, sugalvoju psiklausti zmogaus gal zino trumpesni kelia iki juros. Pirmas pasitaikes buvo juodckis. Klausiu "gal zinote kaip rasti trumpiausia kelia iki juros?", o juodckis man "o ar gali paaiskinti tiksliau kur yra jura". Atsakymas buvo visiskai netiketas, negaisau laiko aiskindamas, nuvaziavau savo keliu. Cia kelias visai linksmas, vede per pievas, laukus, fermas, vaziuoti buvo vienas malonumas. Taip besimegaudamas privaziavau pajuri su smeletu pliazu. Ar zinot, kad Norvegija turi tik 30 km pajurio smeletu krantu :), vargsai, norejau pamatyti koks jis. Vaizdas panasus i musu pajuri, kopos, smelis ir bangos, tik toliau nuo kranto cia iskile aukstos uolos. Didziausia platybe atsiveria. Atvaziavus prie juros is kalnu, jura pasidaro labai grazi :). Spejau palydeti saule, kopose pasistaciau palapine, skaniai pavakarieniavau.
Per viena diena gavau labai daug ispudziu, pabuvojau kalnuose, apvaziavau keleta fjordu, ir galiausiai atvaziavau prie juros. Kontrastai dideli, atstumai mazi, cia turetu buti gera gyventi.

P.S. Siandien radau ant dviracio laiskeli nuo gerbejos. Nezinau kas, bet mane buvo sutikus net keleta kartu keliaujant per Norvegija. Netiketas siurprizas :). Patiko mintis is laiskelio *The future belongs to those who believe in their dreams*. Malonu gauti toki palaikyma.

2009.08.02. Stavangeris antra diena
Statistika
Marsrutas: Stavangeris - Joperdal
Atstumas: 30 km
Vaziavimo laikas: 2 val
Didz. greitis: 22 km/h

Ispudziai
Rytas be lietaus, jau svente :). Sekmadienis, tylu ramu. Maciau kaip 7 ryto i miesta iplauke du gigantiski (12 aukstu) kruiziniai laivai. Stavangeris siems gigantams turi labai jauku uosta, laivai iplaukia i miesto centra ir integruojasi i miesto architektura (atrode lyg du daugiabuciai :)).
Apvaziavau centra, apziurejau izymybes, miestas tuscias, ramus, sekmadieni niekas niekur neskuba. Susiplanavau diena, nusprendziau persikelti iki Tau miestelio ir pasiekti Preikestolena, is cia pestute norejau ikopti ant garsios "Pulpit Rock" uolos. Iki kelto buvo like 3 val, nusprendziau aplankyti nacionalini norvegijos naftos ir duju gavybos muzieju. Labai modernus, issamus, didelis ir idomus. Manyciau, kad tai norvegu pasidydziavimas. Informacija pateikta vizualiai nuo naftos klodu susidarymo proceso pries milijonus metu, iki siuolaikiniu naftos paieskos, gavybos ir transportavimo techniniu sprendimu. Maketai, projekcijos, tikri eksponatai, imitacijos, video medziaga, 3D kinas. Viska apziureti uztrukau apie pora valandu. Po muziejaus i kelta. Besikeliant po 15 min pradejo lyti. Islipu is kelto lyja norvegisku lietumi. Sprendimo nekeiciu, vaziuoju i Preikestolena. Lietus isismarkuoja. Autobusu stoteleje persirengiu drabuzius, darosi nebelinksma. Norisi karsto maisto ir sausos vieteles. Vaziuodamas dairiausi gal rasiu kokia pastoge. Vel, neitiketina, bet randu neveikianti kempinga su puikia pastoge palapinei. Patogiai isitaises prie stalo po pastoge pasigaminau pietus, issidziausciau rubus, pasistaciau palapine ir nusmygau joje 3 valandom. Atidaviau pusdieni poilsiui.
Jei ryt bus geras oras ikopsiu i Pulpit Rock, jei ne, griztu i Stavangeri, uzsuku i biblioteka, atnaujinu 'bloga' ir visu greiciu link Kristiansundo. Iki jo liko apie 260 km., dar tiek km norvegisko lietaus.
P.S. Pasiskaiciavau atstumus, iki Paryziaus liko daugiau kaip trys savaites kelio. Tikiuos spesiu i vynuogiu derliaus nuemimo pradzia.

2009.08.01. Stavangeris
Statistika
Marsrutas: Haugesund - Stavanger
Atstumas: 50 km
Vaziavimo laikas: 3 val
Didz. greitis: 45 km/h

Ispudziai
Ypatinga diena. Ryte pasitiko saule. Siltas ir grazus rytas, kas gali buti geresnio.
Papusryciavau, issidziovinau ir susipakavau. Atejo Zigmundas su suniu issimaudyti. Snektelejom. Pasisiule suzinoti kelto grafika, padekojau jam. Atsisveikinant padekojo uz idomu pasnekesi ir pazinti, man tai buvo netiketa. Galvojau, kad anglu kalba neleis isreiksti visko ka noreciau, bet jauciu, kad persilauziau. Apziurejau Haugesund'o centra. Keistai atrode statmenais kampais suplanuotos visos gatves. Uostamiestis nedidelis,turi daug jachtu, kateriu, mazu ir dideliu zvejybiniu, keleta labai dideliu transportiniu laivu. Ziurint nuo labai auksto tilto centre, vaizdas panasus i matyta Venecijoje, vienas kanalas, labai daug laiveliu, krantine ir salia namai. Veliau suzinojau, kad siame mieste norvegijos karalius Haroldas 900 metais apjunge 29 atskiras provincijas ir pavadino sali Norvegija.
Is Haugesundo vaziavau i Skudeneshamn. Beveik visa kelia dviraciu taku. Kelias eina palei jura. Vejuota, bet nelijo, to pakako kad butu labai gerai. Pakeliui prisivalgiau pigiai (po 10 kr/kg) isigytu bananu, nektarinu ir obuoliu. Pries Skudeneshamn pradejo lyti. Ne vienos dienos be lietaus 7 dienas is eiles. Sugalvojau naujadara "neperslampanti guma". Po triju dienu stiprios lietaus atakos perslapo net kai kurios gumuotos apsaugos nuo lietaus, neitiketina. Pasiekus Skudeneshamn suzinojau, kad keltas i Mekjarvika po 3 val. Tuo laiku, nuvaziavau i kempinga ir uz 50 kr (20 lt) nusipirkau karsta dusa bei truputi elektros mano 'devaisams'. Po duso jauciausi naujai gimes. Laikas prabego greitai. Atvaziavau iki uosto, cia lauke keltas. Sutikau porele dviratininku keliaujanciu is Bergeno pakrante i Osla. Isikalbejom, net nepastebejau kaip atplaukem i Mekjarvika (kelione turejo trukti 1.5 val).
Silvia kilusi is Kanados, o Ton is Olandijos, abu kartu gyvena Olandijoje (abiems apie 40 m). Kalba ejo truputi apie Lietuva, truputi apie Norway, apie Olandija, Belgija, Anglija, pomegius. Labiausiai istrigo kai Ton'is, budamas tikru olandu, pasake, "as negaliu ilgai buti miskuose, man reikia erdves, noriu ja matyti"...jis tikras olandas :). Jura buvo audringa, kelta supavo kaip reikiant. Beje, keltas kainavo 56 kr., pigiai. Islipus atrode jog atsiduriau naujoj saly, nes pries tai persikelus keltu taip ir buvo. Oras siltas, nelyja, iki Stavangerio liko 10 km. Atsisveikinu su olandais, jie man duoda savo koordinates, kviecia uzsukti i svecius. Jau atsisveikinus, pradedam vaziuoti. Galvojau aplenksiu juos, nes vaziuoju greiciau, 'nifiga', moteriske kaip garveziukas mina i kalna, o i nuokalne lekia greiciau uz mane. Kartu nuvaziavom i Stavangeri. Pasiekus miesto centra teko atsisveikint, nes jauciau, kad jie turi savu planu, o man derintis nelabai norejosi. Buvo liudnoka prarasti kompanija, nes tai buvo viena is idomesniu pazinciu. Stavangeri pasiekiau apie 20 val. Sestadienis, daug zmoniu, ramu, silta, aplinkui laiveliai zuja. Greitai apmyniau centriuka ir pasukau link jachtklubo, cia turejo buti miskelis ir vieta mano palapinei. Jactklubas pilnas jachtu, nei vieno zmogaus, tiesiai priesais miesto centra, jaukus ir malonus buti. Susiradau vieta palapinei, jau norejau statyti, bet atvaziavo bachuriukas ant 'fix gear' dviracio zvejoti. Uzklausiau jo ka jis mano apie vieta palapinei, o jis sako statyk, niekam cia nerupi, nors jis pats cia tik antra karta. Veliau issiaiskinau, kad jis is Lenkijos. Po keletos minuciu atvaziavo dar pora jo draugu. Isikalbejom, pasirodo studentai is Lenkijos atvaziave namu dazyti. Savarankiskai iesko aptriususiu namuku ir siulosi perdazyt. Na ir sutapimas. Dar veliau atvaziavo ale ju prarabas, vyras virs 50 metu, Stanislavas. Su juo isikalbejom, pasirodo dviraciu yra isvazinejes puse Europos, turejes metu trukmes kelione ir pan. Dabar i darba ir is jo kasdien dviraciu vazineja po 60 km. Vienas is bacuriuku Wroclave studijuoja architektura, su juo susibendravom labiausiai, nes kiti spiningavo. Apturejau filosofini pokalbi apie darba, pinigus ir laime :). Pagalvojau, kad jis tikriausiai mane vertino taip pat kaip as ryte sutikta Zigmunda. Tiek tu pazinciu. Sakau, kad ypatinga, diena, atrodo nieko nedariau, o tiek zmoniu sutikau. Po 3 dienu visiskos izoliacijos kalnuose ir lietuje, man tai buvo kaip reanimacija. Dabar jauciuos pailsejes, sotus ir laimingas :). Labanakt.

2009.07.31. Tarp lietaus ir saules
Statistika
Marsrutas: Ropeid - Haugesund
Atstumas: 76 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 55 km/h

Ispudziai
Rytas dregnas. Apie 5 val pabudus pastebejau jog miegmaisio virsus pasidenges vandens laseliais. Nors medziaga atspari vandeniui, siek tiek dregmes isigere ir i vidu. Palapine perslapusi, rubai slapi, lauke lyja. Lietus toks: pirmiausia silpnai
purskia, veliau sustipreja, nurimsta ir vel viskas kartojasi kas 15 min. Jegu nera, nuotaika pusetina, oras prastas, rubai nuo lietaus irgi prasti! Ka daryti, laukti rytdienos ir geresnio oro, ar vaziuoti toliau siandien. Patirtis sako, kad reikia vaziuoti, Norvegija tai ne Svedija ar Latvija, Norvegijoj gali lyti visa savaite. Nusprendziu judeti toliau su viltimi surasti saule. Ilgai pusryciauju, dar ilgiau pakuojuos daiktus. Palapines ir daiktu deliojimas palapineje letas darbas...ismokau puse palapines susideti po virsutiniu tentu. Is vietos pajudu 12:30 val. Per velai, bet...Lyja smarkiai. Vesu. Vejas. Ikalne, sunku. Nuokalne, salta. Vel ikalne. Smarkus vejo gusis, salta. Lietus. Mp3 groja kazkoki electro, uzknisa juodai, issimti grotuva is kisenes ir pakeisti per ilgas darbas, kenciu :). Nusprendziu niekada nebeklausyti electro ir sintetines muzikos, nuo siol klausysiuos klasikos ir dziazo. Dar noriu seimos ir seslaus gyvenimo. Jauciu, kad su kiekvienu dviracio rato apsisukimu darausi brandesnis. Lietus lyja valanda, dvi, tris. Sustoju stoteleje, suvalgau plytele sokolado, pasikalbu su vorais. Visas perslapes vaziuoju toliau. Paziurejus i prieki nesimato jokiu prosvaisciu, dangus stabiliai pilkas, aplinkui vien kalnai ir tamsiuose debesyse paskendusios ju virsunes. Lietus niekada nesibaigs. Keikiu Norvegija, blogus drabuzius, bloga palapine, galvoju apie ateities butiniausius turistinius pirkinius, gailiuos kodel ju anksciau neisigyjau. Su tokiomis mintimis galvoje pervaziavau keleta miesteliu ir neitiketinai greitai atsiduriau sankryzoje, kuria buciau pravaziaves pries diena, jei nebuciau pasirinkes Saudos kelio. Nustojo lyti, kalnai liko uznugaryje. Viskas baigta. Vel viduje palaima. Tolumoje priekyje pasimate sviesesnis dangus, negaliu tuo patiketi. Maldauju saules prie juros, noriu viska issidziovinti. Minti sunku ir darosi dar sunkiau, jegos senka. Judu i prieki, dangus svieseja, po keletos kilometru islenda pirmieji saules spinduliai...viskas atrodo kaip rojui :). Dar keletas kilometru ir saule kaitina kaip karsciausia vasara. Nusimetu slapius drabuzius, issirengiu... Negaliu patiketi, kad gali buti 'taip gera'. Paskutinius km iki Haugesundo vaziavau su daznais sustojimais, batareika visai nusedo, o papildymo neturejau. Tik pasiekus miesta atstaciau energija Spare isigytais bananais ir bandelem. Iki miesto atvaziavau dviraciu taku, kuris tai atsirasdavo tai pradingdavo. Kai kur matydavau zenklus i Haugesunda, bet daugumoje sankryzu ju nebuvo, vel reikejo pasikliauti nuojauta. Pikta, kai tokia turtinga salis negali normaliai sutvarkyti dviraciu taku. Svedai, suomiai ir netgi estai yra toliau pazenge sioje srityje. Kuo ilgiau bunu norvegijoje tuo blogesni ispudi susidarau apie norvegus.
Taigi, mieste susiradau tikra kempinga :), galvojau atgailesiu keleta pinigu uz karsta vandeni. Kempingas ant juros kranto, su stulbinanciai graziu vaizdu. Recepcijoj pasitiko storas norvegas ir pasake, kad vienam zmogui su palapine kainuos 200 kr (80 lt). Plesikai, nesamone moketi tokiu pinigus, kai Stockholmo centre hostelis kainavo tiek pat.. Bandziau pasakoti kaip as turistauju, iki kur dar vaziuosiu, kad taupau pinigus, norejau pasidereti, bet norvegui tai nebuvo idomu. Isvaziavau ieskoti grazesnes ir pigesnes vietos.
Sedziu dabar salia to kempingo, su dar grazesniu vaizdu i jura, salia pliazas, molas, svyturys, ilankele, jachta supuojasi, turiu galimybe apsistoti gelbetojo namelyjebet nusprendziau pasistatyti palapine. Beisirenginejant stovykla, uzkalbino vyriskis, toks drutas, su barzda, virs 50 metu, Zigmundas . Pasirodo jis gyvena salia, jis ir pasiule apsigyventi namelyje. Isikalbejome. Suzinojau, kad ilankeleje supuojasi jo jachta, kuria parsiplukde per tris metus is Turkijos, kad ant slaito ganosi jo avys, keleta karviu ir du jauciai, kad kartais dirba skiperiu didesneje jachtoje, kad jaunysteje irgi keliavo dviraciu ir kad rytais maudosi juroje. Patiko kalbetis su juo. Matosi supranta tokius kaip as, nes pats kadaise toks buvo, o gal dar ir yra. Atsisveikinant susitarem pasimatyt ryt. Buvau prie svyturio, stebejau kaip didziules bangos duzta i mola, veliau issimaudziau juroje, vanduo neitiketinai siltas, pavakarieniavau patogiai sededamas ant piknikiniu suoliuku su staliukais. Dabar rasau sededamas ant kranto, girdziu kaip bangos stipriai musasi i mola, silta, ramu ir gera :).

P.S. Ant molo maciau tris jaunikaicius spiningaujancius. Tokie su kedukais treningiukais, kazkoks itarimas buvo, kad ne vietiniai. Salia molo radau mersa su krutais lietnykais ir lietuviskais numeriais. Juo jie ir isvaziavo :).

2009.07.30. Sauda
Statistika
Marsrutas: Kalnai prie Roldal - Ropeid
Atstumas: 65 km
Vaziavimo laikas: 3 val
Didz. greitis: 58 km/h

Ispudziai
Naktis buvo lietinga ir vejuota, pabudau keleta kartu. Ryte apie 8 val silpnai lyjo. Is vakaro buvau pasiruoses vandens pusryciams, uzkaiciau virykle palapines prieangyje. Viduje silta ir sausa, nesinori list i lauka. Planavau neskubant papusryciauti. Kartais uzpusdavo vejelis, bet nebaisus. Belaukiant kol uzvirs vanduo, netiketai stiprus vejo gusis taip uzspaude palapines tenta kad vos neisverte puodo. Palapine pradejo lankstytis lyg is visu pusiu ja bandytu kas suploti. Apgultis truko 1 min. Nurimo. Galvoju nebepasikartos, laukiu toliau kol uzvirs vanduo. Antras kartas pasikartojo uz 2 min., vel intensyviai bande priplot :). Pasidare neramu, nes rankomis teko prilaikyti skersinius. Neuzilgo uzpute trecia karta, stumtelejo dar stipresne jega, taip, kad sulinko palapine isgaubiantis skersinio vamzdelis. Subliusko vienas kampas. Dabar buvo viskas aisku, reikia kuo greiciau evakuotis. Susipakavau viska per 20 min (siaip trunka apie 1 val). Per ta laika stipriai nepute, leido ramiai isvykti. Likau be pusryciu ir su sugadinta palapine (vakare ja susitvrkiau). Pavaziavus 50 m nuo stovyklavietes sutikau ramiai belaukianciu aviu grupele. Vakar maciau kaip piktai jos i mane ziurejo, tikriausiauzemiau ju megstama pievele. Isvijo mane kalnu dvasios pagalba.
Pradejo smarkiau lyti. Labai nemaloniai. Vaizdai pasakiski, bet viska matau per lietaus migla. Ezerai vienas po kito, kalnu virsunes atsiveria viena po kitos, upeliai, kriokliai. Kelias veda i virsu, minti sunku, vienintele paguoda besisveikinantys pro sali pravaziuojantys automobilistai. Po gero pusvalandzio pasiekiau ketera, nuo cia kelias pradejo leistis. Salia 1.5 km auksio virsune, is cia vaizdas dar grazesnis.

Aprimo lietus. Nusileidimas truko apie 5 km (su nedideliais pakilimais). Uztvanka, ikalne ir is cia atsiverianti panorama - kolosaliska. Padariau keleta nuotrauku, tesiu nusileidima. Nuo cia dar 10 km zemyn. Vaziuoti vienas malonumas nepaisant ikyraus lietaus. Galvoje vienintelis noras, kad nustotu lyti ir saule pasviestu. Nusileidus is vienu kalnu, ivaziavau i kitus. Cia kelias siek tiek platesnis, veda palei upe zemyn. Riedu kaip ant sparnu, posukiuose stengiuosi islaikyti greiti, nestabdau, pavirstu kunu, bet d iracio neguldau. Su tokiu kroviniu - ekstymas :). Sutinku kelia okupavusiu kalniniu ozku banda, tenka sustoti kol issiskirstys. Lyja, toliau riedu zemyn, staiga pajutau, kad galine padanga 'nebelaiko', paziuriu, pusiau nuleista. Stoju keisti kameros. Ir vel sutapimas ar angelo sargo pagalba, sustojau prie garaziuko su pastoge (vienintelis toks per keleta kilometru), lietus nustojo lyti po 5 min. Paprasiau duoti 20 min, dave 30, nelijo. Spejau pasikeisti kamera, padanga ir pavalgyti. Bontragerio padangoje, nuvaziavus su ja 3000 km, radau 8 ipjovas, ir tik dvi buvo lemtingos. Sena ismeciau, uzleidau vieta Continental Travel contact, paziuresiu kaip ji tarnaus. Iki Saudos buvo like 5 km, vel pradejo smarkiai lyti. Pasiekiau COOP MEGA, cia uzgaisau pasipildydamas maisto atsargas ir tuoj pat dali ju suvalgiau :). Kol buvau parduotuveje aprimo lietus. Vaziuojant per miesteli radau vietine biblioteka. Ca gavau nemokama interneta, atnaujinau blogeri. Toliau kelias tesesi palei fjorda. Lietus nurimo, vaziuoti pasidare labai gera. Iveikus kalnyna apeme palaima. Sia atkarpa prisiminsiu ilgai, buvo tikrai ekstremalu.
Kelias palei fjorda tai kilo tai leidosi, nebuciau pavarges butu nesunku. Beminant pajutau traskesi grandineje, galvoju reikia sustot patikrinti gal laikas keisti. Ieskau patogios vietos salikeleje, nieko gero nerandu. Numinu dar apie 7 km, sustoju salikeleje salia ezeriuko. Patikrinus grandine, matuoklis parode, kad metas keisti. 17 val vakaro, grandines keitimui uztruksiu 30 min, esu ziauriai pavarges, salia ezeriukas ir kelias link jo. Nusprendziu toliau nebevaziuoti. Randu vieta palapinei, pasistatau ja, pakeiciu grandine, issidziaustau rubus, einu nusimaudyti. Besimaudant islenda saulute ir vel pradeda lyti. Aaaaa....kol pareinu iki palapines (2 min) ji jau slapia, nes neuzdengiau plevele. Keletas keiksmazodziu norvegiskam lietui. Gerai bent tiek, kad leido nelyjant isirengti stovykla ir pasikeist grandine.
Kadangi sustojau anksti maniau eisiu anksciau miegoti. Tik pasigaminau vakariene, o laikrodis jau rode 20 val. Myniau tik 3 val, o kelyje buvau nuo 10 ryto, be pusryciu. Rasau dienorasti, o jau 23 val. Stovykloje esu 6 val, o ramiai atsikvepti nebuvo kada.
Viskas, uzteks, merkiu akis. Ryt turiu pasimatymaa su Haugesundu.

2009.07.29. Dar vienas isbandymas
Statistika
Marsrutas: Sekse - kalnai prie Roldal
Atstumas: 65 km
Vaziavimo laikas: 4:45 val
Didz. greitis: 55 km/h

Ispudziai
Vienas kalnuose. Velus vakaras, tamsu. Kazkas uostineja palapine, snopuoja, vaiksto aplinkui, judina tenta... gal avys, o gal kas nors piktesnio. Pasiruosiau gintis, islendu is palapines, nieko nera...pasirodo stiprus vejas judina plevele nuo lietaus. Prsisiminiau kaip lenkijos kempinge ryte kumeliukas palapine sugalvojo pakramtyt. Nesusiprates su kanopa tenta sudraske. Nuo to laiko man sizofrenija :).
Rekomenduoju 520 kelia i Sauda. Pats fantastiskiausias kelias Norvegijoje. Minti sunku uztat vaizdai kolosaliski. Serpantinai, didelis aukstis, status pakilimai ir nusileidimai, sniegas, visa kelia ezerai, upeliai, kriokliai ir uolos. Kas norite isbandyti jegas vaziuojant dviraciu, bandykite siame kelyje. Paskutinius metrus dvirati stumiausi, "daugiau nebegalejau" antra karta per kelione. Didziaja dali dienos kilau i virsu, pakilau nuo juros lygio i ~1200 m. Vienoje atkarpoje 134 kely kilau istisai 17 km, po ivaziavimo i Saudal kelia - gal 8 km, ryte iki Dokka dar keletas km. Nusikaliau ziauriai. Pries tokia diena reikia gerai pailseti, o as 5 d. is eiles varau per kalnus. Prakaitas zliauge upeliais, lietus vesino is isores, myniau ne kojomis, o galva...buna ir taip. Kojos kaip stumokliai, galva kaip valdymo centras. Kojos seniai i poilsi butu isejusios, jei ne smegenys ir algoritmai. Ismokau jausti, zinau kada kiek maisto reikia, kada energijos truksta, kada ji bus pagaminta, kada galima sustoti, o kada geriau nereikia. Buciau zinojes, kad tiek jegu reiks atiduot buciau ilgai svarstes ar verta. Dabar galiu pasakyti, del vaizdu ir saves isbandymo tikrai verta. Tik viska is saves issunkes pajauti didziaja palaima, gauni apdovanojima, pamatai ryskiausias spalvas. Panasus pojuciai aplanko kopiant i kalnus, tik ten dar sunkiau.

Vieta palapinei radau kalnuose tarp 6 kriokliu prie nedidelio ezerelio. Norvegijoje kol kas tai graziausia stovyklaviete is visu turetu. Aplinkui ryskiai zalia zole ir samanomis apaugusios stacios uolos, per sleni viduri vingiuojantis kelias, nuo kalnu krentantys balti snioksiantys kriokliai, kur ne kur sniego lopineliai, nedidelis ezerelis, vanduo tyras ir skaidrus, ikvepus jauti gaivu ora, virs galvos oranzine, melyna ir pilka spalvomis nudazytas dangus. As ir kalnai, nieko daugiau nera. Viskas taip kaip norejau.
Atvaziuojant iki sios vietos pervaziavau du ilgus tunelius. Bendras kilometrazas per juos ~10 km. Is ju 7 km tuneliu reikejo kilti i virsu. Nemalonu, bet reikiaa. Smogas, purvas, triuksmas ir klaustrafobinis jausmas. Trumpesni egzotiniai, o ilgesniuose nera jokios egzotikos. Dauguma tuneliu cia turi apvaziavimus skirtus pestiesiems ir dviratininkams. Apvaziavimus reikia rasti, ne visada jie buna salia tunelio. Kartais privaziavus "skyle kalne", matai zenkla kad dviraciu vaziuot negalima, toleliau apvaziavima, bet del aukstos apsaugines tvoreles nera kaip iki ten nusigauti. Zodziu, vaziuot galima ir tuneliu, ypac gerai kai juo trumpini kelia ar juo leidies nuo kalno. Siaip tai visai idomu panarsyt po kalno vidurius :).