2010.06.27. Kelio dinozauras
Statistika
Marsrutas: Oliana - Terrassa
Atstumas: 96 km
Vaziavimo laikas: 5:30 val
Didz. greitis: 58 km/h
Viso nuvaziuota: 8242 km
Ispanijoje ziauriai karsta, diena mano termometras rode 40 pavesyje, bandau visaip ausintis, kol kas vaziuoti pakenciama.
I Barsa vaziuoju per Solsona, Cordona, dabar esu Manresoje. Kelias kalnuotas, reikia padirbeti ikalnese, bet daugumoje vaziuoju nuokalnen. Buvau pakiles i 880 m auksti, gerai kad buvo rytas, diena buciau istezes nuo karscio :). Kadangi sekmadienis daug kas vazinejasi mocais, kempingauja salia upes, zmones ilsisi. Maudziausi ir as, kalnu upeje vandens temperatura kaip karsciausia diena Lietuvos ezere. Atsigaivinau nerealiai, po 30 min vel norejosi isokti i vandeni, taip ir padariau. Sudrekini vaziuodamas maikute, tai po 15 min ji vel sausa...issiskalbiau sortus, po 1 val jau sausi.
Atvaziavau i Manresa, susiradau miesto centre pavesi, suvalgiau ka turejau, bo vakar nepasiruosiau pries sekmadieni, sedziu valgyti dar norisi, o nusipirkti lyg ir nera kur...sekmadienis sventa diena, o jei kas ir dirbtu tai juk turetu ilsetis tokiu metu 15 val - siesta. Ziuriu priesais maza parduotuvele, vienas ieina issinesa maiseli, kitas taip pat, che che nueinu ir as, ziuriu maisto produktai, nerealu. Turkai ar palestinieciai kazkokie buizni daro. Suvalgiau ka turejau, sedziu toliau, karsta vaziot nesinori, ziuriu interneto kavine salia, vel vienas ieina, kitas, na ir as nuejau. Rasau dabar posta :), interneto kainoscia normalios 1 val/1 eur.
Siandien planuoju pernakvoti netoli Barsos ir ryt ivaziuoti i si nuostabu miesta, tikriausia apsistosiu kempinge ir pasizvalgysiu po miesta ilgeliau, be bagazo.
Vakare jegos issibaige visiskai. Kilometru numyniau neperdaugiausia, daugiau leidausi nei kylau, karstis ir ketvirta maratono diena per kalnus pribaige. Paskutinius kilometrus siandien myniau kaip zombis, galvoje viena mintis buvo, greiciau susirasti vieta stovyklai. Kelias nuo Manresos buvo labai greitas ir apkrautas, reikejo grieztai laikytis kelkrascio ir atsargiai manevruoti, nebuvo net laiko normaliai pasidairyt i apylinkes. Sustojau priesais didingus kalnus, kur itariu yra Montserrat vienuolynas. Kelyje i Terrassa radau fantastiska aikstele tarp kelio ir upes. Aikstele priklause Dinozaurui. Vidury is kazkur atvykes stovejo piktas dinozauras. Tik prisiartinus, Dinas griebe dvirati ir bande praryti, bet as jam paaiskinau, kad jei jis taip padarys man teks nukirsti jam galva, prapjauti pilva ir issitraukti dvirati, manes juk laukia ilga kelione, as negaliu netekti savo zirgo. Dinozauras sukluso, nurimo ir taip mes tapome draugais. Pasistaciau palapine jo pasoneje, atremiau i ji dvirati, ejau miegoti, o dinozauras prizadejo saugoti mane visa nakti.
Jauciuosi kaip paukstis, kuris laisvai sau skraido visa diena, daug netroksdamas, gyvendamas tam kad isgyvent. Pasimaitinu, paminu, einu miegoti, kita diena vel tas pats... panasus vaizdai, panasus zmones, tas pats kelias. Reikia pasistengti tapti Dzonotonu Livingstonu, atrasti skirtingas dienas, pajausti naujus dalykus, pasiekti neimanoma. Pailsesiu gal ir vel atrasiu keliones teikiamus privalumus ir malonumus.
P.S. Lietuvoje ziuriu irgi ivykiu netruksta, Be2gether skele gera savaitgali, A. Brazauskas iskeliavo anapilin...jei ne taip silta kaip cia gal net Lietuvoje ir geriau.
Linkejimai visiems is Ispanijos!!!
Adios
Sunday 27 June 2010
Andora La Vella
2010.06.26. Auksciausia pavara zemyn upe
Statistika
Marsrutas: Porte Puymorens - Les Escaldes - Oliana (Prancuzija-Andora-Ispanija)
Atstumas: 118 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 66 km/h
Viso nuvaziuota: 8146 km
Uau! Rekordinis aukstis, ilgiausias nusileidimas, trys salys per viena diena. Noreciau viska pakartoti :).
Jei kas lankysite Andora labai rekomenduoju ivaziuoti i ja is Prancuzijos puses. Pakilimas didelis, bet nesudetingas, nuo Porte Puymorens iki auksciausio tasko tik 23 km. Serpantinas nesudetingas, o vaizdai kerintys. Pakilus i 1915 m Prancuzijos puseje, reiks truputi nuleisti, o paskui is kokiu 1700 m visalaika aukstyn. Siai atkarpai ruosiausi moraliskai nuo vakar, nezinojau ar iveiksiu, tikejausi statesnio pakilimo. Ryte privalgiau daug kaloriju, pasimankstinau, 10 val. atsisveikinau su sleniu ir po valandos buvau 1915 m aukstyje. Dar po dvieju valandu 2408 m aukstyje. Jausmas nerealus. Kylant kai kas plojo, kai kas nyksti rode, malonu kai supranta. Sutikau keturis dviratininkus, 2 sportininkai ir 2 su mazais krepsiais ant galo, visi sveikinosi. Man patinka dviratininku kultura cia, t.y. Italijoje, Prancuzijoje, Andoroje, Ispanijoje...prasilenkiant dauguma sveikinasi, jauciu palaikyma. Nustebino motociklininku gausa, cia jiems rojus, vingiuoti keliai, masinu ne per daugiausia, vaizdai grazus. Taip pat nustebino ju palaikymas mano ryzto atzvilgiu, ne vienas ir su britva ir su enduro kele ranka sveikindamas. Palaikymo netruko is visu. Bekylant i auksciausia taska pravaziavau Andoros rimciausia slidinejimo kurorta Meritxell, miestelis gyvas kaip ziema. Gime mintis pabandyti paieskoti darbo ziemai cia. Iki auksciausio tasko likus keliems simtams metru sutikau tris motociklininkus keliautojus su vienodais 15 metu senumo BMW enduro motociklais, pasirodo nereikia naujausios technikos, kad galetum uzkopti i tokias aukstumas. Is virsaus pasimate visa Andora ir puse Prancuzijos :), kalnu virsunes, sleniai, sniegas. Lopineli sniego radau cia pat, birzelio pabaigoje Europos pietuose rankoje laikiau sniego gniuzte, nerealu. Atrodo ka tik kaitinausi Antibuose, o dabar vaikstau per sniega. Praleidau virsuje valandele, prifotografavau, pailsejau, silciau apsirengiau ir pasileidau i ekskursija po Andora. Jei dar nezinote, tai paaiskinu, Andora yra labai maza salis, per ja skersai eina vienas pagrindinis kelias, atstumas apie 40 km. Jei ivaziuoji is Prancuzijos puses tai per visa Andora tik leidies :), jausmas nerealus. Salis labai kalnuota, turi 7 didesnius miestus, is kuriu 5 pervaziavau per 2 val. Leidausi tokiu greiciu ir su tokia inercija, kad net nesinoredavo sustoti. Buciau taip ir pralekes, jei nebuciau norejes uzfiksuoti grazesniu kadru. Andora pasirode labai tvarkinga ir grazi, kainos panasios i prancuziskas, zmones kalba ispaniskai. Tik nelabai supratau is ko jie gyvena, zemdirbyste verstis nera kur, aplink vien kalnai, lieka tik naudingos iskasenos, pramone ir paslaugu sektorius. Turizmas cia klesti, o pramones dideliu objektu nepastebejau. Kuras cia kainuoja 95-1,08 eur, pigu, gal is to gyvena :). Taigi, nusileidau iki Andora la Vella, pervaziavau centra, didelio ispudzio nepaliko, uzsukau i prekybos centra, nusipirkau prisiminimui suvenyra ir pajudejau link Ispanijos. Ivaziavimas i sia sali grieztai reguliuojamas, muitineje kas antra automobili iskrato, mane vargsa praleido netikrinant.
Ispanija. Nuvaziavus keleta km nuo pasienio tapau motoivykio liudininku. Pacanas ant britvikes gal 70 km/h greiciu, pralenke mane, uztaike ant kelio nelygumo, pradejo metyti gala ir apvirto. Viska ivyko uz 20 m nuo manes. Ziuriu ciuocia abu link priesais atvaziuojanciu masinu, laukiu susidurimo, pergalvoju pirmos med pagalbos teikimo proceduras. Stebuklo deka nei pacaniukas nei motociklas nepataike ne i viena is 4 automobiliu, arciausiai visu buvo apynaujis Mazerati. Pacaniukas nusivartes ir praciuozes gal 20 m, be jokiu spec. rubu, tik su salmu, stebuklingai atsikele ir nuejo iki moco. Aisku visi sustojo, apipuole, susidare mini kamstis, bet panasu, kad viskas baigesi gerai. Taigi, Ispanai greiti ir isiute. Vaziuoju as toliau savo kelkrasciu, o is paskos su vilkiku vis ko tai nelenkia, pervaziuoju miesta, vaziuoju atsiputes, tik pasigirsta vilkiko motoro burzgimas, iseina ant lenkimo, susilygiuoja ir visu garsu spaudzia man ant signalo, tipo as ji turejau praleisti :). Nesupratau tokio poelgio. Kelias nuo Andoros visa laika leidosi palei upe zemyn. Per diena nusileidau 94 km su mazais pakilimais, kazkas fantastisko. Panasu, kad C14 kelias i Barsa neseniai suremontuotas, tiltai nauji, asfaltas lygus, tuneliai modernus, ju pervaziavau gal 10. Kelias didele dali ejo palei ezera, kitoje puseje aukstyn kylancios raudonos uolos. Jei nebuciau buves taip pavarges ir nebutu reikeje begti nuo lietaus, buvo galima issimaudyti ezere. Gavau truputi lietaus, bet kai oras +25, sulytas momentaliai isdziusti. Per diena skersai pervaziavau Pirenu kalnu grandine, vakare apie 19 val buvau jos kitoje puseje ant ezero kranto.
Paskutines trys dienos prabego nepaprastai greitai, jauciuosi daug nuvaziaves ir dar daugiau pamates. Idomu kas manes laukia ateity...:)
Statistika
Marsrutas: Porte Puymorens - Les Escaldes - Oliana (Prancuzija-Andora-Ispanija)
Atstumas: 118 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 66 km/h
Viso nuvaziuota: 8146 km
Uau! Rekordinis aukstis, ilgiausias nusileidimas, trys salys per viena diena. Noreciau viska pakartoti :).
Jei kas lankysite Andora labai rekomenduoju ivaziuoti i ja is Prancuzijos puses. Pakilimas didelis, bet nesudetingas, nuo Porte Puymorens iki auksciausio tasko tik 23 km. Serpantinas nesudetingas, o vaizdai kerintys. Pakilus i 1915 m Prancuzijos puseje, reiks truputi nuleisti, o paskui is kokiu 1700 m visalaika aukstyn. Siai atkarpai ruosiausi moraliskai nuo vakar, nezinojau ar iveiksiu, tikejausi statesnio pakilimo. Ryte privalgiau daug kaloriju, pasimankstinau, 10 val. atsisveikinau su sleniu ir po valandos buvau 1915 m aukstyje. Dar po dvieju valandu 2408 m aukstyje. Jausmas nerealus. Kylant kai kas plojo, kai kas nyksti rode, malonu kai supranta. Sutikau keturis dviratininkus, 2 sportininkai ir 2 su mazais krepsiais ant galo, visi sveikinosi. Man patinka dviratininku kultura cia, t.y. Italijoje, Prancuzijoje, Andoroje, Ispanijoje...prasilenkiant dauguma sveikinasi, jauciu palaikyma. Nustebino motociklininku gausa, cia jiems rojus, vingiuoti keliai, masinu ne per daugiausia, vaizdai grazus. Taip pat nustebino ju palaikymas mano ryzto atzvilgiu, ne vienas ir su britva ir su enduro kele ranka sveikindamas. Palaikymo netruko is visu. Bekylant i auksciausia taska pravaziavau Andoros rimciausia slidinejimo kurorta Meritxell, miestelis gyvas kaip ziema. Gime mintis pabandyti paieskoti darbo ziemai cia. Iki auksciausio tasko likus keliems simtams metru sutikau tris motociklininkus keliautojus su vienodais 15 metu senumo BMW enduro motociklais, pasirodo nereikia naujausios technikos, kad galetum uzkopti i tokias aukstumas. Is virsaus pasimate visa Andora ir puse Prancuzijos :), kalnu virsunes, sleniai, sniegas. Lopineli sniego radau cia pat, birzelio pabaigoje Europos pietuose rankoje laikiau sniego gniuzte, nerealu. Atrodo ka tik kaitinausi Antibuose, o dabar vaikstau per sniega. Praleidau virsuje valandele, prifotografavau, pailsejau, silciau apsirengiau ir pasileidau i ekskursija po Andora. Jei dar nezinote, tai paaiskinu, Andora yra labai maza salis, per ja skersai eina vienas pagrindinis kelias, atstumas apie 40 km. Jei ivaziuoji is Prancuzijos puses tai per visa Andora tik leidies :), jausmas nerealus. Salis labai kalnuota, turi 7 didesnius miestus, is kuriu 5 pervaziavau per 2 val. Leidausi tokiu greiciu ir su tokia inercija, kad net nesinoredavo sustoti. Buciau taip ir pralekes, jei nebuciau norejes uzfiksuoti grazesniu kadru. Andora pasirode labai tvarkinga ir grazi, kainos panasios i prancuziskas, zmones kalba ispaniskai. Tik nelabai supratau is ko jie gyvena, zemdirbyste verstis nera kur, aplink vien kalnai, lieka tik naudingos iskasenos, pramone ir paslaugu sektorius. Turizmas cia klesti, o pramones dideliu objektu nepastebejau. Kuras cia kainuoja 95-1,08 eur, pigu, gal is to gyvena :). Taigi, nusileidau iki Andora la Vella, pervaziavau centra, didelio ispudzio nepaliko, uzsukau i prekybos centra, nusipirkau prisiminimui suvenyra ir pajudejau link Ispanijos. Ivaziavimas i sia sali grieztai reguliuojamas, muitineje kas antra automobili iskrato, mane vargsa praleido netikrinant.
Ispanija. Nuvaziavus keleta km nuo pasienio tapau motoivykio liudininku. Pacanas ant britvikes gal 70 km/h greiciu, pralenke mane, uztaike ant kelio nelygumo, pradejo metyti gala ir apvirto. Viska ivyko uz 20 m nuo manes. Ziuriu ciuocia abu link priesais atvaziuojanciu masinu, laukiu susidurimo, pergalvoju pirmos med pagalbos teikimo proceduras. Stebuklo deka nei pacaniukas nei motociklas nepataike ne i viena is 4 automobiliu, arciausiai visu buvo apynaujis Mazerati. Pacaniukas nusivartes ir praciuozes gal 20 m, be jokiu spec. rubu, tik su salmu, stebuklingai atsikele ir nuejo iki moco. Aisku visi sustojo, apipuole, susidare mini kamstis, bet panasu, kad viskas baigesi gerai. Taigi, Ispanai greiti ir isiute. Vaziuoju as toliau savo kelkrasciu, o is paskos su vilkiku vis ko tai nelenkia, pervaziuoju miesta, vaziuoju atsiputes, tik pasigirsta vilkiko motoro burzgimas, iseina ant lenkimo, susilygiuoja ir visu garsu spaudzia man ant signalo, tipo as ji turejau praleisti :). Nesupratau tokio poelgio. Kelias nuo Andoros visa laika leidosi palei upe zemyn. Per diena nusileidau 94 km su mazais pakilimais, kazkas fantastisko. Panasu, kad C14 kelias i Barsa neseniai suremontuotas, tiltai nauji, asfaltas lygus, tuneliai modernus, ju pervaziavau gal 10. Kelias didele dali ejo palei ezera, kitoje puseje aukstyn kylancios raudonos uolos. Jei nebuciau buves taip pavarges ir nebutu reikeje begti nuo lietaus, buvo galima issimaudyti ezere. Gavau truputi lietaus, bet kai oras +25, sulytas momentaliai isdziusti. Per diena skersai pervaziavau Pirenu kalnu grandine, vakare apie 19 val buvau jos kitoje puseje ant ezero kranto.
Paskutines trys dienos prabego nepaprastai greitai, jauciuosi daug nuvaziaves ir dar daugiau pamates. Idomu kas manes laukia ateity...:)
Thursday 24 June 2010
Pakeliui i Andora
2010.06.25. Aukstyn upe
Statistika
Marsrutas: Axat - Porte Puymorens
Atstumas: 98 km
Vaziavimo laikas: 7 val
Didz. greitis: 59 km/h
Viso nuvaziuota: 8028 km
Dienele buvo isties turininga. 4 val pakilimas i 1800 m auksti, pietus ant ezero kranto, greitasis nusileidimas nuo perejos iki 1500 m aukscio, vel pakilimas i 1650 m, vel greitasis nusileidimas iki 1200 m, ir vel pakilimas i 1600 m. Po viso sito stovyklavietei gavau lygu sleni kalnuose, su upe, ezeru ir fantastiskais vaizdais i visas puses.
Net nesupratau kada ir kaip pakilau i 1800 m, vakar dideliu pakilimu nebuvo, siandien pakilimas buvo, bet negalvojau kaip i taip aukstai pakilsiu. Nepusryciaves pradejes diena, isvaziavau i kelia ir pradejau kilti. Visalaika palei upe, saule karts nuo karto pasildydavo, oras 8 val ryto tik 15 laipsn. Kelyje masinu nedaug, vingis po vingio, is vienos puses ciurlena upe is kitos nuo virsaus atitekantys upeliukai, pauksciai ciulba, medziu sakos sudaro seselius, gaivu, dainuoti norisi. Privaziuoju nusukima i slidinejimo trasas, nesuku, vaziuoju tiesiai, salia kelio stovi uzdaryti ir pardavinejami sveciu namai, viesbutukai. Pastatai isprausti tarp kalno slaito ir kelio, kai kur apgriuve, kai kur puikiai islaikyti. Dar kitas nusukimas, aukstai matosi apgriuvusi pilis, man per aukstai, nesuku, vaziuoju tiesiai. Pakilimas nesibaigiantis, aukstis dideja. Privaziuoju hidroelektrine, zenkla "Pereju kelias". Sutinku dviratininkus is priesais, nesisveikina, tikriausia megejai. Nuotaika gera, mindamas mokausi prancuzu, net nepastebiu kaip privaziuoju pirmaja pereja ir pradedu leistis. Skrieju su vejeliu ir iskrieju i platu sleni is kurio pasimato net kelios virs 2 km aukscio snieguotos virsunes ir keletas slidinejimo trasu. Nuotaika dar labiau pagereja, tokios erdves man patinka. Is tolo nuzvelgiu pirma ezeriuka, istriges kaip perlas kalnu masyve. Aplink pievos, miskai, toleliau slaitai, visur zalia, dangus melynas, saule kaitina. Vel prasideda pakilimas, tenka stipriau padirbeti iki antro ezeriuko. Cia atsiveria vaizdas del kurio vertejo tiek pasiaukoti. Kitame didziulio ezero krante matosi Angles slidinejimo kurortas ir trasos. I cia verta atvaziuoti keletui dienu, tiesiog pabuti. Susirandu vieta poilsiui ant ezero kranto. Ramu, tylu, nezymus vejelis dvelkia, ezero vanduo vesokas, saule maloniai sildo, idealus vaizdo ir klimato derinys. Noreciau cia gyventi. Prabuvau pora valandu, isvaziuoti nesinorejo, bet isvaziavau. Truputi pakilus prasidejo ilgas nusileidimas. Leidziantis dideliu greiciu keleta kilometru, jausmas beprotiskai fantastiskas. Nusileidau iki didziojo kelio i Andora, juo vaziuoti nenorejau, tad nusukau i siauresni vedanti ten pat tik per aplinkui. Vel teko pakilti keleta kilometru iki perejos. Toks istvermes isbandymas tikras mazohizmas, bet jauciu, kad prie to jau pripratau :). Nuo paskutines perejos turejau dar ilgesni nusileidima-skriejima, su dviraciu cia gerai, o su motociklu butu dar geriau. Vingiuotas kelias vede per kaimus, pievas ir miskelius visalaika zemyn. Nezinau kiek km nusileidau, bet tai truko tikrai ilgai. Nuo Ur miestelio ivaziavau i Andoros kelia ir nuobodziai kilau iki Porte Puymorens. Vaziuojant iki cia vis svarsciau ar kilti i Andora siandien ar pataupyti jegas rytdienai. Nusprendziau pailseti, 17 val dienos marsrutas buvo baigtas. Apsigyvenau nuostabiame slenyje, kurio grozi reikia pamatyti. Jei kas vaziuosite i cia, zinokite kad yra kelias pervaziavus miesteli iki ezero ir dar toliau. Juo ir reikia vaziuoti, tik nebandykite stoti kempinge, kuris yra miestelyje, ten tokio vaizdo neturesite.
Siandien po savaites pertraukos vakare palyjo, trumpai, tik 10 min. Kol kas siuose krastuose turistauti dviraciu salygos idealios.
2010.06.24. Sugrizimas i kalnus
Statistika
Marsrutas: Carcassonne - Axat
Atstumas: 68 km
Vaziavimo laikas: 3:40 val
Didz. greitis: 40 km/h
Viso nuvaziuota: 7930 km
Kalnai...suakmeneje dievai, galingi ir nepajudinami. Gera i juos sugrizti, grazu i juos ziureti, malonu ju klausytis. Lengva juose keliauti kai kelias visa laika eina palei upe. Upe rado plysius, issigrauze tarpeklius, o zmones pastate salia jos kelia. Ir dar dabar ji tobulina, teko vaziuoti dar garuojanciu asfaltu, lygiu kaip stiklas. Kelias idealus, vingiuoja per neitikeciausias vietas, atrodo, kad kalnai tuoj susiglaus ir atsiremsi i siena, bet kelio siarute juosta sugeba islaviruoti taip, kad uztektu vietos porai masinu. Toks ispudis lyg 10 km butu vaziavimo kanjono dugnu, rekomenduoju visiems si kelia. Sustojau uz nuostabaus Axat miestelio salia upes, rades nedidele aikstele. Girdziu kaip ji kalba vaikisku balsu. :) aplink auksti kalnai, as tarpeklyje, salia kelias, kuriuo karts kart pravaziuoja masinos. Kalnuose zymiai ramiau. Rojus zemeje. Vesu, gaivu, ramu, svaru. Kaip gera pabegti nuo pajurio, jo surmulio, kaip gera, kad zmones labiau megsta jura ir lengva gyvenima salia jos. Kalnuose gyvena intravertai, prie juros ekstravertai, mano isvada.
Siandien neskubejau. Ryte nuvaziavau i Carcassonne senamiesti, kuris paliko labai dideli ispudi. 800 m senumo, ant aukstos kalvos gynybinemis sienomis apsuptas, miestelis dar ir dabar gyvas. Jame gyvena zmones, verda prekyba, sveciu namuose uz 58 eur net galima issinuomoti kambari dviem, su vaizdu pro langa i salia esancios pilies bokstus. Po senamiesti geriausia vaikscioti iki 10 val, kol maziau turistu. Labai norejau papusryciauti kavinukeje, bet paslikau sia prabanga ateiciai. Netgi ne viska apziurejau, kad butu pretekstas kita karta cia uzsukti, kai keliausiu nebe vienas. Tokioje vietoje norisi neskubeti, gal netgi praleisti gera pusdieni, pagyventi viduramziu aplinkoje. Si kart reikejo skubeti :). Susiradau cybercafe (beje, siose apylinkese populiarios dar ir cyberphonecafe), nukroviau failus i dienorasti, prachekinau email, naujienu jokiu nei is Antibu, nei is namu :(. Gerai kad negaisau laiko rivieroje, bo ten i el. skelbimus/uzklausimus net nesivargina atsakineti. Is cybercafe grizau i kempinga. Cia apie 14 val. ivyko dviratininku rotacija, vieni isvazinejo, kiti atvazinejo, stebetinai ju cia daug. Pirma kart pasinaudojau kempingo baseinu, sakyciau, kad dalykas vertas 10 balu. Sumoki uz kempinga tik 9,5 eur/para ir turi baseina beveik visa diena. Jau rezgu plana kaip pasinaudoti baseinu kituose kempinguose nemokamai :), nes geresnes atgaivos per pati dienos ikarsti nera. Gerai pailsejes apie 15 val isjudejau is miesto. Kelias iki pat Axart buvo fantastisko gerumo ir grozio. Masinu mazai, aplinkui kalnai, kelias nedaug kyla ir atrode jog daugiau leidziasi.
Pakeliui nusprendziau nebegaisti laiko ir vaziuojant mokytis. Klausausi igarsintos Zeland knygos apie Transurfing'a, mokausi prancuzu ir diskutuoju su savim apie ivairius dalykus :).
Andora arteja, vis galvoju is kurios puses geriau i ja ivaziuoti, bo mano zemelapis rodo, jog pagrindiniu keliu is rytu vaziuojant reiktu pakilti i 2400 m auksti, ziauroka. Nuspresiu ryt.
Labanakt.
P.S. Nusipirkau prancuzisku krabu lazdeliu, issirinkau atsitiktinai, skaitau ant pakelio kas pagamino, o gi pasirodo Lituanie ;). Lietuvisku produktu ir Prancuzijoje galima rasti.
2010.06.23. Corcassonne
Statistika
Marsrutas: Sete - Corcassone
Atstumas: 126 km
Vaziavimo laikas: 7 val
Didz. greitis: 45 km/h
Viso nuvaziuota: 7862 km
Malonu kai zadina saule, kad ir kaip anksti, spygina tiesiai i kojas, kviecia pradeti diena kartu su ja. Pradarau palapine o cia grozis atsiveria, melyna rami jura, melynas aukstas dangus, smelio auksine juosta i abi puses kiek akis mato, saule dziugina svieta...Islendu is savo urvelio, darau joga, maista, neskubedamas pusryciauju, megaujuos vaizdais. Kad ir kaip gera kelias kviecia, susikraunu daiktus ir i kelione. Kelis kilometrus ratai atrodytu patys riedete riedejo, nuo ryto vesiau, vejelis maloniai glosto, pravaziuojantys pro sali sveikina, tikras kaifas. Veliau kelias nusisuko nuo juros ir vede mane per vynuogynus tolyn i kalnus. Vaziavimas siuo keliu buvo monotoniskas, diena oras isylo vel iki 35 laipsn, per pietus stojau porai valandu pailseti fiziskai ir nuo saules. Toks poilsis naudingas, antroje dienos puseje nuvaziavau daugiau kaip puse dienos kelio. Pakeliui sutikau i namus dviraciais griztancius 4 slovenus, stebejau aplinka, klausiau pievose pauksciu, kelias tai kilo tai leidosi, vaziavau lygumomis ir tik toliau uz keletos kilometru matesi auksti kalnai. Apie 19 val buvo Carcassonne mieste. Nezinau is kur, bet sis pavadinimas man buvo istriges, ivaziaves i miesta isvydau ant kalvos didziule pili, o kaip paskui suzinojau tai buvo Carcassonne senamiestis islikes nuo 1200 m. Buvau pavarges ir issikroves, reikejo pailseti, issiskalbti ir pasikrauti. Apsigyvenau miesto kempinge. Cia kartu su manimi nakvojo dar kokiu 20 dviratininku atskiromis grupelemis. Kadangi vietiniai keliai cia neapkrauti, o dviraciu taku sistema palei jura gan gera, dviraciais siose apylinkese tikrai patogu keliauti. Siandien poilsis, o ryt aplankysiu senamiesti ir toliau trauksiu link Andoros.
(beje, nuotrauku nededu nes isnaudojau google ir picaso man skirta rezerva, reikia susimoketi, bet vis neturiu laiko, internetas cia labai brangus 3-5 eur/val)
2010.06.22. Lengviau nebuna
Statistika
Marsrutas: Grande Motte - Sete
Atstumas: 60 km
Vaziavimo laikas: 4:20 val
Didz. greitis: 33 km/h
Viso nuvaziuota: 7736 km
Nuostabiausias vakaras sioje kelioneje. Priesais matau tviskancia jura, girdziu jos ramu bangu osima, saule maloniai sildo, desineje tolumoje matosi didingi kalnai, kaireje toli Sete miestas isikures ant kalno slaitu. Ryziu kose su medumi brinksta puode. Ne veltui tiek numyniau. Priesais vidurzemio jura, o uz jos Afrika. Gera zinoti, kad kitam krante yra nezinoma zeme. Kai sie krantai ir zemes bus istyrineti, kelsimes uz juru ir vandenynu pazinti kitu krastu.
Ryte galvojau jog per pietus reiks stoti kempinge ir daryti poilsio diena, po 4 dienu maratono kunas prasosi poilsio. Atsisveikinau su kvepianciu pusynu ir banguojanciu tvenkinio vandeneliu patraukiau iki pirmos parduotuves. Petit Casino pralinksmino kasininkas. Mandagus, nuosirdus ir linksmas vyriskis dirbdamas kasoje sugebejo raminti kitam parduotuves gale esati 3 metuku sunu. Veliau zmona islindusi is sandelio, atnese vaika prie kasos isodino i pirkiniu vezima, ir paliko teva su vaiku dirbti. Jiems jokiu kompleksu, mums, pirkejams, dar linksmiau, vadovybe gal darbo efektyvumu nelabai patenkinta, bet toleruoja. Isvaziavus is parduotuves gatveje radau ismesta nebloga Samsung mob. telefona. Gaila, kad isijunges ilgai neveikdavo, matyt neveltui ismete, teko dar karta ismesti. Isvaziavus is miesto radau dviraciu taka visai salia pliazo, juo vaziavau gan ilgai. Pliazai cia primine musu Neringos pakrante, smelis, vienas kitas zmogus, ramybe, pasirodo ir prancuzija panasiu turi. Per diena pervaziavau bent keleta tokiu vietu, visos jos lyg mazesnes Neringos, smelio juostos is abieju pusiu apsuptos vandens. Tik cia prie pat pliazo zmones pasistate namus, suformave nesibaigiancias gyvenvietes. Tarp Palavas ir Frontignan uzsukau apziureti saloje ant kalvos restauruota katedra. Nuo kalvos virsaus gerai matesi apylinkes, tvenkiniai, jura, ant kalvos slaitu augantys vynuogynai, tolumoje didesni kalnai. Rades pavesi ir suoliuka, katedros pasoneje papietavau ir pailsejau. Nusileides prie juros, toliau vaziavau palei pliaza tik cia keliukas virto i zvyrkeli. Uz kilometro keliukas baigesi. Nenoredamas suktis atgal, nusprendziau bandyti vaziuoti pliazu, reikejo iveikti tik kokius 5 km. Vaziuoti nepavyko del per klampaus smelio, teko stumtis. Vieta toliau nuo bendruju pliazu, neapgyvendinta, tad cia susirinke droviausi is drasiausiu nudistai. Visa pakrante ivairios lyties atstovu sildesi sauleje. Veliau sutikau pora kitesurfing mokykleliu. Atplauke kateriais is miesto, i tuscia pakrante, saugiai galejo mokytis kaito valdymo subtylybiu. Nustebino siuolaikinis modernizmas, prie mokiniu salmu priklijuotos vandeniui atsparios racijos, mokytojas pamokas vede stovedamas krante. Stumiausi per smeli i prieki, traiskiau kriaukles, prisemiau bata, sutikau pora poilsiaujanciu
dviratininku keliauninku, pakrante siaip ne taip gal po 1 val iveikiau. Isvaziavau i miesteli, pasiekiau kita, riedejau lengvai asfaltu, kol privaziavau nesvietisko grozio tuscia pliaza. Cia ir pasilikau.
Siandien buvo paskutine diena prie vidurzemio juros pakrantes pranzucijoje, ryt suksiu link Andoros, o veliau i Ispanija.
010.06.21. De Camargue rezervate
Statistika
Marsrutas: Salin de Giraud -la Grande Motte
Atstumas: 85 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 30 km/h
Viso nuvaziuota: 7676 km
Nuo pat ryto vel vejas, lenke prie zemes viska kas stiebesi i dangu, stabde tuos kas verzesi i prieki. 24 km pries veja. Is priekio sutinku keleta pagyvenusiu dviratininku, mina pavejui, jiems vejo lyg nebuta, prasilenkiant pasisveikina. Saule, giedra, vejas, as, aplinkui vanduo, pelkes, krumai, nendres, pauksciai, kai kur rausvi, grazus, panasus i flamingus. Apvaziavau visa Camargue nacionalini rezervata. I ji patenka keletas didziuliu tvenkiniu ir pelkynu. Le Vaccares didziausias tvenkinys, plotas 6500 ha, gylis 2 m, vanduo surus, salia jura. Cia ziemoja 80000 anciu, flamingai ir kiti sparnuociai. Erdve nerealaus dydzio, aplinkui vien lygumos. Sankryzoje pasisukus i vakarus, vejas pasisuko man is sono, minti buvo daug lengviau. Kelyje iki Aigues Mortes pervaziavau Provanco vynuogynus, tukstancius hektaru, cia pat pakeleje vietiniai ukininkai siulo nusipirkti vyno, vaisiu ir kitu gerybiu. SuperU uzsipirkes gerimu (saule apie 16 val ikatina ora iki 35 laipsn pavesyje) ir pasiekiau Aigues Mortes. Senasis miestas islikes nuo viduramziu, pastatytas lygumoje, salia kanalo, apsuptas gynybine siena su boksteliais, viduje verda gyvenimas kaip ir kiekviename mieste. Neuzsibuvau ir numyniau iki La Grande Motte. Pkeliui isvydau dar nematytus vaizdus, kaireje kelio puseje teksojo raudoni tvenkiniai, atrodo jog raudono vyno i juos butu pripile :). Kadangi salia maciau baltus kalnus, itariu, kad cia isgaunama druska. La Grande Motte isikures prie juros, nepaprasto grozio kurortas, savo ramybe ir aplinka primena Druskininkus. Salia miesto didelis pusynas, deja visas aptvertas saugant nuo gaisro. Deja aptverimas buvo ne visur, radau skylute ir isikuriau po puselemis netoli tvenkinio. Si vakara gavau idealias nakvynes salygas, kvepia, svaru, pauksciai, vanduo salia (gaila kad surus). Vejas nurimo, saule leidosi, makaronai gerkle slydo, arbata uzgerinejau, ten ir as buvau....:)
2010.06.20. Pries veja
Statistika
Marsrutas: Kalnuose prie Marselio - Salin de Giraud
Atstumas: 116 km
Vaziavimo laikas: 7,5 val
Didz. greitis: 56 km/h
Viso nuvaziuota: 7591 km
Numyniau lygiai tiek pat kiek vakar per ta pati laika, koks sutapimas.
Vakar letai kopinejau kalnuose, o siandien tokiu pat greiciu riedejau lygumose. Max greitis pries veja 13 km/h, vidutinis 10 km/h. Vejo greitis kokiu 10 m/s, kartais didesnis, ir taip visa diena be atokvepio. Pora kartu vejas tiesiog sustabde, gusiai kartais budavo zveriskai stiprus. Toks ispudis lyg oro bangomis nori isverst is 'padangu', talzo is visu pusiu. Pvz.: leidziantis nuo kalno vejas beveik sustabdydavo, puciant is sono vaziavau pavirtes i jo puse, puciant is priekio lygumoje reikejo minti 1/2 begiu. Vejas turi balsa. Aukstos itampos laidai ir bokstai, medziai ir krumai, kelio zenklai ir tvoreles, visa tai vejo balso stygos. Garsas bauginantis. Vejo nugaleti neimanoma, prie jo reikia taikytis.
Nuo pat ryto vel buvo sauleta ir silta, bet del vejo nebe taip silta kaip ankstesnemis dienomis. Tik pradejus vaziuoti, nusileidau nuo kalniuko (285m aukscio) ir atsiduriau Marselyje. Pasakiskas miestas. Seniausias Prancuzijos miestas, turintis 800 tukst gyventoju. Didelis ir grazus kaip Paryzius, aisku be Eifelio ir Versalio rumu, bet turi ilga pakrante, smeletus pliazus, uosta kruiziniams laivams, prieplauka jachtoms, ispudinga katedra, Notre-Dame bazilika, gatve pavadinimu Prada ir daug viso kito. Marselis sportiskas, juroje nuo ryto buriavo kelios desimtys winndsurfingistu, Bowl skateparke (600m2 ploto uzimantis isbetonuotas parkas), visa savaite vyko extreme sporto varzybos, sutikau daug dviratininku, stotelese zmones stovejo su kalninem kuprinem ir hikingo lazdom. Patiko cia viskas, grazu, gera, verta aplankyti dar karta. Is Marselio per kalnus ir pries veja numyniau prie gigantisko Berre tvenkinio, atrodo kaip LT kursiu marios tik cia marias apriboja kalnai. Vejas buvo gerai isjudines vandeni, bangos i kranta musesi kaip juroje. Nuo cia vaziavau iki naftos perdirbimo miesto, taip tai buvo For sur Mer, i ja teko minti autostrada, nes kito kelio nebuvo. Prisikvepaves ismetamu duju autostradoj, ivaziavau i naftos saugyklu zona. Gal 30 rezervuaru po 50000 m3 naftos, salia i musu atomine elektrine panasus pastatas, kazkokie kaminai, traukiniai, sisternos ir viskas aplinkui dvokia nafta. Juroje sio produkto pasiimti ar atiduoti lauke 6 tanklaiviai. Cia tai industrija, cia tai biznis. Ir visa tai del musu komforto.
Pakeliui sutikau dar viena pora keliaujanciu dviraciais, pasisveikinom ir prasilenkem. Vejas baige visai nuvaryti nuo koju, bet turejau pasiekti tiksla. Norejau pamatyti Rhone upes delta ir persikelti i kita jos puse. Paskutiniai 20 km buvo sunkiausi, kai atrodo jegu nebera, bet nera kur sustoti ir privalai minti. Aplink kelia vien pelkynai, tvenkinukai apauge meldais, lygumos be uzuovejos ir kosmariskas vejas.
Bet gerai kai viskas gerai baigiasi. Persikeles keltu i kita Rhono puse is kart prie upes radau puikia uzuoveja nusienautame lauke, kuris apribotas krumais, medziais ir aukstais meldais. Vieta tiesiog ideali stovyklai.
Jei taip ir toliau reiks kovoti su veju, keisiu marsruta.
2010.06.19. Mirtis automobiliams
Statistika
Marsrutas: Cogolin - beveik Marselyje
Atstumas: 116 km
Vaziavimo laikas: 7,5 val
Didz. greitis: 51 km/h
Viso nuvaziuota: 7475 km
Mano kelyje neitiketinas transporto srautas. Nuo pat Savonos Italijoje iki dabar. Siandien tik ryte buvo ramiau, net apsidziaugiau jog nebereikia klausytis nuolatinio burzgesio ir kvepuoti ismetamu CO2. Po pietu ivaziavau i pagrindini kelia ir visas dziaugsmas isbleso. Neisivaizduoju kodel zmonems reikia tiek daug judeti ir dar taip greitai. Masinu srautas kaip Vilniuje darbo diena, o cia sestadieni, vaziuoja viena po kitos, be pertrauku. Prie masinu prisideda motoroleriai kiaurais duslintuvais ir motociklistai sukantys gaza kiek sukasi. Nuo visu pravaziuojant sklinda CO2 dujos, toks ispudis jog vaziuociau ne pajuriu gamtje, o ne vedinamu tuneliu. Cia rimta problema tiems, kas planoja keliauti dviraciais siuo keliu, sveikatos grynu oru cia nepasitaisysi. Beje, keliaujanciu dviraciais cia yra, siandien sutikau bent 3 poras ir viena pati tikriausia Supertrampa. Siandien taip pat radau dviraciu taka, kuris vede net 40 km, pagarba prancuzams uz toki projekta, iki Toulon'o ir uz jo siek tiek. Vakare gal 2 val ieskojau kur apsistoti, nieko padoraus neradau, arba per arti kelio, arba privati valda arba gamtosaugininku apsaugos zona, kurioje pastacius palapine gresia 135 eur bauda. I vakara teko daug kilti, kai kur net stumiausi, numynus 100 km jegu stacioje ir ilgoje ikalneje lieka labai nedaug. Uz toki varga saulei leidziantis gavau dovanele, pamaciau tikrai grazia panorama, tolumoje i jura statmenai isiremusi auksta kakavine uola apsviesta saules, o netoli jos plaukia du kruiziniai laivai. Be abejo paskutiniai kilometrai irgi verti demesio, nes vaziavau placiu sleniu, o tolumoje pilkavo stacios uoletu kalnu sienos. Stovykla isirengiau salia kelio, atokioje vietoje, aiksteleje tarp spygliuotu krumynu. Nelabai romantiska vieta, bet geresnio varianto nebuvo. Makaronai, alus, dienorastis ir i sapnu pasauli.
Siandien nusprendziau stoti i zaliuju organizacija ir kovoti pries ismetamu duju kiekio mazinima arba uzdraudima vazinetis dyzeliu ar benzinu. Nusibodo uostyti kitu prismardinta ora.
Statistika
Marsrutas: Axat - Porte Puymorens
Atstumas: 98 km
Vaziavimo laikas: 7 val
Didz. greitis: 59 km/h
Viso nuvaziuota: 8028 km
Dienele buvo isties turininga. 4 val pakilimas i 1800 m auksti, pietus ant ezero kranto, greitasis nusileidimas nuo perejos iki 1500 m aukscio, vel pakilimas i 1650 m, vel greitasis nusileidimas iki 1200 m, ir vel pakilimas i 1600 m. Po viso sito stovyklavietei gavau lygu sleni kalnuose, su upe, ezeru ir fantastiskais vaizdais i visas puses.
Net nesupratau kada ir kaip pakilau i 1800 m, vakar dideliu pakilimu nebuvo, siandien pakilimas buvo, bet negalvojau kaip i taip aukstai pakilsiu. Nepusryciaves pradejes diena, isvaziavau i kelia ir pradejau kilti. Visalaika palei upe, saule karts nuo karto pasildydavo, oras 8 val ryto tik 15 laipsn. Kelyje masinu nedaug, vingis po vingio, is vienos puses ciurlena upe is kitos nuo virsaus atitekantys upeliukai, pauksciai ciulba, medziu sakos sudaro seselius, gaivu, dainuoti norisi. Privaziuoju nusukima i slidinejimo trasas, nesuku, vaziuoju tiesiai, salia kelio stovi uzdaryti ir pardavinejami sveciu namai, viesbutukai. Pastatai isprausti tarp kalno slaito ir kelio, kai kur apgriuve, kai kur puikiai islaikyti. Dar kitas nusukimas, aukstai matosi apgriuvusi pilis, man per aukstai, nesuku, vaziuoju tiesiai. Pakilimas nesibaigiantis, aukstis dideja. Privaziuoju hidroelektrine, zenkla "Pereju kelias". Sutinku dviratininkus is priesais, nesisveikina, tikriausia megejai. Nuotaika gera, mindamas mokausi prancuzu, net nepastebiu kaip privaziuoju pirmaja pereja ir pradedu leistis. Skrieju su vejeliu ir iskrieju i platu sleni is kurio pasimato net kelios virs 2 km aukscio snieguotos virsunes ir keletas slidinejimo trasu. Nuotaika dar labiau pagereja, tokios erdves man patinka. Is tolo nuzvelgiu pirma ezeriuka, istriges kaip perlas kalnu masyve. Aplink pievos, miskai, toleliau slaitai, visur zalia, dangus melynas, saule kaitina. Vel prasideda pakilimas, tenka stipriau padirbeti iki antro ezeriuko. Cia atsiveria vaizdas del kurio vertejo tiek pasiaukoti. Kitame didziulio ezero krante matosi Angles slidinejimo kurortas ir trasos. I cia verta atvaziuoti keletui dienu, tiesiog pabuti. Susirandu vieta poilsiui ant ezero kranto. Ramu, tylu, nezymus vejelis dvelkia, ezero vanduo vesokas, saule maloniai sildo, idealus vaizdo ir klimato derinys. Noreciau cia gyventi. Prabuvau pora valandu, isvaziuoti nesinorejo, bet isvaziavau. Truputi pakilus prasidejo ilgas nusileidimas. Leidziantis dideliu greiciu keleta kilometru, jausmas beprotiskai fantastiskas. Nusileidau iki didziojo kelio i Andora, juo vaziuoti nenorejau, tad nusukau i siauresni vedanti ten pat tik per aplinkui. Vel teko pakilti keleta kilometru iki perejos. Toks istvermes isbandymas tikras mazohizmas, bet jauciu, kad prie to jau pripratau :). Nuo paskutines perejos turejau dar ilgesni nusileidima-skriejima, su dviraciu cia gerai, o su motociklu butu dar geriau. Vingiuotas kelias vede per kaimus, pievas ir miskelius visalaika zemyn. Nezinau kiek km nusileidau, bet tai truko tikrai ilgai. Nuo Ur miestelio ivaziavau i Andoros kelia ir nuobodziai kilau iki Porte Puymorens. Vaziuojant iki cia vis svarsciau ar kilti i Andora siandien ar pataupyti jegas rytdienai. Nusprendziau pailseti, 17 val dienos marsrutas buvo baigtas. Apsigyvenau nuostabiame slenyje, kurio grozi reikia pamatyti. Jei kas vaziuosite i cia, zinokite kad yra kelias pervaziavus miesteli iki ezero ir dar toliau. Juo ir reikia vaziuoti, tik nebandykite stoti kempinge, kuris yra miestelyje, ten tokio vaizdo neturesite.
Siandien po savaites pertraukos vakare palyjo, trumpai, tik 10 min. Kol kas siuose krastuose turistauti dviraciu salygos idealios.
2010.06.24. Sugrizimas i kalnus
Statistika
Marsrutas: Carcassonne - Axat
Atstumas: 68 km
Vaziavimo laikas: 3:40 val
Didz. greitis: 40 km/h
Viso nuvaziuota: 7930 km
Kalnai...suakmeneje dievai, galingi ir nepajudinami. Gera i juos sugrizti, grazu i juos ziureti, malonu ju klausytis. Lengva juose keliauti kai kelias visa laika eina palei upe. Upe rado plysius, issigrauze tarpeklius, o zmones pastate salia jos kelia. Ir dar dabar ji tobulina, teko vaziuoti dar garuojanciu asfaltu, lygiu kaip stiklas. Kelias idealus, vingiuoja per neitikeciausias vietas, atrodo, kad kalnai tuoj susiglaus ir atsiremsi i siena, bet kelio siarute juosta sugeba islaviruoti taip, kad uztektu vietos porai masinu. Toks ispudis lyg 10 km butu vaziavimo kanjono dugnu, rekomenduoju visiems si kelia. Sustojau uz nuostabaus Axat miestelio salia upes, rades nedidele aikstele. Girdziu kaip ji kalba vaikisku balsu. :) aplink auksti kalnai, as tarpeklyje, salia kelias, kuriuo karts kart pravaziuoja masinos. Kalnuose zymiai ramiau. Rojus zemeje. Vesu, gaivu, ramu, svaru. Kaip gera pabegti nuo pajurio, jo surmulio, kaip gera, kad zmones labiau megsta jura ir lengva gyvenima salia jos. Kalnuose gyvena intravertai, prie juros ekstravertai, mano isvada.
Siandien neskubejau. Ryte nuvaziavau i Carcassonne senamiesti, kuris paliko labai dideli ispudi. 800 m senumo, ant aukstos kalvos gynybinemis sienomis apsuptas, miestelis dar ir dabar gyvas. Jame gyvena zmones, verda prekyba, sveciu namuose uz 58 eur net galima issinuomoti kambari dviem, su vaizdu pro langa i salia esancios pilies bokstus. Po senamiesti geriausia vaikscioti iki 10 val, kol maziau turistu. Labai norejau papusryciauti kavinukeje, bet paslikau sia prabanga ateiciai. Netgi ne viska apziurejau, kad butu pretekstas kita karta cia uzsukti, kai keliausiu nebe vienas. Tokioje vietoje norisi neskubeti, gal netgi praleisti gera pusdieni, pagyventi viduramziu aplinkoje. Si kart reikejo skubeti :). Susiradau cybercafe (beje, siose apylinkese populiarios dar ir cyberphonecafe), nukroviau failus i dienorasti, prachekinau email, naujienu jokiu nei is Antibu, nei is namu :(. Gerai kad negaisau laiko rivieroje, bo ten i el. skelbimus/uzklausimus net nesivargina atsakineti. Is cybercafe grizau i kempinga. Cia apie 14 val. ivyko dviratininku rotacija, vieni isvazinejo, kiti atvazinejo, stebetinai ju cia daug. Pirma kart pasinaudojau kempingo baseinu, sakyciau, kad dalykas vertas 10 balu. Sumoki uz kempinga tik 9,5 eur/para ir turi baseina beveik visa diena. Jau rezgu plana kaip pasinaudoti baseinu kituose kempinguose nemokamai :), nes geresnes atgaivos per pati dienos ikarsti nera. Gerai pailsejes apie 15 val isjudejau is miesto. Kelias iki pat Axart buvo fantastisko gerumo ir grozio. Masinu mazai, aplinkui kalnai, kelias nedaug kyla ir atrode jog daugiau leidziasi.
Pakeliui nusprendziau nebegaisti laiko ir vaziuojant mokytis. Klausausi igarsintos Zeland knygos apie Transurfing'a, mokausi prancuzu ir diskutuoju su savim apie ivairius dalykus :).
Andora arteja, vis galvoju is kurios puses geriau i ja ivaziuoti, bo mano zemelapis rodo, jog pagrindiniu keliu is rytu vaziuojant reiktu pakilti i 2400 m auksti, ziauroka. Nuspresiu ryt.
Labanakt.
P.S. Nusipirkau prancuzisku krabu lazdeliu, issirinkau atsitiktinai, skaitau ant pakelio kas pagamino, o gi pasirodo Lituanie ;). Lietuvisku produktu ir Prancuzijoje galima rasti.
2010.06.23. Corcassonne
Statistika
Marsrutas: Sete - Corcassone
Atstumas: 126 km
Vaziavimo laikas: 7 val
Didz. greitis: 45 km/h
Viso nuvaziuota: 7862 km
Malonu kai zadina saule, kad ir kaip anksti, spygina tiesiai i kojas, kviecia pradeti diena kartu su ja. Pradarau palapine o cia grozis atsiveria, melyna rami jura, melynas aukstas dangus, smelio auksine juosta i abi puses kiek akis mato, saule dziugina svieta...Islendu is savo urvelio, darau joga, maista, neskubedamas pusryciauju, megaujuos vaizdais. Kad ir kaip gera kelias kviecia, susikraunu daiktus ir i kelione. Kelis kilometrus ratai atrodytu patys riedete riedejo, nuo ryto vesiau, vejelis maloniai glosto, pravaziuojantys pro sali sveikina, tikras kaifas. Veliau kelias nusisuko nuo juros ir vede mane per vynuogynus tolyn i kalnus. Vaziavimas siuo keliu buvo monotoniskas, diena oras isylo vel iki 35 laipsn, per pietus stojau porai valandu pailseti fiziskai ir nuo saules. Toks poilsis naudingas, antroje dienos puseje nuvaziavau daugiau kaip puse dienos kelio. Pakeliui sutikau i namus dviraciais griztancius 4 slovenus, stebejau aplinka, klausiau pievose pauksciu, kelias tai kilo tai leidosi, vaziavau lygumomis ir tik toliau uz keletos kilometru matesi auksti kalnai. Apie 19 val buvo Carcassonne mieste. Nezinau is kur, bet sis pavadinimas man buvo istriges, ivaziaves i miesta isvydau ant kalvos didziule pili, o kaip paskui suzinojau tai buvo Carcassonne senamiestis islikes nuo 1200 m. Buvau pavarges ir issikroves, reikejo pailseti, issiskalbti ir pasikrauti. Apsigyvenau miesto kempinge. Cia kartu su manimi nakvojo dar kokiu 20 dviratininku atskiromis grupelemis. Kadangi vietiniai keliai cia neapkrauti, o dviraciu taku sistema palei jura gan gera, dviraciais siose apylinkese tikrai patogu keliauti. Siandien poilsis, o ryt aplankysiu senamiesti ir toliau trauksiu link Andoros.
(beje, nuotrauku nededu nes isnaudojau google ir picaso man skirta rezerva, reikia susimoketi, bet vis neturiu laiko, internetas cia labai brangus 3-5 eur/val)
2010.06.22. Lengviau nebuna
Statistika
Marsrutas: Grande Motte - Sete
Atstumas: 60 km
Vaziavimo laikas: 4:20 val
Didz. greitis: 33 km/h
Viso nuvaziuota: 7736 km
Nuostabiausias vakaras sioje kelioneje. Priesais matau tviskancia jura, girdziu jos ramu bangu osima, saule maloniai sildo, desineje tolumoje matosi didingi kalnai, kaireje toli Sete miestas isikures ant kalno slaitu. Ryziu kose su medumi brinksta puode. Ne veltui tiek numyniau. Priesais vidurzemio jura, o uz jos Afrika. Gera zinoti, kad kitam krante yra nezinoma zeme. Kai sie krantai ir zemes bus istyrineti, kelsimes uz juru ir vandenynu pazinti kitu krastu.
Ryte galvojau jog per pietus reiks stoti kempinge ir daryti poilsio diena, po 4 dienu maratono kunas prasosi poilsio. Atsisveikinau su kvepianciu pusynu ir banguojanciu tvenkinio vandeneliu patraukiau iki pirmos parduotuves. Petit Casino pralinksmino kasininkas. Mandagus, nuosirdus ir linksmas vyriskis dirbdamas kasoje sugebejo raminti kitam parduotuves gale esati 3 metuku sunu. Veliau zmona islindusi is sandelio, atnese vaika prie kasos isodino i pirkiniu vezima, ir paliko teva su vaiku dirbti. Jiems jokiu kompleksu, mums, pirkejams, dar linksmiau, vadovybe gal darbo efektyvumu nelabai patenkinta, bet toleruoja. Isvaziavus is parduotuves gatveje radau ismesta nebloga Samsung mob. telefona. Gaila, kad isijunges ilgai neveikdavo, matyt neveltui ismete, teko dar karta ismesti. Isvaziavus is miesto radau dviraciu taka visai salia pliazo, juo vaziavau gan ilgai. Pliazai cia primine musu Neringos pakrante, smelis, vienas kitas zmogus, ramybe, pasirodo ir prancuzija panasiu turi. Per diena pervaziavau bent keleta tokiu vietu, visos jos lyg mazesnes Neringos, smelio juostos is abieju pusiu apsuptos vandens. Tik cia prie pat pliazo zmones pasistate namus, suformave nesibaigiancias gyvenvietes. Tarp Palavas ir Frontignan uzsukau apziureti saloje ant kalvos restauruota katedra. Nuo kalvos virsaus gerai matesi apylinkes, tvenkiniai, jura, ant kalvos slaitu augantys vynuogynai, tolumoje didesni kalnai. Rades pavesi ir suoliuka, katedros pasoneje papietavau ir pailsejau. Nusileides prie juros, toliau vaziavau palei pliaza tik cia keliukas virto i zvyrkeli. Uz kilometro keliukas baigesi. Nenoredamas suktis atgal, nusprendziau bandyti vaziuoti pliazu, reikejo iveikti tik kokius 5 km. Vaziuoti nepavyko del per klampaus smelio, teko stumtis. Vieta toliau nuo bendruju pliazu, neapgyvendinta, tad cia susirinke droviausi is drasiausiu nudistai. Visa pakrante ivairios lyties atstovu sildesi sauleje. Veliau sutikau pora kitesurfing mokykleliu. Atplauke kateriais is miesto, i tuscia pakrante, saugiai galejo mokytis kaito valdymo subtylybiu. Nustebino siuolaikinis modernizmas, prie mokiniu salmu priklijuotos vandeniui atsparios racijos, mokytojas pamokas vede stovedamas krante. Stumiausi per smeli i prieki, traiskiau kriaukles, prisemiau bata, sutikau pora poilsiaujanciu
dviratininku keliauninku, pakrante siaip ne taip gal po 1 val iveikiau. Isvaziavau i miesteli, pasiekiau kita, riedejau lengvai asfaltu, kol privaziavau nesvietisko grozio tuscia pliaza. Cia ir pasilikau.
Siandien buvo paskutine diena prie vidurzemio juros pakrantes pranzucijoje, ryt suksiu link Andoros, o veliau i Ispanija.
010.06.21. De Camargue rezervate
Statistika
Marsrutas: Salin de Giraud -la Grande Motte
Atstumas: 85 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 30 km/h
Viso nuvaziuota: 7676 km
Nuo pat ryto vel vejas, lenke prie zemes viska kas stiebesi i dangu, stabde tuos kas verzesi i prieki. 24 km pries veja. Is priekio sutinku keleta pagyvenusiu dviratininku, mina pavejui, jiems vejo lyg nebuta, prasilenkiant pasisveikina. Saule, giedra, vejas, as, aplinkui vanduo, pelkes, krumai, nendres, pauksciai, kai kur rausvi, grazus, panasus i flamingus. Apvaziavau visa Camargue nacionalini rezervata. I ji patenka keletas didziuliu tvenkiniu ir pelkynu. Le Vaccares didziausias tvenkinys, plotas 6500 ha, gylis 2 m, vanduo surus, salia jura. Cia ziemoja 80000 anciu, flamingai ir kiti sparnuociai. Erdve nerealaus dydzio, aplinkui vien lygumos. Sankryzoje pasisukus i vakarus, vejas pasisuko man is sono, minti buvo daug lengviau. Kelyje iki Aigues Mortes pervaziavau Provanco vynuogynus, tukstancius hektaru, cia pat pakeleje vietiniai ukininkai siulo nusipirkti vyno, vaisiu ir kitu gerybiu. SuperU uzsipirkes gerimu (saule apie 16 val ikatina ora iki 35 laipsn pavesyje) ir pasiekiau Aigues Mortes. Senasis miestas islikes nuo viduramziu, pastatytas lygumoje, salia kanalo, apsuptas gynybine siena su boksteliais, viduje verda gyvenimas kaip ir kiekviename mieste. Neuzsibuvau ir numyniau iki La Grande Motte. Pkeliui isvydau dar nematytus vaizdus, kaireje kelio puseje teksojo raudoni tvenkiniai, atrodo jog raudono vyno i juos butu pripile :). Kadangi salia maciau baltus kalnus, itariu, kad cia isgaunama druska. La Grande Motte isikures prie juros, nepaprasto grozio kurortas, savo ramybe ir aplinka primena Druskininkus. Salia miesto didelis pusynas, deja visas aptvertas saugant nuo gaisro. Deja aptverimas buvo ne visur, radau skylute ir isikuriau po puselemis netoli tvenkinio. Si vakara gavau idealias nakvynes salygas, kvepia, svaru, pauksciai, vanduo salia (gaila kad surus). Vejas nurimo, saule leidosi, makaronai gerkle slydo, arbata uzgerinejau, ten ir as buvau....:)
2010.06.20. Pries veja
Statistika
Marsrutas: Kalnuose prie Marselio - Salin de Giraud
Atstumas: 116 km
Vaziavimo laikas: 7,5 val
Didz. greitis: 56 km/h
Viso nuvaziuota: 7591 km
Numyniau lygiai tiek pat kiek vakar per ta pati laika, koks sutapimas.
Vakar letai kopinejau kalnuose, o siandien tokiu pat greiciu riedejau lygumose. Max greitis pries veja 13 km/h, vidutinis 10 km/h. Vejo greitis kokiu 10 m/s, kartais didesnis, ir taip visa diena be atokvepio. Pora kartu vejas tiesiog sustabde, gusiai kartais budavo zveriskai stiprus. Toks ispudis lyg oro bangomis nori isverst is 'padangu', talzo is visu pusiu. Pvz.: leidziantis nuo kalno vejas beveik sustabdydavo, puciant is sono vaziavau pavirtes i jo puse, puciant is priekio lygumoje reikejo minti 1/2 begiu. Vejas turi balsa. Aukstos itampos laidai ir bokstai, medziai ir krumai, kelio zenklai ir tvoreles, visa tai vejo balso stygos. Garsas bauginantis. Vejo nugaleti neimanoma, prie jo reikia taikytis.
Nuo pat ryto vel buvo sauleta ir silta, bet del vejo nebe taip silta kaip ankstesnemis dienomis. Tik pradejus vaziuoti, nusileidau nuo kalniuko (285m aukscio) ir atsiduriau Marselyje. Pasakiskas miestas. Seniausias Prancuzijos miestas, turintis 800 tukst gyventoju. Didelis ir grazus kaip Paryzius, aisku be Eifelio ir Versalio rumu, bet turi ilga pakrante, smeletus pliazus, uosta kruiziniams laivams, prieplauka jachtoms, ispudinga katedra, Notre-Dame bazilika, gatve pavadinimu Prada ir daug viso kito. Marselis sportiskas, juroje nuo ryto buriavo kelios desimtys winndsurfingistu, Bowl skateparke (600m2 ploto uzimantis isbetonuotas parkas), visa savaite vyko extreme sporto varzybos, sutikau daug dviratininku, stotelese zmones stovejo su kalninem kuprinem ir hikingo lazdom. Patiko cia viskas, grazu, gera, verta aplankyti dar karta. Is Marselio per kalnus ir pries veja numyniau prie gigantisko Berre tvenkinio, atrodo kaip LT kursiu marios tik cia marias apriboja kalnai. Vejas buvo gerai isjudines vandeni, bangos i kranta musesi kaip juroje. Nuo cia vaziavau iki naftos perdirbimo miesto, taip tai buvo For sur Mer, i ja teko minti autostrada, nes kito kelio nebuvo. Prisikvepaves ismetamu duju autostradoj, ivaziavau i naftos saugyklu zona. Gal 30 rezervuaru po 50000 m3 naftos, salia i musu atomine elektrine panasus pastatas, kazkokie kaminai, traukiniai, sisternos ir viskas aplinkui dvokia nafta. Juroje sio produkto pasiimti ar atiduoti lauke 6 tanklaiviai. Cia tai industrija, cia tai biznis. Ir visa tai del musu komforto.
Pakeliui sutikau dar viena pora keliaujanciu dviraciais, pasisveikinom ir prasilenkem. Vejas baige visai nuvaryti nuo koju, bet turejau pasiekti tiksla. Norejau pamatyti Rhone upes delta ir persikelti i kita jos puse. Paskutiniai 20 km buvo sunkiausi, kai atrodo jegu nebera, bet nera kur sustoti ir privalai minti. Aplink kelia vien pelkynai, tvenkinukai apauge meldais, lygumos be uzuovejos ir kosmariskas vejas.
Bet gerai kai viskas gerai baigiasi. Persikeles keltu i kita Rhono puse is kart prie upes radau puikia uzuoveja nusienautame lauke, kuris apribotas krumais, medziais ir aukstais meldais. Vieta tiesiog ideali stovyklai.
Jei taip ir toliau reiks kovoti su veju, keisiu marsruta.
2010.06.19. Mirtis automobiliams
Statistika
Marsrutas: Cogolin - beveik Marselyje
Atstumas: 116 km
Vaziavimo laikas: 7,5 val
Didz. greitis: 51 km/h
Viso nuvaziuota: 7475 km
Mano kelyje neitiketinas transporto srautas. Nuo pat Savonos Italijoje iki dabar. Siandien tik ryte buvo ramiau, net apsidziaugiau jog nebereikia klausytis nuolatinio burzgesio ir kvepuoti ismetamu CO2. Po pietu ivaziavau i pagrindini kelia ir visas dziaugsmas isbleso. Neisivaizduoju kodel zmonems reikia tiek daug judeti ir dar taip greitai. Masinu srautas kaip Vilniuje darbo diena, o cia sestadieni, vaziuoja viena po kitos, be pertrauku. Prie masinu prisideda motoroleriai kiaurais duslintuvais ir motociklistai sukantys gaza kiek sukasi. Nuo visu pravaziuojant sklinda CO2 dujos, toks ispudis jog vaziuociau ne pajuriu gamtje, o ne vedinamu tuneliu. Cia rimta problema tiems, kas planoja keliauti dviraciais siuo keliu, sveikatos grynu oru cia nepasitaisysi. Beje, keliaujanciu dviraciais cia yra, siandien sutikau bent 3 poras ir viena pati tikriausia Supertrampa. Siandien taip pat radau dviraciu taka, kuris vede net 40 km, pagarba prancuzams uz toki projekta, iki Toulon'o ir uz jo siek tiek. Vakare gal 2 val ieskojau kur apsistoti, nieko padoraus neradau, arba per arti kelio, arba privati valda arba gamtosaugininku apsaugos zona, kurioje pastacius palapine gresia 135 eur bauda. I vakara teko daug kilti, kai kur net stumiausi, numynus 100 km jegu stacioje ir ilgoje ikalneje lieka labai nedaug. Uz toki varga saulei leidziantis gavau dovanele, pamaciau tikrai grazia panorama, tolumoje i jura statmenai isiremusi auksta kakavine uola apsviesta saules, o netoli jos plaukia du kruiziniai laivai. Be abejo paskutiniai kilometrai irgi verti demesio, nes vaziavau placiu sleniu, o tolumoje pilkavo stacios uoletu kalnu sienos. Stovykla isirengiau salia kelio, atokioje vietoje, aiksteleje tarp spygliuotu krumynu. Nelabai romantiska vieta, bet geresnio varianto nebuvo. Makaronai, alus, dienorastis ir i sapnu pasauli.
Siandien nusprendziau stoti i zaliuju organizacija ir kovoti pries ismetamu duju kiekio mazinima arba uzdraudima vazinetis dyzeliu ar benzinu. Nusibodo uostyti kitu prismardinta ora.
Paskutines dienos Rivieroje
2010.06.18. Reqruitment agenturoje 
Statistika
Marsrutas: Cannes-Antibes-Cogolin
Atstumas: 92 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 7359 km
Aplinkui cirskia, osia, traska, sokineja, vaiksto, braska, ciurlena, tamsu, vel vienas salia miskelio, netoli kelio. Radau stovyklai vieta netoli st. Tropez atitolus nuo juros, vaziuojant sleniu i Toulon'a. Issivadavau is miesto, zmoniu, spusciu, skubejimo, triuksmo, kempingo salia autostrados. Nusprendziau nebegaisti laiko ir judeti toliau.
Ryte susipakaves daiktus traukiniu uz 3 eur nudardejau iki Antibu. Cia susitikau su idarbinimo agente, kuri nieko gero nepasake, t.y. Is kart pasake, kad darbo nerasiu, nes neturiu jachtos blizginimo patirties. Rekomendavo ieskoti vienadieniu darbu dockwalking budu. Atsibodo. Is vidaus balsas sako, kad nebegaisk laiko ir igyvendink savo plana. Gyvendamas rivieroje isleidau gal 100 eur, nei daug nei mazai, galejau tiek isleisti uz viena nakti geram viesbutyje, arba 10 dienu buciau mines ir gal nuvaziaves 800 km. Pabandyti rasti kitoki darba reikejo, suzinojau ir pamaciau daug naudingu dalyku ateiciai, kitakart geriau zinosiu kaip siam reikalui pasiruosti. Kadangi pinigeliai gyvenant cia senka, o negavus jokio darbo gali ju ir visai nelikti, nenoriu rizikuoti toliau ir pasitenkinsiu bent jau geru zygiu. Tokia darbo paieska, man primena azartini zaidima, kai atrodo jog islosti labai lengva, taciau losi, losi ir pralosi viska. Uszukau paskutini karta i mediateka, radau angloinfo saite dar viena skelbima del deckhand'o, parasiau del visa ko laiska, toki atvira, gal sudomins. Uzsiregistravau darbui kalnuose ziemai, agenturos jau pradeda atrinkineti zmones. Skambinau MariJo, i vynuogynus, pasitikslinau kada jie planuoja sulaukti vynuogiu derliaus, uzsirezervavau sau vieta. Atsisveikinau su Antibais, vienu is graziausiu kurortu rivieroje, ir pasukau link Kanu. Kanai nepaliko didelio ispudzio. Si miesta dar karta pramyniau tranzitu, veliau pasukau i kelia palei jura, pasiekiau St. Raphael, St.Maxime, dar karta apvaziavau pakrante raudonais kalnais, nuzvelgiau is kito ilankos kranto saulelydzio apsviesta St. Tropez miesta ir nusukau kontinento gyluma.
Ryt laukia kelias i Toulon'a, o gal net pasieksiu Marseli. Priesaky laukia nemazas isbandymas. Jauciu, kad per sias dvi savaites aklimatizavausi ir esu zymiai rimciau pasiruoses zygiui, nei keliones pradzioje.
Ir dar, prisiminiau. Siandien maciau kaip pagyvenes prancuzas supermarketo masinu stovejimo aiksteleje puikiai grojo armonika ir neprase pinigu, tiesiog linksmino zmones. Noreciau ir as taip :). Ir dar, maciau jau antra per sia kelione pora, apie 40 m, keliaujancia tranzu o gal tik pestute, atrode kaip tikri keliauninkai. Stebina, kad cia tai daro ir vyresni.
Ir dar. Suzinojau, kad superjachta plukdydama ~10 zmoniu suvartoja 400 ltr kuro per 1val. Tai priestarauja bet kokiai ekologiskumo logikai. Prabanga ir komfortas musu planetai ir jos zmonems daro didziausia neigiama itaka.
2010.06.17. Prieplaukose. Nica - Kanai
Statistika
Marsrutas: Cannes-Nica-Cannes
Atstumas: 50 km
Vaziavimo laikas: 3,5 val
Didz. greitis: 29 km/h
Viso nuvaziuota: 7267 km
Jau buvau nusprendes updatinti dienorasti ir vaziuoti i vakarus, bet Angloinfo forume radau nelemta skelbima, jog ieskomas deckhand. Pagooglinus susiradau jachtos pavadinima, kapitono varda ir jog ji turetu stoveti Nicos prieplaukoje. Nusiunciau CV ir, kad nelaukti ilgai, nusprendziau susirasti kapitona. Sedau i traukini uz 6 eur ir uz 40 min buvau Nicoje. Pasirodo grazus miestas, kad didelis jau pirma karta pravaziuodamas pastebejau. Istoriniu paminklu neperdaugiausia, bet parduotuviu tikrai visokiems skoniams yra. Nuvaziavau i prieplauka, perziurejau visas jachtas, maniskes Dreamster nera. Na ka, vaziuoju savo eiga i Antibus, gal ten rasiu perplaukusia. Keliauti is Nicos i Antibus lengva, visa kelia yra dviraciu takas, ir eina jis palei jura. Sauleta, silta, gaivu, nes saule karts nuo karto uz debesies pasislepia. Beje vakar nakti pliaupe kaip is kibiro, galvojau lasai kiaurai tenta pramus. Dar ir todel diena buvo gaivesne. Idomiai, debesys, kuriuos ryte vejas nunese i kalnus, po pietu kitas vejas grazino atgal. Reikejo greitai minti, kad speti pries lietui sugriztant. Spejau prasmukti tarp Nicos ir Kanu, Kanuose vistiek prigavo. Taigi, Antibuose susiradau jachta, susitikau su kapitonu, trumpai snektelejom ir viskas, ir dechand'ui reikia moketi fluent english jei nori dirbti anglams. Rivieroje beveik 90% jachtu yra anglu,reqruitment'o agenturos - anglu, pretendentai i igulos narius kiek susitikau ir kalbejau irgi anglai. Maza anglija prancuzijos pakranteje. Mediatekoje prisedau dar prie interneto, nauju darbu neatsirado, Parmyniau i kempinga, vel nespejau isokti i baseina, grizau per velai, pavakarieniavau ir diena uzbaigiau.
Darbo paieska irgi darbas, gaila, kad uz tai pinigu nemoka.
2010.06.16. Prieplaukose
Statistika
Marsrutas: Cannes-Antibes-Cannes
Atstumas: 45 km
Vaziavimo laikas: 3 val
Didz. greitis: 27 km/h
Viso nuvaziuota: 7217 km
Siandien vel bandziau rasti darbo. Uzsiregistravau trijose recruitment'o kompanijose, apvaziavau prieplaukas, kalbejau su keletu jachsmenu is ju ir su jachtu poliruotojais. Pasirodo kai kurias jachtas poliruoja jachtos igula. Poliruoja kas 2-3 men. Poliravimas cia reikalingas tik norint uzsakyma rasti reikia atitinkamai apie save kazkur paskelbti, o pries tai isigyti atitinkama iranga. Pvz., bortus poliruoja is valteles arba pasikabine ant lyno, jei jachta vandenyje, jei iskelta - uztenka kopeciu.
Laikas cia bega labai greitai, is kempingo isvaziuoju 10, griztu 18 val., kelione, internetas, zvalgyba, pietus, apmastymai, poilsis :), vakariene, dienorastis...viskam po truputi laiko ir diena prabega.
Siandien buvo nuostabaus grozio diena, sauleta, giedra, virs kalnu tolumoje kabojo balti debesys, juroje ramiai plaukiojo jachtos, tik po pietu vejui isismarkavus jura pasisiause, i vandeni isplauke kaituotojai ir buriuotojai.
Siandien daugiau pavazinejau po Kanu centra. Be izymiu vardu parduotuviu, restoranu ir viesbuciuciu daugiau nelabai yra ka pamatyti. Siauros gatveles, daug zmoniu, visur surmulys it gedimino prospekte.
Tiek apie siandiena.
Statistika
Marsrutas: Cannes-Antibes-Cogolin
Atstumas: 92 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 7359 km
Aplinkui cirskia, osia, traska, sokineja, vaiksto, braska, ciurlena, tamsu, vel vienas salia miskelio, netoli kelio. Radau stovyklai vieta netoli st. Tropez atitolus nuo juros, vaziuojant sleniu i Toulon'a. Issivadavau is miesto, zmoniu, spusciu, skubejimo, triuksmo, kempingo salia autostrados. Nusprendziau nebegaisti laiko ir judeti toliau.
Ryte susipakaves daiktus traukiniu uz 3 eur nudardejau iki Antibu. Cia susitikau su idarbinimo agente, kuri nieko gero nepasake, t.y. Is kart pasake, kad darbo nerasiu, nes neturiu jachtos blizginimo patirties. Rekomendavo ieskoti vienadieniu darbu dockwalking budu. Atsibodo. Is vidaus balsas sako, kad nebegaisk laiko ir igyvendink savo plana. Gyvendamas rivieroje isleidau gal 100 eur, nei daug nei mazai, galejau tiek isleisti uz viena nakti geram viesbutyje, arba 10 dienu buciau mines ir gal nuvaziaves 800 km. Pabandyti rasti kitoki darba reikejo, suzinojau ir pamaciau daug naudingu dalyku ateiciai, kitakart geriau zinosiu kaip siam reikalui pasiruosti. Kadangi pinigeliai gyvenant cia senka, o negavus jokio darbo gali ju ir visai nelikti, nenoriu rizikuoti toliau ir pasitenkinsiu bent jau geru zygiu. Tokia darbo paieska, man primena azartini zaidima, kai atrodo jog islosti labai lengva, taciau losi, losi ir pralosi viska. Uszukau paskutini karta i mediateka, radau angloinfo saite dar viena skelbima del deckhand'o, parasiau del visa ko laiska, toki atvira, gal sudomins. Uzsiregistravau darbui kalnuose ziemai, agenturos jau pradeda atrinkineti zmones. Skambinau MariJo, i vynuogynus, pasitikslinau kada jie planuoja sulaukti vynuogiu derliaus, uzsirezervavau sau vieta. Atsisveikinau su Antibais, vienu is graziausiu kurortu rivieroje, ir pasukau link Kanu. Kanai nepaliko didelio ispudzio. Si miesta dar karta pramyniau tranzitu, veliau pasukau i kelia palei jura, pasiekiau St. Raphael, St.Maxime, dar karta apvaziavau pakrante raudonais kalnais, nuzvelgiau is kito ilankos kranto saulelydzio apsviesta St. Tropez miesta ir nusukau kontinento gyluma.
Ryt laukia kelias i Toulon'a, o gal net pasieksiu Marseli. Priesaky laukia nemazas isbandymas. Jauciu, kad per sias dvi savaites aklimatizavausi ir esu zymiai rimciau pasiruoses zygiui, nei keliones pradzioje.
Ir dar, prisiminiau. Siandien maciau kaip pagyvenes prancuzas supermarketo masinu stovejimo aiksteleje puikiai grojo armonika ir neprase pinigu, tiesiog linksmino zmones. Noreciau ir as taip :). Ir dar, maciau jau antra per sia kelione pora, apie 40 m, keliaujancia tranzu o gal tik pestute, atrode kaip tikri keliauninkai. Stebina, kad cia tai daro ir vyresni.
Ir dar. Suzinojau, kad superjachta plukdydama ~10 zmoniu suvartoja 400 ltr kuro per 1val. Tai priestarauja bet kokiai ekologiskumo logikai. Prabanga ir komfortas musu planetai ir jos zmonems daro didziausia neigiama itaka.
2010.06.17. Prieplaukose. Nica - Kanai
Statistika
Marsrutas: Cannes-Nica-Cannes
Atstumas: 50 km
Vaziavimo laikas: 3,5 val
Didz. greitis: 29 km/h
Viso nuvaziuota: 7267 km
Jau buvau nusprendes updatinti dienorasti ir vaziuoti i vakarus, bet Angloinfo forume radau nelemta skelbima, jog ieskomas deckhand. Pagooglinus susiradau jachtos pavadinima, kapitono varda ir jog ji turetu stoveti Nicos prieplaukoje. Nusiunciau CV ir, kad nelaukti ilgai, nusprendziau susirasti kapitona. Sedau i traukini uz 6 eur ir uz 40 min buvau Nicoje. Pasirodo grazus miestas, kad didelis jau pirma karta pravaziuodamas pastebejau. Istoriniu paminklu neperdaugiausia, bet parduotuviu tikrai visokiems skoniams yra. Nuvaziavau i prieplauka, perziurejau visas jachtas, maniskes Dreamster nera. Na ka, vaziuoju savo eiga i Antibus, gal ten rasiu perplaukusia. Keliauti is Nicos i Antibus lengva, visa kelia yra dviraciu takas, ir eina jis palei jura. Sauleta, silta, gaivu, nes saule karts nuo karto uz debesies pasislepia. Beje vakar nakti pliaupe kaip is kibiro, galvojau lasai kiaurai tenta pramus. Dar ir todel diena buvo gaivesne. Idomiai, debesys, kuriuos ryte vejas nunese i kalnus, po pietu kitas vejas grazino atgal. Reikejo greitai minti, kad speti pries lietui sugriztant. Spejau prasmukti tarp Nicos ir Kanu, Kanuose vistiek prigavo. Taigi, Antibuose susiradau jachta, susitikau su kapitonu, trumpai snektelejom ir viskas, ir dechand'ui reikia moketi fluent english jei nori dirbti anglams. Rivieroje beveik 90% jachtu yra anglu,reqruitment'o agenturos - anglu, pretendentai i igulos narius kiek susitikau ir kalbejau irgi anglai. Maza anglija prancuzijos pakranteje. Mediatekoje prisedau dar prie interneto, nauju darbu neatsirado, Parmyniau i kempinga, vel nespejau isokti i baseina, grizau per velai, pavakarieniavau ir diena uzbaigiau.
Darbo paieska irgi darbas, gaila, kad uz tai pinigu nemoka.
2010.06.16. Prieplaukose
Statistika
Marsrutas: Cannes-Antibes-Cannes
Atstumas: 45 km
Vaziavimo laikas: 3 val
Didz. greitis: 27 km/h
Viso nuvaziuota: 7217 km
Siandien vel bandziau rasti darbo. Uzsiregistravau trijose recruitment'o kompanijose, apvaziavau prieplaukas, kalbejau su keletu jachsmenu is ju ir su jachtu poliruotojais. Pasirodo kai kurias jachtas poliruoja jachtos igula. Poliruoja kas 2-3 men. Poliravimas cia reikalingas tik norint uzsakyma rasti reikia atitinkamai apie save kazkur paskelbti, o pries tai isigyti atitinkama iranga. Pvz., bortus poliruoja is valteles arba pasikabine ant lyno, jei jachta vandenyje, jei iskelta - uztenka kopeciu.
Laikas cia bega labai greitai, is kempingo isvaziuoju 10, griztu 18 val., kelione, internetas, zvalgyba, pietus, apmastymai, poilsis :), vakariene, dienorastis...viskam po truputi laiko ir diena prabega.
Siandien buvo nuostabaus grozio diena, sauleta, giedra, virs kalnu tolumoje kabojo balti debesys, juroje ramiai plaukiojo jachtos, tik po pietu vejui isismarkavus jura pasisiause, i vandeni isplauke kaituotojai ir buriuotojai.
Siandien daugiau pavazinejau po Kanu centra. Be izymiu vardu parduotuviu, restoranu ir viesbuciuciu daugiau nelabai yra ka pamatyti. Siauros gatveles, daug zmoniu, visur surmulys it gedimino prospekte.
Tiek apie siandiena.
Wednesday 16 June 2010
Prancuzijos riviera
2010.06.15. Darbo paieska 
Statistika
Marsrutas: Cannes - Antibes - Cannes
Atstumas: 45 km
Vaziavimo laikas: 7 val
Didz. greitis: 65 km/h
Viso nuvaziuota: 7172 km
Ryte lyjo. Neitiketina, bet po tokiu karsciu ir prie vidurzemio juros lyja. Dangus nuo ryto apsiniaukes nezadantis nieko gero, bet silta. Sia diena buvau suplanaves vaziuoti i Kanu ir Antibu prieplaukas ieskoti darbo. Pirmiausia aplankiau Kanu. Kadangi oras buvo prastas daug jachtu stovejo be igulu arba igula buvo pasislepusi kajutese, tik kai kur deckhand'ai vale laivus. Pagal laivo dydi deckhand'u buvo 1,2 arba 3 ir daugiau, be ju salia vaikstinedavo stiuardeses. Pagal siuos pozymius nuspresdavau kur komandos jau sukomplektuotos ir net neklausdavau. Radau keleta jachtu, kuriose buvo tik po viena zmogu, uzklausiau ju, nei vienoje ju komandos nariu netruko. Kanuose apvaziavau visas prieplaukas ir jachtas Pasukau laimes ieskoti i Antibus. Vejas kaip tik pute is priesais, vis stiprejo. Juroje atsirado gausybe kaitu ir burlenciu, su pavydu stebejau ekstremalus lakstancius vandens pavirsiumi.
Iki Antibu numyniau gan nesunkiai, tarp kempingo ir Antibu centro buvo tik 20 km. Cia pirmiausia aplankiau biblioteka. Valanda laiko ieskojau skelbimu 'riviera.angloinfo' forume, uzsiregistravau keliose jachtu komandas komplektuojanciose agenturose. Radau agentura, kurioje kasdien atnaujinami darbo pasiulymai, o juos pamatyti galima ofise. Nuvaziavau iki ofiso, radau uzrakintas duris ir skelbima, jog info apie skelbimus galima pamatyti tik ryte. Nuvaziavau iki jachtu. Cia mazesnes buvo be stafo, o didesnese stafas pilnai sukomplektuotas. Krantineje uzvalgiau, pradejau judeti link namu. Pradejo stipriai lyti, gerai, kad buvau tam pasiruoses, isbandziau naujas Ferino kelnes nuo lietaus. Lietui atsparus mokasinai mokasinai, kvepuojancios kelnes ir striuke, pats tas tokiam orui, vaziavau 20 km per liuti, grizus siek tiek sudreko marskineliai, batai buvo beveik sausi. Beje, miestuose kasdien susidaro didziuliai kamsciai, nuolat tenka brautis desine gatves puse spraudziantis tarp masinu ir saligatvio. Per lietu vaziuojant tai daryti sudetingiau, prastas matomumas, slidu, paskubejau ir nepastebejau aukstesnio bordiuro, buvo uzpiltas vandeniu. Priekinis ratas isireme i bordiura ir graziai nuvirtau ant saligatvio, griuvimas buvo nemalonus, bet viskas baigesi laimingai. Gera pamoka ateiciai, nereikia skubeti kai laukia ilga kelione priesaky. Grizau i kempinga, issilaiziau zaizdas :), keli nubrozdinimai, pasidariau vakariene, buvau ne kokios nuotaikos. Toliau lyjo, lyjo ir nakti, gera buvo prisiminti lietu, pajausti jo gaiva, prisiminti nuolatini vaziavima per lietu Norvegijoje pernai metais. Ilgai rasiau dinorasti uz kelias dienas, uzmigau neatsimenu kada.
2010.06.14. Varginantis kelias i Kanus
Statistika
Marsrutas: St. Tropez - Cannes
Atstumas: 120 km
Vaziavimo laikas: 7 val
Didz. greitis: 65 km/h
Viso nuvaziuota: 7127 km
Siandien buvo viena is sunkiausiu dienu. Karstis, didelis atstumas, 'nepatogus' kelias ir ilgas kempingo ieskojimas.
Rytas prasidejo 7:00 viloje. Nesinorejo isvaziuoti, labai jau komfortabilu cia, bet reikejo uzleisti erdve ponams. Besidedant daiktus pabudo vilos . Seimininkas. Martynas budamas dosniu lietuviu i kelione atpjove lietuvisku lasiniu, palydejo iki kelio, palinkejo sekmes. Gera buvo susitikti ir pabuti su draugais svetimoje zemeje, malonu kad taip svetingai prieme. Tikiuosi galesiu tuo paciu atsilyginti jiems ziema Chamonix'e. Keliones pradzia prasidejo nusileidimu nuo kalno. Vaizdai neapsakomo grozio, salia pro sali lekia miskai ir vynuogynai, o tolumoje arteja jura. Siame kelyje pasiekiau 64 km/h greiti. Nusileidau i st. Tropez, cia darbu neieskojau, bo visos jachtos buvo isplaukusios i ilanka arba i kitas prieplaukas. Nuzvelgiau is toli senamiesti, prieplauka, buriavimo mokyklele, ir saulei maloniai sildant pasukau atgal i Antibus. Nusprendziau grizti ir pabandyti nuosekliau paieskoti darbo jachtose Kanuose ir Antibuose. Grizinejau tuo paciu keliu iki Frejaus. Cia Decathlon'e isigyjau duju, ir numyniau link Kanu. Nuo Frejaus vaziavau nauju keliu visalaika palei jura. Saule popietes metu isiselo ir pasidare nepaprastai karsta. Kelias labai grazus, bet tai kyla tai leidziasi, pakilimuose pasidarydavo labai sunku. Atkarpoje nuo Frejaus iki Kanu kelias iskirstas raudonose uolose ir pakibes 30-50 m virs juros, tik miesteliuose jis nusileidzia iki juros lygio. Kelyje apziurejau keliasdesimtis laukiniu pliazu mazose ilankelese, i juos nusileidziama siaurais ilgais laipteliais. Nesimegavau siuo malonumu, nes norejau kuo greiciau pasiekti Kanus del darbo paieskos. Iki Kanu susidare 100 km, daugiau nei tikejausi. Apie 17 val. atvaziavau i jachtu prieplauka slapias nuo prakaito ir ziauriai pavarges, tokios nuotaikos budamas norejau kuo greiciau pailseti kempinge. Nusprendziau apsistoti Kanuose. Info centre issiaiskinau kur rasti du kempingus. Pirmas pasak konsultantes yra tik uz 5 km, nors man atrode, kad jis yra toliau. Numyniau iki zemelapyje pazymetos vietos apie 8 km, ivaziavau i auksciausia kalna, o vietoj kempingo randu teniso kortus. Pavazineju aplinkui, nieko panasaus i poilsiaviete nerandu. Pagalvoju jog infocentro darbuotoja neupdatino informacijos ir nezino, kad vietoj turistu poilsiavietes pastate tenisininku roju. Nusprendziu ryt atkersyti prancuzei ir ieskoti netoli esancio kito kempingo. Pervaziuoju pora gatviu, visiskai issekes uzsivedu dvirati saligatviu gal i 18% statumo kalna, po jo randu dar viena pakilima, i ji vel stumiu, siaip ne taip gal po 15 min darbo atsirandu triju zvaigzdziu kempinge. Cia paskelbia, kad naktis man kainuos 16 eur !!! Visiskai suizuleje. Bandau deretis, bet nesileidzia i kalbas, pagalvojes kad nebeturiu jegu sakau, kad ok gyvensiu pas jus, bet administratore kazkuo uzsiemus nekreipia i manes demesio. Tuo tarpu kitos prancuzes paklausiu gal zino kur yra mano pries tai ieskotas kempingas, ji zemelapyje parodo vieta siek tiek arciau nei man buvo pazymejusi moteris infocentre, kalno papedeje. Apsisprendziu leistis zemyn. Pagaliau surandu uzslepta turistu roju, i kuri nera jokiu rodykliu, bet kuriame yra nemokamas baseinas ir restoranas su dideliu nemokamu tv., ir kaina cia tik 12 eur. Nuvaziaves 120 km, statau palapine, pasigaminu kazka ko negaliu suvalgyti, isgeriu vyno, nusiprausiu ir smingu i tamsa.
Toks tas mano poilsis prancuzijos rivieroje.
2010.06.13. Saint Tropez
Statistika
Marsrutas: Lac de st. Cassien - St. Tropez
Atstumas: 63 km
Vaziavimo laikas: 3 val
Didz. greitis: 46 km/h
Viso nuvaziuota: 7007 km
Ryte jauciaus lyg pagiringas, nesinorejo niekur vaziuoti. Keliausi anksti gal 7 val, susipakavau palapine (prie ezero maciau zenkla, kad kempingauti negalima), vangiai pasidariau pusrycius, uzvalgiau, turejau minti issimaudyti, bet nenorejau eikvoti jegu. Apie 8:30 pajudejau nuo ezero, radau zenkla prie ivaziavimo i mano stovykla, kuris skelbe jog buvimo sioje aiksteleje kaina 5 eur. Viskas visur mokama, net ir prie tokio didelio grazaus ezero, jei yra patogi vieta karavaningui, stovi zenklas jog ta daryti draudziama, ir salia stovi zenklas i kempingaa, kur naktis zmogui nuo 13eur. Taigi, minu palei ezera, kelias geras, pro sali vis prasvilpia sportuojantys dviratininkai. Kelias pradeda kilti ir kyla geras 20 min, sunku po vakarykscio sporto, bet pasirinkimo nera. Pakilau i auksciausia taska, aplink miskais apauge kalnai, panasus i dziungles, kur ne kur matosi raudonuojantys serpantinai. Kalnu uoliena raudona, tokios dar nebuvau mates. Pradedu leistis nuo kalniuku, kelias maloniai vingiuoja, juo kertu miskus, pravaziuoju miskeli su nuo apacios nuplikusiais medziu kamienais, matau dar viena suvazineta gyvate, mane vejasi ir lenkia dviratininkai ir motociklistai. Sekmadieni visi patrauke i gamta, kas kaip vieni prie juros ilsisi kiti po kalnus vazinedami prakaituoja. Ramiai leidziuos iki Frejaus miestelio. Cia mane aplenkia grupele prazilusiu dviratininku, vienas po kito rodo nyksti, kai kas is susizavejimo mano apkrautu dviraciu rekia 'bravo' !!! :). Pamalonina, bet nepadrasina. Toliau nuobodokai minu palei jura link St Maxime, cia sustoju pailseti. Siandienos tikslas buvo aplankyti st. Tropez jachtu prieplauka ir, jei pasiseks, cia gyvenancius Martyna su Giedre. Tik pagalvojus apie draugus, gaunu zinute is Martyno su pasiulymu susitikti, nes jie siandien turi laisvadieni. Dziugu kai taip lengvai planas realizuojasi. Gera nuotaika judu link manes laukianciu draugu. Apvaziuojant ilanka pastebiu, kad cia zymiai naturalesni pliazai, maziau juose infrastrukturos ir zmoniu. Pasiekiu zymuji kurorta St. Tropez, apvaziuoju jachtu prieplauka, senamiesti, sustoju ties ledaine, kurioje susitariau susitikti su sauniaja porele. Aplink daug zmoniu, kaviniu, butiku, daug judesio ir lengvai geros nuotaikos. Apie St. Tropez zinau labai nedaug, tad man jis panasus i kitus pravaziuotus kurortus. Susitinku su Martynu ir Giedre, jie is kart vedasi paskanauti paciu skaniausiu pasaulyje ledu. Krantineje bendraujam, dalinames ispudziais, ledais maitinam zuvu buri. Toliau, kraunu dvirati i ju masina, vaziuojam apziureti vietines Venecijos, fantastiskos panoramos ant auksto kalno i sleni ir jura, viduramziais pastatyto miestelio ir pagaliau prabangiaja draugu priziurima vila. Vila pastatyta ant kalno, 9 ha plote, gyvenamasis kompleksas is dvieju namu. Cia is kart neriam i baseina, susipazistu su vietine fauna...avele, raudona karve, driezais ir ikiriais vabalais. Draugai aprodo ir pasakoja apie prabangaus gyvenimo privalumus, savo darba (dirba cia housekeeper'iais jau antra vasara), gyvenimo cia pliusus ir minusus, stebina ju kantrybe, nuosaikumas, pasiryzimas ir entuziazmas. Veliau gaminame vakariene prabangioje virtuveje ir vakarieniaujame dar prabangesneje terasoje su vaizdu i tolumoje matoma jura. Jauciuosi pakliuves i kita gyvenimo dimensija. Kalbame apie viso to verte, sunku darba, darbdaviu poziuri i darbuotojus, apie galimybes Lietuvoje. Darau isvada, kad norint pagyventi kitoki gyvenima reikia atvaziuoti padirbeti cia. Taip, sukaupti solidu kapitala dirbant nekvalifikuota darba Prancuzijoje yra lengviau, taciau gyvenimo dziaugsmas nepriklauso nuo kapitalo apimties. Zmogus turi tureti aukstesniu siekiu, vertingiausias darbas yra tas, kuri atliekant gali tobulinti save bei duoti naudos visuomenei. Nebutinai buti turtingu, svarbu buti laimingu. Bet jei jauti, kad laimingu busi tik budamas turtingu, tada nesustodamas daug dirbk.
Uzsisedejome terasoje iki velumos, laikas buvo skirstytis. Buvau dekingas draugams uz puiku vakara ir naujus ispudzius.
2010.06.12. Sportas sveikata
Statistika
Marsrutas: Antibes - Lac de st. Cassien
Atstumas: 50 km
Vaziavimo laikas: 3 val
Didz. greitis: 49 km/h
Viso nuvaziuota: 6944 km
Pasibuves ir pailsejes Antibu pakranteje, apie 17 val sestadienio vakara sugalvojau pasportuoti. Gime ideja nebegaisti laiko siame graziame kurorte ir nuvaziuoti apziureti salia esanti ezereli. Ezeras kaip veliau suzinojau buvo nutoles per 50 km, o vaziuoti teko per kalnus. Geras vakarinis 'hard ride'. Vilniuje megstu daryti 'easy ride', tai lyginant su tuo sis pasivazinejimas kaip katorga anglies sachtoj. Is Antibu pasiekiau Cannes, apziurejau krantine, prabangu PalmBeach su vaizdu i kalnus, Carlton restorana ant juros kranto kur stalai ant molo nudengti baltom staltiesem, uosta su keliasdesimtimis super jachtu, izymuji Kanu kino festivalio kongresu rumus, kur laiptai nukloti raudonu kilimu. Pastebejau, kad Kanuose daugiau rusu, ilsisi prabangoje. Kanuose ir Antibuose kas kaip stengias issiskirti, moterys graziais rubais, vyrai jachtomis, automobiliais, man patiko buti pastebimu issiskiriancia mano keliavimo priemone.
Palikus pakrante kelias pradejo kilti, nesitikejau, kad pakilimo bus tiek daug. Kilometru nebeskaiciavau, tikslas buvo pasiekti ezera. Kilau, truputi leidausi, vel kilau ir kai atrode, kad kelias jau turi leistis jis vis dar kilo, ir taip kelis sykius. Pavargus buvo atejusi mintis statyti palapine pirmoje aiksteleje kalnuose, bet pakeliui ant kelio radau dvi suvazinetas gyvates, tokioje draugijoje nebutu ramu nakvoti. Isvydus tolumoje ezera pasidare ramiau, keliaujant toliau teko iveikti dar pora ikalniu. Jau sutemus visas nusikales pasiekiau ezereli. Pasistaciau palapine, isgeriau pora alaus ir smigau miegoti.
Siandien supratau, kad i kalna fiziskai ivaziuoti galiu, bet labai sunku psichologiskai, vis blasko mintys del ko as tai darau. Gamtos grozis nebestebina po pernai metu, rudeniniai kalnai grazesni, tikslo nuvaziuoti x km per kalnus neturiu, tureti koki nors taska kuriame manes kas nors lauktu, noretusi, bet tokio neturiu...reiks daugiau apie tai pamastyti.
Beje, Antibuose aplankiau Picaso muzieju, isikurusi pilyje ant juros kranto. Jame jis 1946 m dalyvavo workshop'e ir padovanojo Antibams savo darbus. Pries tai megavausi saule ir vandens proceduromis pliaze salia jachtu prieplaukos. Malonu, sito nepaneigsi.
P.S. Negalu pabegti nuo triuksmo ir automobiliu, visur jo/ju pilna. Tik auksciau kalnuose ju/jo buvo maziau.
2010.06.11. Antibuose
Statistika
Marsrutas: Antibes miestas
Atstumas: xx km
Vaziavimo laikas: xx val
Didz. greitis: xx km/h
Viso nuvaziuota: xxxx km
Prancuzams Antibai kaip mums Sventoji, atvaziuoja, isikuria kempinge su baseinu nuo juros 3 km ir atostogauja sau. Vakarais sedi po stogais net dangaus nemato. Be abejo jie cia jau ne pirma karta ir viska mate. Kempingas triju zvaigzdziu, patogus ir grazus, gal ir is tikruju nereikia daugiau nieko.
Ryte pirmiausia vaziavau i prieplauka stebeti jachtu igulu darbo ir apsizvalgyti bei pasiklausineti del darbo. Truputi statistikos ir apie darba. Superjachtose (virs 70 m ilgio) bei megajachtose (virs 30 m ilgio), gali dirbti net keletas deckhand'u. Deckhand tai jachtos igulos narys priziurintis laivo deni. Paprastai jais dirba vyrai, bet gali dirbti ir moterys. Siandien maciau ne viena mergina sveiciancia bortus, deni ir netgi stieba pasikelusi spec. iranga. Norint dirbti deckhandu reikia issilaikyti Solas (safety of life at the sea) arba kitaip STCW95 pazymejima, Lietuvoje tai galima padaryti Klaipedos aukstojoje jureivystes mokykloje. Trunka kursai 4 dienas, o kainuoja su pazymejimu apie 550 lt. Pazymejimas galioja 5 metus, tad jei pirmais metais nepasiseks gauti darba sioje sferoje yra galimybe tai padaryti per kitus 4-ris. Issilaikiau as si pazymejima ir tikejausi rasti darba jachtoje, bet panasiai kaip pernai vynuogynuose taip simet cia, zmoniu komandos suformuotos ir lyg tai niekam nieko netruksta. Sezonas prasideda kovo men., birzeli jei ir reikia deckhandu tai tik keletos. Bet turint praeitu metu patirti ir gera foruma interneto svetaineje www.riviera.angloinfo.com, vis dar tikiuosi si darba gauti. Kodel sis darbas? Panasiai kaip ziema keliauti i kalnus su grupe zmoniu bunant kelione vadovu ar priimant svecius prabangiame chalet'e, tau nereikia moketi uz prabanga, tu ja rupinies ir tausoji sveciams, demonstruoji ja ir leidi megautis. "Leidi"...nes tu esi 'member of crew', tu esi komanda nuo kurios priklauso sveciu poilsio kokybe...'priklauso'...nes jiems kokybes reikia, o jei tu sugebi reikiama kokybe uztikrinti be ypatingu pastangu, tai ar verta plesytis gyvenime atimineti is zmoniu pinigus norint nusipirkti jachta ir praplaukti ja keleta kartu per metus, gal geriau buti paprastu igulos nariu ir plaukioti tokia jachta gaunant uz tai pinigus. Bent karta gyvenime padaryti tai ka yra dare tik nedaugelis, isbandyti ir pamatyti tai ka gali sau leisti milijonieriai. Atvirai sakant niekada apie tai negalvojau, bet aplink Pirenu pusiasali marsrutui kertant didziuosius superjachtu uostus, kilo ideja isbandyti save ir siame amplua. Pradzioje isvydus siuos gigantiskus laivus patyriau atstumimo reakcija, pagalvojau, kad esu paprastas mirtingasis gal ne man tai, kam tas prabangos skonis, kas is to, bet ilgiau apie jas vaikstant ir jas apziurinejant viduje sukilo didelis noras tai patirti. Siandien pusdieni buvau uoste arba salia jo, reikejo perprasti ir suprasti kas ir kaip vyksta. Geriausias budas ieskoti deckhando darbo yra eiti prie jachtu igulos ir klausti ar turi laisvu poziciju. Igulos nariai paprastai vilki uniforma, bei dirba savo darbus, plauna, sveicia, kazka nesioja, taiso, juos atskirti nesunku. Prie kai kuriu jachtu ju tiek daug, kad atrodo beprasmiska net klausti ar reikia dar vieno. Paklausinejau keletos, issiaiskinau, kad komandos jau suformuotos, lieka viltis, kad reikes pakaitinio deckhand. Internete radau skelbima jog ieskomas deckhand 52 m ilgio jachtai, uzpildziau ir nusiunciau uzklausima. Beje, internetas Antibuose brangus 1val/4,5eur, tenka moketi, nes vietineje bibliotekoje 1 val galima gauti nemokamai, taciau nera galimybes pasijungti savo devaisu per usb. Norint uploadinti CV ar nuotraukas i 'blog' reikia moketi 4,5 eur. Jau gailiuos, kad nenusipirkau devaiso su wifi, galeciau naudotis nemokamu internetu wifi zonose, ju cia yra ne viena. Taigi, ieskau galimybes tapti tikru jurininku ir isplaukti i jura. Antibuose palyginus su Nica tokios galimybes galimybes didesnes, o MonteCarlo panasios, tik MonteCarlo gyvenimo salygos ieskant prastesnes, aplinkui labai auksti slaitai, dviraciu sunku ivaziuoti. Antibuose palyginus beveik lygu, aisku yra kalveliu, bet tokiu staciu slaitu cia nerasi. Nicoje stovejo gal kokios 7 jachtos, Antibuose ju gal 27.
Gyvenu triju zvaigzdziu Rossignol kempinge uz 13eur/para, iki centro 6 km, yra baseinas, bet su maudymosi sortais neileidzia...kvailos prancuziskos taisykles. Salia gyvena lenkai, anglai, vokieciai, prancuzai, tikras internacionalas, ramu cia, pauksciai ir lektuvai tik gerai girdisi.
Siandien pirma diena kai truputi palyjo, keletas lasu nukrito. Siaip dienos panasiai karstos. Tik vakar vejas draske juros vandeni ir viska kas ant zemes isdyge, visa laime, kad pute i nugara, bo kitaip buciau nepavaziaves. Prie mano akiu vejas nuverte tvirtai atremta motoroleri, draske palmiu sakas, vejo sukeltos bangos skalavo ir nese i jura papludimyje irengtus gultus, stalus, kai kur net uzpyle kelia, vietiniai prie juros susirinke stebejosi stichija. Stebejausi kodel nuo kalno riedantis dviratininkas vos rieda, o as kildamas i kalna judu taip greitai...tikiuosi man nereikes patirti tokio vejo pasipriesinimo kelyje.
Ryt planuoju aplankyti Picaso paveikslu galerija, prachekinti email del darbo ir jei nieko gero nerasiu, gal jau judesiu i St. Tropez'a.
P.S. Grazu cia, bet tai ne man , cia vieta tinginiu poilsiui.
Statistika
Marsrutas: Cannes - Antibes - Cannes
Atstumas: 45 km
Vaziavimo laikas: 7 val
Didz. greitis: 65 km/h
Viso nuvaziuota: 7172 km
Ryte lyjo. Neitiketina, bet po tokiu karsciu ir prie vidurzemio juros lyja. Dangus nuo ryto apsiniaukes nezadantis nieko gero, bet silta. Sia diena buvau suplanaves vaziuoti i Kanu ir Antibu prieplaukas ieskoti darbo. Pirmiausia aplankiau Kanu. Kadangi oras buvo prastas daug jachtu stovejo be igulu arba igula buvo pasislepusi kajutese, tik kai kur deckhand'ai vale laivus. Pagal laivo dydi deckhand'u buvo 1,2 arba 3 ir daugiau, be ju salia vaikstinedavo stiuardeses. Pagal siuos pozymius nuspresdavau kur komandos jau sukomplektuotos ir net neklausdavau. Radau keleta jachtu, kuriose buvo tik po viena zmogu, uzklausiau ju, nei vienoje ju komandos nariu netruko. Kanuose apvaziavau visas prieplaukas ir jachtas Pasukau laimes ieskoti i Antibus. Vejas kaip tik pute is priesais, vis stiprejo. Juroje atsirado gausybe kaitu ir burlenciu, su pavydu stebejau ekstremalus lakstancius vandens pavirsiumi.
Iki Antibu numyniau gan nesunkiai, tarp kempingo ir Antibu centro buvo tik 20 km. Cia pirmiausia aplankiau biblioteka. Valanda laiko ieskojau skelbimu 'riviera.angloinfo' forume, uzsiregistravau keliose jachtu komandas komplektuojanciose agenturose. Radau agentura, kurioje kasdien atnaujinami darbo pasiulymai, o juos pamatyti galima ofise. Nuvaziavau iki ofiso, radau uzrakintas duris ir skelbima, jog info apie skelbimus galima pamatyti tik ryte. Nuvaziavau iki jachtu. Cia mazesnes buvo be stafo, o didesnese stafas pilnai sukomplektuotas. Krantineje uzvalgiau, pradejau judeti link namu. Pradejo stipriai lyti, gerai, kad buvau tam pasiruoses, isbandziau naujas Ferino kelnes nuo lietaus. Lietui atsparus mokasinai mokasinai, kvepuojancios kelnes ir striuke, pats tas tokiam orui, vaziavau 20 km per liuti, grizus siek tiek sudreko marskineliai, batai buvo beveik sausi. Beje, miestuose kasdien susidaro didziuliai kamsciai, nuolat tenka brautis desine gatves puse spraudziantis tarp masinu ir saligatvio. Per lietu vaziuojant tai daryti sudetingiau, prastas matomumas, slidu, paskubejau ir nepastebejau aukstesnio bordiuro, buvo uzpiltas vandeniu. Priekinis ratas isireme i bordiura ir graziai nuvirtau ant saligatvio, griuvimas buvo nemalonus, bet viskas baigesi laimingai. Gera pamoka ateiciai, nereikia skubeti kai laukia ilga kelione priesaky. Grizau i kempinga, issilaiziau zaizdas :), keli nubrozdinimai, pasidariau vakariene, buvau ne kokios nuotaikos. Toliau lyjo, lyjo ir nakti, gera buvo prisiminti lietu, pajausti jo gaiva, prisiminti nuolatini vaziavima per lietu Norvegijoje pernai metais. Ilgai rasiau dinorasti uz kelias dienas, uzmigau neatsimenu kada.2010.06.14. Varginantis kelias i Kanus
Statistika
Marsrutas: St. Tropez - Cannes
Atstumas: 120 km
Vaziavimo laikas: 7 val
Didz. greitis: 65 km/h
Viso nuvaziuota: 7127 km
Siandien buvo viena is sunkiausiu dienu. Karstis, didelis atstumas, 'nepatogus' kelias ir ilgas kempingo ieskojimas.
Rytas prasidejo 7:00 viloje. Nesinorejo isvaziuoti, labai jau komfortabilu cia, bet reikejo uzleisti erdve ponams. Besidedant daiktus pabudo vilos . Seimininkas. Martynas budamas dosniu lietuviu i kelione atpjove lietuvisku lasiniu, palydejo iki kelio, palinkejo sekmes. Gera buvo susitikti ir pabuti su draugais svetimoje zemeje, malonu kad taip svetingai prieme. Tikiuosi galesiu tuo paciu atsilyginti jiems ziema Chamonix'e. Keliones pradzia prasidejo nusileidimu nuo kalno. Vaizdai neapsakomo grozio, salia pro sali lekia miskai ir vynuogynai, o tolumoje arteja jura. Siame kelyje pasiekiau 64 km/h greiti. Nusileidau i st. Tropez, cia darbu neieskojau, bo visos jachtos buvo isplaukusios i ilanka arba i kitas prieplaukas. Nuzvelgiau is toli senamiesti, prieplauka, buriavimo mokyklele, ir saulei maloniai sildant pasukau atgal i Antibus. Nusprendziau grizti ir pabandyti nuosekliau paieskoti darbo jachtose Kanuose ir Antibuose. Grizinejau tuo paciu keliu iki Frejaus. Cia Decathlon'e isigyjau duju, ir numyniau link Kanu. Nuo Frejaus vaziavau nauju keliu visalaika palei jura. Saule popietes metu isiselo ir pasidare nepaprastai karsta. Kelias labai grazus, bet tai kyla tai leidziasi, pakilimuose pasidarydavo labai sunku. Atkarpoje nuo Frejaus iki Kanu kelias iskirstas raudonose uolose ir pakibes 30-50 m virs juros, tik miesteliuose jis nusileidzia iki juros lygio. Kelyje apziurejau keliasdesimtis laukiniu pliazu mazose ilankelese, i juos nusileidziama siaurais ilgais laipteliais. Nesimegavau siuo malonumu, nes norejau kuo greiciau pasiekti Kanus del darbo paieskos. Iki Kanu susidare 100 km, daugiau nei tikejausi. Apie 17 val. atvaziavau i jachtu prieplauka slapias nuo prakaito ir ziauriai pavarges, tokios nuotaikos budamas norejau kuo greiciau pailseti kempinge. Nusprendziau apsistoti Kanuose. Info centre issiaiskinau kur rasti du kempingus. Pirmas pasak konsultantes yra tik uz 5 km, nors man atrode, kad jis yra toliau. Numyniau iki zemelapyje pazymetos vietos apie 8 km, ivaziavau i auksciausia kalna, o vietoj kempingo randu teniso kortus. Pavazineju aplinkui, nieko panasaus i poilsiaviete nerandu. Pagalvoju jog infocentro darbuotoja neupdatino informacijos ir nezino, kad vietoj turistu poilsiavietes pastate tenisininku roju. Nusprendziu ryt atkersyti prancuzei ir ieskoti netoli esancio kito kempingo. Pervaziuoju pora gatviu, visiskai issekes uzsivedu dvirati saligatviu gal i 18% statumo kalna, po jo randu dar viena pakilima, i ji vel stumiu, siaip ne taip gal po 15 min darbo atsirandu triju zvaigzdziu kempinge. Cia paskelbia, kad naktis man kainuos 16 eur !!! Visiskai suizuleje. Bandau deretis, bet nesileidzia i kalbas, pagalvojes kad nebeturiu jegu sakau, kad ok gyvensiu pas jus, bet administratore kazkuo uzsiemus nekreipia i manes demesio. Tuo tarpu kitos prancuzes paklausiu gal zino kur yra mano pries tai ieskotas kempingas, ji zemelapyje parodo vieta siek tiek arciau nei man buvo pazymejusi moteris infocentre, kalno papedeje. Apsisprendziu leistis zemyn. Pagaliau surandu uzslepta turistu roju, i kuri nera jokiu rodykliu, bet kuriame yra nemokamas baseinas ir restoranas su dideliu nemokamu tv., ir kaina cia tik 12 eur. Nuvaziaves 120 km, statau palapine, pasigaminu kazka ko negaliu suvalgyti, isgeriu vyno, nusiprausiu ir smingu i tamsa.
Toks tas mano poilsis prancuzijos rivieroje.
2010.06.13. Saint Tropez
Statistika
Marsrutas: Lac de st. Cassien - St. Tropez
Atstumas: 63 km
Vaziavimo laikas: 3 val
Didz. greitis: 46 km/h
Viso nuvaziuota: 7007 km
Ryte jauciaus lyg pagiringas, nesinorejo niekur vaziuoti. Keliausi anksti gal 7 val, susipakavau palapine (prie ezero maciau zenkla, kad kempingauti negalima), vangiai pasidariau pusrycius, uzvalgiau, turejau minti issimaudyti, bet nenorejau eikvoti jegu. Apie 8:30 pajudejau nuo ezero, radau zenkla prie ivaziavimo i mano stovykla, kuris skelbe jog buvimo sioje aiksteleje kaina 5 eur. Viskas visur mokama, net ir prie tokio didelio grazaus ezero, jei yra patogi vieta karavaningui, stovi zenklas jog ta daryti draudziama, ir salia stovi zenklas i kempingaa, kur naktis zmogui nuo 13eur. Taigi, minu palei ezera, kelias geras, pro sali vis prasvilpia sportuojantys dviratininkai. Kelias pradeda kilti ir kyla geras 20 min, sunku po vakarykscio sporto, bet pasirinkimo nera. Pakilau i auksciausia taska, aplink miskais apauge kalnai, panasus i dziungles, kur ne kur matosi raudonuojantys serpantinai. Kalnu uoliena raudona, tokios dar nebuvau mates. Pradedu leistis nuo kalniuku, kelias maloniai vingiuoja, juo kertu miskus, pravaziuoju miskeli su nuo apacios nuplikusiais medziu kamienais, matau dar viena suvazineta gyvate, mane vejasi ir lenkia dviratininkai ir motociklistai. Sekmadieni visi patrauke i gamta, kas kaip vieni prie juros ilsisi kiti po kalnus vazinedami prakaituoja. Ramiai leidziuos iki Frejaus miestelio. Cia mane aplenkia grupele prazilusiu dviratininku, vienas po kito rodo nyksti, kai kas is susizavejimo mano apkrautu dviraciu rekia 'bravo' !!! :). Pamalonina, bet nepadrasina. Toliau nuobodokai minu palei jura link St Maxime, cia sustoju pailseti. Siandienos tikslas buvo aplankyti st. Tropez jachtu prieplauka ir, jei pasiseks, cia gyvenancius Martyna su Giedre. Tik pagalvojus apie draugus, gaunu zinute is Martyno su pasiulymu susitikti, nes jie siandien turi laisvadieni. Dziugu kai taip lengvai planas realizuojasi. Gera nuotaika judu link manes laukianciu draugu. Apvaziuojant ilanka pastebiu, kad cia zymiai naturalesni pliazai, maziau juose infrastrukturos ir zmoniu. Pasiekiu zymuji kurorta St. Tropez, apvaziuoju jachtu prieplauka, senamiesti, sustoju ties ledaine, kurioje susitariau susitikti su sauniaja porele. Aplink daug zmoniu, kaviniu, butiku, daug judesio ir lengvai geros nuotaikos. Apie St. Tropez zinau labai nedaug, tad man jis panasus i kitus pravaziuotus kurortus. Susitinku su Martynu ir Giedre, jie is kart vedasi paskanauti paciu skaniausiu pasaulyje ledu. Krantineje bendraujam, dalinames ispudziais, ledais maitinam zuvu buri. Toliau, kraunu dvirati i ju masina, vaziuojam apziureti vietines Venecijos, fantastiskos panoramos ant auksto kalno i sleni ir jura, viduramziais pastatyto miestelio ir pagaliau prabangiaja draugu priziurima vila. Vila pastatyta ant kalno, 9 ha plote, gyvenamasis kompleksas is dvieju namu. Cia is kart neriam i baseina, susipazistu su vietine fauna...avele, raudona karve, driezais ir ikiriais vabalais. Draugai aprodo ir pasakoja apie prabangaus gyvenimo privalumus, savo darba (dirba cia housekeeper'iais jau antra vasara), gyvenimo cia pliusus ir minusus, stebina ju kantrybe, nuosaikumas, pasiryzimas ir entuziazmas. Veliau gaminame vakariene prabangioje virtuveje ir vakarieniaujame dar prabangesneje terasoje su vaizdu i tolumoje matoma jura. Jauciuosi pakliuves i kita gyvenimo dimensija. Kalbame apie viso to verte, sunku darba, darbdaviu poziuri i darbuotojus, apie galimybes Lietuvoje. Darau isvada, kad norint pagyventi kitoki gyvenima reikia atvaziuoti padirbeti cia. Taip, sukaupti solidu kapitala dirbant nekvalifikuota darba Prancuzijoje yra lengviau, taciau gyvenimo dziaugsmas nepriklauso nuo kapitalo apimties. Zmogus turi tureti aukstesniu siekiu, vertingiausias darbas yra tas, kuri atliekant gali tobulinti save bei duoti naudos visuomenei. Nebutinai buti turtingu, svarbu buti laimingu. Bet jei jauti, kad laimingu busi tik budamas turtingu, tada nesustodamas daug dirbk.
Uzsisedejome terasoje iki velumos, laikas buvo skirstytis. Buvau dekingas draugams uz puiku vakara ir naujus ispudzius.
2010.06.12. Sportas sveikata
Statistika
Marsrutas: Antibes - Lac de st. Cassien
Atstumas: 50 km
Vaziavimo laikas: 3 val
Didz. greitis: 49 km/h
Viso nuvaziuota: 6944 km
Pasibuves ir pailsejes Antibu pakranteje, apie 17 val sestadienio vakara sugalvojau pasportuoti. Gime ideja nebegaisti laiko siame graziame kurorte ir nuvaziuoti apziureti salia esanti ezereli. Ezeras kaip veliau suzinojau buvo nutoles per 50 km, o vaziuoti teko per kalnus. Geras vakarinis 'hard ride'. Vilniuje megstu daryti 'easy ride', tai lyginant su tuo sis pasivazinejimas kaip katorga anglies sachtoj. Is Antibu pasiekiau Cannes, apziurejau krantine, prabangu PalmBeach su vaizdu i kalnus, Carlton restorana ant juros kranto kur stalai ant molo nudengti baltom staltiesem, uosta su keliasdesimtimis super jachtu, izymuji Kanu kino festivalio kongresu rumus, kur laiptai nukloti raudonu kilimu. Pastebejau, kad Kanuose daugiau rusu, ilsisi prabangoje. Kanuose ir Antibuose kas kaip stengias issiskirti, moterys graziais rubais, vyrai jachtomis, automobiliais, man patiko buti pastebimu issiskiriancia mano keliavimo priemone.
Palikus pakrante kelias pradejo kilti, nesitikejau, kad pakilimo bus tiek daug. Kilometru nebeskaiciavau, tikslas buvo pasiekti ezera. Kilau, truputi leidausi, vel kilau ir kai atrode, kad kelias jau turi leistis jis vis dar kilo, ir taip kelis sykius. Pavargus buvo atejusi mintis statyti palapine pirmoje aiksteleje kalnuose, bet pakeliui ant kelio radau dvi suvazinetas gyvates, tokioje draugijoje nebutu ramu nakvoti. Isvydus tolumoje ezera pasidare ramiau, keliaujant toliau teko iveikti dar pora ikalniu. Jau sutemus visas nusikales pasiekiau ezereli. Pasistaciau palapine, isgeriau pora alaus ir smigau miegoti.
Siandien supratau, kad i kalna fiziskai ivaziuoti galiu, bet labai sunku psichologiskai, vis blasko mintys del ko as tai darau. Gamtos grozis nebestebina po pernai metu, rudeniniai kalnai grazesni, tikslo nuvaziuoti x km per kalnus neturiu, tureti koki nors taska kuriame manes kas nors lauktu, noretusi, bet tokio neturiu...reiks daugiau apie tai pamastyti.
Beje, Antibuose aplankiau Picaso muzieju, isikurusi pilyje ant juros kranto. Jame jis 1946 m dalyvavo workshop'e ir padovanojo Antibams savo darbus. Pries tai megavausi saule ir vandens proceduromis pliaze salia jachtu prieplaukos. Malonu, sito nepaneigsi.
P.S. Negalu pabegti nuo triuksmo ir automobiliu, visur jo/ju pilna. Tik auksciau kalnuose ju/jo buvo maziau.
2010.06.11. Antibuose
Statistika
Marsrutas: Antibes miestas
Atstumas: xx km
Vaziavimo laikas: xx val
Didz. greitis: xx km/h
Viso nuvaziuota: xxxx km
Prancuzams Antibai kaip mums Sventoji, atvaziuoja, isikuria kempinge su baseinu nuo juros 3 km ir atostogauja sau. Vakarais sedi po stogais net dangaus nemato. Be abejo jie cia jau ne pirma karta ir viska mate. Kempingas triju zvaigzdziu, patogus ir grazus, gal ir is tikruju nereikia daugiau nieko.
Ryte pirmiausia vaziavau i prieplauka stebeti jachtu igulu darbo ir apsizvalgyti bei pasiklausineti del darbo. Truputi statistikos ir apie darba. Superjachtose (virs 70 m ilgio) bei megajachtose (virs 30 m ilgio), gali dirbti net keletas deckhand'u. Deckhand tai jachtos igulos narys priziurintis laivo deni. Paprastai jais dirba vyrai, bet gali dirbti ir moterys. Siandien maciau ne viena mergina sveiciancia bortus, deni ir netgi stieba pasikelusi spec. iranga. Norint dirbti deckhandu reikia issilaikyti Solas (safety of life at the sea) arba kitaip STCW95 pazymejima, Lietuvoje tai galima padaryti Klaipedos aukstojoje jureivystes mokykloje. Trunka kursai 4 dienas, o kainuoja su pazymejimu apie 550 lt. Pazymejimas galioja 5 metus, tad jei pirmais metais nepasiseks gauti darba sioje sferoje yra galimybe tai padaryti per kitus 4-ris. Issilaikiau as si pazymejima ir tikejausi rasti darba jachtoje, bet panasiai kaip pernai vynuogynuose taip simet cia, zmoniu komandos suformuotos ir lyg tai niekam nieko netruksta. Sezonas prasideda kovo men., birzeli jei ir reikia deckhandu tai tik keletos. Bet turint praeitu metu patirti ir gera foruma interneto svetaineje www.riviera.angloinfo.com, vis dar tikiuosi si darba gauti. Kodel sis darbas? Panasiai kaip ziema keliauti i kalnus su grupe zmoniu bunant kelione vadovu ar priimant svecius prabangiame chalet'e, tau nereikia moketi uz prabanga, tu ja rupinies ir tausoji sveciams, demonstruoji ja ir leidi megautis. "Leidi"...nes tu esi 'member of crew', tu esi komanda nuo kurios priklauso sveciu poilsio kokybe...'priklauso'...nes jiems kokybes reikia, o jei tu sugebi reikiama kokybe uztikrinti be ypatingu pastangu, tai ar verta plesytis gyvenime atimineti is zmoniu pinigus norint nusipirkti jachta ir praplaukti ja keleta kartu per metus, gal geriau buti paprastu igulos nariu ir plaukioti tokia jachta gaunant uz tai pinigus. Bent karta gyvenime padaryti tai ka yra dare tik nedaugelis, isbandyti ir pamatyti tai ka gali sau leisti milijonieriai. Atvirai sakant niekada apie tai negalvojau, bet aplink Pirenu pusiasali marsrutui kertant didziuosius superjachtu uostus, kilo ideja isbandyti save ir siame amplua. Pradzioje isvydus siuos gigantiskus laivus patyriau atstumimo reakcija, pagalvojau, kad esu paprastas mirtingasis gal ne man tai, kam tas prabangos skonis, kas is to, bet ilgiau apie jas vaikstant ir jas apziurinejant viduje sukilo didelis noras tai patirti. Siandien pusdieni buvau uoste arba salia jo, reikejo perprasti ir suprasti kas ir kaip vyksta. Geriausias budas ieskoti deckhando darbo yra eiti prie jachtu igulos ir klausti ar turi laisvu poziciju. Igulos nariai paprastai vilki uniforma, bei dirba savo darbus, plauna, sveicia, kazka nesioja, taiso, juos atskirti nesunku. Prie kai kuriu jachtu ju tiek daug, kad atrodo beprasmiska net klausti ar reikia dar vieno. Paklausinejau keletos, issiaiskinau, kad komandos jau suformuotos, lieka viltis, kad reikes pakaitinio deckhand. Internete radau skelbima jog ieskomas deckhand 52 m ilgio jachtai, uzpildziau ir nusiunciau uzklausima. Beje, internetas Antibuose brangus 1val/4,5eur, tenka moketi, nes vietineje bibliotekoje 1 val galima gauti nemokamai, taciau nera galimybes pasijungti savo devaisu per usb. Norint uploadinti CV ar nuotraukas i 'blog' reikia moketi 4,5 eur. Jau gailiuos, kad nenusipirkau devaiso su wifi, galeciau naudotis nemokamu internetu wifi zonose, ju cia yra ne viena. Taigi, ieskau galimybes tapti tikru jurininku ir isplaukti i jura. Antibuose palyginus su Nica tokios galimybes galimybes didesnes, o MonteCarlo panasios, tik MonteCarlo gyvenimo salygos ieskant prastesnes, aplinkui labai auksti slaitai, dviraciu sunku ivaziuoti. Antibuose palyginus beveik lygu, aisku yra kalveliu, bet tokiu staciu slaitu cia nerasi. Nicoje stovejo gal kokios 7 jachtos, Antibuose ju gal 27.
Gyvenu triju zvaigzdziu Rossignol kempinge uz 13eur/para, iki centro 6 km, yra baseinas, bet su maudymosi sortais neileidzia...kvailos prancuziskos taisykles. Salia gyvena lenkai, anglai, vokieciai, prancuzai, tikras internacionalas, ramu cia, pauksciai ir lektuvai tik gerai girdisi.
Siandien pirma diena kai truputi palyjo, keletas lasu nukrito. Siaip dienos panasiai karstos. Tik vakar vejas draske juros vandeni ir viska kas ant zemes isdyge, visa laime, kad pute i nugara, bo kitaip buciau nepavaziaves. Prie mano akiu vejas nuverte tvirtai atremta motoroleri, draske palmiu sakas, vejo sukeltos bangos skalavo ir nese i jura papludimyje irengtus gultus, stalus, kai kur net uzpyle kelia, vietiniai prie juros susirinke stebejosi stichija. Stebejausi kodel nuo kalno riedantis dviratininkas vos rieda, o as kildamas i kalna judu taip greitai...tikiuosi man nereikes patirti tokio vejo pasipriesinimo kelyje.
Ryt planuoju aplankyti Picaso paveikslu galerija, prachekinti email del darbo ir jei nieko gero nerasiu, gal jau judesiu i St. Tropez'a.
P.S. Grazu cia, bet tai ne man , cia vieta tinginiu poilsiui.
Friday 11 June 2010
Italijos vynuogynai, kalnai ir lazdynai...Monakas ir Antibai
2010.06.10. Ketvirta diena 
Statistika
Marsrutas: Albenge - Antibes
Atstumas: 145 km
Vaziavimo laikas: 8 val
Didz. greitis: 59 km/h
Viso nuvaziuota: 6894 km
Siandien padariau rekorda, 145 km per diena. Pervaziavau Italija, Monaka, pabuvojau MonteCarlo, prisiziurejau ferariu ir lamborgini, splendid life, pasiekiau Nice miesta, pavelavau i turizmo inf centra, nezinojau kur rasti kempinga ir nuvaziavau pakrante i Antibus. Nicoje be to kad buvo per daug triuksmo ir zmoniu, stovejo tik kelios jachtos, nusprendziau laimes ieskoti Antibuose, bo sis miestas turi didesni uosta. Antibuose radau grazia pakrante ir patogu kempinga. Jau reikejo poilsio.
2010.06.09. Trecia diena
Statistika
Marsrutas: Caneli - ST Stefano Belbo - Albenge
Atstumas: 140 km
Vaziavimo laikas: 8 val
Didz. greitis: 57 km/h
Viso nuvaziuota: 6749 km
Rytas vynuogyne. Prikele salia palapines dirbti pradeje zoliapjoviai. Netrukdydamas susirinkau daiktus ir leidausi i kelione. Kelias kilo i virsu, aplink visur vynuogynai, salia kelio vyno daryklos, sodybos ir kalnu slenio grozis. Privaziavau kryzkele, kurioje teko pasirinkti idomesni bet sudetingesni kelia ar lengvesni palei upe kitoje kalno puseje. Pasirinkau pirmaji varianta, teko 15 km pakapoti i virsu. Vaziuojant siuo keliu vynuogynus pakeite lazdynu plantacijos, kuo auksciau tuo tankiau ir daugiau ju. Kylau i virsu, prakaitas sunkesi, varvejo, geriau vietiniu saltiniu vandenuka ir pakylau i 800 m auksti. Cia radau poilsiaviete kurioje papusryciavau ir pailsejau. Vaizdaz buvo fantastiskas, saule, kalnai, kalnu virsunese baznyteles, kaimeliai. Kelias pradejo leistis, viena po kito pralekdavau kaimelius, ramius, be zmoniu, sauletas, spalvotas namu sienas. Nusileidus vel teko pakilti, tik 3 km, virsuje radau kazkoki dviratininku cempionu kelia, einanti kalnu grandines ketera, gal 20 km. Is cia tolumoje pasimate dar didesni kalnai, dar snieguotomis virsunemis. Laukiau kada kelias prades leistis, pabodo siek tiek toks aukstis :). Sios dienos tikslas buvo Savona miestas ant Vidurzemio juros kranto. Iki sio kurorto kelias pagrinde leidosi, 30 km padariau gal per 1 val, buvo tikras malonumas, lenktyniavau su kitais dviratininkais, kai kas mane sveikino, as sveikinau kylancius i virsu. Pasiekus Savona isvydau jura, placia ir didele, pagaliau as prie jos...Nuo cia visalaika palei pakrante, vaziavau ilgai, ieskodamas vietos stovyklai. Radau ja Albenge mieste prie upes, kurios vanduo buvo skaidrus kaip kristolas, net geriau nei prie juros. Vakare prisivalgiau, issimaudziau ir miegot. Dienele buvo itempta, nuo greicio, kelyje triuksmo, nuvaziuoto atstumo ir saules karscio. Reikia prie to priprast.
2010.06.08. Antra diena
Statistika
Marsrutas: Vercelli-Caneli
Atstumas: 117 km
Vaziavimo laikas: 6:20 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 6609 km
Mieli draugai, rasau jums guledamas po slyva, apsuptas vynuogynu, priesais dvi dideles vynuogynais apsodintas kalvas, ant vienos is ju virsunes matyti apsviestas baznycios bokstas.
Pucia ramus vejelis, oras siltas, grazu kaip atviruteje, neitiketina kaip pasakoje. Salia verda vakariene, geriu vyna is vynuogiu, kurias ranka galiu paliesti, megaujuos dienos pabaiga.
Toliau kariauju su kompiuteriuku, vis nenori issaugoti ka irasau. Panasiai ir diena. Pamenu kalvas su kuriomis kariavau, veja pucianti is priesais, baisias itales sedincias salia kelio laukiancias klientu, didziuli srauta masinu ir ju ismetama smarve.
Vynuogynu grozis atpirko viska, pasilikau cia nakciai.
Rytais oras cia labai geras pedalavimui, nei per salta nei per silta, 9 val jau buvau kelyje. Toliau vaziavau per ryziu laukus, ju cia pabaigos nesimato. Pakeliui apziurejau spec. ukine technika, kuri vaziuoja be padangu, turi tik plonycius plieno ratus, kapines, kurios lyg atskiras miestas isejusiems is sio pasaulio. Vaziuoti lyguma nebuvo labai idomu. Monotoniskai minant baigesi ryziai ir prasidejo vynuoges. Prie Asti miesto reljefas tapo kalvotas, o ant kalvu kur bepazvegsi vien vynuogynai. Lidl nusipirkau vakariene ir pusrycius su 1,5 ltr vyno uz 10 eur, ir isjudejau ieskoti stovyklavietes. Ja radau tik prie Caneli miesto, nuklydes nuo kelio is virsaus nusiziurejau tinkama plota palapinei. Isikuriau tarp vynuogyno, po slyva, labai romantiskai.
Statistika
Marsrutas: Albenge - Antibes
Atstumas: 145 km
Vaziavimo laikas: 8 val
Didz. greitis: 59 km/h
Viso nuvaziuota: 6894 km
Siandien padariau rekorda, 145 km per diena. Pervaziavau Italija, Monaka, pabuvojau MonteCarlo, prisiziurejau ferariu ir lamborgini, splendid life, pasiekiau Nice miesta, pavelavau i turizmo inf centra, nezinojau kur rasti kempinga ir nuvaziavau pakrante i Antibus. Nicoje be to kad buvo per daug triuksmo ir zmoniu, stovejo tik kelios jachtos, nusprendziau laimes ieskoti Antibuose, bo sis miestas turi didesni uosta. Antibuose radau grazia pakrante ir patogu kempinga. Jau reikejo poilsio.
2010.06.09. Trecia diena
Statistika
Marsrutas: Caneli - ST Stefano Belbo - Albenge
Atstumas: 140 km
Vaziavimo laikas: 8 val
Didz. greitis: 57 km/h
Viso nuvaziuota: 6749 km
Rytas vynuogyne. Prikele salia palapines dirbti pradeje zoliapjoviai. Netrukdydamas susirinkau daiktus ir leidausi i kelione. Kelias kilo i virsu, aplink visur vynuogynai, salia kelio vyno daryklos, sodybos ir kalnu slenio grozis. Privaziavau kryzkele, kurioje teko pasirinkti idomesni bet sudetingesni kelia ar lengvesni palei upe kitoje kalno puseje. Pasirinkau pirmaji varianta, teko 15 km pakapoti i virsu. Vaziuojant siuo keliu vynuogynus pakeite lazdynu plantacijos, kuo auksciau tuo tankiau ir daugiau ju. Kylau i virsu, prakaitas sunkesi, varvejo, geriau vietiniu saltiniu vandenuka ir pakylau i 800 m auksti. Cia radau poilsiaviete kurioje papusryciavau ir pailsejau. Vaizdaz buvo fantastiskas, saule, kalnai, kalnu virsunese baznyteles, kaimeliai. Kelias pradejo leistis, viena po kito pralekdavau kaimelius, ramius, be zmoniu, sauletas, spalvotas namu sienas. Nusileidus vel teko pakilti, tik 3 km, virsuje radau kazkoki dviratininku cempionu kelia, einanti kalnu grandines ketera, gal 20 km. Is cia tolumoje pasimate dar didesni kalnai, dar snieguotomis virsunemis. Laukiau kada kelias prades leistis, pabodo siek tiek toks aukstis :). Sios dienos tikslas buvo Savona miestas ant Vidurzemio juros kranto. Iki sio kurorto kelias pagrinde leidosi, 30 km padariau gal per 1 val, buvo tikras malonumas, lenktyniavau su kitais dviratininkais, kai kas mane sveikino, as sveikinau kylancius i virsu. Pasiekus Savona isvydau jura, placia ir didele, pagaliau as prie jos...Nuo cia visalaika palei pakrante, vaziavau ilgai, ieskodamas vietos stovyklai. Radau ja Albenge mieste prie upes, kurios vanduo buvo skaidrus kaip kristolas, net geriau nei prie juros. Vakare prisivalgiau, issimaudziau ir miegot. Dienele buvo itempta, nuo greicio, kelyje triuksmo, nuvaziuoto atstumo ir saules karscio. Reikia prie to priprast.
2010.06.08. Antra diena
Statistika
Marsrutas: Vercelli-Caneli
Atstumas: 117 km
Vaziavimo laikas: 6:20 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 6609 km
Mieli draugai, rasau jums guledamas po slyva, apsuptas vynuogynu, priesais dvi dideles vynuogynais apsodintas kalvas, ant vienos is ju virsunes matyti apsviestas baznycios bokstas.
Pucia ramus vejelis, oras siltas, grazu kaip atviruteje, neitiketina kaip pasakoje. Salia verda vakariene, geriu vyna is vynuogiu, kurias ranka galiu paliesti, megaujuos dienos pabaiga.
Toliau kariauju su kompiuteriuku, vis nenori issaugoti ka irasau. Panasiai ir diena. Pamenu kalvas su kuriomis kariavau, veja pucianti is priesais, baisias itales sedincias salia kelio laukiancias klientu, didziuli srauta masinu ir ju ismetama smarve.
Vynuogynu grozis atpirko viska, pasilikau cia nakciai.
Rytais oras cia labai geras pedalavimui, nei per salta nei per silta, 9 val jau buvau kelyje. Toliau vaziavau per ryziu laukus, ju cia pabaigos nesimato. Pakeliui apziurejau spec. ukine technika, kuri vaziuoja be padangu, turi tik plonycius plieno ratus, kapines, kurios lyg atskiras miestas isejusiems is sio pasaulio. Vaziuoti lyguma nebuvo labai idomu. Monotoniskai minant baigesi ryziai ir prasidejo vynuoges. Prie Asti miesto reljefas tapo kalvotas, o ant kalvu kur bepazvegsi vien vynuogynai. Lidl nusipirkau vakariene ir pusrycius su 1,5 ltr vyno uz 10 eur, ir isjudejau ieskoti stovyklavietes. Ja radau tik prie Caneli miesto, nuklydes nuo kelio is virsaus nusiziurejau tinkama plota palapinei. Isikuriau tarp vynuogyno, po slyva, labai romantiskai.
Pati pradzia
2010.06.07. Pati pradzia 
Statistika
Marsrutas: Vilnius-Milano orouostas-Vercelli
Atstumas: 73 km
Vaziavimo laikas: 4 val
Didz. greitis: 37 km/h
Viso nuvaziuota: 6493 km
Sis postas atsirado is penkto karto. Mano HP pradejo malti suda, sunervavo keturis kartus, keturis kartus norejau istaskyti ji i mazas detales. Gaila neturiu kito, nes uz tokias nesamones buciau taip ir padares. Turiu vilties, kad issaugosiu ji iki keliones pabaigos, tikiuosi jis mano ketinimus supras.
Rytas. 6 val. Vilniuje saule verzesi per langus dazydama namu sienas, kaitindama bute uzspausta ora, zadindama mane keltis pradeti diena. Taip anksti keliantis aplanko tinginio mintys..nepaisydamas ju keliuosiu ir pradedu ruostis kelionei. Papusryciauju, susikraunu daiktus, perziuriu ar ko nepalieku. Atsisveikinu su visu tuo geriu, kuris yra patogiame bute ir iskeliauju masina i orouosta. Kaip zinodamas labai neskubejau buvau likus 1 val iki skrydzio. Orouoste nustebino valandai atidetas skrydis ir isvykimo saleje pasitikes brolis. Priduodu bagaza, 1,4 kg virsvorio neuzskaito, o del dviracio pakuotes neisgirstu jokiu neigiamu komentaru, atsikise pedalai ir paprastas ivyniojimas i plevele niekam neuzkliuna. Gariuninis dydkrepsis iskeliauja konvejeriu, o dvirati nuveza atskirai karuciu. Tikiuosi viska atgauti Italijoje padoriam pavidale. Kelione dviraciui kainuoja 160 lt, o man su likusiu bagazu 399lt. Iki skrydzio turiu laisva valanda, sedam su broliu pasisnekuciuoti Brolis gasdina karsciu Portugalijoje, pasakoja apie smagu savaitgalio zygi baidaremis Zeimena, apie reklamos kurima ir dviraciu versla, smagu klausyti ir dalintis ispudziais. Galvoju, jog simet isvykti is Lietuvos sunkiau, cia palieku daug brangiu ir geru zmoniu. Valandele prabega greitai, laikas atsisveikinti ir keliauti i lektuva. Boeing 737 greitas ir patogus, iki Milano nuskraidino per 2,5 val. Kadangi turejau laime sedeti prie lango, prisiziurejau fantastisku vaizdu. Perskridome Lietuvos ir Lenkijos ezerynus, Cekijos ir Austrijos dar vis snieguotus kalnus, Italijos zeme buvo pasislepusi uz debesu sirma, bet leidziantis spejau nusiziureti marsruta is orouosto. Viens du ir as jau Italijoje, uz 2000 km nuo Lietuvos. Atsiimu bagaza, dviratis toks koki pridaviau. Viska surinkau per 1,5 val. Per ta laika prie bulky bagage skyriaus dviraciu atejo atsiimti dar trys zmones. Atsikrates gariuninio dydkrepsio ir politilenines dviracio pakuotes, isdardejau i gatve. Dviratis pakrautas judejo letai, bet uztikrintai, dar karta norisi padekoti 'Gero dviracio' meistrui Aivarui. Is orouosto isvaziuojant vos neisvaziavau i autostrada. Pasukau priesinga kryptim ir kazkokiu zvyrkeliu bei taku per pieva numyniau iki paprasto kelio i Novara. Neuzilgo pakeliui pastebejau nusukima i parka, rizikuodamas nusileidau nuo kalniuko ir privaziavau grazu taka palei kanala. Gamtoje minti kur kas maloniau. Pakeliui sutikau keleta dviratininku, poilsio aiksteliu, is aukstai nuzvelgiau placia ir sraunia Ticino upe, pakrantese miskus-dziungles. Vaziuoti buvo vienas malonumas. Pasiekus kryzkele teko nusukti i asfalta ir vaziuoti link Ollegio miesto. Cia aplinka nezavejo, daug apleistu namu, kaimeliai netvarkingi, aplink dirbami laukai, kelyje dau masinu. Tokia nuotaika pasiekiau Ollegio, is cia Novara. Novaroje pradejau ieskoti campingaz duju balionelio, apvaziavau visus supermarketus ir 'senuku' tipo parduotuveles, niekas neturejo baliono su voztuvu. Tik Vercelli mieste suradau balioneli 'Decatlhon' sporto ir turizmo prekiu supermarkete. Is cia laimingas numyniau ne i ta puse, kas veliau man kainuos apie 3 val. Vaziavau tarp italijos ryziu lauku.
O jie skanus, vakare ragavau isvirtus grozedamasis saulelydziu. Vakarejant surasti stovyklavietei vieta buvo sudetinga, aplinkui vien slapi ryziu laukai ir tarp ju salelese isikure ukiai. Suradau vieta lauko pakrastyje atokiau nuo kelio salia saltinio.
Vakare nors ir nusikales buvau laimingas, atrode, kad keliauju nuo pernai metu be sustojimo. Daugiau patirties, gyli nuojauta, tos pacios jegos, istverme ir noras keliauti. Dziaugiausi pradejes zygi. Diena pabaigiau, meditacija stebint saulelydi ir klausant gamtos muzikos, kurios kurejai buvo varliu ir pauksciu choras.
Statistika
Marsrutas: Vilnius-Milano orouostas-Vercelli
Atstumas: 73 km
Vaziavimo laikas: 4 val
Didz. greitis: 37 km/h
Viso nuvaziuota: 6493 km
Sis postas atsirado is penkto karto. Mano HP pradejo malti suda, sunervavo keturis kartus, keturis kartus norejau istaskyti ji i mazas detales. Gaila neturiu kito, nes uz tokias nesamones buciau taip ir padares. Turiu vilties, kad issaugosiu ji iki keliones pabaigos, tikiuosi jis mano ketinimus supras.
Rytas. 6 val. Vilniuje saule verzesi per langus dazydama namu sienas, kaitindama bute uzspausta ora, zadindama mane keltis pradeti diena. Taip anksti keliantis aplanko tinginio mintys..nepaisydamas ju keliuosiu ir pradedu ruostis kelionei. Papusryciauju, susikraunu daiktus, perziuriu ar ko nepalieku. Atsisveikinu su visu tuo geriu, kuris yra patogiame bute ir iskeliauju masina i orouosta. Kaip zinodamas labai neskubejau buvau likus 1 val iki skrydzio. Orouoste nustebino valandai atidetas skrydis ir isvykimo saleje pasitikes brolis. Priduodu bagaza, 1,4 kg virsvorio neuzskaito, o del dviracio pakuotes neisgirstu jokiu neigiamu komentaru, atsikise pedalai ir paprastas ivyniojimas i plevele niekam neuzkliuna. Gariuninis dydkrepsis iskeliauja konvejeriu, o dvirati nuveza atskirai karuciu. Tikiuosi viska atgauti Italijoje padoriam pavidale. Kelione dviraciui kainuoja 160 lt, o man su likusiu bagazu 399lt. Iki skrydzio turiu laisva valanda, sedam su broliu pasisnekuciuoti Brolis gasdina karsciu Portugalijoje, pasakoja apie smagu savaitgalio zygi baidaremis Zeimena, apie reklamos kurima ir dviraciu versla, smagu klausyti ir dalintis ispudziais. Galvoju, jog simet isvykti is Lietuvos sunkiau, cia palieku daug brangiu ir geru zmoniu. Valandele prabega greitai, laikas atsisveikinti ir keliauti i lektuva. Boeing 737 greitas ir patogus, iki Milano nuskraidino per 2,5 val. Kadangi turejau laime sedeti prie lango, prisiziurejau fantastisku vaizdu. Perskridome Lietuvos ir Lenkijos ezerynus, Cekijos ir Austrijos dar vis snieguotus kalnus, Italijos zeme buvo pasislepusi uz debesu sirma, bet leidziantis spejau nusiziureti marsruta is orouosto. Viens du ir as jau Italijoje, uz 2000 km nuo Lietuvos. Atsiimu bagaza, dviratis toks koki pridaviau. Viska surinkau per 1,5 val. Per ta laika prie bulky bagage skyriaus dviraciu atejo atsiimti dar trys zmones. Atsikrates gariuninio dydkrepsio ir politilenines dviracio pakuotes, isdardejau i gatve. Dviratis pakrautas judejo letai, bet uztikrintai, dar karta norisi padekoti 'Gero dviracio' meistrui Aivarui. Is orouosto isvaziuojant vos neisvaziavau i autostrada. Pasukau priesinga kryptim ir kazkokiu zvyrkeliu bei taku per pieva numyniau iki paprasto kelio i Novara. Neuzilgo pakeliui pastebejau nusukima i parka, rizikuodamas nusileidau nuo kalniuko ir privaziavau grazu taka palei kanala. Gamtoje minti kur kas maloniau. Pakeliui sutikau keleta dviratininku, poilsio aiksteliu, is aukstai nuzvelgiau placia ir sraunia Ticino upe, pakrantese miskus-dziungles. Vaziuoti buvo vienas malonumas. Pasiekus kryzkele teko nusukti i asfalta ir vaziuoti link Ollegio miesto. Cia aplinka nezavejo, daug apleistu namu, kaimeliai netvarkingi, aplink dirbami laukai, kelyje dau masinu. Tokia nuotaika pasiekiau Ollegio, is cia Novara. Novaroje pradejau ieskoti campingaz duju balionelio, apvaziavau visus supermarketus ir 'senuku' tipo parduotuveles, niekas neturejo baliono su voztuvu. Tik Vercelli mieste suradau balioneli 'Decatlhon' sporto ir turizmo prekiu supermarkete. Is cia laimingas numyniau ne i ta puse, kas veliau man kainuos apie 3 val. Vaziavau tarp italijos ryziu lauku.
O jie skanus, vakare ragavau isvirtus grozedamasis saulelydziu. Vakarejant surasti stovyklavietei vieta buvo sudetinga, aplinkui vien slapi ryziu laukai ir tarp ju salelese isikure ukiai. Suradau vieta lauko pakrastyje atokiau nuo kelio salia saltinio. Vakare nors ir nusikales buvau laimingas, atrode, kad keliauju nuo pernai metu be sustojimo. Daugiau patirties, gyli nuojauta, tos pacios jegos, istverme ir noras keliauti. Dziaugiausi pradejes zygi. Diena pabaigiau, meditacija stebint saulelydi ir klausant gamtos muzikos, kurios kurejai buvo varliu ir pauksciu choras.
Sunday 6 June 2010
Odisėjos tęsinys
Po pusmečio poilsio, darbų ir pasiruošimo antram odisėjos etapui, pagaliau sulaukiau lauktos dienos. Ryt išvykstu į antrąjį odisėjos Aplink Europą dviračiu etapą.
Šį kartą susiplanavau įveikti Pirėnų pusiasalį.
Trumpai apie maršrutą. Birželio 7 d. anksti ryte lėktuvu skrendu į Milano orouostą, iš ten judu link Viduržemio jūros. Per keletą dienų tikiuosi pasiekti Monaką. Šįmet, taip pat kaip ir pernai kelionėje turiu išnadyti keletą naujų darbo pozicijų :), įgyti platesnę kompetenciją :), susipažinti su vietiniais, iš arčiau pamatyti kuo ir kaip jie gyvena, ir aišku užsidirbti finansų tolimesnėms kelionėms. Taigi pirma stotelė Monake-Nicoje, čia tikiuosi rasti sezoninį darbą ir prieglobstį. Po nuotykių šioje žemėje, planuoju judėti visalaiką palei pakrantę link Marselio, vėliau užsuksiu į Andorą, iš čia pakeliui į Barseloną. Pietinėje Portugalijos dalyje noriu pasiekti piečiausią Europos tašką. Portugalijoje noriu aplnakyti Lisaboną, Porto miestus, vėliau pakilti į šiaurę. Šiaurėje judėsiu atgal į Prancūziją Šv. Jokubo Piligrimų keliu. Prancūzijoje kilsiu į šiaurę, aplankysiu Bordeux miestą, st. Michelio pilį ir kitas pakeliui, galutinė kelionės po šiaurinę Prancūziją stotelė planuojama Champagne regionas, vynuogynai. Vėl noriu sugrįžti į šampano namus, paragauti vietinio vyno, maisto, paraškyti vynuogių, pabūti toje neapsakomo grožio aplinkoje. Nuo šio taško spręsiu kur traukti toliau, gal į angliją, gal į Prancūziškas Alpes.
Šįmet vėl važiuoju vienas, nors pernai rašiau, kad šioje kelionėje norėčiau važiuoti su kompanija. Iš draugų drąsiu neatsirado :), o kitiems ir nesiūliau. Kviečiu dabar, visi norintys prisijungti kokioje nors atkarpoje galite rašyti, susitarsime kur ir kada susitikti, važiuoti dviems ar trims būtų linksmiau.
Dviratis šįmet pakrautas dar dviems papildomais Ortlieb krepsiais priekyje, daugiau didesnių pakeitimų neatsirado.
Ka gi, ryt startuoju, neriu vėl į nežinomybę, savęs išbandymą, nuostabių nuotykių kelią.
Adios draugai
Šį kartą susiplanavau įveikti Pirėnų pusiasalį.
Trumpai apie maršrutą. Birželio 7 d. anksti ryte lėktuvu skrendu į Milano orouostą, iš ten judu link Viduržemio jūros. Per keletą dienų tikiuosi pasiekti Monaką. Šįmet, taip pat kaip ir pernai kelionėje turiu išnadyti keletą naujų darbo pozicijų :), įgyti platesnę kompetenciją :), susipažinti su vietiniais, iš arčiau pamatyti kuo ir kaip jie gyvena, ir aišku užsidirbti finansų tolimesnėms kelionėms. Taigi pirma stotelė Monake-Nicoje, čia tikiuosi rasti sezoninį darbą ir prieglobstį. Po nuotykių šioje žemėje, planuoju judėti visalaiką palei pakrantę link Marselio, vėliau užsuksiu į Andorą, iš čia pakeliui į Barseloną. Pietinėje Portugalijos dalyje noriu pasiekti piečiausią Europos tašką. Portugalijoje noriu aplnakyti Lisaboną, Porto miestus, vėliau pakilti į šiaurę. Šiaurėje judėsiu atgal į Prancūziją Šv. Jokubo Piligrimų keliu. Prancūzijoje kilsiu į šiaurę, aplankysiu Bordeux miestą, st. Michelio pilį ir kitas pakeliui, galutinė kelionės po šiaurinę Prancūziją stotelė planuojama Champagne regionas, vynuogynai. Vėl noriu sugrįžti į šampano namus, paragauti vietinio vyno, maisto, paraškyti vynuogių, pabūti toje neapsakomo grožio aplinkoje. Nuo šio taško spręsiu kur traukti toliau, gal į angliją, gal į Prancūziškas Alpes.
Šįmet vėl važiuoju vienas, nors pernai rašiau, kad šioje kelionėje norėčiau važiuoti su kompanija. Iš draugų drąsiu neatsirado :), o kitiems ir nesiūliau. Kviečiu dabar, visi norintys prisijungti kokioje nors atkarpoje galite rašyti, susitarsime kur ir kada susitikti, važiuoti dviems ar trims būtų linksmiau.
Dviratis šįmet pakrautas dar dviems papildomais Ortlieb krepsiais priekyje, daugiau didesnių pakeitimų neatsirado.
Ka gi, ryt startuoju, neriu vėl į nežinomybę, savęs išbandymą, nuostabių nuotykių kelią.
Adios draugai
Subscribe to:
Posts (Atom)
