Saturday 25 September 2010

Day off

2010.09.24. Day off
Statistika
Marsrutas: Hostelis
Atstumas: 0 km
Vaziavimo laikas: 0 val
Didz. greitis: 0 km/h
Viso nuvaziuota: 15173 km

Visa diena praleidau hostelyje. Ryte atsisveikinau su kolegomis, likau name vienas kaip pernai. Miegas, maistas, daug pasyvaus poilsio.
Ka daryti toliau? Grizti i Lietuva ar testi darbo paieskas Alpese ziemai? Sunku galvoti apie tolimesne kelione link Alpiu, lengviau grizti i Lietuva. Zinau, kad pasirinkes lengvesni kelia isduosiu savo norus, palaidosiu galimybe. Ryt nuspresiu ka daryti, siandien per daug pavarges.

6 dienos beprotiskai fantastisko pragaro

2010.09.18 - 23. 6 dienos beprotiskai fantastisko pragaro
Statistika
Marsrutas: Mutigny apylinkes
Atstumas: 0 km
Vaziavimo laikas: 0 val
Didz. greitis: 0 km/h
Viso nuvaziuota: 15173 km

Simet dirbau tik 6 dienas, aciu visagaliui, kad neilgiau. Po 6 dienu puse is 30 zmoniu buvo ties issekimo ribos. Nuo pradziu darbo tempas kasdien vis didejo, dirbti daresi vis sunkiau ir sunkiau, vis daugiau zmoniu skundesi dideliu nuovargiu. Pradzioje surinkdavome po 5000-6000 kg, veliau 7000-8000 kg, paskutinemis dienomis 9000-10000 kg vynuogiu per 8 val. Vynuogiu rinkeju skaicius kito vis i didesne puse, o nesiku buvo tik trys, as buvau vienas is triju. Per 6 dienas pernesiau ~15 tonu vynuogiu. Sadizmas ir mazochizmas viename.
Gerai, kad visas dienas sviete saule, buvo sausa, silta, o po pietu net ir karsta. Visas dienas darba pradedavome 7:30 saulei patekant, rytai buvo nuostabus. Kiekviena ryta galejau megautis pasakisku groziu nuo kalno zvelgiant i tolimas lygumas, salia ruke paskendusius miestus ir kaimus, vynuogynus ir miskus. Kiekviena ryta matydavau kaip is uz kalvos letai pakyla didelis raudonas saules diskas. Matydavau kaip letai sklaidosi rukas, atsiveria pasislepusios gyvenvietes, keliai ir kalvos. Rytais budavo lengviau, dveji pusryciai, daugiau enegijos, daugiau juoko, kalbu, oras budavo vesesnis. Nuo 12 val turedavome 1,5 val pietus, sociai prisivalgydavau ir spedavau trumpai numigti. Po pietu prasidedavo tikras pragaras, ypatingai kai visi bosai suvaziuodavo i vynuogyna. Tekdavo judeti greiciau, nes rinkejai dirbdavo greiciau. 6 dienas muvejau guminius botus (neturejau kito pasirinkimo), jais nuzingsniuodavau po 15 km/diena, gruntas ir reljefas toks pat kaip kalnuose, dienos pabaigoje pedos degdavo. 'Panier', 'silvuple', 'mersi', 'sava' per diena isgirsdavau ir istardavau po keliasdesimt kartu, atmosfera vynuogyne buvo draugiska. Nevertinant mano kaimyno is Martinikes salos kilmes, simet as vienintelis buvau kitatautis. Kaip ir pernai dauguma sudare jaunimas, trecdalis zmoniu buvo is pernai metu, turejome trejeta darbsciu ir graziu merginu. Prancuziskai bendrauti man sekesi sunkiai, gerai, kad 5 zmones kalbejo angliskai, daznai vertejavo ir moke prancuzu kalbos. Dekingas uz ju kantrybe ir pagarba, kuria nuolat jausdavau. Per paskutine diena buvau labai nustebintas kai bent keletas atvirai isreiske pagarba uz tai, kad turejo proga su manimi dirbti ir susipazinti. Daugeliui dideli ispudi paliko mano keliones dviraciu ir beabejo saziningas darbas. Prancuzai smalsus, atviri ir mandagus zmones, tik kartais ju humoras buna per juodas. Simet bosai issunke mus iki paskutinio laso, gal zinojo, kad po 6 dienu prasides lietus ir bus sudetingiau dirbti. Gyvenimo salygos ir maistas manes jau taip nebetenkino kaip pernai, nes supratau, kad to neuztenka norint islaikyti stipria sveikata. Itemptas darbas, super kaloringas nesubalansuotas maistas, neribojami kiekiai alkoholio ir miegas dvokianciuose kambariuose. Prancuzai dekojo virejui uz skanu maista, nors jis buvo pigus ir paprastas (troskinta vistiena, desreles, kazkokios ispjovos, riebus padazai, bulviu kose, lesiai, cipsai, kasdien tie patys trys dvokiantys suriai, salotu lapai, pigiausias jogurtas ar desertas is Lidl, retkarciais gaudavome po banana). Kas antra diena valgydavome sriubas, kurios cia tikrai skanios. Kasdien nuo pat ryto neriboti kiekiai cocacolos, alaus, vyno, kavos ir vandens, vakarienei gaudavome sampano ir ratafian :) . Prancuzai valgydavo ir gerdavo viska ka duodavo ir is karto, jokio maisto produktu ir kiekiu balanso, po tokiu doziu nenuostabu, kad puse komandos po 4 dienu pradejo koseti ir ciaudyti. Be abejo prie komandos sveikatos pablogejimo prisidejo dideli oro temperaturos pokyciai, chemikalais persismelkes oras vynuogynuose bei nuo purvinu rubu ir dvokianciu batu prasmirde kambriai. Daug apie tai rasau, noredamas atverti darbo ir gyvenimo vynuogynuose realybe. Pinigai, zmones ir pats veiksmas cia yra geri, tik gaila, kad bosai nenori gerinti darbo ir gyvenimo salygu, jauciasi stiprus zmoniu jegos isnaudojimas ir primityvus svetingmas. Zmones turtingi, turi istekliu salygu gerinimui, deja nesupranta to naudos. Per savaite ir pats atidaviau visa sveikata, antri metai ta pati tendencija. Teko imtis naturalios medicinos priemoniu, homeopatiniu vaistu, gerti imbiero, citrinos ir medaus arbata. Kai per pietus pirma karta vietoj vyno ir alaus paprasiau arbatos beveik visi prancuzai pradejo garsiai juoktis. Paaiskino, kad jie arbata geria tik rytais ir tai labai retai. Linksmindamas prancuzus, geriau arbata du kart per diena :). Jiems buvo linksma ziureti i mane gerianti arbata, o man i juos kai po antro patiekalo ir suriu, isgerdavo salto sampano, vyno, suvalgydavo jogurto, banana ir dar viska uzgerdavo kava. Nemoka jie nei maisto balansuoti nei gerti. Per paskutini atsisveikinimo vakareli nuo sampano ir vyno beveik visi buvo gatavuciai, kaip ir pernai kazkas apveme tuoleta, tik si kart spejo ieiti, pernai rado uzrakintas duris ir purkstelejo ant duru :).
Simet per paskutini vakareli tas pats virejas pagamino tokia pat paela kaip pernai, pagaliau paragavau moliusku mesytes, kuri gulejo Atlanto vandenyno pakranteje man po kojomis. Bosas pavaisino 1988 m Bordo raudonu vynu, pirma karta gyvenime turejau galimybe paragauti islaikyto kvapnaus ir sodraus vyno skoni. Ant stalo nuolat buvo nesamas siu namu pagamintas sampanas, juo kai kas sugebejo apsilaistyti nuo galvos iki koju. Vakarelis buvo vykes, tikras prancuziskas, daug maisto, vyno, sampano ir sneku. Visi snekejo su visais, 50 zmoniu valgomajame sukure populiaraus baro penktadienio vakara atmosfera, gaila nebuvo muzikos ir sokiu.
Per 6 dienas laisvalaikio buvo nedaug. Antra diena vakare aplankiau Lee Epernay kempinge. Buvo pasistates palapine toje pat vietoje kaip pernai, tik simet vienas. Suzinojau jo istorija. Pasirodo visa ziema su Abi dirbo Alpese naktiniame klube, Lee apsaugos pozicijoje, o Abi uz baro. Pinigu neuzdirbo, bet gyveno patogiai ir idomiai. Vasaros pradzioje Abi pabego pas kita, Lee grizo i Anglija, trumpai pabuves, dviraciu atvaziavo i vynuogynus, cia padirbejo tik 5 dienas ir vel kaip pernai suko galva ka daryti toliau, pinigu mazai, o nuolatinio darbo neturi. Turejo plana uzsidirbti daugiau vynuogyne ir pragyventi Prancuzijoje iki ziemos sezono pradzios. Paskutinemis mano darbo dienom pranese, kad ziema vel dirbs Meribel'yje, bet turi grizti i Anglija menesiui del Anglijos darbo istatymu. Buvo malonu su Lee prisiminti pernai metu ispudzius ir pasikalbeti anglu kalba. Pora vakaru praleidau klausydamas Elvio Presley saulei leidziantis vaikstant po vynuogynus, o sutemus stebint fantastiska panorama nuo Mutigny nuostabios baznyteles. Vaizdai cia ir ryte ir vakare pasakiski. Susibendravau su visais angliakalbiais (Benua, Marco, Salomeja, Zanpol, Samuel), pokalbiai prasidedavo prie vakarienes stalo ir baigdavosi hostelio kieme. Salomeja teko pamokinti anglu kalbos, o ji mane pramoke ispanu :). Ispane gyvenanti Prancuzijoje (puikus derinukas) tarskanti kaip uzsukta ir visada demesio centre. Zanpol su Samuel juodaodziai is Paryziaus, mano kambariokai, santurus ir darbstus zmones. Marco is Lill'io , geriausiai kalbejes net trim kalbom. Benua dirbo 'porterio' pozicijoje, su juo prabendravau daugiausia, vakarais nevengdavo surukyti cigarete zolytes.
Simet darbas buvo sunkesnis, o zmones darbstesni, nebuvo zoles rukymo vynuogynuose (belgai pernai) ar dainu (portugalai pernai), daugiau bendravau su kolegomis, perpratau bosu poziuri i mus. Kitais metais gerai pagalvosiu ar grizti i tuos pacius namus, jei grizciau tai tik del kolegu, su kuriais dirbau jau 2 sezonus, atsisveikinant klause ar atvyksiu.
Baigesi nuotykis vynuogynuose, laikas galvoti apie ateiti.

Tuesday 21 September 2010

Dienos kaip sventes - vynuogynuose

Jau keturias dienas keliuos 6:30, valgau 4 kart per diena sotu prancuziska maista, nasioju krepsius pilnus vynuogiu ir bendrauju su prancuzais. Idomu, bet nelengva. Dienos grazios, zmones geri, aplinka romantiska....zodziu atvaziuokit ir geriau butu kad savo akimis ir kunu pajaustumete viska :)

Anglja-Prancuzija

2010.09.17. Visu greiciu i Mutigny
Statistika
Marsrutas: Divigne - Mutigny
Atstumas: 150 km
Vaziavimo laikas: 6:45 val
Didz. greitis: 53 km/h
Viso nuvaziuota: 15173 km

Rytas sauletas, bet vesus, issimiegojau puikiai. Gera nakvoti palapineje kai naktys vesesnes, ilendi i miegmaisi gyliai , uzsisegi pilnai, lieka islindusi tik nosis, ryte net nesinori islisti is miegmaisio. Po kukliu pusryciu skambtelejau savo sefei vynuogynuose. Nustebau isgirdes, kad darbas vynuogyne jau prasidejo. Sutarem, kad jei siandien iki vakaro atvyksiu i Mutigny ryt galesiu prisijungti prie komandos. Zodziu teko gerai pagalvoti kaip nusigauti iki Mutigny per 10 val iveikiant 280 km. Judejau kaip supermenas :). Pirmiausia isstudijavau zemelapyje pazymetus traukiniu kelius, kaip tycia salia nebuvo nei vieno tiesioginio. Artimiausias dydmiestis Arras uz 30 km. Visu greiciu nulekiau i Arras. Cia autobusu stotyje atsisake vezti dvirati, o traukiniu stotyje pirmiausia pasiule vaziuoti i Reims per Paris (uz 70 eur), o paskui per St. Quentin su persedimu, bet Reims buciau buves tik 21:30 val. Nuo Reims iki Mutigny butu reikeje keliauti dar 1,5 val. Toks variantas netiko, nusprendziau pabandyti laimeti laiko numindamas 75 km iki St. Quentin ir cia surasti greitesni traukini, o gal autobusa. Kelyje i St. Quentin pute palankus vejas, kelias buvo labai kalnuotas, myniau visu greiciu. Sioje atkarpoje pavyko islaikyti vid. 23 km/h greiti. Pepsi, sokolado plytele ir obuolys suteike sparnus :). St. Quentin'e buvau 16 val. Zmoniu pagalba radau traukiniu stoti. Labai apsidziaugiau kai kasoje pranese, kad traukinys i Reims isvyksta uz 10 min...eeeha!...laimejau 3 val (15,60 eur uz zmogu, dvirati veza nemokamai). Sedau i traukini ir lengviau atsipuciau. Prisiminiau praeitu metu skubu vaziavima is Follet Ramilion namu i Epernay ir is Albervilio i Bern'a. Tikek tuo ko sieki, dirbk is visu jegu ir tau pavyks. Tokiais momentais vel norisi pasikartoti, 'atrodo, kad visas pasaulis tau padeda'. Reims'e islipau is traukinio 18:10 val. Miestas buvo zinomas is pernai metu, kirtau ji nesustodamas, pasiekiau kelia i Epernai, skambtelejau sefei, kad nesijaudintu ir pradejau minti paskutinius kilometrus link namu. Saule leidosi, dangus nusidaze oranzine purpurine spalvomis, merginos mojavo is pravaziuojanciu masinu, kojos pacios suko pedalus, man liko tik megautis siomis nepaprastomis akimirkomis. Nuotaika buvo beprotiskai fantastiska. Isukau i vynuogynus, riedejau kalvelemis, kirtau keleta nuostabiausiu pasaulyje miesteliu, panorama, erdves ramybegrozis gniauze kvapa. Myliu sia zeme, gera cia buti, cia jauciausi pakyletai. Uzsistumiau dvirati i paskutine ikalne, paskambino sefe, sako 'mes tave paimsim is Avenay val Dor', norejo, kad speciau pavakarieniauti su visais kartu. Paskutinis keliu kilometru nusileidimas, temsta, oras vesta, saule degina dangu, skubu. Asfaltas lipnus, girdziu kaip padangos limpa prie kelio, taip buna tik vynuogiu derliaus periodu. Pasiekiu Avenay val Dor, cia pernai savaite dirbau kooperatyve. Traukiniu stoty pasitinka Marie Jo su vyru, santurus pasisveikinimas, kraunam daiktus i masina ir vaziuojam link mano laikinu namu. Prie hostelio, taip vadinsiu savo laikinus namus, pasitiko pora sunu ir keletas mano bendradarbiu. Pasitiko mane linksmai, pazistami veidai is pernai metu. Didziausias netiketumas buvo isvysti Lee, angla su kuriuo susipazinau pernai Epernai, pasirodo jis jau baige skinti vynuoges vienuose namuose ir buvo atvaziaves prasyti darbo pas Marie Jo. Snektelejom trumpai apie viska sutarem susitikti prie alaus bokalo kita diena. Dviratis i garaza, daiktai i kambari ir i virtuve valgyti. Tas pats gerasis virejas, ta pati jo asistente, ta pati tvarka, skalsi sriuba, spageti ir aisku SAMPANAS :)!!! Vakarieniavau vienas, visi jau buvo pavalge. As valgiau, o kiti pokstavo, linksmi pokalbiai prie stalo cia iprasta.
Jauciausi sugrizes i seima. Keista, kad tokie jausmai aplanko uz 2000 km nuo tikru namu. Aplinka 'vendange' periodu cia yra ypatinga, visi kazkokie pakyleti, manau ne tik man Sampane ir vynuogynai patinka, patinka visiems kas neabejingas sampanui :).
Ka gi, ryt i darba, uzteks keliauti reikia padirbeti. Pavelavau tik viena diena, siandien buvo pirmoji, nezinau kiek truks darbas, noretusi dirbti kuo ilgiau. Apsigyvenau tame paciame kambaryje, kol kas vienas, kitu rinkeju laukiam atvykstanciu savaitgali.
Kelione i Anglija ir grizimas i Sampane buvo didziausias nuotykis ir maloniausia kelione per vasaros zygi. Negaliu patiketi kad tai ivyko...viskas kaip sviestu patepta.


2010.09.16. Vive la France! Statistika
Marsrutas: Dover (Anglija) - Divigne (Prancuzija)
Atstumas: 95 km
Vaziavimo laikas: 5:15 val
Didz. greitis: 48 km/h
Viso nuvaziuota: 15023 km

Ryte per palapines langa stebejau sauleteki ir juroje plaukiojancius laivus. Saule greitai pasislepe uz debesu sirmos ir liko tik grazi geltona juosta horizonte. Debesu kamuoliai ritosi link Prancuzijos krantu, ten pat kur siandien as keliausiu. Oras buvo siltas, nakti net +13, issimiegojau puikiai. Pajudejau i uosta pries gera valanda iki isplaukimo, kelias buvo zinomas, visalaika zemyn. Po 15 min pasiekiau Doveri, papludimiu nuriedejau i automobiu terminala. Cia po iprastos proceduros, reference nr. patikrinimo, gavau leidima ivaziuoti i kelta. Keltas pajudejo 10:00 val, atsisveikinau su Anglija issivezdamas pacius geriausius ispudzius.
Dekui Audriui uz turininga programa Londone, aciu nuostabiom merginom uz kompanija, dekingas anglams uz rupestingai puoseliajamus salos miskus ir pievas, miestus ir kaimelius, parkus ir muziejus.
Jei nebijai gausaus transporto ir moki orientuotis aplinkoje, dviraciu keliauti Anglijoje nesudetinga . Galima naudotis nacionaliniais dviraciu takais, kuriuos butu galima rasti www.sustrans.uk.com, bet mano patirtis rodo, kad vien jais pasitiketi negalima. Tikiuosi ateityje sugrizti i sia sali, istyrineti ja detaliau, nuvykti i Airija, nezinau kada, bet tai padarysiu.
Keltui prisisvartavus Prancuzijoje, persukau laika 1 val i prieki, laikrodis rode 13 val. Oras siame krante geras, temp. +20, vejas stiprus, bet beveik mano judejimo krypties. Pajudu is terminalo ir vaziuoju tiesiausiu keliu link Reims. Vaziuoju vel desine eismo juosta, vel lauku keliais, masinu nedaug, ramu, minti malonu. Kiekviena karta gera sugrizt i sia sali. Anglijoje jauciau nuolatine itampa del aplinkiniu judejimo tempo, zmones saloje labiau susispaude, aplinka primine Italija. Anglijoje daugiau tvarkos, privatumo, grieztesnes taisykles. Tuo tarpu Prancuzijoje viskas paprasciau, daugiau vietos, laisves, mandagumo. Noreciau pacituoti Ray Bradbury zodzius apie Prancuzija is jo pamastymu apie saliu evoliucija : "The French do almost everything right".
Kelyje pradejau kartotis prancuzu kalba, klausiausi podcast'u, muzikos. Pervaziavau daugybe miesteliu, isimintinesnis buvo tik St. Omer - miestas prie kanalo. Siandien daug ir ilgai myniau, vidutnis greitis buvo 18,3 km/h, retai kada toki pasiekiu dienos pabaigoje.
Sustojau prie miestelio...salia uzdarytos gamyklos, miskelyje. Vieta nekokia, bet nesvarbu, nebuvo jegu ilgai ieskoti. Tik pasistacius palapine pradejo lyti.
Planuoju Mutigny pasiekti per 3 dienas, tikiuos nepaveluosiu i vynuogiu derliaus pradzia.


2010.09.15. Grizimas i Dover'i
Statistika
Marsrutas: Chatham - Dover
Atstumas: 78 km
Vaziavimo laikas: 4:45 val
Didz. greitis: 53 km/h
Viso nuvaziuota: 14928 km

Puiki diena Anglijoje. Sauletas ir neskubus rytas, pietus graziame Canterbury parke, 30 km minimo autostrada, sugrizimas i zinomas vietas, stovykla pakranteje. Anglija ne tik pasitiko graziai, bet ir islydi maloniai.
Vakare sustojau netoli Doveri'o, pusiaukeleje i Folkston'a. Sia vieta buvau nusiziurejes pries savaite, ji vienintele pakranteje neaptverta ir atokiau nuo zmoniu, is palapines matosi Prancuzijos krantas (uz ~40 km).
Siandien pavarges maziau, bet padirbejau taip pat gerai kaip vakar. Siandien buvo daugiau kalveliu, teko daug kilti ir leistis, teko vaziuoti pries stipru veja, per pietus atsalto oras, veliau susilo. Daug myniau autostrada, kuria leistina vaziuoti dviratininkams. Kadangi kito kelio nebuvo vaziavau greitkeliu laikydamasis kuo kairiau, masinos svilpe pro sali didziausiu greiciu, o kelkrastis tai atsirasdavo tai pradingdavo. Tokiame kelyje vaziuoti sudetinga, nuolat buni isitempes. Papietaves Canterbury mieste grizinejau i greitkeli, padariau rata ir grizau i ta pacia vieta :). Numyniau 5 km taku palei greitkeli tikedamasis rasti normalu privaziavima prie jo, lauko keliukas vis kreipe mane atgal i miesta, po valandeles atsiduriau tame paciame parke, kuriame pietavau. Pakeliui sutikau sena angla, snektelejom apie jo kaimyna, isklausinejo is kur esu ir kur vaziuoju, labai stebejosi. Vakare Aldi ir Lidl parduotuvese isleidau paskutinius svarus, liko kiseneje 1 pensas.
Diena prabego greitai ir sklandziai.
Padangos dyla, grandine tempiasi, o zvaigzdziu dantys smaileja. Arteju prie 9000 km ribos, siais metais planavau numinti 5500 km :). Pinigu fondas senka, laikas butu pasipildyti.


2010.09.14. Kelyje paliekant Londona
Statistika
Marsrutas: London - Chatham
Atstumas: 92 km
Vaziavimo laikas: 5:45 val
Didz. greitis: 49 km/h
Viso nuvaziuota: 14850 km

Nebemoku teisingai vaikscioti, blauzdu raumenys skauda. Vakar bandziau keleta ejimo techniku :), pastebejau, kad geriausia atpalaiduoti nedirbancias kuno dalis. Atpalaidavus jos susibalansuoja su dirbanciu kuno daliu judejimo ritmu belieka tik kontroliuoti atsipalaidavimo lygi. Eini ir mokaisi. Kuo daugiau eisi, tuo geriau ismoksi. Nepamirsk atsipalaiduoti :)!
Dviratis yra dievo dovana zmogui. Vakar vakare po 3 d pertraukos
vel atsisedau ant savo zirgo, jausmas kolosaliskas. Judi greiciau, gali greitai ir toli nukeliauti, turi patogia sedyne, nereikia stoveti, turi bagazines daiktams, nereikia ju nesti, dviratininkus gerbia pestieji, nes dviratininkas greitesnis.
Po 3 dienu mieste siandien vel leidausi i kelione, atgal i Sampane. 9 val viskas buvo paruosta vaziavimui. Pirma aplankiau HAULT mokyklos pastata. HAULT BMA studentams siandien organizavo 'team building' rengini, prie pastato buriavosi busimi verslo rykliai. Zmones panasus i kitus, tik siekia daugiau, siekia buti geresniais. Cia atsisveikinau su Audrium ir numyniau link Temzes. Antradienio rytas, gatves pilnos masinu ir zmoniu, nepaisant to lekti Londono gatvemis dviraciu malonu. Vairuotojai mieste tolerantiski. Keletas sankryzu, kamsciu prie sviesoforo ir as dangoraiziu rajone. Is arti apziurejau stiklini 'kiausini' ir salia super originalu biznio produktu fabrika (dangoraizis apraizgytas vamzdziais, x budelemis, kaminais ). Keletas foto ir pajudu prie Tower bridge. Oras siltas, dangus apsiniaukes, vaizdai grazus, bet nebe taip...Is Londono isvaziuoju paciu laiku, jau norejosi pakeisti lokacija. Kertu upe, ivaziuoju i Southwark rajona. Cia pakranteje randu 'Design museum' ir nepaprastai originalu renovuotu muriniu pastatu kvartaliuka. Prie NT agenturos stabteliu paziureti butu kainu, butai nuo 250000-800000 svaru. Upeje stovi keletas gyvenamu barzu, gal jose gyventi pigiau...Pasuku link Greenwich rajono, iki jo keletas kilometru. Cia atrandu pesciuju ir dviratininku tuneli po upe, pavaziavus toliau apziuriu gigantiskos konstrukcijos Temzes potvynius reguliuojanti sliuza. Tolyn ir tolyn nuo centro. Parkelyje uzvalgau (po 4 men pertraukos vel ragauju virtus vistos kiausinius, gardu :)), pradeda purksti vandeneli is dangaus. Silta, lyja nestipriai, nieko baisaus. Aplankau Erith rajona. Prie upes randu pramones centra, gyvenamajame kvartale suku ratus ieskodamas isvaziavimo, rades kertu traukinio begius, randu dideli miska/parka. Pagaliau kelias i Dartford'a, ramiai vaziuoju vadovaudamasis kelio nuorodomis. Dartford'e is tolo apziuriu auksta tilta per Temze , randu dviraciu taka pazymeta "National cycle route nr.1". Dviraciu taku per krumynus ir miskelius pasiekiu Gravesend ir Rochester. Gravesend vaziuojant per pesciuju zona gaunu pastaba is vietiniu 'no biking!!!'. Rochester'yje apziuriu pakranteje istrigusi povandenini laiva, senamiestis nerupejo, tad greitai pervaziuoju miesta. Dingsta dviraciu kelio zenklinimas, isuku i masinu plenta A2. 18 val pradeda temti, ieskau vietos nakciai. Randu ja apleistame sode netoli plento. Lengva vakariene ir miegoti. Jauciaus gerokai pavarges, minimo petrauka ir 90 km is kart po jos, ilgi pasivaiksciojimai Londone ateme daug energijos.
Londone nepavyko susitikti su darbdaviu del darbo ziemai, bet labai del to nesigailiu. Anglai siulo susitikti veliau Alpese, pagalvosiu ar ten vaziuoti. Nepaisant nepasiekto vieno tikslo, pamaciau GB sostine, idomiai ir turiningai praleidau laika. Londonas itrauke ir apzavejo, dabar suprantu kodel tiek daug zmoniu nori pagyventi siame mieste.

Tuesday 14 September 2010

Londone

2010.09.11-13. Londone
Statistika
Marsrutas: London
Atstumas: 0 km
Vaziavimo laikas: 0 val
Didz. greitis: 0 km/h
Viso nuvaziuota: 14758 km

Savaitgalis Londone.
Sestadienis. Poilsis ryte. Po piet pasivaiksciojimas Regent street, krepsinio varzybu stebejimas prie New Zeland house su 2000 lietuviu chebra, pazintis su lietuvaitemis, pasisedejimas bare, vakariene pica hut, sokiai The Dublin Castle klube Camdentown'e.
Sekmadienis. Ryte Science museum, po piet Natural history museum, vakare Buckingham rumu ir Big Ben'o apziura, velai vakare Thames festivalio uzdarymo proga karnavalo ir fejerverku stebejimas, alus lietuviu krepsininku pergales pries serbus proga (tapome treti pasaulyje), ilgos merginu palydetuves iki underground.
Pirmadienis. Ryte anglu pamoka, po pietu National gallery lankymas, veliau Tate Modern gallery, ilgas pasivaiksciojimas per du parkus, vakare supermarketas ir vakarienes gamyba hostelyje su kitais hostelio gyventojais.
Laikas bega greitai, ivykiu daug, viskas idomu. Londons rul.



2010.09.10. Pirma pazintis su Londonu
Statistika
Marsrutas: Biddenden - London
Atstumas: 103 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 49 km/h
Viso nuvaziuota: 14758 km

Ryte dangus buvo pilkas, bet su nedideliais pragiedruliais, oras siltas. Prie palapines pusryciaujant vaikstinejo ketvertas 'laukiniu vistu', buvo atstriksejusi vovere, gyvunai cia drasus. Nuotaika pusetina, jautesi nuovargis.
Ivairavau i pagrindini kelia ir ramiai pradejau vaziuoti desine puse. Po keliu metru isgirdau signala is mane aplenkusio kemperio...pirma mintis buvo jog jis mane lenkdamas pasveikino :), del visa ko sustojau ir supratau, kad vaziuoju priespriesine eismo juosta. Po minuteles is priekio atleke pora automobiliu, gerai kad buvo pasitraukes i salikele.
Toliau mindziau panasiais keliais kaip vakar. Nuo Maidstone iki Sevenoaks, nuo Sevenoaks iki Broomley ir i London downtown. Iki dydmiescio teko vaziuoti per dideles kalvas ir miskingas vietoves. Londono centre buvau 18 val.
GB sostine ir vienas didziausiu europos megapoliu pasitiko sauletu oru. Skrieti gatvemis autobusu arba dviraciu juosta buvo tikras malonumas. Eismas labai intensyvus, bet tvarkingas. Gatvese daugybe dviratininku, Londone jie yra labai ir labai greiti. Tiek vyrai tiek moterys lekia gatvemis max greiciu. Ivaziavau i Southwark, pervaziavau stikliniu pastatu verslo centra, Tower bridge persikeliau per Thames upe, palei upe vaziuodamas pasiekiau Trafalgar aikste, National gallery, uznugaryje palikes 'London eye' apzvalgos rata kirtau Soho rajona ir atsiduriau prie Regent parko. Cia buvau susitares susitikti su Audriumi. Pusvalandi pralaukiau jo ne prie to namo, per ta laika nuslugo adrenalinas,
pailsejau nuo greito vaziavmo ir pirmuju Londono ispudziu. Siap ne taip suradau Audriu ir isikrausciau pas ji i 'International student house'. Po daiktu delioniu, aptarem sio vakaro ir savaitgalio plana, gyvenimas cia brangus, o jo tempas didelis, tad dienotvarke turi buti labai aiski :). Vakare turejau pirmaja ekskursija po Londono centra. Pora alaus bokalu Sherlok Holms bare galutinai nuplove susikaupusi nuovargi, pasijauciau tikrai esas ten kur esu.
Buvo penktadienio vakaras. Po darbu, daugelis vis dar su darbine apranga, gurksnojo alu ir bendravo prie baru, gatvese didziulis surmulys, mases zmoniu ir masinu judejo kas kur, prekeiviai siule suvenyrus, greito maitinimo istaigos viliojo uzkandziais, riksos siulesi pavezeti, zmones aplinkui buvo skirtingu kulturu ir tautybiu, atsiduriau socializacijos, civilizacijos ir globalizacijos centre. Po keliu valandu pazinties su Londonu miestas tapo artimas ir idomus.

Kelione i Anglija

2010.09.09. Pirmieji zingsniai Didziojoje Britanijoje
Statistika
Marsrutas: Dunkerk - Biddenden/ Woodland kempingas
Atstumas: 79 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 14655 km

Didzioji diena! Po ilgu atideliojimu pagaliau mindau GB zeme. Planavau aplankyti sia sali seniai. Prisiklauses draugu pasakojimu apie salies grozi, darba joje, gyvenima Londone, vis pagalvodavau apie kelione, bet neissiruosdavau. Simet pribrendo laikas. 12 val. Prancuzijos laiku keltui prisisvartavus Doverio uoste isriedejau i sala. Nebritiskai sauleta ir silta, nesitikejau tokio malonaus sutikimo. Is kelto nusekiau riebia raudona linija, kuri isvede tiesiai i Doverio papludimi. Is karto nustebino eismo krypciu ir keliu zenklinimo aiskumas. Prie pereju ant asfalto didelem raidem uzrasyta 'look right' arba 'look left', kai kurie kelio zenklai pakomentuoti zodziais. Pirmieji sutikti policininkai, buvo smalsus ir santurus, paklause is kur ir palinkejo gero kelio. Muitineje vaziavau be sustojimo, niekam nekeliau jokiu itarimu. Del itarimu, kelte turejau juokinga incidenta. Pries issilaipindamas, sugalvojau issikeisti pinigus. Keitykloje padaviau moteriskei 2X20 eur ir 1X10 eur. Ji pradejo juos apziurineti, itariai ciupineti, o po minuteles klausia "have you washed it?". Pasirodo kupiuros buvo dregnos, atrode lyg padirbtos. As bandziau aiskinti, kad jos sudreko nuo dregnos pinigines, kad gyvenau kempinge palapineje, bet mano ivaizdis ir kalba moteriskes neitikino. Kadangi neturejo skanerio vandens zenklams patikrinti , nerizikavo ir atsisake iskeisti. Likau truputi isizeides ir pavadinau angle juokdare.
Apie kelta. Norint patekti i ji reikia tureti bilieta arba tik biliete nurodyta 'reference number'. Mano atveju tai buvo labai patogu, bilieto as neturejau, uzteko sms Jokubo atsiusto ref. numerio ir kelto datos. Keltas is Dunkerk i Doveri kelia 2 val, viduje patogu, silta :).
Taigi, nakti nelabai gerai issimiegojes ir po praeitos dienos issekes, atsiduriau salyje, kurioje priesingos krypties eismas. Teko pastoveti keleta minuciu prie kelio ziedo, kad isisamonint kaip juda automobiliai. Atrode keistai, visa Europa juda viena kryptimi, o cia priesinga, nuo vaikystes vazinejau gatvemis desine puse, o cia reikia pakeisti iproti. Pradejes vaziuoti greitai perpratau kitoniska eisma ir net izvelgiau jame keista patoguma :). Trumpai stabtelejau Doverio centre. Pilis, papludimys, dviraciu takai, stebino suprantami angliski uzrasai, viskas patrauklu. Is Doverio isvaziavau A2 dviraciu taku palei pakrante i Folkstone. Takas geras ir idomus. Truputi asfalto, truputi zvyro, per ganyklas, miestelius, pakylau i auksta kalna. Rades puikia vieta pietums, stojau poilsiui ir slapiu daiktu dziovinimui. Po valandos judejau toliau grozedamasis nuostabiais vaizdais. Danguje slinko saules spinduliu suvarpyti debesys, ganyklu pievos prie tokio apsvietimo atrode nenaturaliai zalios, nuo aukstu pakrantes uolu atsivere ispudingas vaizdas i Lamansa ir apacioje isikurusi miesta. Trumpam stabtelejau, nes tai buvo fantastiskas reginys. Folkstone apvaziavau aplinkui, nuo kalno kaip ant delno maciau visa miesta, Eurotunelio traukiniu linijas. Tolyn link Ashford vaziavau siaurais keliukais apsodintais gyvatvoremis. Stabtelejau apziureti 1940 m. Britanijos musyje zuvusiems atminti skirtoje aiksteleje...paminklai, istorines nuotraukos, pora II pasaulinio karo laiku lektuvu, daug erdves. Kalva po kalvos, kaimelis po kaimelio, ganyklos, miskeliai, tokioje aplinkoje malonu buti, vaziavau su ikvepimu. Bevaziuojant kaip is giedro dangaus uzklupo liutis, tokia stipri, kad teko sleptis po medziais. Po 20 min vandens lasu gaudymo ir meditacijos lietuje, nustojo lyti, vel pasirode saule. Vietomis vandens kelyje buvo beveik iki keliu, teko nardinti pedalus ir batus po vandeniu. Letai judant per balas gavau keleta kibiru vandens is po masinu ratu, viena aplaiste iki galvos. A20 kelias buvo platesnis uz kaimo keliukus, taciau vietos vaziuoti dviraciu jame nebuvo. Jokiu kelkrasciu, viena juosta skirta vienam lengvajam automobiliui. Sunkvezimiui mane lenkiant is priesingos puses atvaziuojancios masinos daznai net sustodavo, nelikdavo vietos prasilenkti. Greiciai dideli, eismas intensyvus, vaziuoti tokiu keliu nesaugu. Pasiekus Ashford'a nusukau i kita kelia, jame judejo maziau masinu. Saule leidosi, pradejau ieskoti vietos stovyklavietei. Po valandos nesekmingu paiesku, teko apsistoti kempinge. Pakeleje visos dirbamos zemes nuo kelio yra aptvertos, jei nedirbama tai neizengiama, daug sodybu. 'Woodland' kempinge radau didziule aikste su keletu mobiliu namuku ir viena palapine, tvarkinga prausykla, miska aplinkui. Kainavo 5 svarus, bet jie buvo verti gauto patogumo. Vakariene tamsoje, barzdos kirpimas/skutimas (atsikraciau jos po 2 men auginimo) ir poilsis.
Anglija siandien paliko labai gera ispudi, noreciau kad ir toliau taip maloniai stebintu.


2010.09.08. Kelione per lietu
Statistika
Marsrutas: Aire - Dunkerk
Atstumas: 75 km
Vaziavimo laikas: 4:45 val
Didz. greitis: 48 km/h
Viso nuvaziuota: 14576 km

Rytas prie kanalo. Nakti ir ryte lyjo. Palapine slapia, miegmaisis ir kilimelis dregnas, namai persismelke prakaito kvapu, darosi nebemalonu juose buti. Kol lyja mokausi anglu k. Ir pusryciauju. Apie 11:30 val nustoja lyti, greitai pakuoju daiktus, palapine ir pajudu is stovyklos. Po pusvalandzio vel pradeda lyti, sustoju SuperU supermarkete. Apsipirkus, lietus isibegeja, prasideda tikra liutis, stovint po 'superstore' stogu silta ir sausa. Nepaisant lietaus, apsirengiu drabuzius nuo lietaus ir lendu po dusu. Danguje jokiu pragiedruliu, oras vesta, vaziavimo salygos panaseja i patirtas pernai Norvegijos kalnuose. Rubai perslampa, o rankos pradeda salti. Stoju pietauti autobusu stoteleje. Cia nesvaru, ropineja vorai, bet bent jau sausa. Tunas, suris, darzoves ir bagete ikrenta i skrandi, uzsigeriu vynu ir po minuteles vel lendu i liuti. Kad butu silciau minu greitai, kunui silta, o rankom dar salciau, turiu pirstines, bet nera laiko ieskoti. Prie Dunkerk stoju kapinaitese pasipildyti vandens atsargas. Paskutiniai kilometrai ir as jau uostamiestyje. Toliau lyja, bet nebe taip intensyviai. I miesta ivaziavau apie 19 val. Miestas grazus, bet skendi migloje, apsukau rata ieskodamas interneto kavines, bet neradau. Susirades miesto zemelapi, atseku kelia i 'car ferries' terminala, esanti 20 km i vakarus nuo centro. Aciu Jokubui uz nuorodas atsiustas sms, labai padejo. Judu palei dokus link terminalo, is kurio ryt 10 val isplauksiu i Anglija. Vaziuodamas zvalgau apylinkes ieskodamas vietos palapinei, ju cia daug, bet geriausia yra Phytouck parke. Atrastas 120 ha ploto parkas su ezeru, piknik taskais, sporto baze buvo tikra dovana. Apsistojau iki terminalo likus 7 km. Vakarieniavau tamsoje lyjant. Statant palapine per lietu ji dar labiau sudreko nei buvo ryte. Malonumo nedaug, bet uztai kiek ispudziu :). Tikslas pasiektas, jau ramiau, ryt kelsiuos i sala.


2010.09.07. Barzu poilsiavieteje
Statistika
Marsrutas: Marquion - Aire
Atstumas: 90 km
Vaziavimo laikas: 5:45 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 14501 km

Nakti lyjo, nepaisant stipraus naktinio lietaus ir permirkusios palapines, ryte jauciaus puikiai. Ryta kaip iprasta pradejau anglu k. pamoka. Po pusryciu apie 12:30 val sedau ant savo zirgo ir ismyniau. Sviete saule, ciulbejo pauksciai, jauciausi pakiletai.
Po valandeles nuotaika pasikeite. Kelias ir aplinkiniai vaizdai nekele jokio idomumo. Kazkas cia buvo kitaip, nepatiko man si zeme. Daugiau zmoniu, masinu, kaimu, miesteliu, triuksmo, judesio, kartais atrodydavo, kad atsiradau Olandijoje ar Belgijoje. Niekas nezavejo taip kaip Sampaneje ar Atlanto pakranteje.
Siandien teko numinti daugiau nei pastarosiomis dienomis. Ilgai neradau tinkamos vietos stovyklai, norejau apsigyventi "Nord" kanalo pakranteje. Tik apie 20:30 val. radau fantastiska vieta barzu prieplaukoje skirtoje poilsiui. Kanalas cia buvo ilgos salos deka padalintas i eismo ir poilsio zonas. Poilsiui skirto pakrante buvo islyginta, apsodinta medeliais ir gelemis, nupjauta zole, pastatyti mediniai liepteliai. Turejau vyno, surio, duonos. Jau sutemus sedejau ant liepto apsigaubes miegmaisiu ir skaiciavau zvaigzdes. Vandenyje klykavo antys, kiti pauksciai, plaukiojo udros, virs galvos skraide siksnosparniai, o aplink palapine striksejo triusiai. Kanalo zydintis vanduo, praplaukusios barzos isjudintas, judejo tai i viena tai kita puse, atrode jog zeme supasi. Stebedamas tolumoje matoma tilta ir per ji lekiancias masinas, galvojau apie zmoniu gyvenimo ritma, jo intensyvuma. Gyvenant moderniu technologiju amziuje naturalus paros ritmas zmonems nieko nebereiskia, jie juda istisa para, tamsa ir nuovargis ju neriboja. Man keliones metu tamsaus meto pradzia reiskia dienos pabaiga ir poilsio pradzia, saulei patekejus pradedu diena, pradedu judeti.
Jau turiu bilietus i GB, is Dunkerk i Dover ir atgal. Kainavo 30 svaru i abi puses su Nordfolkline keltu. Jau sutariau del nakvynes Londone, praleisiu dydmiestyje 4 d. Dekingas Jokubui ir Audriui uz pagalba organizuojant bilietus bei nakvyne. Leipu seima galima pasitiketi.


2010.09.06. Siaureje nieko gero
Statistika
Marsrutas: St. Quentin - Marquion
Atstumas: 70 km
Vaziavimo laikas: 4:00 val
Didz. greitis: 57 km/h
Viso nuvaziuota: 14411 km

Subjuro oras. Tik ryte buvo sauleta, o po piet vis blogyn ir blogyn. Vakare pradejo lyti, protarpiais nustodavo. Per lietaus pertraukas spejau pavakarieniauti ir pasistatyti palapine, islikau sausas. Pavakarieniavau ir apsigyvenau salia 'Nord' kanalo. Per pora valandu susipazinau su kanalo eksploatuotojais ir eismo intensyvumu. Neitiketina, per 2 val praplauke 6 barzos, vienos plauke susijungusios po dvi, kitos pavieniui, ilgiausios sieke 60-80m. Judejo letai panirusios beveik iki pat bortu krasto. Net sutemus pasisviesdamos galingais prozektoriais jos letai juda kanalu, atrodo kaip laivai vaiduokliai ieskantys auku pakranteje. Cia tai darbas, plaukioji letai kanalu, nei audru, nei bangu, nei seklumu, aplink gamtos ramybe. Salia vakarienes tasko stebejau pensininku pora. Gyveno jie nedideliame laivelyje prieplaukoje, vakare gere vyna, grozejosi praplaukianciom barzom... romantiskai atrode.
Diena uzsukau i unikalia vieta muzieju St. Quentin-Cambrai kanalas ir jam skirtas muziejus. Kanalas jungia bent triju upiu baseinus, atkarpoje prie Riqueval panyra po zeme ir veda tuneliu 5670 m. Dar 1810 m. Napoleono isakymu siekiant neardyti kalvoto landsafto buvo iskastas tunelis kanalui. Darbavosi 3000 karo belaisviu. Barzos tuneliu perplukdamos specialia buksyruojancia barza. Dar dabar viskas veikia, tunelis atrodo ispudingai, muziejuje pateikta visa tunelio statybos istorija. Beje, I pasaulinio karo metu vokieciai tuneliu pasinaudojo kaip bunkeriu. Amerikieciams, britams ir prancuzams teko sunkiai pakovoti kol isstume nacius is pozemio. Nepertoliausiai nuo sios vietos yra didingas paminklas zuvusiems amerikieciams. Siose vietovese vyko tikrai inirtingi musiai, vaziuojant keliu maciau daug rodykliu nukreipianciu i kanadieciu, britu, net australieciu kariu kapines.
Kelias i siaures vakarus nuo Sampanes labai kalvotas, visa diena teko leistis ir kilti, buvo sunku. St. Quentin ir Cambrai pervaziavau tranzitu, miestai kaip miestai.
Kalu angliskus zodzius, ruosiuos susitikti su GB gyventojais, reikia padoriai pasirodyti.
Siandien salikeleje radau 2 kg nuostabiausiu slyvu maiseli, pirktas parduotuveje ir neatidarytas. Pastebejau, kad sultys buvo pradejusios begti pro maiselio skylutes. Matyt kazkam pagailo masinos svariu sedyniu ar kilimu tai paliko slyvas ant kelio. Paemiau jas, nes jei ne as tai kas nors kitas butu paemes :).


2010.09.05. Laikas teka paselusiu greiciu
Statistika
Marsrutas: Fismes - St. Quentin
Atstumas: 64 km
Vaziavimo laikas: 4:00 val
Didz. greitis: 48 km/h
Viso nuvaziuota: 14341 km

Vakare sustojau 18:30 val. Pasistaciau palapine, truputi priguliau, nusiprausiau, pasidariau vakariene ir jau 21 val. Vel tamsu, vel vakarieniavau prozektoriaus sviesoje.
Pakeiciau dienotvarke, rytais skiriu daug laiko anglu k. mokymuisi, pusryciauju 11:30 val, siandien kelyje buvau tik 13 val. Vaziuoti neskubu, laiko turiu, tad daug ir neminu. Per diena nieko ypatingo nenutiko. Kirtau pora kanalu, pora upiu, apziurejau Aisnes ezera, apvaziavau ant auksto kalno isikurusi Laon miesta turinti didinga katedra ir grazu senamiesti, toliau per laukus ir pievas beveik ivaziavau i St. Quentin'a. Isikuriau viduri dirbamu lauku, medziais apaugusio keliuko salikeleje. Vieta puse velnio, is tikro tai jau nebeskiriu daug reiksmes, svarbu lygi neauksta zole butu ir toliau nuo masinu triuksmo.
Sekmadieniais kaimuose vyksta Brokante - sendaikciu turgus. Bent keliuose kaimuose maciau uztvertas centrines gatves ir kelias desimtis pardaveju, jaunu, senu, visi pardavinejo panaudotus, padevetus, atikvarinius savo ir gal ne savo daiktus.
Vakare prisiminiau Lietuva ir draugus. Brolis raso, kad atveso oras ir nusibodo lietuviskos peripetijos, kad geriau kitur nei Lietuvoj. As sakau, kad turi buti gerai visur, turi tureti patinkanti uzsiemima ir igyvendinti tau patinkancius projektus, nei oras ir kitos aplinkybes netrukdys gyventi.
Tiek apie siandiena.


2010.09.04. Judi reiskia gyveni
Statistika
Marsrutas: Stovykla prie Marnes - Mutigny - Fismes
Atstumas: 77 km
Vaziavimo laikas: 4:45 val
Didz. greitis: 58 km/h
Viso nuvaziuota: 14277 km

Rasau klausydamasis prancuzisku chansonu, dainuoja fantastiskai, geriausius prancuziskus slagerius, groja armonika, malonu klausytis. Cia tai intelektualai, tai ne ispanai su savo techno ir petardomis. Isikuriau pora kilometru iki miestelio, misko pakrasty, aplink tamsu, zverys aplinkui laksto (lape prabego 15 m nuo palapines), nelabai jauku, uztai gera fona turiu. Sestadienio vakara bendruomene vakaruska suorganizavo, saunuoliai zmones, savaitgali linksminasi.
Taigi, vel judu i prieki, vel minu, negaliu ilgai buti vienoje vietoje. Ilsetis gerai, bet sakoma 'ka nuveiksi siandien ta turesi rytoj', tad stengiuos galvoti apie rytoju ir kryptingai pradedu ruostis ziemos sezonui. Gavau pasiulyma is angliskos kompanijos sudalyvauti face to face interviu Londone. Interviu turetu ivykti 09.13. Susidariau plana per kiek laiko nuvaziuosiu, kiek laiko busiu Londone ir kada grisiu i Sampane. Suderinau plana su darbdaviu vynuogynuose, grizti iki derliaus nuemimo spesiu. 3 d. iki kelto, keltas i abi puses 30 svaru, 1,5 d iki Londono, 4 d mieste ir per 4 d atgal. Gausis apie 900 km, nemazai, bet jegu dar turiu. Svarbu, kad technika nepavestu, vakar pastebejau skilusia ratlankio sienele ties stipinu. Ivertinau tolesnio skilimo tikimybe ir nusprendziau surizikuoti vaziuoti tuo paciu ratu. Itariu, kad skilo del nuo stabdziu kaladeliu suplonejusio metalo. 'Tetonic' kalades ir stabdo gerai ir ratlanki drozia gerai. Dar turiu nedidele problemele su galiniu stabdziu, sunkiai pradejo sukiotis per asi, bandziau tepti, bet nepadeda. Galines Shwalbe Marathon Plus padangos vidurine dalis seniai nebeturi protektoriaus ir jau beveik per visa islindo apatinis melynas gumos sluoksnis. Vaziuosiu ja iki pabaigos. Su galine is viso nuvaziavau apie 9000 km, priekine Bontrager Galaxy nebuvo keista nuo pernai metu keliones pradzios, irgi atrodo pavargusi, bet manau iki namu parvesh.
Siandien ryte nuvaziavau i Mutigny, kaima kur pernai dirbau, su viltim susitikti su darbdaviu. Skambinu moteriskei kasdien, noriu susitarti susitikti, o ji sako 'neturiu laiko, paskambink rytoj'. Toks jausmas, kad nelabai nori susitikti, nes nelabai supranta mane. As silpnai prancuziskai, o ji angliskai vos sneka, pagrindinius darbinius reikalus aptareme, o placiau apie kitka nelabai pavyktu susikalbeti. Taigi, nuvaziavau tikedamasis rasti ja namuose. Pakeliui sutikau Micheli, mano praraba, su kuriuo pernai dvi savaites dirbome. Is karto atpazino, pasisveikinome ir net pavyko susikalbeti. Paaiskino, kad Marie Jo isvaziavus ir kad gris rytoj. Ka gi, parasiau laiska ir perdaviau kartu su maza dovanele Micheliui, sutareme, kad iteiks Marie Jo. Mutigny toks pats jaukus kaip pernai, viskas taip pat, ant auksto kalno, apsuptas placiu vynuogynu, grazu cia. Gera sugrizti.
Veliau nuvaziavau pasitikrinti e-pasto ir leidausi i kelione link Lamanso. Laikas siandien prabego ziauriai greitai. Per velai sustojau, vakarieniavau tamsoje. Negaliu pereiti i rudens rezima, temsta zymiai anksciau, tai ir stoti reikia anksciau, vis norisi kuo daugiau numinti.
Tiek.

Wednesday 1 September 2010

Sampaneje

2010.09.03. Stovykloje prie Marnes
Statistika
Marsrutas: Prie Marnes
Atstumas: 0 km
Vaziavimo laikas: 0 val
Didz. greitis: 0 km/h
Viso nuvaziuota: 14200 km

Susilo oras. Diena kaip ir pernai sviecia saule, o temperatura pakyla iki +26. Visa diena praleidau pakranteje. Mokausi anglu k., vis uzstringu ka nors pasakodamas, pamirstu zodzius, reikia lavinti atminti. Telefonu kalbejau su darbdaviu, bandziau prancuziskai, bet daug ko nesuprato. Reikia mokytis prancuzu tarimo, zodzius gali moketi, bet be tinkamo tarimo ju nesupras.
Palapineje pilna ivairiu vabzdziu, sugaudyti sunku, tai tenka susigyventi. Karts nuo karto isoka ziogas, iropoja skruzdele, kazkokie sokliukai, virs galvos vorai tiesia savo kelius, zodziu gyvenu ne vienas.
Ryte jogos pratimai, proto manksta, kalbos mokymasis. Per pietus mokymasis ir pokalbiai su savimi. Vakare skaitymas.
Geras poilsis po 3 men maratono.


2010.09.02. Kempingo privalumai
Statistika
Marsrutas: Epernay - Uzmiestis
Atstumas: 15 km
Vaziavimo laikas: 1 val
Didz. greitis: 25 km/h
Viso nuvaziuota: 14200 km

Labai keista kad zmones verziasi prie patogumu, kuriuos supa tu paciu zmoniu kuriamas triuksmas ir disharmonija. Keista, kad siltas vanduo, patogus klozetas arba menamas saugumas vertinamas keliais, o kartais net keliasdesimcia euru. Kodel zmones kartais elgiasi kaip gyvuliai, vedami instinktu arba be sazines grauzaties, negerbia kitu privatumo. Kodel reikia gyventi mieste, kai visa para girdisi transporto ir fabriku uzesys.
Visa nakti nepertoliausiai nuo kempingo uze gamyklos kompresorius, po vidurnakcio kaimynai belgai grize girti pradejo budinti aplinkinius, vakar neberadau kempingo prausykloje palikto elementu pakrovejo su elementais, ryte gatvese anksciausiai pradejo burgzti masinos, 8 ryto per garsiakalbi garsiai pranesa apie atvykusia duonine ant ratu, belgai 10 val. pabude uzsiruke ir dumai atsklido tiesiai man i palapine, kazkas garsiai dalinasi ispudziais, grezia, pjauna zole...chaosas. Nesigirdi pauksciu, nesijaucia harmonijos erdveje, jauciuos lyg gyvenciau prasciausiomis gyvenimo salygomis. Po praleisto laiko gamtoje nesinori grizti i 'super civilizacija', nenoriu gyventi mieste, nematau jame nieko gero.
Tokia nuotaika prasidejo diena. Veliau is kempingo isvaziavo daugiau kaip puse gyventoju ir tiek pat ju keliamo triuksmo, fabriko uzesys susiliejo su transporto ir gyventi buvo siek tiek geriau. Kempinge buvau iki 15 val, nenorejau pasilikti nemalonioje aplinkoje. Isvaziavau is kempingo su 100 lt nuostoliu, pakrovejo taip ir neatgavau, guodzia tik tai, kad elementai buvo pavarge ir ruosiausi pirkti naujus.
Vaziavau i praeitu metu stovyklaviete ant Marnes kranto. Nuo Ay miestelio palei kanala apie 11 km. Tas pats kelias, kanalas, barzos, kaimeliai, vynuogynai, viska prisiminiau. Atrode jog prabego ne metai, o menuo. Pakeliui sustojau zinomoje piknik vietoje papietauti. Vienu metu sazine pradejo grauzti, kad taip lengvai leidziu savo laika, klausau muzikos, mokausi kalbu, gulineju, sedineju, pavalgau, paminu ir pan. Sunku buti laisvam nuo darbo, kai aplinkui zmones dirba. Noretusi ir man rimtesnes veiklos, norisi daugiau komunikacijos su zmonemis. Beje, vakar kempinge sutikau 4 vokiecius, 23-25 metu, dvi merginos ir du vaikinai. Keliavo dviraciais is namu i Maroka, planavo kelioneje praleisti metus laiko, ziema praleidziant Maroke. Isigyje labai rimta technika, visi vezesi po 4 ortlieb krepsius ir po dideli maisa gale. Pragyvenimui uzsidirba grodami gatvese, turejo smuika ir gitara. Patiko ju kompanija, gaila kad nepasiliko kempinge, kempingas pasirode per brangus.
Taigi, vakare isikuriau toje pat nuostabiai fantastiskoje vietoje prie Marnes. Is ties buvo malonu sugrizti i gerus prisiminimus sukeliancia vieta. Temsta vis anksciau, 21 val jau buna tamsu, lendu i palapine klausyti podcast'u arba muzikos.
Adios.


2010.09.01. Sugrizimas i Epernay
Statistika
Marsrutas: Ogre - Epernay
Atstumas: 20 km
Vaziavimo laikas: 1 val
Didz. greitis: 45 km/h
Viso nuvaziuota: 14185 km

Kaip ir planavau rugsejo 1 d. ivaziavau i Sampanes sostine Epernay. Simet nejauciau jokio jaudulio, viskas buvo zinoma.
Apsigyvenau tame paciame kempinge, toje pat aiksteleje, viskas cia beveik taip pat. Truksta tik anglu poreles, su jais pernai praleidau daug idomaus laiko. Sutikau ta pati administratoriu, zmogus nustebes paklause "sugrizai?". Taip sugrizau stebeti ir dalyvauti sampano gimime, skinti vynuogiu, ragauti jas, lieti prakaita karstoje sauleje, ragauti skanu prancuziska maista, vakarais pavargus stebeti zvaigzdeta dangu, rytais bundancia gamta, nuostabius sauletekius, ruka pakibusi virs lauku, megautis kiekviena diena sioje nuostabioje aplinkoje.
Derliaus nuemimo pradzia simet nusimato rugsejo 15-20 d., turiu daug laisvo laiko. Dar nezinau kaip ji praleisiu, noretusi ko nors idomaus. Kai sugalvosiu parasysiu.

Linkejimai visiems nuo sampano gimtines.

Paryziaus apylinkese

2010.08.31. Kelione i Champagne. Diena antra
Statistika
Marsrutas: Montmiral - Ogre
Atstumas: 71 km
Vaziavimo laikas: 4:30 val
Didz. greitis: 45 km/h
Viso nuvaziuota: 14165 km

:) galutinis tikslas pasiektas, as Sampaneje! Kazkaip ramu ir gera viduje, gal sampanes gamta ir erdve taip nuteikia, o gal zinojimas, kad as iveikiau simet uzsibrezta tiksla. Malonu sugrizti i tas pacias vietas po metu, viskas matyta, zinoma, jauciuosiu savas siose erdvese. Pirma vakara nusprendziau praleisti prie Oger'io, keturiomis gelemis (is 5) apdovanoto miestelio, pernai cia stebejau grazu ryta ir ziauriai pavydejau dirbantiems vynuogynuose. Simet atvaziavau anksti, vynuoges dar puszalios, iki pilno prinokimo manau reiks poros, o gal ir daugiau savaiciu. Oras simet vesus, siandien visa diena sviete saule, bet temperatura pakilo tik iki +20, saulei pasislepus uz debesies atsala iki +18. Aisku vasara jau baigiasi, rudeni buna vesiau, tik prisiminus pernai metus su nostalgija tikiuosi karsto rugsejo. Sampaneje kaip ir pernai fantastiskai grazu. Tik cia pamatysi sodriai spalvotus laukus, tik cia rasi lekstas kalvas, tankius miskus, erdvias pievas ir vynuogynus. Zaviuos siuo regionu, pamacius beveik visa Prancuzija, sis krastas man yra graziausias, po Alpiu :). Cia tvyro ramybe ir harmonija erdveje, beveik kaip kalnuose.
Siandien pusdieni miniau palei upe, kelias vede sleniu karts nuo karto pakildamas ant kalvu. Ivaziavus i Sampane radau didinga paminkla, 33 m aukscio betonine skulptura skirta zuvusiems kovoje uz Prancuzijos laisve. 1914 rugpjucio 4 d. Vokietija paskelbe kara Prancuzijai ir Belgijai, prancuzams teko rimtai pakovoti norint neisileisti priesu i Paryziu. Vienoje is didziausiu kovu prie Marnes zuvo net 180.000 prancuzu, tokia kaina buvo mokama uz laisve. Keliaujant per tokias vietas galima susidaryti ispudi apie Prancuzijos regionu istorija, zmoniu atkakluma, drasa ir darbstuma. Siandien vietovese kur kadaise vyko karai stovi pasakisko grozio kaimeliai, auga puikus miskai, rupestingai dirbama zeme. Kai tokia kaina atsikovoji kas tau priklauso, gal tada labiau ir vertini.
Vakare, ant auksto kalno zvelgiant i Prancuzijos zeme, atsidariau pora alaus skardyniu, sventine proga pasistiprinau sumustiniais su lasisa ir lindau i brezentini urveli miegoti.
Ryt laukia pasimatymas su Epernay ir gal but su Marie-Jo, pas kuria pernai dirbau.
Diena buvo puiki.



2010.08.30. Kelione i Champagne. Diena pirma
Statistika
Marsrutas: Paryzius - Montmiral
Atstumas: 105 km
Vaziavimo laikas: 6:30 val
Didz. greitis: 48 km/h
Viso nuvaziuota: 14094 km

8 ryto, pirmadienis, prastai issimiegojes islindau is palapines. Aplinkui medziai ir sabakstynai, labai nejauki vieta. Saule kaisiojo spindulius tarp medziu saku, giedras dangus praskaidrino mintis. Susipakavau slapia nuo lietaus palapine ir i trasa, ieskoti vietos pusryciams. Parkas tokio dydzio, kad bevaziuojant link vakar matyto piknik tasko persigalvojau ir numyniau Marnes upes link. Marne Paryziuje iteka i Sena, Marne taip pat teka ir Epernay Champagneje, tai ta pati upe prie kurios pernai ilgokai gyvenau. Taigi, norint ramiai isvaziuoti dviraciu is Paryziaus i rytus geriausia vaziuoti palei Marnes upe. Iki pat priemesciu pabaigos palei upe vede dviraciu takas. Cia pakeliui papusryciavau, pervaziavau du didziulius parkus,
apziurejau senaji Menier sokolado fabfrika, uztvanka, pamaciau Paryziaus privaciu namu rajonus, upeje gyvenamas barzas. Kelias palei upe ne tik patogus, bet ir idomus.
Pasibaigus takui, teko ivaziuoti i pagrindini kelia. Tolesnis vaziavimas buvo monotoniskas minimas, su keletu idomesniu vietu. Viename miestelyje radau mazu kainu lyderius Aldi, Lidl ir Leader Price galima sakyti po vienu stogu, (pastebejau jog ne visose ta pati preke buna pigesne nei kitur, kiekviena parduotuve turi savo isskirtnes pigiausias prekes, kuriu kitur nerasi). Pakeliui pravaziavau visai salia Disneyland'o, girdejosi ryksmai, spiegimas, maciau pilis, bokstus, gausybe palapiniu. Padare ispudi parko uzimamas plotas ir infrastruktura, kaip atskiras miestas. Salia Disneyland'o pietavau privaciu namu gyvenvieteje turincioje nedideli savo parka. Cia pievoje augo didelis senas azuola, po juo marmurinis suoliukas, salia egliu ir klevu eiles, tarp ju gyvatvores, netoli tvenkinys, aplinkui pesciuju takai, pora juoduku karpe gyvatvores. Prancuzai aplinkai skiria labai daug demesio ir pinigu. Vaziuojant palei Marne viename parke nustebino aikste, kurios dydis kaip 5 futbolo stadionai, o zole nusienauta kaip golfo aikstyno pievele. Jokiu takeliu, jokiu stalu, nieko, tuscia, aplink miskas, kazkas priziuri aikste del keletos cia pailseti ateinanciu zmoniu. Miesteliai/kaimeliai sioje Paryziaus puseje nebe tokie ispudingi kaip vakarineje dalyje. Uztat dirbamu lauku plotai cia tikriausia didziausi visoje Prancuzijoje, niekur tokiu platybiu nemaciau, kukuruzai nuo kelio iki pat horizonto, javai taip pat, dirbami plotai isnaudojami iki pat kelio, misko ar griovio, iki ribos paliekamas metras ar du, bet nedaugiau. Ganyklu maziau, bet baltu karvuciu yra, stambios jos cia. Vakare ivaziavau i Petit Miran upes sleni, krantai auksti ir status, vietomis apauge tankiu misku, kelias cia labai vaizdingas. Rades sioki toki priejima prie upes, issimaudziau saltame vandenyje. Nusiprausus nei nuovargio nei alkio nebeliko, toliau myniau kaip ant sparnu.
Sustojau likus iki tamsos 15 min., 9 val saulei nusileidus. Lauko pakrasty, netoli sodybu. Sunys mane isgirde pradejo bartis ir zadinti seimininkus, jau galvojau isvarys mane, bet niekas nieko nesake.
Pavarges merkiu akis, sunki diena buvo.


2010.08.29. Paryziuje
Statistika
Marsrutas:Trappes prie Versailles - Paryzius
Atstumas: 64 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 13989 km

Ryta pradejau pasisveikindamas su pauksciu pulku tvenkinyje. 7 val. silta, letai kyla saulute, pakuojuos ir padarau apsilimo ratuka aplink tvenkini. Ratas gavosi 8 km. Ko tik aplinkui cia nera: ir golfo aikstynas, ir jachtklubas, ir piknik zona, ir vaiku zaidimo zona, ir zirgynas, ir mini zooparkas, ir keturaciu trasa, saudymo is lanko aikstele, atskiras baseinas...viskas padaryta turiningam ir aktyviam prancuzu poilsiui. Zmones pradeda rinktis nuo 9 ryto, kas dviraciais, kas su meskere, kas ristele, kas su golfo lazda, o kinieciai atvaziuoja cia pusryciauti. Maciau juos veliausius vakare ir anksciausius ryte, savaitgali jie ilsisi gamtoje. Taigi, neskubant pasigaminu socius pusrycius, pasistiprinu ir per Versali i Paryziu. Versalis buvo uz 10 km, visalaika dviraciu taku. Ivaziavau i Versalio parka, pradzia ispudinga, aukstu medziu aleja, medziai lyg butu formuojami/karpomi, neisivaizduoju kaip pasiekti tokiame aukstyje. Privaziuoju parke kryziaus formos tvenkini, aplink ji daugybe sportuojanciu zmoniu, i viena puse ziurint parkas i kita Versalio rumai. Patenkintas atrastu groziu, judu link rumu tik neuzilgo sustoju ties zenklu 'dviraciais draudziama', apsaugininke paaiskina, kad iejimas tik pestiesiems, o norint patekti arciau rumu teks pirkti bilietuka. Pinigai baigiasi, o iejimo kaina net 8 eur... apziuriu rumus is toli, nufotografuoju parko plana, grazu, simetriska, mintyse sakau sau, kad cia dar sugrisiu ir judu toliau. Paryziaus priemestis, nesibaigiancios eiles gatviu ir namu, kertu gatves viena po kitos, artinuosi pries Senos upes is vakaru. Pries Paryziaus centra Chaville rajone, pasitaiko stati ir ilga ikalne, tenka uzsistumti, kitoje kalno puseje nusileidziu 16% nuokalne. Is virsaus pamatau miesta ir Eifelio boksta, jis visai netoli. Pasiekiu Senos upe, minu palei ja, apziurineju pastatus. Vienoje puseje nauji stikliniai verslo centro pastatai, kitoje ant upes kranto senieji stilingi gyvenamieji daugiauksciai, prie Eifelio isdyge keletas ispudingu dangoraiziu. Senos upeje daugybe gyvenamu barzu, laivu-restoranu, nedideliu krovininiu laivu. Vaziuojant gatve randu miesto riba zyminti zenkla 'Paris', Valio...! tikslas pasiektas, sujungiau praeitu ir siu metu keliones aplink Europa marsrutus. Tikejausi patirti daugiau dziaugsmo, bet deja po tiek ispudziu priemiau tai santuriai. Priarteju prie Eifelio. Pirmas zvilgsnis uzkliuna uz daugybes prekiautoju suvenyriniais Eifelio boksteliais, dauguma pakistanieciai, indai, keletas afrikieciu. 5 Eifeliai uz 1 eur...kaina juokinga, zmones perka. Aplink Eifeli mase zmoniu, vieni laukia eilese del galimybes pakilti i virsu, kiti fotografuojasi, vaikstineja, piknikauja. Boksto dydis, architekturinis sprendimas ir igyvendinimo sudetingumas padare didziuli ispudi. Eifelis buvo genijus. Apvaziavau aplinkui, susiradau vieta pietums alejoje priesais boksta. Pietaujant stebejau zmoniu isradinguma fotografuojantis salia boksto, vieni vaidino lyg butu atsireme ranka, peciu arba nugara, kiti lyg laikytu ji uz virsuneles, dar kiti lyg laikytu rankose. Tikras performansas. Prabuvau gera valanda. Susidares tolimesnes ekskursijos plana, pajudejau link Triumfo arkos ir Eliziejaus aveniu. Vaziuoti Paryziaus gatvemis nesudetinga, vaziuoji arba dviraciu taku arba autobusu juosta, aisku reikia nuolat stebeti kas vyksta aplinkui. Apsukau rata apie Triumfo arka - taip, tai didingas paminklas, nusileidau Eliziejaus aleja - aha, tai prabangos ir mados gysla, prasukau pro Petit Palais - stovi ilga zmoniu eile prie iejimo... hmm, patraukli vieta, numiniau iki karo muziejaus - cia dviraciams i vidu negalima, apsisukau atgal, salia buvo Luvras - parkas, rumai, kieme per viduri stikline piramide, iejimas brangus, atvaziuosiu kita karta. Is tikruju su dviraciu lankyti muziejus yra labai nepatogu, nebent vairuotum visiska lauza ir nebijotum palikti prirakinta. Su daiktais palikti nesinorejo, o pas ka priglausti daiktus nesugalvojau. Atvirai tai net ir nesinorejo galvoti, nes po pusdienio praleisto sitame mieste norejosi begti i miskus, laukus ir pievas. Per daug zmoniu, pastatu, viskas plokscia, viskas brangu (pvz.:internetas 7eur/1val), pinigu nera, draugu nera, o be ju cia nuobodoka. Nusprendziau, palikti miesta dar siandien. Prasukau pro medini tilta ant kurio pernai su Agne gerem vyna, apziurejau NotreDame katedra, pasisukiojau po pestiesiems skirtas gatveles ir pasukau uzmiescio link. Dangus pradejo niauktis, grese lietus. Susiradau krypti link Marne's upes ir nesustodamas padariau apie 10 km, isvaziavau is centro. Toliau reikejo pervaziuoti apie 25 km priemescio, prisimenu is pernai, kad tai bus namu ir gatviu virtine. Uz keliu kilometru nuo centro, pasiekus Vincennes rajona atrandu didziuli parka, paryzieciu poilsio ir sporto zona. Pasuku i ji. Paziurejus i dangu debesys po truputi vis tamseja. Nusprendziu pasilikti parke nakciai. Piknik taske vakarieniauju, pailsiu, perziuriu parko plana, susirandu vieta stovyklai, 21 val. isikuriu. Pradejus rasyti dienorasti uzejo lietus.
Vakar turejau plana praleisti nakti Paryziaus centre, norejau ilgiau jame pabuti, o gavosi visai kitaip...buciau suslapes, neissimiegojes ir pavarges.
Tiek apie Paryziu. Svarbiausia pamaciau Paryziuje tai ko nepamaciau pernai ir sujungiau odisejos aplink Europa marsrutus, nuo Vilniaus iki Milano per Pabaltyji, Skandinavija, Beneliuksa, Prancuzija ir Iberijos pusiasali gaunasi apie 14.000 km.


2010.08.28. Viena keliones diena
Statistika
Marsrutas:Damville - Trappes prie Versailles
Atstumas: 107 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 60 km/h
Viso nuvaziuota: 13925 km

Visa vasara lyg supciausi vaikiska karusele. Ji sukasi, as tai kylu tai leidziuosi, saule tai pasirodo tai pasislepia, nuolat keiciasi vaizdai, nuolat viskas juda. Kol karusele sukasi tol jauties laimingas...Kad ji niekada nesustotu...
Jauciu rudens kvapa, vasara po truputi traukiasi. Rytai vesesni, saule ne tokia karsta, o oras gaivesnis. Pradeda patikti ruduo, niekada jo taip nemegau, kaip dabar. Atrodo gamta pasiruose paskutiniam graziausiam periodui. Subrandinusi ir atidavusi vaisius, ji pasipuos rudeniniam pokyliui ir atsiduos laisvam skrydziui pries pusmetini poilsi.
Rytas miske. Pauksciai neramus ciulbavo virs galvos, tarp medziu lapu tankmes persimate giedras dangus. Isejau is misko ir atsiduriau plataus lauko pakrastyje. Dangus giedras iki pat horizonto, saule skaisciai apsviete lauka, vejas ramiai judino medziu sakas, jauciausi lyg isvydes roju zemeje, ramybes ir harmonijos sala. Sestadienio rytas isties buvo grazus, po keletos niuriu dienu, sauletas giedras rytas atrode kaip didziausia dovana keliautojui.
Isvaziavau i kelia kupinas jegu ir geros nuotaikos, vejas pute i nugara, minti buvo vienas malonumas. Artinausi prie Paryziaus didziausiu greiciu. Kaimuose ramybe, sestadieni keliai istusteje, tik laukuose kur ne kur burzgia traktoriai. Kukuruzai ir javai nupjauti laikas suarti ir isaketi zeme, poilsiui pries ziema. Maciau visa derliaus nuemimo ir zemes paruosimo po jo procesa, truputi praktikos ir galeciau buti ukininku :). Prie la Couture-Boussey uzsukau apziureti obelisko skirto Henri'ui IV. Vidury lauku aukstu medziu aleja vede nuo asfaltuoto tako link obelisko. Medziu apskitimo centre rastas 7 m akmeninis obeliskas buvo aptvertas tvorele, aplinkui dailiai nusienauta zole, erdve tvyrojo ramybe. Puiki vieta pusryciams! Pasistiprinus kaip is giedro dangaus uzejo liutis, spejau pasislepti po medziais, likau sausas. Dangus apsiniauke, nebesimate nei saules nei giedrumos. Lyjant apsirengiau drabuzius nuo lietaus ir nusiteikiau vaziuoti per lietu. Po 5 min nustojo lyti, islido saule ir sviete visa diena. Teko nusirengti, ir vel pasidziaugti saulute. Vaziavau toliau, per pievas, laukus ir kaimus. Kaimai cia kaip etnografijos parkai, namai ir aplinka apie juos sutvarkyti tobulai. Dauguma sodybu pastatytos tradiciniu budu naudojant moli arba akmeni bei medines sijas (molis ar akmuo dedamas tarp siju), kiemai pilni geliu, pas daug ka stovi senieji zemes ukio padargai, zole nupjauta, matosi, kad zmones myli savo aplinka.
Anet miestelyje radau ispudinga dvara (chateau), kitoki nei iki siol matyti. Sis turejo daugybe priestatu, anstatu ir atskiru pastateliu, didziuli parka, soda, skulpturu medziokles motyvais. Gaila jog i vidu leido tik po 2 val., nelaukiau ir vaziavau tolyn. Uz poros kilometru privaziavau grazu tvenkini, pritaikyta miestelio gyventoju rekreacijai. Pasilikau prie jo poilsiui ir pietums. Mane stebina prancuzu moteru potraukis zvejybai, vaiku mandagumas ir seimos bendrumas. Prie tvenkinio sutikau bent kelias seimas su priekabomis atsivezusias zvejybos iranga. Moterys zvejoja kartu su vyrais, vaikai padeda tevams arba zaidzia salia irengtoje zaidimu aiksteleje. Pietavau salia tokios aiksteles, tai vaikai is tolo saukia 'bon apetit', arba praeidami visalaika sveikinasi 'bonjour', o jei sugalvoja ko nors paklausti tai kreipiasi 'mesje'. Vaikai sveikinasi visur ir visada, prancuzijoje tai iprasta, net prie Carrefour pora 14-meciu praeidami prie savo dviraciu pasisveikino.
Po pietu per kalvas ilgai miniau iki Trappes, cia radau fantastiskai dekinga vieta pasilikti nakciai. Iki Paryziaus buvo like apie 25 km. Patogiai pavakarieniavau ir isikuriau tvenkinio pusiasalyje.



2010.08.27. Pusiau miskinis pusiau laukinis
Statistika
Marsrutas: Pont Authou - Doneville
Atstumas: 74 km
Vaziavimo laikas: 4 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 13818 km

Nakti sapnavau kosmarus...ryte kilo mintis sukurti filma kosmarisku sapnu motyvais. Jei tik pavyktu viska prisiminti ir realistiskai atkurti, gautusi geras siaubo filmas.
Nakti lyjo kaip 'is kibiro', gerai kad buvau uzsidenges plevele, palapine liko beveik sausa. Is Lietuvos pasiemiau 3 m2 pleveles, maniau kad naudosiu daznai, bet iki siaurines pusiasalio dalies beveik neteko, jau galvojau ismesti. Dabar labai patogu ja tureti, kai nelyja pasitiesiu po palapine, kai lyja uzsidengiu. Svorio nedaug, pigu ir praktiska.
Rytas kempinge. Po lietingos nakties, ryte prasigiedrijo ir islindo saulute. Deja neilgam, kol nusiprausiau horizonte pasimate pilki debesys. Kol gaminau pusrycius susipakavau visus daiktus...kaip tai imanoma?...imanoma jei verdi ryzius :). Per nakti pasikroviau prietaisus ir elementus, po pusryciu spejau issiskalbti, pasinaudojau visais kempingo patogumais ir tik uz 4,40 eur :), man labai pasiseke. Apie 12 val. atsisveikinau su kempingu ir nuriedejau keliu palei upe. Uz keliu kilometru pradejo lyti, is pat pradziu silpnai, o veliau taip kaip vakar. Teko stoti, rengtis dregmei atsparius drabuzius ir listi po lietum. Lijo pora valandu, tai stipriau tai silpniau, tai visai nustodavo, oras primine norvegiska klimata, tik ten siek tiek vesiau. Klausiau podcast'u, muzikos ir myniau. Sios dienos tikslas buvo apziureti Beaumesnil dvara (chateau). Beaumesnil miestelyje nustojo lyti. Pries miesteli radau kanapiu plantacija, neitiketina, bet tai buvo kanapes, gal koks hektaras. Ikvepiau kelis kartus gyliau kvapnaus oro, apsinesiau ir uvaziavau apziureti dvaro. Dvaras vienas graziausiu is matytu. Didingas pastatas stovi salia misko, apsuptas vandens, priesais dvara didelis botanikos sodas. Dvare ikurto muziejaus apziura - 7 eur, botanikos sodo - 3 eur, aisku pataupiau ir apziurejau viska is toliau pro vartus. Netoli radau parkeli, prisedau pailseti. Oras susilo, prasigiedrijo, issidziovinau drabuzius, besilsedamas galvojau, jog pats laikas baigti kelione, gerai kad pabaiga cia pat.
Toliau riedejau pavejui, 25-35 km/h greiciu, buvo nuostabu, fantastiska, pagaliau vejas man padejo judeti i prieki. Pasiekiau Concha, stabtejejau megstamiausiame Prancuzijos supermarkete Carrefour, po jo, tiesiu ir lygiu keliu pavejui nudumiau iki Doneville. Cia, rades parke su tvenkiniu piknik taska, papietavau. Buvo velu, apie 17 val, dangus vel niaukesi, norejosi pasilikti nakciai prie tvenkinio, bet kompleksai neleido pazeidineti bendruomenes taisykliu. Nesuprantu tokiu taisykliu, nesuprantu ir savo komplekso. Prancuzijoje pilna bomzu, kurie miega gatvese, prie baznyciu, miestu centruose, o as negaliu pasistatyti palapines miesto zonoje salia tvenkinio. Kai matai kruva zenklu perspejanciu kad negalima maudytis, negalima kepti barbekiu, negalima siukslinti ir pan., kai aplinka tobulai priziureta ir kai aplink zmones vedzioja sunis arba sportuoja, kazkokie motyvai neleidzia tokioje vietoje kempingauti. Is kitos puses, inteligentiskas kempingavimas nepadarytu jokios zalos, o zmonems visai netrukdytu jei elgtumeisi tvarkingai...zodziu siuo klausimu
kartais bunu kompleksuotas. Papietavus apsukau ratuka apie tvenkini, nerades atokesnes vietos, nusprendziau ja susirasti uz miesto. Reikejo skubeti, nes dangus daresi beveik juodas. Pakeliui iki antro miskelio pradejo lyti, nemalonu, bet teko susitaikyti, pakilo stiprus soninis vejas. Per migla ivaziavau i miskeli, o cia ramu ir sausa lyg nelytu. Susiradau tinkama vieta palapinei, isikuriau ir griuvau ilsetis.

P.S. Tapau pusiau misksnis, pusiau laukinis, net su zmonemis pradejau vengti bendrauti. Zmones tuo tarpu pradejo kalbinti ir atkreipti i mane demesi. Siandien net trys prancuzai isklausinejo kas ir is kur as. Vienas pensininkas pries Conche is savo kiemo man pravaziuojant susuko 'bon route', atsakiau 'marcie' ir nuvaziavau. Po 15 min atsitiktinai sutikau ji prie supermarketo, cia jis mane isklausinejo.
Grizus i bendruomene reiks pratintis bendrauti, prisiminti civilizuotu zmoniu iprocius.

Normandijos musio lauke

2010.08.26. Maudynes lietuje
Statistika
Marsrutas: Ouistreham - Pont Authou
Atstumas: 88 km
Vaziavimo laikas: 5:30 val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 13744 km

Man pietaujant papludimyje, priejo vyriskis su dviem mazom dukrelem, sako: "do you speak french". Nespejau atsakyti, jis klausia: "where are you from?". Atsakau, kad is Lietuvos. Tas: "...ooo, welcome to France", spaudzia ranka. As jam papasakoju keliones marsruta, jis sako: "...ooo, big journey" dar karta spaudzia ranka. Atsisveikina su manimi, palinki sekmes ir dar karta paspaudzia ranka. Supratau, kad dukrom labai smalsu buvo kas as toks, tad tevas viska issiaiskino. Idomus tie prancuzai.
Ryte buvo apsiniauke ir silta. Netoli palapines kazkas saude is medziokliniu, tikriausia i triusiukus, nenoredamas nukenteti, susivyniojau 'smutkes' ir isvaziavau. I Ouistreham grizau trecia karta (nakti praleidau uz miesto pusiasalyje, tad reikejo grizti). Mieste turgelis ruosesi 'fruit de mer' prekybai, paskutiniai kemperiai skubejo i kelta. Viskas cia buvo jau matyta ir zinoma, aisku kur yra parduotuve, kur viesas tualetas ir vanduo :). Patogiai papusryciavau netoli 'Pegasus' tilto 'piknik' taske. Nuotaika buvo geresne nei vakar, bet jautesi jegu stygius. Muzikos pagalba issijudinau ir dviraciu taku, persikeles per Orne's upe, nuriedejau iki vandenyno. Cia radau visa eile jaukiu kurortu. Nuostabus papludimiai, grazus miestukai, ramu. Pakeleje maciau skelbimus 'chambres de hotes' - kambariai dviems nuo 40 eur. Viskas cia butu gerai jei tik oras butu geresnis. Praleidau sioje pakranteje 4 dienas, ir tik viena buvo labai silta. Patys prancuzai cia ilsisi tik 3 vasaros men., veliau miesteliai istusteja. Iki 14 val dangus buvo apsiniaukes, nukrisdavo vis keli lasai, kadangi buvo silta rubai tuoj pat isdziudavo. Po 14 val prasidejo rimtas lietus iki pat nakties. Lyjant per trumpus sustojimus apziurejau keleta miestu: .... . Visi tikrai grazus jei atvaziuoji tiesiai is Paryziaus. Tipiski pakrantes kurortai su senamiesciais, uostais, viesbuciais, net Casino. Si pakrantes dalis kalnuota, teko nemazai pasivazineti kalniukais. Visu graziausias Honfleur prie tilto per Sena. Gaila lyjo ir nesinorejo ilgai mirkti mieste. La Havre dydmiesti apziurejau nuo kito kranto, buvau per 15 km nuo uostamiescio, patingejau iki jo vaziuoti.
Nuo Honfleur lietus pasieke kuliminacija, kuri tesesi 4 val. Vaziavau per pati stipriausia lietu koks tik gali buti, gerai, kad nepute stiprus vejas, buciau stojes nuomotis kambari. Rubai gerai saugojo nuo vandens pirmas dvi val., veliau sudreko ir jauciausi kaip permirkes visciukas lietuje. Minti tokiu oru labai efektyvu, visas demesys sukoncentruotas i kelia. Pradejau tolti nuo vandenyno link Paryziaus keliu palei Rysle upe. Vakarejant pradejau ieskoti vietos stovyklai. Kelias vede visalaika palei upe, pakranteje arba sodybos arba aptvertos ganyklos. Po 2 val. nerezultatyviu paiesku, kaime radau municipalini kempinga, kur naktis man kainavo 4,40 eur :) (municipaliniai visada pigus). Laimingas per lietu staciau palapine, viriau vakariene ir ilsejausi.
Guleti sausoje palapineje ir klausytis lietaus lasu barbenimo i tenta vienas is maloniausiu keliones ispudziu. Gulejau ir klausiausi :)...


2010.08.25. Pointe de hoc
Statistika
Marsrutas: Vierville sur mer - Ouistreham
Atstumas: 84 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 45 km/h
Viso nuvaziuota: 13656 km

Visa diena buvo apsiniauke ir protarpiais palydavo. Grizinejau atgal iki Orne's upes prie Ouistreham.
Apziurejau Pointe de hoc gynybiniu itvirtinimu liekanas. Iskisulys atrodo kaip menulio pavirsius, vien krateriai. Dvieju stadionu plote buvo irengta daugybe gynybos strukturu. Vieta buvo strategiskai svarbi, is cia buvo galima apsaudyti uzpuolikus abiejose kranto pusese. Nepaisant didelio pasipriesinimo ir stataus slaito amerikieciai sugebejo nuginkluoti vokietukus. Operacijos kaina: is 225 USA desantininku liko tik 90.
Pakeliui link dienos galutinio tikslo uzsukau i kanados kariu kapines. Priesais kapines pasodinti klevai, o ant kiekvieno paminklo iskalti klevo lapai, cia ilsejosi virs 2.000 kariu.
Papludimyje prie Ouistreham radau uzdarus dusus, isnaudojau proga nusiprausti. Saltas vanduo vesia diena gerai uzgrudina :).
Vakare stovyklavietei idealia vieta radau gamtos rezervate (tik ryte pamaciau zenkla jog draudziama statyti palapine). Uzuovejoje ant smelio su vaizdu i upes delta ir tolumoje matoma vandenyna. Vakare stebejau kaip zmones renka moliuskus (vaiksto po dugna su kibiriukais lyg grybaudami), potvyni (atoslugis buna labai ankstu ryta), jau sutemus, tukstancio sviesu apsviesto kelto 'Britany ferry' iplaukima i uosta. Dangus i nakti prasigiedrijo, pasimate zvaigzdes, atsilo.
Tiek apie sia diena.


2010.08.24. D-Day istorines vietos
Statistika
Marsrutas: St. Aubin sur Mer - Vierville sur mer
Atstumas: 52 km
Vaziavimo laikas: 4 val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 13572 km

Galingos amerikieciu, kanadieciu, britu ir prancuzu karines pajegos 1944 m birzelio 6 d. Normandijos pakranteje pradejo puolima siekiant islaisvinti Prancuzija ir Europa nuo Naciu (idomybe: atminimo lentose, kai kur raso jog laisvino Prancuzija, o kai kur Europa).
Pirmieji pries ausra nusileido trys amerikieciu parasiutininku divizijos, ju tikslai buvo perimti 'Pegasus' tilto kontrole bei atakuoti priesa is uznugario. Karinio laivyno pajegos 6:30 val. i Omaho, Utah, Gold, Juno ir Sword papludimius atplukde didziausia karu istorijoje kariu ir amunicijos armija, 135.000 kariu ir 20.000 ivairaus karinio transporto.
Pakranteje ju lauke naciai, per du pakrantes valdymo metus (nuo 1942m.) irenge cia gynybiniu bunkeriu, artilerijos ir radaru sistemas. Pasak istoriniu saltiniu nuo Olandijos iki Luaros upes Prancuzijoje vokieciai irenge 15.000 ivairiu gynybiniu strukturu. Statant gynybine siena buvo sunaudota 450.000 zmoniu darbo jegos, 11 mln tonu betono ir 1 mln tonu plieno.
Jungtinems pajegoms vadovavo generolas Eisenhover'is, nacius kontroliavo marsalas Rommel'is.
Tris menesius jungtiniu pajegu kariai uztruko islaisvinant Normandijos zeme. Tris menesius 1.5 mln jungtiniu pajegu kariu kovojo pries 1.7 mln vokieciu.
Pasak istoriniu saltiniu kovose uz Normandija zuvo 9.400 amerikieciu, 4.000 britu, beveik 3.000 kanadieciu, 615 lenku, kelios desimtys prancuzu, 21.000 vokieciu kariu ir 14.000 civiliu. 53.000 gyvybiu, o gal ir daugiau nusinesusi kova del laisves, diktaturos ir politikos. Sugriauti miestai, suniokota infrastruktura, sunaikinti regiono kulturiniai ir istoriniai centrai.
Arromanches miestelyje buvau 360 laipsn kinoteatre. Perziurejau dokumentini filma apie siandienini ir tuometini, karo meto, krastovaizdzio ir zmoniu gyvenima. 9 ekranuose per 30 min puikiai atskleista realybe, demokratijos bei laisves idile, ir diktaturos bei pasipriesinimo chaosas. Po dokumentinio filmo, lankiau viena po kitos filme iamzintas istorines vietas. Pakeliui apziurejau bunkerius, ivairius pabuklus, daugybe tanku, buvau "Gelbstint eilini Rajana" filme rodytose amerikieciu kapinese, prie atminimo paminklu. Pakranteje irengta daugybe muzieju, visi idomus, tik gaila jog iejimas i juos mokomas (5-17 eur). Nemokamai daug informacijos galima rasti ivykiu atminimo vietose bei amerikieciu kapinese irengtame muziejuje, kuris be to, kad nemokamas dar ir idomus.
Taigi keliaujant kariu krauju nulieta pakrante, sustojau papietauti ant 35 m aukscio uolos. Is cia gerai matesi smeleta pakrante ir platus vandenynas. Vieta taip patiko, kad pasilikau nakciai.
Menulio pilnaties akivaizdoje pavakarieniavau, o pries uzmiegant vandenynui sakiau labos nakties.