2010.08.23. Caen ir siaurine pakrante
Statistika
Marsrutas: Aunay sur Odon - Caen - St. Aubin sur Mer
Atstumas: 76 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 58 km/h
Viso nuvaziuota: 13520 km
Caen pasiekiau per pietus. Tik ivaziavus pamaciau dideli hipodroma, beveik miesto centre. Zirgus jie cia megsta, vakare stebejau kaip kelios grupeles jodinejo papludimyje. Pervaziavus kelias gatves patekau i senamiesti. Miesto rotuses aiksteje su kitomis ES veliavomis plevesavo Lietuvos. Senamiestyje kelios baznycios, pesciuju aleja su daugybe prekybos tasku, pora senu namuku, mazytis skersgatvis su keliom jaukiom kavinukem ir sugriauta restauruojama pilis. Miestas aiskiai butu buves grazesnis jei nebutu nukentejes nuo II pasaulinio karo. Info centre gavau daug informacijos apie operacija 'Overlord' ir 'D Day' - 1944 m. birzelio 6 diena USA, CAN, GB, FR ir kitos karines pajegos pradejo puolima pries vokiecius Atlanto pakranteje. Sia diena ir ivykius gerai ekranizavo Spielbergas filme "Gelbstint eilini Rajana". Po filmo perziuros prizadejau sau kada nors aplankyti nufilmuotas vietas. Svajones pildosi :). Turiu knygele apie kariniu operaciju eiga, pajegu issidestyma ir iki dabar islikusiu gynybiniu itvirtinimu vietas. Nusprendziau skirti diena, o gal net dvi siu tasku apziurai.
Is Caen isvaziavau po 17 val, uztrukau pietaudamas ir ieskodamas interneto kavines. Palei Orne upe iki vandenyno nutiestu dviraciu taku pasiekiau Ouistreham. Pakeliui apziurejau istorini "Pegasus" tilta, jo gynybai skirta artilerija. Beje, prie kiekvieno paminklo tekstai isgraviruoti ar atspausdinti prancuzu ir anglu kalbomis. Pakrante cia labai apgyvendinta, miestai susilieje vienas su kitu. Vaziavau 15 km, turejo buti 5 atskiri miestai, o atrode lyg vaziuoju dar tuo paciu. Miestuose daug vokisko stiliaus namu, ant kranto stovintys patys ispudingiausi (dauguma primena 'Adamsu seimyneles' namo stiliu :)). Papludimiai cia smeleti, grazus, tvarkingi, vandenynas vejuota diena buvo lygus, vandenyje mirko daugybe buriuotoju ir kaituotoju.
Palapinei vietos ieskojau ilgai. Radau intuicijos vedamas pakeles poilsiavieteje, vieta per atvira, bet vienai nakciai bus gerai.
Prisiminiau...vakar nakti vejas medzius lenke prie zemes, galvojau, kad mane pakels su palapine i ora. Visa laime, vieta buvo su nedidele uzuoveja ir nieko baisaus neatsitiko, tik pabudeti reikejo kelias valandas.
2010.08.22. Senoji gelezinkelio stotis
Statistika
Marsrutas: Sourdeval - Aunay sur Odon
Atstumas: 53 km
Vaziavimo laikas: 3 val
Didz. greitis: 53 km/h
Viso nuvaziuota: 13444 km
Siandien radau energijos papildymo saltini, kaip kompiuteriniame zaidime, dabar as vel stiprus ir galiu judeti pirmyn. Tokio stebuklo nei pernai nei simet nesu regejes. Nuo puikios Sourdeval stovyklavietes gelzkelio pylimu nuvaziavus 16 km, radau senaja gelezinkelio stoti rekonstruota i viesa poilsiaviete SU VEIKIANCIOM ELEKTROS ROZETEM!!! Elementai buvo issikrove, pocket pc jau kelios dienos buvo mires verkiant reikejo energijos, jau planavau stoti nakciai kempinge. Toks atradimas labai pradziugino ir sutaupe man pinigu. Likau stotyje iki vakaro 18 val. Ji turi lankymo valandas nuo 9-18 val., priziuretojas tik atrakina ir uzrakina, siaip ju tuscia visa diena. 50 kv. m. Vienatureje patalpoje, aukstomis lubomis ir 4 dideliais langais iki zemes, pastatyti keli metaliniai dailus stalai su suolais, o uz blokeliu pertvaros irengti san mazgai. Viskas nauja, blizga, suderinta atrodo, kad profesionalus dizaineris projektavo. Is isores pastatas cerpiniu stogu, stumdomomis placiomis langinemis, islaikytas senosios stoties stilius. Priesais aiksteleje taip pat pastatyti keli stalai piknikams. Tokiu geru salygu poilsiui net kempinge uz pinigus negauciau.
Pasilikes mokiausi prancuzu k., skaiciau, kroviau iranga, pietavau, 6 val 'sprogo ore'. Per ta laika i namuka uzsuko kelios desimtys zmoniu, sekmadieni daug kas ilsejosi gamtoje, ypac daug po pietu. Po 18 val. pajudejau senuoju gelzkeliu toliau. Pasirodo traukinukas cia dardejo nuo 1887 m. Po II pasaulinio karo sumazejus keleiviu kiekiui, gelezinkelis buvo naudojamas tik kroviniu pervezimui. 1992 m. jis buvo uzdarytas, o 2006 m. cia irengta 'zalioji linija' dviratininkams ir pestiesiems. Gelzkelis sujunge Vire ir Mortain miestus. Siandien juo nuvaziavau paskutinius kilometrus iki Vire miestelio. Ispudingas ir stebuklingas kelias Normandijos platybese, kai kur iskiles 10 m virs pievu, kai kur panyrantis 5 m zemiau ju. Idealiausias kelias vaziuojant dviraciu per kalvas!
Uz Vire pasukau link Caen salutiniais keliukais. Turiu nora aplankyti Caen dydmiesti, apzvalgyti vandenyno pakrante netoli jo ir palei upe Sena pasiekti Paryziu. Mindziau iki 20:30 val, vis patogios neradau vietos stovyklai. Labai daug kur laukai aptverti spygliuota viela. Kai baigesi kantrybe ir nusprendziau stoti bet kur, radau 50 m nuo kelio aikstele prie misko su nusienauta pieva. Tik pasistacius palapine truputi palijo. Tik issivirus vakariene pradejo lyti smarkiau ir lyja iki dabar. Tokie siandienos sutapimai.
Beje, siame regione yra puikiu mtb dviraciu taku su irengta infrastruktura. Jei kas vaziuotu i ta puse dviraciu, galetu iszvalgyti vietinius takus, zemelapi turiu nufotografaves.
P.S. Negaliu pakesti kai tvirtai atremtas dviratis nugriuna ant sono. Ar tai jis pavarges prigulti nori, ar tai as kaltas, kad netvirtai pastaciau. Griuna jis ir gan daznai.
Vaziuojant per kalnus malonu ziureti i gamtos sukurta paveiksla. Atrodo koks gi skirtumaspievos ir miskai bei kalveles juk ir pas mus Lietuvos lygumose yra. Pabandykite pazvelgti i ant popieriaus lapo nutapyta paveiksla is sono kai popierius horizontalioje padetyje. Pamatysite tik dazu nelygu reljefa, paveikslas bus nematomas. Pavertus ji bent nedideliu kampu atsiveria visas grozis. Taip ir kalnuose, grozis atverstas priesais jus, matomos visos spalvos ir formos, ta pati zeme tik projekcija kita.
Siandien maciau tigrine karve, atrodo kaip iprasta tik kailis dryzuotas :).
2010.08.21. Senuoju gelzkelio pylimu
Statistika
Marsrutas: Mont St. Michel - Sourdeval
Atstumas: 75 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 43 km/h
Viso nuvaziuota: 13391 km
Rytas buvo troskinantis. Atsikeliau be vandens, is vakaro isgerus butelaiti vyno. Ech...nereikejo! Dangus apsiniaukes, o pro palapines duris matesi St. Micheli'o fortas, vaizdas siek tiek paguode ir praskaidrino nuotaika. Besidedant daiktus, is kazkur isdygo Pegeout 206 su simpatiska prancuze. Klause manes kaip privaziuoti prie St. Micheli'o, sako gps atvede ja iki manes. Aplink mane pelkynai ir vienintelis dviraciu kelias pylimu :). Hmm...nusisypsojau ir prancuziskai paaiskinau, kad jai kelio toliau nebera, teks ziureti i sala is cia su manimi. Gal nekulturingai nuskambejo, bet ji kazkodel apsisuko ir nuvaziavo is kur buvo atvaziavus. Likau vel vienas, be vandens, nesiprauses, su troskuliu burnoje. Zvelgdamas i ispudinga vaizda pajudejau pylimu su daina link tikslo. Dangus prasigiedrijo ir pasirode saule. Pylimas baigesi, sala cia pat, o per upe, kuri skiria mus, tiltas uz 3 km i priesinga puse. Teko daryti apylanka. Ivaziavau i miesteli, ieskojau pusryciams maisto prekiu parduotuves, bet kaip veliau suzinojau 15 km spinduliu aplink St. Michel'i tokiu ne su ziburiu nerasi. Kartelinis susitarimas. Pirkeju tikrai butu, bet tai trukdytu begales restoranu, baru, kaviniu, uzeigu ir uzeigeliu verslui.
Alkanas, istroskes ir truputi papykes pylimu atvaziavau prie Mont. St. Michel. Buvo atoslugis, aplink sausa, salia didziule masinu stovejimo aikstele, (ivaziavimas i ja 5-10 eur), aplink forta daugybe turistu ir as tarp ju. Prirakinau dvirati apacioje ir leidausi i ekskursija po miesta-forta-sala. Aplankiau tik apatine dali, ta kurioje gyveno tarnautojai, pakilti i valdanciuju aukstumas neuzteko euru. Fortas padalintas i tris lygius: tarnautoju, valdanciuju ir dievu. Baznycia priklause dievams, jos bokstas sviete ir matesi is toliausiai artejant iki salos. Is arti jis ispudingas ir nepasiekiamas. Forto gynybines sienos aukstos, neiveikiamos jokiems okupantams. Viduje gausybe gatviu, gatvyciu, laiptu, laipteliu, namu, nameliu, tikras labirintas. Mase turistu, suveniru parduotuveliu, restoranu, uzeigeliu, viesbutuku ir muzieju, visko labai daug, prekyba cia klesti. Apejes aplinkui, ka galejau apeiti nemokamai, nusileidau, isiamzinau nuotraukoje, sedau ant zirgo ir nusuoliavau ieskoti grobio pusryciams.
Be pusryciu isgyvenau iki 15 val, grobi pagavau Ducey mieste Carefour supermarkete. Turtingas maistu, trim dienom, salia marketo papusryciaves toliau linksmesne nuotaika keliavau per Normandija. Tendencingai kaip ir pernai po 7000 km, pakeleje truko permetejo trosas, gerai, kad turejau atsargini, pasikeiciau. Atsitiktinai St. Hilaire du Harcouet mieste radau buvusio gelzkelio pylimu nutiesta dviraciu taka. Si atradima priskiriu brangiausiam atradimui per visa kelione, nes tokio malonumo jau seniai neturejau. 40 km gryno kaifo, ramybeje ir gryname ore tarp misku ir kloniu. Kadangi buvau nesiprauses 2 dienas, miske isokau i siaura upele, issimaudziau negasdindamas vietiniu palindes po tiltu :). Vakarejo, saule leidosi, lengvai riedejau zvyruotu keleliu per pylima, visalaika pirmyn, beveik visalaika vienas. Dainavau, sveikinausi su karvutem, isivaizdavau lyg riedeciau sededamas senajame traukinyje, lindau po senais tiltais, kirtau begale asfaltuotu keliu, kartais pakildavau virs lauku, atsiverdavo pasakiskos panoramos i normandijos slenius (reljefas cia kalvotas), kartais pasinerdavau i miskus, skrosdavau kiaurai lyg tuneliu. Fantastiskas kelias! Veliau atradau, kad ju yra ne vienas ir netgi su nerealiai patogia poilsiui skirta infrastruktura. Stovykla radau jau temstant Sourdeval miesto prieigose irengtoje vtt (MTB) prabangioje poilsiavieteje. Aikstele primine Danijoje matyta, tik cia buvo dar geriau. Didele pavesine, stalai su suolais, naujas WC, vandens kranas lauke, aplink nusienauta zole ir aikstele palapinei. Isikuriau ilgai negalvojant. Vakarieniavau priesais menulio pilnati, vel vienas, vel gamtoje... laisvas.
Monday, 23 August 2010
Bretaneje
2010.08.20. Prancuzijos perlai
Statistika
Marsrutas:Combourg - Mont St. Michel
Atstumas: 107 km
Vaziavimo laikas: 6:40 val
Didz. greitis: 50 km/h
Viso nuvaziuota: 13316 km
Siandien isties buvo ypatinga diena. Pamaciau tikriausius Prancuzijos perlus, didingus, menancius gilia ir turtinga istorija. Perlais vadinu Saint Malo miesta saloje ir St. Michelio forta saloje.
Rasau sededamas priesais St. Micheli. Is aukstai menulis meta savo sviesa, uz nugaros dar matosi neseniai nusileidusios saules pasvaiste, o priesais St Michelio sala/kalnas/fortas, matau ji is sono, is sios puses jis maziau apsviestas. Esu per 2 km nuo salos. Daugybe masinu juda pylimu nusifotografuoti naktyje tviskancio forto fone, privaziuoja, apsisuka ir isnyksta horizonte, grizta i viesbuti. As tuo tarpu matau viska is salies, stebetojas matantis kitu kampu. Galesiu stebeti visa nakti, nes mano tukstancio zvaigzduciu viesbutis salia. Turiu skanaus prancuzisko vyno, brie surio ir rytine bagete, kuklu, bet daugiau ir nereikia. Visa kelione daugiau demesio skiriu vietovems, keliones ispudziams, nuotykiams, o ne maistui ir gyvenimo patogumams. Zmones skundziasi jog atostogos uzsienyje brangiai kainuoja, tiek jos kainuoja kai esi isglebes ir negali be patogumu. Atostogos turi buti nepatogios, alkanos, ilgos, aktyvios ir turiningos, kuo daugiau naujos veiklos ir potyriu tuo geriau :). Po beveik triju menesiu keliones jauciuos igaves nauju jegu, atsirado nauju gebejimu ir pojuciu. Uzteks demagogijos, pratesiu apie perlus.
Iki St Michelio atvaziavau/atejau pylimu nuo Cherrueix miestelio. Buvo like apie 30 km asfaltu aplinkui arba 19 km pylimu tiesiai, pasirinkau tiesesni, bet prastesni kelia. Po 2 km galvojau suktis atgal, nes kelias labiau primine akmenimis grista kalnu takeli nei normalu taka. Vaziavau toliau is principo, norejau priarteti prie tikslo kitaip nei visi ir letai. Bevaziuodamas galvojau kiek zmoniu pirma karta gyvenime prie salos priartejo siuo keliu, tikriausia nedaug. Pylimas skyre dirbama zeme nuo vandenyno uzliejamu pievu. Vandenyno puseje buvo atoslugis, nesimate iki kur vanduo pakyla. Sprendziant is pakeliui sutiktos aviu bandos, kai kur pievos nera uzsemiamos. Erdve cia plati ir grazi, tai is dalies irgi neleido issukti is nepatogaus keliuko. Dardejau, drebejau, pykau ir keikiaus (vietomis buvo visai blogai), muses puole spieciais, aviu pyragai ir triusiu spirgai velesi ant ratu, dviratis barskejo, kratesi, dali kelio jo gailedamas ejau. Saulei baigiant nusileisti, radau aikstele palapinei, sustojau. Vandens neturejau, bet uzsilaikiau vyno. Turejau gera vaizda ir skania prancuziska vakariene. Apie vidurnakti ejau per pylima fotografuoti svytincio deimanto.
Saint Malo. Apie si miesta suzinojau ziurinedamas atvirutes suvenyru parduotuveleje, daznai taip darau noredamas suzinoti apie graziausias vietas mieste ar jo apylinkese. Iki St Malo buvo 26 km, i priesinga puse nei St Michelis. Suimprovizavau ir aplankiau per diena abu taskus. Tai pareikalavo jegu, energijos, o vakare net ir keiksmazodziai is burnos del nuovargio pabirejo. St. Malo - miestas saloje, statytas is akmens, architektura vieno projekto, viskas darnu ir tobulai taisiklinga. Graziausias ziurint nuo ilgo molo, kai matosi aukstos gynybines sienos, smeleti papludimiai salia ju, bokstai viduje. Miestas gyvas, gyvenamas, nors viskas primena keliu simtu metu istorija. Visi pastatai statyti is tamsaus akmens, tokia vieninga architektura zavi. Gatvese pilna turistu, muzikantu, pardaveju, vaisintoju. Viskas kaip ir kituose pakrantes miestuose, tik cia uzdara erdve, tu zinai jog aplinkui vanduo, o isvaziavimai per tiltus tik du. Aplink sala matosi dar keletas mazesniu salyciu, kai kuriose iregti gynybiniai fortai. Vandenynas cia vel zalias, vanduo grazus, svarus, kitoks nei prie La Rochelle. Praleidau mieste pora valandu.
Kelias nuo Saint Malo iki St. Michelio vede pakrante. Penktadienio vakara zmones pradejo savaitgali, dauguma vakarieniavo restoranuose, zveju uzeigose ragavo austres, o kiti paprasciausiai isitaise savo kedutese vakarieniavo pakranteje. Man patinka prancuzu pikniku kultura, ji cia paplitusi placiai ir turi gilias tradicijas. Radau keleta vietu kuriose net pazymeta jog tai 'PiqueNique' vieta, pastatyti suolai su stalais, siuksliadezes salia. Patogu ir nebrangu susiorganizuoti puiku vakara su draugais. Cia tai daro ir jauni ir seni, seimomis ir poromis, matau tai kiekviena diena. Del to jau savaite pietauju ir daznai pusryciauju patogiai sededamas prie stalo :). Noreciau tokia kultura idiegti Lietuvoje. Reiktu pradeti nuo infrastrukturos, irengti parkuose keleta stalu su suolais, zmones patys atrastu pikniku vietas ir pamegtu. Grizus reiks pasiteirauti savivaldybese ar juos domintu tokia ideja.
Be siu dvieju perlu per diena aplankiau dar dvi pilis t.y, Combourg ir kazkokio 'Bonpano'. Abi labai panasios, i viena buvo mokamas 7 eur iejimas, o kitoje buvo irengtas viesbutis ir restoranas. Apziurejau is tolo ir tik isore.
Rytu Bretane grazi savo pilimis, siaurine pakrante ir mazais miesteliais. Atrodo, kad cia nevyko karas, kad zmones puoselejo ir puoseleja istorinius
paminklus iki siu dienu. Zmones cia kaip ir visur kitur Prancuzijoje, darbstus, paprasti, daznai sutiksi kaime senuka panasu i musiski kaimieti su botais ir svarku.
2010.08.19. Obelu sodas
Statistika
Marsrutas: Vitre - Combourg
Atstumas: 72 km
Vaziavimo laikas: 4:20 val
Didz. greitis: 53 km/h
Viso nuvaziuota: 13209 km
Siandien vaziavau atsipalaidaves. Isvaziavau 12 val, sustojau 19 val, 1 val apziurinejau Vitre senamiesti ir pili, 2 val pietavau. Numiniau nedaug ir jauciuosi geriau.
Ryte saule ora ikaitino kaip Ispanijoje. Oras cia nepastovus, tai silta tai vesu, tai karsta, na bet svarbu nelyja daug. Diena susilo iki +30, per pietus norejosi sleptis pavesyje. Girdejau, kad Lietuvoje sios vasaros vid. temp +25 laipsn., neitiketinai jums pasiseke, nedaug praradote nekeliaudami su manimi po Ispanija :). Uzteks apie orus, papasakosiu apie Bretanes pilis.
Per diena aplankiau dvi, viena puikiai restauruota, o kita deja buvo sugriuvus. Vitre, 11 a pradeta statyti, pilis kadaise buvo markizo Karabiezo Barabiezo vasaros vila. Cia rinkdavosi visi pasaku personazai aptarti pasaku reitingus, isrinkti ir apdovanoti populiariausius. Karta, apdovanojimu negave pretendentai pili apmete geleziniais sviediniais, apgriove ir pabego. Karabiezas Barabiezas juos surado ir nubaude mirties bausme, nukirsdindamas giljotina galvas. Taip buvo parasyta pilies aprasyme prie iejimo tik prancuzu kalba, atsiprasau uz netikslu vertima. Vitre grazus ne tik savo pilimi, bet ir senamiesciu. Jaukus, nedidelis ir istiesu labai senas. Didinga baznycia, vienuolynas, pastatai statyti is akmenu, rastu ir molio, kai kurie paryskinti spalvomis. Namai gyvenami ir graziai priziurimi. Senamiestyje yra nemazai jaukiu parduotuveliu, restoraneliu ir kavinukiu. Si miesta verta aplankyti.
Uz 8 km nuo Vitre, ivaziavau i Val de Ize. Sis toks pat ypatingas tik mazesnis, namai akmeniniai, galinga baznycia, pervaziavau pagr. gatve tiek ir temaciau. Po sio miestelio ivaziavau i kita, cia turejo buti pilis. Radau ja ant tvenkinio kranto, tokia pat grazi kaip Vitre tik sugriuvusi, likes vienintelis bokstas ir kitu konturai. Salia tvenkinio radau laisva staliuka, prie jo neskubant papietavau. Tvenkinys buvo skirtas maudytis, bent jau taip buvo pazymeta zenkle, buvau nusiteikes isokti paplaukioti, bet prancuzai ji isnaudojo kitaip. Aplink nedideli tvenkini susirinke gal 30 zveju ir kiekvienas turejo min. po dvi meskeres, nemaciau kad kas ka nors pagautu. Papludimio ne su padidinimo stiklu nerastum, nerupi jiems maudynes. Prancuzai bando maudytis upeje, bet irgi keistai atrode. Ivaziavau improvizuodamas i takeli palei upe, buvo pakeliui. Upele drungna, sekli, vienoje vietoje ziuriu ant smeletos pakrantes seimyna ale deginasi, vaikai ibride vandeny taskosi, tevas su sietka kazka upeje gaudo. Daugiau tokiu seimu prie upes ar tvenkinio per sia kelione Prancuzijoje nemaciau. Visi susirinke prie vandenyno arba ezeru salia jo. Taigi, improvizuodamas miniau palei upe, apaugusiu giliu sleniu, zenklai rode, kad tai kazkoks pazintinis takas. Istiesu jis grazus, tik gaila trumpas, tiltu persikelus per upe teko uzsivilkti dvirati i kalna ir susirasti asfaltuota kelia link vakaru. Nezinojau nei kur randuosi nei kur vaziuoju, vaziavau i vakarus. Ir isvaziavau i labai teisinga kelia, kuris mane atvede i obelu soda. Pakeleje radau neaptverta, nesaugoma soda. Pasivaisinau puszaliu obuoliu, pasistaciau palapine, sociai privalgiau ir pradejau aprasineti dienos ivykius.
Priesais puspilnis menulis, toks ryskus, aplink tamsu, ramu...einu pastugauti, pasikalbeti su dievais.
2010.08.18. Nuovargio auka
Statistika
Marsrutas: Lac de Vioreau - Vitre
Atstumas: 78 km
Vaziavimo laikas: 4:40 val
Didz. greitis: 40 km/h
Viso nuvaziuota: 13137 km
Pavargau. Kasdien vietos stovyklai ieskojimas, palapines statymas, uztrauktuku segiojimas, maisto virimas, dienorascio rasymas...atsibodo. Ipusejo mano keliones trecias menuo, nei daug nei mazai. Orai geri, maisto turiu, atrodo poilsiauk ir dziaukis, bet kai kelione tampa kasdienybe kartais norisi tiesiog viska baigti, grizti i namus ir uzsidaryti dviem savaitem nuo visko. Taip ir planuoju padaryti pasiekes Epernay Champagn'eje. Ten jausiuos kaip namuose, pernai artimai susipazinau su siuo miestu ir apylinkemis. Liko pora savaiciu kelio, reikia pakenteti.
Siandien pusryciavau kartu su pauksciais ezere, stebejau juos is ornitologu budeles. Bepusryciaujant pro sali praejo sernu medziotojai su sunimis ir varovais, sutikau juos veliau jau kitoje vietoje. Saule letai silde ora, o as letai judinausi. Issimiegojau gerai, bet pailsejau blogai. Siaip ne taip apie 10 val isjudejau. Kelias vede per laukus, pievas, ganyklas, kukuruzu laukus ir miskus, tai tipiskas Prancuzijos Bretanes regiono vaizdas. Daugybe ukininku, daugybe karviu, kai kas laiko arklius, zirgus, vistas, bulius, daugybe zemes ukio technikos, aplinkui beveik nera nedirbamu ar kitaip isnaudojamu zemes plotu. Nuvaziavus 5 km nuo nakvynes vietos, stabtelejau prie kito ezeriuko. Pakrante buvo graziai sutvarkyta, atrode patraukliai poilsiui, priguliau ant suoliuko pasisildyti sauleje. Veliau pirmame didesniame Chateaubriant miestelyje netiketai radau municipaline cybercafe, cia interneto kaina 1val/1,02 eur. Visur 2 eur, o cia 1,02 eur, praleidau dvi valandas prie kompiuterio (bandau ieskotis darbo ziemai Alpese). Isalkes, pasukau i pirma parduotuve, is jos pakeliui i parkeli apziurejau miesto katedra ir 13 a. pili. Ziurint i mano keliu zemelapi, i siaure nuo Nantes pazymeta daugybei piliu, kur lyg juosta atribota tam tikra zona. Panasu, kad Bretanai kazkada gynesi nuo Prancuzijos. Daug bretanu dar ir dabar nepripazista priklausomybes, kalba savo nykstancia kalba yra lyg atskira respublika. Pasirinkau kelia, kuriuo galesiu pamatyti kuo daugiau piliu. Siandien apziurejau dvi. Antroji pilis buvo saugoma nuo pasaliniu zmoniu, ja vakare teko apziureti is keliu simtu metru. Visada isivaizdavau prancuziska pilis smailais boksteliais, su sodais ir tvenkiniais aplinkui, si butent tokia ir buvo.
Antroje dienos puseje pravaziavau bent kelis mazus miestelius, kuriuose buvo parkai ir salia ju irengti labai tvarkingi 'public WC'. Keliaujant dviraciu patogu juose prisipildyti vandens. Viename is tokiu WC net ir rubus issiskalbti teko...upes nesvarios, ezerai aptverti, tvenkiniai apipelkeje, o ka daryti...Kempingu pakeleje daug, bet visi po ~ 10 eur/1 nakti, per brangu.
Stovyklai vieta radau kukuruzu lauko pakrasty, atokiau nuo namu, bet netoli kelio. Ieskojau atokesnes vietos 1 val, si uzduotis nutolus nuo vandenyno darosi sudetingesne. Apie 21 val, varpams suskambus, saule pademonstravo leta ryskiai oranzini ispudinga nusileidima i debesis. Stebejau dangu, buvo grazu.
Statistika
Marsrutas:Combourg - Mont St. Michel
Atstumas: 107 km
Vaziavimo laikas: 6:40 val
Didz. greitis: 50 km/h
Viso nuvaziuota: 13316 km
Siandien isties buvo ypatinga diena. Pamaciau tikriausius Prancuzijos perlus, didingus, menancius gilia ir turtinga istorija. Perlais vadinu Saint Malo miesta saloje ir St. Michelio forta saloje.
Rasau sededamas priesais St. Micheli. Is aukstai menulis meta savo sviesa, uz nugaros dar matosi neseniai nusileidusios saules pasvaiste, o priesais St Michelio sala/kalnas/fortas, matau ji is sono, is sios puses jis maziau apsviestas. Esu per 2 km nuo salos. Daugybe masinu juda pylimu nusifotografuoti naktyje tviskancio forto fone, privaziuoja, apsisuka ir isnyksta horizonte, grizta i viesbuti. As tuo tarpu matau viska is salies, stebetojas matantis kitu kampu. Galesiu stebeti visa nakti, nes mano tukstancio zvaigzduciu viesbutis salia. Turiu skanaus prancuzisko vyno, brie surio ir rytine bagete, kuklu, bet daugiau ir nereikia. Visa kelione daugiau demesio skiriu vietovems, keliones ispudziams, nuotykiams, o ne maistui ir gyvenimo patogumams. Zmones skundziasi jog atostogos uzsienyje brangiai kainuoja, tiek jos kainuoja kai esi isglebes ir negali be patogumu. Atostogos turi buti nepatogios, alkanos, ilgos, aktyvios ir turiningos, kuo daugiau naujos veiklos ir potyriu tuo geriau :). Po beveik triju menesiu keliones jauciuos igaves nauju jegu, atsirado nauju gebejimu ir pojuciu. Uzteks demagogijos, pratesiu apie perlus.
Iki St Michelio atvaziavau/atejau pylimu nuo Cherrueix miestelio. Buvo like apie 30 km asfaltu aplinkui arba 19 km pylimu tiesiai, pasirinkau tiesesni, bet prastesni kelia. Po 2 km galvojau suktis atgal, nes kelias labiau primine akmenimis grista kalnu takeli nei normalu taka. Vaziavau toliau is principo, norejau priarteti prie tikslo kitaip nei visi ir letai. Bevaziuodamas galvojau kiek zmoniu pirma karta gyvenime prie salos priartejo siuo keliu, tikriausia nedaug. Pylimas skyre dirbama zeme nuo vandenyno uzliejamu pievu. Vandenyno puseje buvo atoslugis, nesimate iki kur vanduo pakyla. Sprendziant is pakeliui sutiktos aviu bandos, kai kur pievos nera uzsemiamos. Erdve cia plati ir grazi, tai is dalies irgi neleido issukti is nepatogaus keliuko. Dardejau, drebejau, pykau ir keikiaus (vietomis buvo visai blogai), muses puole spieciais, aviu pyragai ir triusiu spirgai velesi ant ratu, dviratis barskejo, kratesi, dali kelio jo gailedamas ejau. Saulei baigiant nusileisti, radau aikstele palapinei, sustojau. Vandens neturejau, bet uzsilaikiau vyno. Turejau gera vaizda ir skania prancuziska vakariene. Apie vidurnakti ejau per pylima fotografuoti svytincio deimanto.
Saint Malo. Apie si miesta suzinojau ziurinedamas atvirutes suvenyru parduotuveleje, daznai taip darau noredamas suzinoti apie graziausias vietas mieste ar jo apylinkese. Iki St Malo buvo 26 km, i priesinga puse nei St Michelis. Suimprovizavau ir aplankiau per diena abu taskus. Tai pareikalavo jegu, energijos, o vakare net ir keiksmazodziai is burnos del nuovargio pabirejo. St. Malo - miestas saloje, statytas is akmens, architektura vieno projekto, viskas darnu ir tobulai taisiklinga. Graziausias ziurint nuo ilgo molo, kai matosi aukstos gynybines sienos, smeleti papludimiai salia ju, bokstai viduje. Miestas gyvas, gyvenamas, nors viskas primena keliu simtu metu istorija. Visi pastatai statyti is tamsaus akmens, tokia vieninga architektura zavi. Gatvese pilna turistu, muzikantu, pardaveju, vaisintoju. Viskas kaip ir kituose pakrantes miestuose, tik cia uzdara erdve, tu zinai jog aplinkui vanduo, o isvaziavimai per tiltus tik du. Aplink sala matosi dar keletas mazesniu salyciu, kai kuriose iregti gynybiniai fortai. Vandenynas cia vel zalias, vanduo grazus, svarus, kitoks nei prie La Rochelle. Praleidau mieste pora valandu.
Kelias nuo Saint Malo iki St. Michelio vede pakrante. Penktadienio vakara zmones pradejo savaitgali, dauguma vakarieniavo restoranuose, zveju uzeigose ragavo austres, o kiti paprasciausiai isitaise savo kedutese vakarieniavo pakranteje. Man patinka prancuzu pikniku kultura, ji cia paplitusi placiai ir turi gilias tradicijas. Radau keleta vietu kuriose net pazymeta jog tai 'PiqueNique' vieta, pastatyti suolai su stalais, siuksliadezes salia. Patogu ir nebrangu susiorganizuoti puiku vakara su draugais. Cia tai daro ir jauni ir seni, seimomis ir poromis, matau tai kiekviena diena. Del to jau savaite pietauju ir daznai pusryciauju patogiai sededamas prie stalo :). Noreciau tokia kultura idiegti Lietuvoje. Reiktu pradeti nuo infrastrukturos, irengti parkuose keleta stalu su suolais, zmones patys atrastu pikniku vietas ir pamegtu. Grizus reiks pasiteirauti savivaldybese ar juos domintu tokia ideja.
Be siu dvieju perlu per diena aplankiau dar dvi pilis t.y, Combourg ir kazkokio 'Bonpano'. Abi labai panasios, i viena buvo mokamas 7 eur iejimas, o kitoje buvo irengtas viesbutis ir restoranas. Apziurejau is tolo ir tik isore.
Rytu Bretane grazi savo pilimis, siaurine pakrante ir mazais miesteliais. Atrodo, kad cia nevyko karas, kad zmones puoselejo ir puoseleja istorinius
paminklus iki siu dienu. Zmones cia kaip ir visur kitur Prancuzijoje, darbstus, paprasti, daznai sutiksi kaime senuka panasu i musiski kaimieti su botais ir svarku.
2010.08.19. Obelu sodas
Statistika
Marsrutas: Vitre - Combourg
Atstumas: 72 km
Vaziavimo laikas: 4:20 val
Didz. greitis: 53 km/h
Viso nuvaziuota: 13209 km
Siandien vaziavau atsipalaidaves. Isvaziavau 12 val, sustojau 19 val, 1 val apziurinejau Vitre senamiesti ir pili, 2 val pietavau. Numiniau nedaug ir jauciuosi geriau.
Ryte saule ora ikaitino kaip Ispanijoje. Oras cia nepastovus, tai silta tai vesu, tai karsta, na bet svarbu nelyja daug. Diena susilo iki +30, per pietus norejosi sleptis pavesyje. Girdejau, kad Lietuvoje sios vasaros vid. temp +25 laipsn., neitiketinai jums pasiseke, nedaug praradote nekeliaudami su manimi po Ispanija :). Uzteks apie orus, papasakosiu apie Bretanes pilis.
Per diena aplankiau dvi, viena puikiai restauruota, o kita deja buvo sugriuvus. Vitre, 11 a pradeta statyti, pilis kadaise buvo markizo Karabiezo Barabiezo vasaros vila. Cia rinkdavosi visi pasaku personazai aptarti pasaku reitingus, isrinkti ir apdovanoti populiariausius. Karta, apdovanojimu negave pretendentai pili apmete geleziniais sviediniais, apgriove ir pabego. Karabiezas Barabiezas juos surado ir nubaude mirties bausme, nukirsdindamas giljotina galvas. Taip buvo parasyta pilies aprasyme prie iejimo tik prancuzu kalba, atsiprasau uz netikslu vertima. Vitre grazus ne tik savo pilimi, bet ir senamiesciu. Jaukus, nedidelis ir istiesu labai senas. Didinga baznycia, vienuolynas, pastatai statyti is akmenu, rastu ir molio, kai kurie paryskinti spalvomis. Namai gyvenami ir graziai priziurimi. Senamiestyje yra nemazai jaukiu parduotuveliu, restoraneliu ir kavinukiu. Si miesta verta aplankyti.
Uz 8 km nuo Vitre, ivaziavau i Val de Ize. Sis toks pat ypatingas tik mazesnis, namai akmeniniai, galinga baznycia, pervaziavau pagr. gatve tiek ir temaciau. Po sio miestelio ivaziavau i kita, cia turejo buti pilis. Radau ja ant tvenkinio kranto, tokia pat grazi kaip Vitre tik sugriuvusi, likes vienintelis bokstas ir kitu konturai. Salia tvenkinio radau laisva staliuka, prie jo neskubant papietavau. Tvenkinys buvo skirtas maudytis, bent jau taip buvo pazymeta zenkle, buvau nusiteikes isokti paplaukioti, bet prancuzai ji isnaudojo kitaip. Aplink nedideli tvenkini susirinke gal 30 zveju ir kiekvienas turejo min. po dvi meskeres, nemaciau kad kas ka nors pagautu. Papludimio ne su padidinimo stiklu nerastum, nerupi jiems maudynes. Prancuzai bando maudytis upeje, bet irgi keistai atrode. Ivaziavau improvizuodamas i takeli palei upe, buvo pakeliui. Upele drungna, sekli, vienoje vietoje ziuriu ant smeletos pakrantes seimyna ale deginasi, vaikai ibride vandeny taskosi, tevas su sietka kazka upeje gaudo. Daugiau tokiu seimu prie upes ar tvenkinio per sia kelione Prancuzijoje nemaciau. Visi susirinke prie vandenyno arba ezeru salia jo. Taigi, improvizuodamas miniau palei upe, apaugusiu giliu sleniu, zenklai rode, kad tai kazkoks pazintinis takas. Istiesu jis grazus, tik gaila trumpas, tiltu persikelus per upe teko uzsivilkti dvirati i kalna ir susirasti asfaltuota kelia link vakaru. Nezinojau nei kur randuosi nei kur vaziuoju, vaziavau i vakarus. Ir isvaziavau i labai teisinga kelia, kuris mane atvede i obelu soda. Pakeleje radau neaptverta, nesaugoma soda. Pasivaisinau puszaliu obuoliu, pasistaciau palapine, sociai privalgiau ir pradejau aprasineti dienos ivykius.
Priesais puspilnis menulis, toks ryskus, aplink tamsu, ramu...einu pastugauti, pasikalbeti su dievais.
2010.08.18. Nuovargio auka
Statistika
Marsrutas: Lac de Vioreau - Vitre
Atstumas: 78 km
Vaziavimo laikas: 4:40 val
Didz. greitis: 40 km/h
Viso nuvaziuota: 13137 km
Pavargau. Kasdien vietos stovyklai ieskojimas, palapines statymas, uztrauktuku segiojimas, maisto virimas, dienorascio rasymas...atsibodo. Ipusejo mano keliones trecias menuo, nei daug nei mazai. Orai geri, maisto turiu, atrodo poilsiauk ir dziaukis, bet kai kelione tampa kasdienybe kartais norisi tiesiog viska baigti, grizti i namus ir uzsidaryti dviem savaitem nuo visko. Taip ir planuoju padaryti pasiekes Epernay Champagn'eje. Ten jausiuos kaip namuose, pernai artimai susipazinau su siuo miestu ir apylinkemis. Liko pora savaiciu kelio, reikia pakenteti.
Siandien pusryciavau kartu su pauksciais ezere, stebejau juos is ornitologu budeles. Bepusryciaujant pro sali praejo sernu medziotojai su sunimis ir varovais, sutikau juos veliau jau kitoje vietoje. Saule letai silde ora, o as letai judinausi. Issimiegojau gerai, bet pailsejau blogai. Siaip ne taip apie 10 val isjudejau. Kelias vede per laukus, pievas, ganyklas, kukuruzu laukus ir miskus, tai tipiskas Prancuzijos Bretanes regiono vaizdas. Daugybe ukininku, daugybe karviu, kai kas laiko arklius, zirgus, vistas, bulius, daugybe zemes ukio technikos, aplinkui beveik nera nedirbamu ar kitaip isnaudojamu zemes plotu. Nuvaziavus 5 km nuo nakvynes vietos, stabtelejau prie kito ezeriuko. Pakrante buvo graziai sutvarkyta, atrode patraukliai poilsiui, priguliau ant suoliuko pasisildyti sauleje. Veliau pirmame didesniame Chateaubriant miestelyje netiketai radau municipaline cybercafe, cia interneto kaina 1val/1,02 eur. Visur 2 eur, o cia 1,02 eur, praleidau dvi valandas prie kompiuterio (bandau ieskotis darbo ziemai Alpese). Isalkes, pasukau i pirma parduotuve, is jos pakeliui i parkeli apziurejau miesto katedra ir 13 a. pili. Ziurint i mano keliu zemelapi, i siaure nuo Nantes pazymeta daugybei piliu, kur lyg juosta atribota tam tikra zona. Panasu, kad Bretanai kazkada gynesi nuo Prancuzijos. Daug bretanu dar ir dabar nepripazista priklausomybes, kalba savo nykstancia kalba yra lyg atskira respublika. Pasirinkau kelia, kuriuo galesiu pamatyti kuo daugiau piliu. Siandien apziurejau dvi. Antroji pilis buvo saugoma nuo pasaliniu zmoniu, ja vakare teko apziureti is keliu simtu metru. Visada isivaizdavau prancuziska pilis smailais boksteliais, su sodais ir tvenkiniais aplinkui, si butent tokia ir buvo.
Antroje dienos puseje pravaziavau bent kelis mazus miestelius, kuriuose buvo parkai ir salia ju irengti labai tvarkingi 'public WC'. Keliaujant dviraciu patogu juose prisipildyti vandens. Viename is tokiu WC net ir rubus issiskalbti teko...upes nesvarios, ezerai aptverti, tvenkiniai apipelkeje, o ka daryti...Kempingu pakeleje daug, bet visi po ~ 10 eur/1 nakti, per brangu.
Stovyklai vieta radau kukuruzu lauko pakrasty, atokiau nuo namu, bet netoli kelio. Ieskojau atokesnes vietos 1 val, si uzduotis nutolus nuo vandenyno darosi sudetingesne. Apie 21 val, varpams suskambus, saule pademonstravo leta ryskiai oranzini ispudinga nusileidima i debesis. Stebejau dangu, buvo grazu.
Wednesday, 18 August 2010
Bordeaux-La Rochelle-Nantes
2010.08.17. Nantes
Statistika
Marsrutas: Bourgneuf en Retz - Nantes - Lac de Vioreau
Atstumas: 104 km
Vaziavimo laikas: 5:45 val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 13059 km
Rytas ankstyvas, kelyje nuo 8 val. Sauleta, bet nesilta. Iki Nantes liko 40 km. Pakeliui pervaziuoju keleta miesteliu su ispudingom baznyciom, pasipildau vandens atsargas kemperiu nemokamoje aiksteleje. Pusiaukeleje uzsuku i SuperU, nusiperku bagete, papusryciauju poilsiavieteje prie kelio.
Nantes. Luaros upes slenyje isikures miestas, prekybos ir laivu statybos centras, meno ir istorijos zidinys. Labiausiai is aplankytu vietu isimine buvusios laivu statyklos zonoje pradetas vystyti modernus rajonas. Keliasdesimties ha plote iki 2012 m. planuojama ikurti siuolaikini, modernu, kitoki rajona "Fabrique", skirta ivairiom auganciom meno sritim reikstis. Dabar cia jau yra masinu (mechanizuotu judanciu, skraidanciu, besisukanciu objektu) muziejus (iejimas 7 eur), neiprasta vaikiska karusele, issaugoti ryskiai geltonas ("Jaunasis titanas") ir pilkas senieji laivu statyklos kranai, moderniu ziedu girlianda, nemokamas laivu statyklos muziejus. Uzsukau i laivu statyklos muzieju, buvau nustebintas kaip isradingai ir idomiai galima perteikti info apie laivu statyba...idomu ar Klaipeda toki turi. Nantes senamiestis issiskyre keliais idomesniais istoriniais paminklais, tai: kunigaikstienes Britane's pilis ir miesto katedra. Katedra didinga, atnaujinta, gal del to grazesne uz kitas matytas. Dar mieste dideli ispudi paliko Versalio parkas, senamiescio gatveles, jaukios kavinukes, kanale pluduriuojancios gyvenamos barzos (kaip Olandijoje). Praleidau mieste 4 val, tikrai buvo ka pamatyti. Turiningai praleides laika apie 17 val, pajudejau link nusiziureto ezero. Pakeliui link jo pradejo silpnai lyti, netiketai pameciau kelia, teko daryti lanka, pietavau autobusu stoteleje su arkliukais, rengiausi ir nusirengiau kelis kart drabuzius nuo lietaus (tai lydavo tai ne). Vaziuodamas per lietu, svajojau apie trobele panasia i Norvegijoje kalnuose pernai rasta. Radau ja prie Vioreau ezero, tai buvo ornitologu namelis pauksciams stebeti, pakankamai erdvus ir patogus praleisti jame nakti. Prancuziskas vynas, brie suris, bagete, pomidoras ir vaizdas i ezere vakarieniaujancius paukscius. Temo, aplinkui tvyrojo mirtina tyla, buvo keista atrasti tokia erdves ramybe. Ejau gulti ant grindu pasitieses kilimeli ir miegmaisi.
2010.08.16. Gera buti cia
Statistika
Marsrutas: Les Sables de Olonne - Bourgneuf en Retz
Atstumas: 93 km
Vaziavimo laikas: 5:15 val
Didz. greitis: 40 km/h
Viso nuvaziuota: 12954 km
Rytas siltas ir gaivus po vakarykscio lietaus. Saule budina miska, virs manes medyje paukstyte maitina vaikus, salia kazko vaidijasi kelios zuvedros, girdisi burkuojantys laukiniai balandziai. Jokio civilizacijos triuksmo, tik laukines gamtos garsai, taip gera klausytis, nesinori vaziuoti. Instinktss neleidzia tinginiauti, tad pradedu judintis. Joga, pusryciai (pusryciaujant medyje mane stebejo vovere), palapines ir daiktu delione. Atsisveikinau su nuostabiu prieglobsciu ir as vel kelyje. Pajudejau 12 val., laiko nesustabdysi, o pastaruoju metu jis tiksi labai greitai. Neuzilgo ivaziavau i miesta. Les Sables de Olonne didelis kurortas vandenyno pakranteje, panasus i kitus siame Prancuzijos regione. Ilgas smeletas papludimys, nedidelis uostas, jachtu prieplauka, dailus senamiestis, daugybe turistu, parduotuveliu, kaviniu, restoranu. Viskas panasu isskyrus viena atsitiktinai atrasta gatvele. Netoli papludimio senamiestyje yra siaura gatvelyte, kurios namu sienos papuostos fantastiskais paveikslais ir ornamentais is kriaukliu. Laivai vandenyne, neptunas, vaikas su aitvaru, katinas gelyne ir daugybe kitu meno kuriniu isradingai sudeliotu is simtu tukstanciu ivairiu kriauklyciu. Ispudingas reginys, vien tik del jo verta aplankyti si miesta.
Bezvalgant miesta, sutikau dviraciais keliaujancia seima, mama, tetis ir 8 m sunus. Tetis tempe vaikiska priekaba ir sunu joje, o mama 4 ortlieb krepsius ir spec. kartimi is galo pritvirtinta sunaus dviratuka. Tokio gero sprendimo dar neteko matyti. Vaikas per mazas, kad pajegtu minti su lyg suaugusiais, bet per didelis, kad visalaika vaziuotu vezime. Vaikas pavargo minti, keliauja vezimu, pailsejes vel mina savo dvirati. Beje jo dviratukas taip pat buvo su krepsiais :).
Is Sables isvaziavau link kito kurorto. Visa diena is vieno miestelio i kita, visi grazus, bet ilgai neapziurinejau. Tarp miesteliu pievos, ganyklos, kukuruzu, javu laukai, plotai apriboti vandens kanalais. Didziaja kelio dali buvo vaziavau dviraciu takais, pakelese maciau daugybe poilsiavieciu, kempingu, papludimiu, turistauti dviraciu cia patogu. Plente masinu daug, bet visai nera krovininiu, vaziuoti pakankamai malonu. Puse dienos miniau pries veja, nuvaziavau tik 40 km, kita puse - pute soninis, numiniau 50 km.
P.S. Gera minti, gera buti kelyje, gera taip gyventi, kiekviena diena atrasti ir pazinti. Gera matyti, uosti, girdeti, jausti, gera dainuoti, kalbeti, mastyti, gera ikvepti. Gyvenimas yra grazus.
2010.08.15. Tolyn pajuriu link Nantes
Statistika
Marsrutas: La Rochelle - Les Sables d Olonne
Atstumas: 97 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 12861 km
Po dziazo ir vyno ilgokai miegojosi. Pabudau 9 val saulei pradejus sildyti palapine. Nakti isikuriau netoli orouosto gan tvarkingos, bet apleistos sodybos kieme. Ryte buvo malonu atsikelti savo kieme :). Turejau salia pargriuvusia valti ir kaimyna triusi Slapukeviciu. Ilgai neuzsibudamas nuostabioje vietoje, isvaziavau ieskoti patogesnes vietos pusryciams. Vaziuojant pakrante daug kur galima rasti poilsiavietes su stalais ir suolais. Radau tokia uz 5 km su vaizdu i vandenyna. Oras atveso, 10 val tik +20, saulei pasislepus uz debesies, o vejui pustelejus nuo Atlanto, pasidaro zvarboka. Pusryciams atradau nauja recepta, vandenyje virti miusli su manu kruopom, skanu, koloringa ir greita. Sekmadieni daug begiojanciu, vazinejanciu dviraciais, siaip vaikstanciu. Po pusryciu leidausi takeliu visai salia auksto kranto. Kieto zvyro takelis vede per laukus, ganyklas, zveju kaimus, uostus, golfo aikstyna. Vaizdai istiesu grazus. Bevaziuojant apie 12 val prasidejo atoslugis, man matant per valanda vandenynas nuo kranto atsitrauke per 200 m, ilankoje kuria apvazinejau buvo seklu. Neregetas reiskinys. Atsiverus dugnui, pasimate daugybe zveju sustatytu gaudykliu juros vaisiams (kaip prancuzai vadina "fruits de mer") gaudyti. Pasivaiksciojau dugnu, atidziau apziurejau zveju iranga, radau austriu, juros kopustu, mokeciau juos gaminti butu galima isgyventi dar pigiau. Pafotografavau, pasigerejau vaizdu ir numiniau toliau. Pirma karta per 6000 km truko stipinas...nesunkiai pasikeiciau, kol keiciau bent du zmones siulesi padeti. Vaziuojant toliau takelis virto asfaltuotu keliu, ivaziavau i viena kaima, veliau i kita ir t.t., kol apvaziavau visa ilanka. Toliau kelias vede per ganyklas, saulegrazu ir kukuruzu laukus. Noredamas toliau nuvaziuoti, klausiau muzikos ir miniau. Vaizdai nesikeite iki pat vakaro, saulegrazos, kukuruzai, ganyklos. Saule uzgoze debesys per visa dangu, grasino lietumi. Papietavau poilsiavieteje, prie dviraciu tako, per valandziuke praleke gal 20 pagyvenusiu (50-60 m) dviratininku/iu. Talmont sur mer miestelyje gaila nespejau apziureti 11 a pilies liekanu, buvo apie 20 val. skubejau surasti vieta nakvynei. Radau ja nuostabiame parke, tarp miestu, pakranteje. Parke pusynas, zvyruoti/smeleti takeliai, pilna konkoreziu, parko pakrasty ant uoleto kranto islike keli bunkeriai. Priartejus prie vandenyno, buvo apie 21 val, raudona saule horizonte islindo is po debesu ir nubrauke asara. Vos spejus pastatyti palapine pradejo lyti. Nusiprausiau lietaus lasais, pasigaminau skania vakariene ir siai dienai ispudziu uzteks, miegoti.
2010.08.14. Ekskursija po sala ir dziazas La Rochell'yje
Statistika
Marsrutas: Ill de Re - La Rochelle
Atstumas: 68 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 34 km/h
Viso nuvaziuota: 12764 km
Idomi, turininga, lengva diena. Geras oras, idomios vietoves, grazus vaizdai ir gera muzika priverte mane skirti visa diena salos ir Rochell'io apziurai. Netiketa ir labai malonu savo kelioneje atrasti tai kas sustabdo nuo lekimo ir pavirsutiniskos apzvalgos.
Ill de Re, 40 km ilgio, max 5 - min 2 km plocio sala, patekti galima tiltu, automobiliui 16,5 eur, dviraciui nemokamai. Visoje saloje galima vazineti saugiai dviraciu takais, kartais atrode jog esu Olandijoje, dviratininkai zujo visur. Saloje auginami vynuogynai, triusiai ir daug zvejojama. Zvejai siulo paragauti ne tik zuvies, bet cia ypac populiariu austriu, veziu ir kitu juros gerybiu. Kainos tik didokos, 6 austres - 7,5 eur. Austres renkamos cia pat pakranteje per atoslugi. Pirma karta per savo kelione Atlanto pakrante pamaciau atoslugi. Laiveliai uostuose tupejo ismige ar prigule dumble, kas spejo isplaukti is uosto tas spejo, o kas ne turi laukti potvynio. Visos salos nepervaziavau, tik puse, aplankiau Ste Marie, St Bois, St Martin ir La Flotte miestelius. St Martin ir La Flotte paliko didziausia ispudi, grazus senamiesciai, uostai, netoli irengti Vauban'o fortai, vienas lygtai paverstas nuteistuju kolonija, o kitas privatus. Papludimiai smeleti, tik kriaukliu dugne daug ir meduzu nemazai. Pakeliui atgal i zemyna pakranteje radau 12 a. apgriuvusi vienuolyna. Likusios aukstos, ornamentuotos sienos, dar vis tvarkomas gelynas-sodas salia, aplinkui begioja laisvi gaidziai ir kakariekuoja kas puse minutes visi, kalbasi. Reziumuojant, vertinu jog sala vienas idomesniu atradimu per visa kelione, tikrai verta aplankyti.
Is salos nukeliavau i La Rochelle. Fantastiskas miestas, grazus ir didelis senamiestis, salia parkas, didele jachtu prieplauka, vyksta nemokami dziazo koncertai. Nuo ketvirtadienio vyko kasmetinis 'rugpjucio dziazo' festivalis. Sestadieni grojo patys geriausi, buvau laimes kudikis, pataikiau tiesiai i kuliminacija. Dziazas vyko senamiestyje muziejaus kiemelyje, zmones, daugiausia vidutinio amziaus, susede kas ant suolu, kas ant pievos, kas uz tvoros idemiai klausesi. Pasiilgau gyvos muzikos, praryjau kaip saldaini, isbuvau iki 23 val. Grazus vakaras, su vynu ir dziazu.
Vakarieniavau pertraukeleje tarp dziazo, parke su vaizdu i vaiku zaidimo aikstele. Idomu buvo stebeti ant super imantriu siuolaikisku supyniu, karstykliu, vezimu dukstancius vaikus. Toks ispudis, kad jau nuo mazens vaikai pratinami prie sporto ir astriu pojuciu.
Nezinau kur uzkliusiu ryt, bet jei taip kaip siandien tai su malonumu.
2010.08.13. Triusiu saloje
Statistika
Marsrutas: La Palmyr - Ill de Rei
Atstumas: 124 km
Vaziavimo laikas: 8 val
Didz. greitis: 40 km/h
Viso nuvaziuota: 12696 km
Uzvakar buvau suplanaves po dvieju dienu isikurti nakciai Il de Rei saloje. Sunkiai, bet plana ivykdziau. Vakaroju saloje sveciuose pas triusiukus...
7val. ryto buvau zvalus, pusynas ir jura per nakti gerai isvale plaucius ir smegenis. Nepusryciaves susipakavau ir isjudejau, per pusyna pakranteje irengtu dviraciu taku. Neuzilgo privaziavau Palmyra, kurortini miesteli su daug kempingu, viesbuciu ir rezidenciju. Palmyro zoologijos parko prieigose sutikau pulka raudonuju flamingu. Buvo idomu is arti stebeti pusryciaujancius ilgakojus. NeaplankIau kitu gyvunu, iejimas i zologijos parka 15 eur. Vaziuojant toliau apvaziavau visa pusiasali. Miske pravaziavau keleta grafiti darbais papuostu nuo karo likusiu betoniniu bunkeriu. Keliauti cia patogu, daug poilsiavieciu, dviraciu takai kokybiski, o gamta grazi. Oras buvo vesokas, tad riedejau su vejeliu.
Persikelus per tilta ivaziavau i miesteli su is tolo auksciu ispudinga baznycia. Is arti ji atrode paprasciau, is dideliu blokeliu suresta, isdauzytais langais, pilka, stovejo vidury miestelio, zmoniu lankoma, bet nepriziurima. Buvo velu, papusryciavau parkelyje salia sventoves. Besedint susidariau ispudi, kad tai tustinimosi zona, bent keturi zmones atvede issikrauti savo sunelius, vyras nusilengvino ant baznycios sienos, pusryciavau, stebejau ir gailejausi, kad cia sustojau. Nepatiko si vieta, pasisemiau blogos energijos, toliau ilga kelia buvau piktas ant automobilistu ir keliu zenklintoju. Per klaida isukau i ilgesni kelia iki Rochefort'a. Kelias virto autostrada, nors nebuvo jokiu ta zyminciu zenklu, miniau tolyn ir klausiau masinu signalu, neaisku ar norint mane pasveikinti ar perspeti, kad issukciau is kelio.
Rochforte uzsukau i Lidl, mano dziaugsmas ir laime. Pigu, skanu ir daug. Apziurejau senasias miesto jurininku kareivines, jachtu prieplauka...nieko ypatingo...ir pasukau is miesto link La Rochelle. Monotoniskai numyniau iki sio miesto. Buvo per velu apziurineti, nes dar norejau pasiekti sala. Saloje, persikelus 2 km tiltu, radau puikius papludimius, issimaudziau rudame Atlanto vendenyje ir nusiprausiau po dusais saulei leidziantis.
Stovyklai vieta, slepiantis nuo vejo, radau miskelyje, teko isibrauti i laukiniu triusiu zona.
2010.08.12. Cote de Blaye vynuogynai - Atlanto pakrante
Statistika
Marsrutas: prie Bourg - La Palmyr
Atstumas: 104 km
Vaziavimo laikas: 6:40 val
Didz. greitis: 5 km/h
Viso nuvaziuota: 12572 km
Net nebeidomu kai viskas taip sklandziai ir lengvai einasi. Per visa diena tik vienas idomesnis ivykis ...parduotuveje kasininke apsiskaiciavo 2 eur, gerai, kad as mokejau skaiciuoti :).
Saule, protarpiais debesys, oras siltas, vejelis pucia is priekio, kelias tai lygus tai kalvotas, bet minti nesunku. Nuo ryto iki vakaro vaziavau tarp vynuogynu. Eile po eiles, nuo kelio vienoj puseje iki horizonto, kitoje iki upes. Tarp vynuogynu stovi vyno namai, dideli, stogai kai kur su boksteliais, tikri rumai. Vynuoges jau dideles, atrodo lyg prisirpusios, bet dar rugscios. Kaimas po kaimo, vienur labiau pasitvarke, kitur maziau. Viename kaime is keliasdesimt namu radau visa sporto kompleksa, skateparka, stadiona, krepsinio aikste, uzdara baseina...keistai visa tai atrodo kaimo aplinkoje. Vienas is didesniu aplankytu miesteliu buvo Blaye. Apsuptas vynuogynu ant Gironde upes kranto, turintis i Unesco itraukta Vauban'o gynybini forta. Fortas vienas is triju Girondes deltoje, saugantis vartus i Bordeaux. I forto vidu galima patekti nemokamai. Uzejau, apziurejau, patiko. Viduje ikurtas miesto kempingas, viesbutis, keletas kavinukiu, vyno degustavimo baras, islike nemazai autentisku namu. Po panasiu fortu matytu Portugalijoje ir Ispanijoje sis buvo maziau idomus. Vakare uzsukau i upes iskisulyje pastatyta Talmont sena zveju miesteli. Daug autentikos, senoviniu detaliu, muzieju, vietiniu rankdarbiu, apdaru parduotuveliu. Jaukus, grazus, bet nusileidzia portugaliskiems. Apie 19 val. ivaziavau i Royan - kurorta upes santakoje i vandenyna. Ilgas papludimys, daug zmoniu, grazus namai, didele jachtu prieplauka, ir rudas nuo upes vandenyno vanduo. Zmones maudosi, yra dusai, ruduma nusiprausia. Pervaziavau beveik nestabtelejes. Po Prancuzijos Cote de Azur ir vaizdu matytu Ispanijoje ir Portugalijoje, cia kurortu ir papludymiu vaizdai nublanksta.
Nepastebimai numyniau 104 km, dviraciu taku vaziuojant pusynu radau taka iki kopu prie vandens, nusekiau juo ir radau puikia vieta stovyklai. Isikuriau priesais vandenyje skalajamus betoninius bunkerius, labai panasus yra Klaipedoje.
Saulelydis, vakariene ir miegoti.
P.S. Vynuogynuose labai aiskiai iskilo praeitu metu prisiminimai is Champanes. Su malonumu prisiminiau darbo paieska, vynuogiu rinkima, prancuziska maista, Champanes vynuogynu grozi. Noriu kuo greiciau ten sugristi.
2010.08.11. Poilsio diena prie Gironde upes.
Statistika
Marsrutas: prie Bourg
Atstumas: 0 km
Vaziavimo laikas: 0 val
Didz. greitis: 0 km/h
Viso nuvaziuota: 12468 km
Ryte nuo vakarykscio 4 val pasivaiksciojimo Bordo centre skaudejo koju raumenys. Dangus pilkas, o oras siltas, turejo buti lietaus.
Stovyklai vieta buvo ideali poilsio dienai, pasilikau cia dar vienai nakciai.
Maisto gamyba, valgymas, knygos skaitymas, kalbu mokymasis.
Po pietu pradejo nestipriai lyti, trumpai.
Susiplanavau tolimesni marsruta ir grafika. Rugsejo 1 d., aplankes st. Mischel pili ir Paryziu, planuoju buti Epernay mieste.
2010.08.10. Bordeaux ir Cote de Bourg vynuogynai
Statistika
Marsrutas: Bordeaux - Bourg
Atstumas: 51 km
Vaziavimo laikas: 3 val
Didz. greitis: 41 km/h
Viso nuvaziuota: 12468 km
Ryte buvo suplanuota ekskursija po bundanti Bordo. Oras puikus, uz lango saule. 8 val pusryciai, atsisveikinimas su Joe-Fransua, o as su Dainora pestute judame link centro. Dainora lydziu i prancuzu kalbos kursus, o pats keliauju i senamiesti. Nerealus malonumas zygiuoti po miesta pesciomis, judi leciau matai daugiau. Centre radau Dechatlon filiala, nusipirkau duju baliona ir naujus sportinius patogius sortus uz 5 eur (senus ismeciau), uzejau i knygyna, cia radau kalbos mokymuisi angliska knygele uz 2 eur, muzikos butike uztrukau apziurinedamas dziazo garsenybiu originalius dvigubus-viengubus CD po 4 eur, pasirode pigu, Lietuvoje seniai nepirkau, tad net nezinau kainu. Aplankiau Saint Andres, Saint Michel baznycias, prasiejau upes pakrante, prie Birzos aikstes ilgeliau stabtelejau apziureti vandens veidrodzio. Ispudingas projektas...ant tamsiu lygiu granito plytu 20x40 m plote tolygiai ispurskia vandeni ir susiformuoja naturalus veidrodis. Kas keleta minuciu tarp granito ploksciu paleidzia vandens fontanus...didziausia atrakcija vaikams ir ne tik. Zmones per veidrodi vaiksto basi, vaikai laksto nuogi, taskosi, duksta...Pakeliui i susitikimo vieta su Dainora ilgeliau stabtelejau prie obelisko su fontanu prie pagr. turizmo info. centro. Sudetinga ir grazi fontano skulpturu kompozicija, juru arkliai drakono kojomis, is snerviu trykstantis vanduo, sustinge
Mikelandzelo stilistikos vyrai, moterys ir vaikai, vaizdas ekspresyvus, energingas, skulpturos dideles, israiskingos. Bordo senamiestis koncentruotas vienoje vietoje ir salyginai nera didelis, apejau per 3 val. Pamatyti sio miesto isskirtinuma verta, bet nepriskirciau jo prie ypac ispudingu miestu tarp mano kelioneje matytu. Pats miestas labai ekologiskas, vazineja elektriniai tramvajai, mazi elektriniai autobusiukai, yra didelis dviraciu taku tinklas, keletas zaliu dideliu parku su botanikos ir zoologijos sodais. Gyventi cia butu patogu ;). Susitikus su grupioke grizome i namus, papietavome, susikroviau daiktus ir isvaziavau. Nesinorejo likti dar vienai nakciai, nors ir turejau pasiulyma. Buvo malonu tureti interneta, elektra, didele virtuve, wc, sienu inspiruojama saugumo pojuti, bet gamtos namai sauke sugrizti.
Statistika
Marsrutas: Bourgneuf en Retz - Nantes - Lac de Vioreau
Atstumas: 104 km
Vaziavimo laikas: 5:45 val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 13059 km
Rytas ankstyvas, kelyje nuo 8 val. Sauleta, bet nesilta. Iki Nantes liko 40 km. Pakeliui pervaziuoju keleta miesteliu su ispudingom baznyciom, pasipildau vandens atsargas kemperiu nemokamoje aiksteleje. Pusiaukeleje uzsuku i SuperU, nusiperku bagete, papusryciauju poilsiavieteje prie kelio.
Nantes. Luaros upes slenyje isikures miestas, prekybos ir laivu statybos centras, meno ir istorijos zidinys. Labiausiai is aplankytu vietu isimine buvusios laivu statyklos zonoje pradetas vystyti modernus rajonas. Keliasdesimties ha plote iki 2012 m. planuojama ikurti siuolaikini, modernu, kitoki rajona "Fabrique", skirta ivairiom auganciom meno sritim reikstis. Dabar cia jau yra masinu (mechanizuotu judanciu, skraidanciu, besisukanciu objektu) muziejus (iejimas 7 eur), neiprasta vaikiska karusele, issaugoti ryskiai geltonas ("Jaunasis titanas") ir pilkas senieji laivu statyklos kranai, moderniu ziedu girlianda, nemokamas laivu statyklos muziejus. Uzsukau i laivu statyklos muzieju, buvau nustebintas kaip isradingai ir idomiai galima perteikti info apie laivu statyba...idomu ar Klaipeda toki turi. Nantes senamiestis issiskyre keliais idomesniais istoriniais paminklais, tai: kunigaikstienes Britane's pilis ir miesto katedra. Katedra didinga, atnaujinta, gal del to grazesne uz kitas matytas. Dar mieste dideli ispudi paliko Versalio parkas, senamiescio gatveles, jaukios kavinukes, kanale pluduriuojancios gyvenamos barzos (kaip Olandijoje). Praleidau mieste 4 val, tikrai buvo ka pamatyti. Turiningai praleides laika apie 17 val, pajudejau link nusiziureto ezero. Pakeliui link jo pradejo silpnai lyti, netiketai pameciau kelia, teko daryti lanka, pietavau autobusu stoteleje su arkliukais, rengiausi ir nusirengiau kelis kart drabuzius nuo lietaus (tai lydavo tai ne). Vaziuodamas per lietu, svajojau apie trobele panasia i Norvegijoje kalnuose pernai rasta. Radau ja prie Vioreau ezero, tai buvo ornitologu namelis pauksciams stebeti, pakankamai erdvus ir patogus praleisti jame nakti. Prancuziskas vynas, brie suris, bagete, pomidoras ir vaizdas i ezere vakarieniaujancius paukscius. Temo, aplinkui tvyrojo mirtina tyla, buvo keista atrasti tokia erdves ramybe. Ejau gulti ant grindu pasitieses kilimeli ir miegmaisi.
2010.08.16. Gera buti cia
Statistika
Marsrutas: Les Sables de Olonne - Bourgneuf en Retz
Atstumas: 93 km
Vaziavimo laikas: 5:15 val
Didz. greitis: 40 km/h
Viso nuvaziuota: 12954 km
Rytas siltas ir gaivus po vakarykscio lietaus. Saule budina miska, virs manes medyje paukstyte maitina vaikus, salia kazko vaidijasi kelios zuvedros, girdisi burkuojantys laukiniai balandziai. Jokio civilizacijos triuksmo, tik laukines gamtos garsai, taip gera klausytis, nesinori vaziuoti. Instinktss neleidzia tinginiauti, tad pradedu judintis. Joga, pusryciai (pusryciaujant medyje mane stebejo vovere), palapines ir daiktu delione. Atsisveikinau su nuostabiu prieglobsciu ir as vel kelyje. Pajudejau 12 val., laiko nesustabdysi, o pastaruoju metu jis tiksi labai greitai. Neuzilgo ivaziavau i miesta. Les Sables de Olonne didelis kurortas vandenyno pakranteje, panasus i kitus siame Prancuzijos regione. Ilgas smeletas papludimys, nedidelis uostas, jachtu prieplauka, dailus senamiestis, daugybe turistu, parduotuveliu, kaviniu, restoranu. Viskas panasu isskyrus viena atsitiktinai atrasta gatvele. Netoli papludimio senamiestyje yra siaura gatvelyte, kurios namu sienos papuostos fantastiskais paveikslais ir ornamentais is kriaukliu. Laivai vandenyne, neptunas, vaikas su aitvaru, katinas gelyne ir daugybe kitu meno kuriniu isradingai sudeliotu is simtu tukstanciu ivairiu kriauklyciu. Ispudingas reginys, vien tik del jo verta aplankyti si miesta.
Bezvalgant miesta, sutikau dviraciais keliaujancia seima, mama, tetis ir 8 m sunus. Tetis tempe vaikiska priekaba ir sunu joje, o mama 4 ortlieb krepsius ir spec. kartimi is galo pritvirtinta sunaus dviratuka. Tokio gero sprendimo dar neteko matyti. Vaikas per mazas, kad pajegtu minti su lyg suaugusiais, bet per didelis, kad visalaika vaziuotu vezime. Vaikas pavargo minti, keliauja vezimu, pailsejes vel mina savo dvirati. Beje jo dviratukas taip pat buvo su krepsiais :).
Is Sables isvaziavau link kito kurorto. Visa diena is vieno miestelio i kita, visi grazus, bet ilgai neapziurinejau. Tarp miesteliu pievos, ganyklos, kukuruzu, javu laukai, plotai apriboti vandens kanalais. Didziaja kelio dali buvo vaziavau dviraciu takais, pakelese maciau daugybe poilsiavieciu, kempingu, papludimiu, turistauti dviraciu cia patogu. Plente masinu daug, bet visai nera krovininiu, vaziuoti pakankamai malonu. Puse dienos miniau pries veja, nuvaziavau tik 40 km, kita puse - pute soninis, numiniau 50 km.
P.S. Gera minti, gera buti kelyje, gera taip gyventi, kiekviena diena atrasti ir pazinti. Gera matyti, uosti, girdeti, jausti, gera dainuoti, kalbeti, mastyti, gera ikvepti. Gyvenimas yra grazus.
2010.08.15. Tolyn pajuriu link Nantes
Statistika
Marsrutas: La Rochelle - Les Sables d Olonne
Atstumas: 97 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 12861 km
Po dziazo ir vyno ilgokai miegojosi. Pabudau 9 val saulei pradejus sildyti palapine. Nakti isikuriau netoli orouosto gan tvarkingos, bet apleistos sodybos kieme. Ryte buvo malonu atsikelti savo kieme :). Turejau salia pargriuvusia valti ir kaimyna triusi Slapukeviciu. Ilgai neuzsibudamas nuostabioje vietoje, isvaziavau ieskoti patogesnes vietos pusryciams. Vaziuojant pakrante daug kur galima rasti poilsiavietes su stalais ir suolais. Radau tokia uz 5 km su vaizdu i vandenyna. Oras atveso, 10 val tik +20, saulei pasislepus uz debesies, o vejui pustelejus nuo Atlanto, pasidaro zvarboka. Pusryciams atradau nauja recepta, vandenyje virti miusli su manu kruopom, skanu, koloringa ir greita. Sekmadieni daug begiojanciu, vazinejanciu dviraciais, siaip vaikstanciu. Po pusryciu leidausi takeliu visai salia auksto kranto. Kieto zvyro takelis vede per laukus, ganyklas, zveju kaimus, uostus, golfo aikstyna. Vaizdai istiesu grazus. Bevaziuojant apie 12 val prasidejo atoslugis, man matant per valanda vandenynas nuo kranto atsitrauke per 200 m, ilankoje kuria apvazinejau buvo seklu. Neregetas reiskinys. Atsiverus dugnui, pasimate daugybe zveju sustatytu gaudykliu juros vaisiams (kaip prancuzai vadina "fruits de mer") gaudyti. Pasivaiksciojau dugnu, atidziau apziurejau zveju iranga, radau austriu, juros kopustu, mokeciau juos gaminti butu galima isgyventi dar pigiau. Pafotografavau, pasigerejau vaizdu ir numiniau toliau. Pirma karta per 6000 km truko stipinas...nesunkiai pasikeiciau, kol keiciau bent du zmones siulesi padeti. Vaziuojant toliau takelis virto asfaltuotu keliu, ivaziavau i viena kaima, veliau i kita ir t.t., kol apvaziavau visa ilanka. Toliau kelias vede per ganyklas, saulegrazu ir kukuruzu laukus. Noredamas toliau nuvaziuoti, klausiau muzikos ir miniau. Vaizdai nesikeite iki pat vakaro, saulegrazos, kukuruzai, ganyklos. Saule uzgoze debesys per visa dangu, grasino lietumi. Papietavau poilsiavieteje, prie dviraciu tako, per valandziuke praleke gal 20 pagyvenusiu (50-60 m) dviratininku/iu. Talmont sur mer miestelyje gaila nespejau apziureti 11 a pilies liekanu, buvo apie 20 val. skubejau surasti vieta nakvynei. Radau ja nuostabiame parke, tarp miestu, pakranteje. Parke pusynas, zvyruoti/smeleti takeliai, pilna konkoreziu, parko pakrasty ant uoleto kranto islike keli bunkeriai. Priartejus prie vandenyno, buvo apie 21 val, raudona saule horizonte islindo is po debesu ir nubrauke asara. Vos spejus pastatyti palapine pradejo lyti. Nusiprausiau lietaus lasais, pasigaminau skania vakariene ir siai dienai ispudziu uzteks, miegoti.
2010.08.14. Ekskursija po sala ir dziazas La Rochell'yje
Statistika
Marsrutas: Ill de Re - La Rochelle
Atstumas: 68 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 34 km/h
Viso nuvaziuota: 12764 km
Idomi, turininga, lengva diena. Geras oras, idomios vietoves, grazus vaizdai ir gera muzika priverte mane skirti visa diena salos ir Rochell'io apziurai. Netiketa ir labai malonu savo kelioneje atrasti tai kas sustabdo nuo lekimo ir pavirsutiniskos apzvalgos.
Ill de Re, 40 km ilgio, max 5 - min 2 km plocio sala, patekti galima tiltu, automobiliui 16,5 eur, dviraciui nemokamai. Visoje saloje galima vazineti saugiai dviraciu takais, kartais atrode jog esu Olandijoje, dviratininkai zujo visur. Saloje auginami vynuogynai, triusiai ir daug zvejojama. Zvejai siulo paragauti ne tik zuvies, bet cia ypac populiariu austriu, veziu ir kitu juros gerybiu. Kainos tik didokos, 6 austres - 7,5 eur. Austres renkamos cia pat pakranteje per atoslugi. Pirma karta per savo kelione Atlanto pakrante pamaciau atoslugi. Laiveliai uostuose tupejo ismige ar prigule dumble, kas spejo isplaukti is uosto tas spejo, o kas ne turi laukti potvynio. Visos salos nepervaziavau, tik puse, aplankiau Ste Marie, St Bois, St Martin ir La Flotte miestelius. St Martin ir La Flotte paliko didziausia ispudi, grazus senamiesciai, uostai, netoli irengti Vauban'o fortai, vienas lygtai paverstas nuteistuju kolonija, o kitas privatus. Papludimiai smeleti, tik kriaukliu dugne daug ir meduzu nemazai. Pakeliui atgal i zemyna pakranteje radau 12 a. apgriuvusi vienuolyna. Likusios aukstos, ornamentuotos sienos, dar vis tvarkomas gelynas-sodas salia, aplinkui begioja laisvi gaidziai ir kakariekuoja kas puse minutes visi, kalbasi. Reziumuojant, vertinu jog sala vienas idomesniu atradimu per visa kelione, tikrai verta aplankyti.
Is salos nukeliavau i La Rochelle. Fantastiskas miestas, grazus ir didelis senamiestis, salia parkas, didele jachtu prieplauka, vyksta nemokami dziazo koncertai. Nuo ketvirtadienio vyko kasmetinis 'rugpjucio dziazo' festivalis. Sestadieni grojo patys geriausi, buvau laimes kudikis, pataikiau tiesiai i kuliminacija. Dziazas vyko senamiestyje muziejaus kiemelyje, zmones, daugiausia vidutinio amziaus, susede kas ant suolu, kas ant pievos, kas uz tvoros idemiai klausesi. Pasiilgau gyvos muzikos, praryjau kaip saldaini, isbuvau iki 23 val. Grazus vakaras, su vynu ir dziazu.
Vakarieniavau pertraukeleje tarp dziazo, parke su vaizdu i vaiku zaidimo aikstele. Idomu buvo stebeti ant super imantriu siuolaikisku supyniu, karstykliu, vezimu dukstancius vaikus. Toks ispudis, kad jau nuo mazens vaikai pratinami prie sporto ir astriu pojuciu.
Nezinau kur uzkliusiu ryt, bet jei taip kaip siandien tai su malonumu.
2010.08.13. Triusiu saloje
Statistika
Marsrutas: La Palmyr - Ill de Rei
Atstumas: 124 km
Vaziavimo laikas: 8 val
Didz. greitis: 40 km/h
Viso nuvaziuota: 12696 km
Uzvakar buvau suplanaves po dvieju dienu isikurti nakciai Il de Rei saloje. Sunkiai, bet plana ivykdziau. Vakaroju saloje sveciuose pas triusiukus...
7val. ryto buvau zvalus, pusynas ir jura per nakti gerai isvale plaucius ir smegenis. Nepusryciaves susipakavau ir isjudejau, per pusyna pakranteje irengtu dviraciu taku. Neuzilgo privaziavau Palmyra, kurortini miesteli su daug kempingu, viesbuciu ir rezidenciju. Palmyro zoologijos parko prieigose sutikau pulka raudonuju flamingu. Buvo idomu is arti stebeti pusryciaujancius ilgakojus. NeaplankIau kitu gyvunu, iejimas i zologijos parka 15 eur. Vaziuojant toliau apvaziavau visa pusiasali. Miske pravaziavau keleta grafiti darbais papuostu nuo karo likusiu betoniniu bunkeriu. Keliauti cia patogu, daug poilsiavieciu, dviraciu takai kokybiski, o gamta grazi. Oras buvo vesokas, tad riedejau su vejeliu.
Persikelus per tilta ivaziavau i miesteli su is tolo auksciu ispudinga baznycia. Is arti ji atrode paprasciau, is dideliu blokeliu suresta, isdauzytais langais, pilka, stovejo vidury miestelio, zmoniu lankoma, bet nepriziurima. Buvo velu, papusryciavau parkelyje salia sventoves. Besedint susidariau ispudi, kad tai tustinimosi zona, bent keturi zmones atvede issikrauti savo sunelius, vyras nusilengvino ant baznycios sienos, pusryciavau, stebejau ir gailejausi, kad cia sustojau. Nepatiko si vieta, pasisemiau blogos energijos, toliau ilga kelia buvau piktas ant automobilistu ir keliu zenklintoju. Per klaida isukau i ilgesni kelia iki Rochefort'a. Kelias virto autostrada, nors nebuvo jokiu ta zyminciu zenklu, miniau tolyn ir klausiau masinu signalu, neaisku ar norint mane pasveikinti ar perspeti, kad issukciau is kelio.
Rochforte uzsukau i Lidl, mano dziaugsmas ir laime. Pigu, skanu ir daug. Apziurejau senasias miesto jurininku kareivines, jachtu prieplauka...nieko ypatingo...ir pasukau is miesto link La Rochelle. Monotoniskai numyniau iki sio miesto. Buvo per velu apziurineti, nes dar norejau pasiekti sala. Saloje, persikelus 2 km tiltu, radau puikius papludimius, issimaudziau rudame Atlanto vendenyje ir nusiprausiau po dusais saulei leidziantis.
Stovyklai vieta, slepiantis nuo vejo, radau miskelyje, teko isibrauti i laukiniu triusiu zona.
2010.08.12. Cote de Blaye vynuogynai - Atlanto pakrante
Statistika
Marsrutas: prie Bourg - La Palmyr
Atstumas: 104 km
Vaziavimo laikas: 6:40 val
Didz. greitis: 5 km/h
Viso nuvaziuota: 12572 km
Net nebeidomu kai viskas taip sklandziai ir lengvai einasi. Per visa diena tik vienas idomesnis ivykis ...parduotuveje kasininke apsiskaiciavo 2 eur, gerai, kad as mokejau skaiciuoti :).
Saule, protarpiais debesys, oras siltas, vejelis pucia is priekio, kelias tai lygus tai kalvotas, bet minti nesunku. Nuo ryto iki vakaro vaziavau tarp vynuogynu. Eile po eiles, nuo kelio vienoj puseje iki horizonto, kitoje iki upes. Tarp vynuogynu stovi vyno namai, dideli, stogai kai kur su boksteliais, tikri rumai. Vynuoges jau dideles, atrodo lyg prisirpusios, bet dar rugscios. Kaimas po kaimo, vienur labiau pasitvarke, kitur maziau. Viename kaime is keliasdesimt namu radau visa sporto kompleksa, skateparka, stadiona, krepsinio aikste, uzdara baseina...keistai visa tai atrodo kaimo aplinkoje. Vienas is didesniu aplankytu miesteliu buvo Blaye. Apsuptas vynuogynu ant Gironde upes kranto, turintis i Unesco itraukta Vauban'o gynybini forta. Fortas vienas is triju Girondes deltoje, saugantis vartus i Bordeaux. I forto vidu galima patekti nemokamai. Uzejau, apziurejau, patiko. Viduje ikurtas miesto kempingas, viesbutis, keletas kavinukiu, vyno degustavimo baras, islike nemazai autentisku namu. Po panasiu fortu matytu Portugalijoje ir Ispanijoje sis buvo maziau idomus. Vakare uzsukau i upes iskisulyje pastatyta Talmont sena zveju miesteli. Daug autentikos, senoviniu detaliu, muzieju, vietiniu rankdarbiu, apdaru parduotuveliu. Jaukus, grazus, bet nusileidzia portugaliskiems. Apie 19 val. ivaziavau i Royan - kurorta upes santakoje i vandenyna. Ilgas papludimys, daug zmoniu, grazus namai, didele jachtu prieplauka, ir rudas nuo upes vandenyno vanduo. Zmones maudosi, yra dusai, ruduma nusiprausia. Pervaziavau beveik nestabtelejes. Po Prancuzijos Cote de Azur ir vaizdu matytu Ispanijoje ir Portugalijoje, cia kurortu ir papludymiu vaizdai nublanksta.
Nepastebimai numyniau 104 km, dviraciu taku vaziuojant pusynu radau taka iki kopu prie vandens, nusekiau juo ir radau puikia vieta stovyklai. Isikuriau priesais vandenyje skalajamus betoninius bunkerius, labai panasus yra Klaipedoje.
Saulelydis, vakariene ir miegoti.
P.S. Vynuogynuose labai aiskiai iskilo praeitu metu prisiminimai is Champanes. Su malonumu prisiminiau darbo paieska, vynuogiu rinkima, prancuziska maista, Champanes vynuogynu grozi. Noriu kuo greiciau ten sugristi.
2010.08.11. Poilsio diena prie Gironde upes.
Statistika
Marsrutas: prie Bourg
Atstumas: 0 km
Vaziavimo laikas: 0 val
Didz. greitis: 0 km/h
Viso nuvaziuota: 12468 km
Ryte nuo vakarykscio 4 val pasivaiksciojimo Bordo centre skaudejo koju raumenys. Dangus pilkas, o oras siltas, turejo buti lietaus.
Stovyklai vieta buvo ideali poilsio dienai, pasilikau cia dar vienai nakciai.
Maisto gamyba, valgymas, knygos skaitymas, kalbu mokymasis.
Po pietu pradejo nestipriai lyti, trumpai.
Susiplanavau tolimesni marsruta ir grafika. Rugsejo 1 d., aplankes st. Mischel pili ir Paryziu, planuoju buti Epernay mieste.
2010.08.10. Bordeaux ir Cote de Bourg vynuogynai
Statistika
Marsrutas: Bordeaux - Bourg
Atstumas: 51 km
Vaziavimo laikas: 3 val
Didz. greitis: 41 km/h
Viso nuvaziuota: 12468 km
Ryte buvo suplanuota ekskursija po bundanti Bordo. Oras puikus, uz lango saule. 8 val pusryciai, atsisveikinimas su Joe-Fransua, o as su Dainora pestute judame link centro. Dainora lydziu i prancuzu kalbos kursus, o pats keliauju i senamiesti. Nerealus malonumas zygiuoti po miesta pesciomis, judi leciau matai daugiau. Centre radau Dechatlon filiala, nusipirkau duju baliona ir naujus sportinius patogius sortus uz 5 eur (senus ismeciau), uzejau i knygyna, cia radau kalbos mokymuisi angliska knygele uz 2 eur, muzikos butike uztrukau apziurinedamas dziazo garsenybiu originalius dvigubus-viengubus CD po 4 eur, pasirode pigu, Lietuvoje seniai nepirkau, tad net nezinau kainu. Aplankiau Saint Andres, Saint Michel baznycias, prasiejau upes pakrante, prie Birzos aikstes ilgeliau stabtelejau apziureti vandens veidrodzio. Ispudingas projektas...ant tamsiu lygiu granito plytu 20x40 m plote tolygiai ispurskia vandeni ir susiformuoja naturalus veidrodis. Kas keleta minuciu tarp granito ploksciu paleidzia vandens fontanus...didziausia atrakcija vaikams ir ne tik. Zmones per veidrodi vaiksto basi, vaikai laksto nuogi, taskosi, duksta...Pakeliui i susitikimo vieta su Dainora ilgeliau stabtelejau prie obelisko su fontanu prie pagr. turizmo info. centro. Sudetinga ir grazi fontano skulpturu kompozicija, juru arkliai drakono kojomis, is snerviu trykstantis vanduo, sustinge
Mikelandzelo stilistikos vyrai, moterys ir vaikai, vaizdas ekspresyvus, energingas, skulpturos dideles, israiskingos. Bordo senamiestis koncentruotas vienoje vietoje ir salyginai nera didelis, apejau per 3 val. Pamatyti sio miesto isskirtinuma verta, bet nepriskirciau jo prie ypac ispudingu miestu tarp mano kelioneje matytu. Pats miestas labai ekologiskas, vazineja elektriniai tramvajai, mazi elektriniai autobusiukai, yra didelis dviraciu taku tinklas, keletas zaliu dideliu parku su botanikos ir zoologijos sodais. Gyventi cia butu patogu ;). Susitikus su grupioke grizome i namus, papietavome, susikroviau daiktus ir isvaziavau. Nesinorejo likti dar vienai nakciai, nors ir turejau pasiulyma. Buvo malonu tureti interneta, elektra, didele virtuve, wc, sienu inspiruojama saugumo pojuti, bet gamtos namai sauke sugrizti.
Monday, 9 August 2010
Viva Franzia
2010.08.09. Sveciuose pas Dainora
Statistika
Marsrutas: Biscarrosse Plage - Bordeux
Atstumas: 88 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 43 km/h
Viso nuvaziuota: 12417 km
Pusryciai kopose lyjant...su vaizdu i vandenyna. Nauja patirtis, palapine jau buvau susipakaves, o pusriti issivires, pradejo lyti, o maistas austa, persirengiau rubus i lietui atsparius ir pusryciavau lietui kapsint man i puoda. Palijo 30 min, nustojo kai baigiau valgyti :). Islindau is kopu ir pasileidau dviraciu taku toliau per pusyna. Pakeliui pervaziavau keleta poilsiavieciu su irengtais san mazgais...dusai, kriaukles, viskas nemokama, suolai stalai, grazu ziureti. Pervaziavau eile kempingu, siuo metu cia gausu poilsiautoju. Pakranteje radau kopas, panasias i Neringos, tokios pat aukstos...nelipau, neapziurinejau, judejau toliau. Tolyn takelis vede per miestelius, palei pagr kelia i Bordeux. Vaziavimas cia buvo gan monotoniskas. Stebejausi kiek daug zmoniu pirmadienio ryta judejo is Bordeux link pajurio, rugpjutis - highest vacation season. Net kainos kempinguose siomis savaitemis yra keliais eurais didesnes. Miestelis, kempingai, dviraciu taku, paprastu keliu, po truputi nusigavau iki Bordeux. Jau priemiestyje atsirado dviraciu nuomos punktai bei tvarkingi takai, aisku, kad miestas pritaikytas dviratininkams. Cia interneto kavineje gavau gera zinia is Dainoros. VGTU grupioke dar pavasari prasitare jog isvaziuoja gyventi su draugu i Bordeux, taremes ten susitikti jei atvyksiu. Susitikome 18 val. prie turizmo info centro, Dainora palaikydama man kompanija atvaziavo dviraciu. Malonu sutikti pazistama veida, kalbeti lietuviskai, prisiminti Vilniu, isgirsti pasakojimus apie gyvenima Bordeux. Prasedejome prie upes besidalindami ispudziais apie pora valandu. Paskambino Joe-Fransua, susitarem visi kartu pavakarieniauti, Dainora pakviete pasilikti pas juos nakciai. Gavau kambari su visais patogumais :)...ech tie patogumai, keturios sienos ir lubos virs galvos, dazu kvapas ir jokio vejo dvelksmo. Vakarieniavome Bordeux centre prancuziskame restoranelyje, kaip ir priklauso triju patiekalu vakariene su desertu, vynu ir snekomis apie kulturas, salis, keliones, maista ir t.t. Maloni draugija ir aplinka lengvai apsvaigino, miesto surmulys pasidare artimas ir draugiskas.
Siandien nespejau apziureti miesto, si malonuma pasilikau rytdienai.
2010.08.08. Dviraciu takais aplink ezerus
Statistika
Marsrutas: Vielle - Biscarrosse Plage
Atstumas: 103 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 51 km/h
Viso nuvaziuota: 12329 km
Ryte neskubejau, skaidrus upelis ir misko gaiva kviete dar pabuti. Isjudejau apie 11 val. Dviraciu taku toliau i siaure. Siandien marsrutas ejo per du didelius ezerus Atlanto pakranteje. Visa diena vaziavau dviraciu takais. Aplink pusynai, kempingai, misko kvapai, ramybe.
Didziausias atradimas, kad ezerai buvo gelo vandens. Viename is ju issimaudziau, pasaka koks geris. Ezeruose ir aplink juos gausu zmoniu, vieni pliazinasi kiti sportuoja, kaitais, burlentem, dviraciais, ratukinem paciuzom.
Viename miestelyje pamaciau tai ko neteko Ispanijoje - korida, t.y. koridos uzkulisius. Teko matyti toreodorus ir nusmeigta jauti, ji vargsa negyva istempe is amfiteatro arkliais, o uzkulisiuose su traktoriu i skerdykla. Net ir skerdykloje buvau, atvirai leido pamatyti kaip skerdziamas grobis. Fiesta vyko visama miestelyje. Gaila pâvelavau i begima gatvemis, Pomplonos scenarijumi, begimas nuo jauciu.
Vakare velai nusigavau iki Atlanto smeletos pakrantes negyvenamoje dalyje, buvau vienut vienutelis keliu km spinduliu, bangos garsiai musesi i kranta, dideli siksnosparniai skraide virs galvos, valgiau vakariene ir galvojau, kad tai vienas is nuostabiausiu vakaru kelioneje.
Nuo Biatriz iki Bordeux labai grazu, visiems kas planuojate keliones i ta puse rekomenduoju pasivazineti dviraciais sioje pakranteje.
Iskilo klausimas: ka reiskia NAMAI lietuviui ir prancuzui? Bevaziuodamas filosofavau ar gali buti, kad zmogui namai tai jo nuosavybe, o gal visas pasaulis...
2010.08.07. Pakrante i siaure
Statistika
Marsrutas: St Jean de Luz - Vielle
Atstumas: 91 km
Vaziavimo laikas: 5:45 val
Didz. greitis: 51 km/h
Viso nuvaziuota: 12226 km
Ankstyvas rytas, pusryciai vaiku zaidimo aiksteleje. 5 val. miego, nepaisant to nuotaika gera. Tik po pietu pasijaute energijos stoka del miego kokybes.
Diena +30, saule, siluma. 10 val. pusrytines maudynes Atlante, vienas papludimyje, antri pusryciai, banglentininku rojus. Visoje pakranteje daugybe banglenciu nuomos punktu. Smeleti grazus papludimiai.
Paskutines kalvos iki Biarritz.
Prancuziska miestu idile. Prabanga, dydis, tvarka, aristokratiskumas.
Dviraciu takais kurortu pakrante. Lyguma per pusynus.
Nakvyne prie skaidriosios upeles pusyne.
Statistika
Marsrutas: Biscarrosse Plage - Bordeux
Atstumas: 88 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 43 km/h
Viso nuvaziuota: 12417 km
Pusryciai kopose lyjant...su vaizdu i vandenyna. Nauja patirtis, palapine jau buvau susipakaves, o pusriti issivires, pradejo lyti, o maistas austa, persirengiau rubus i lietui atsparius ir pusryciavau lietui kapsint man i puoda. Palijo 30 min, nustojo kai baigiau valgyti :). Islindau is kopu ir pasileidau dviraciu taku toliau per pusyna. Pakeliui pervaziavau keleta poilsiavieciu su irengtais san mazgais...dusai, kriaukles, viskas nemokama, suolai stalai, grazu ziureti. Pervaziavau eile kempingu, siuo metu cia gausu poilsiautoju. Pakranteje radau kopas, panasias i Neringos, tokios pat aukstos...nelipau, neapziurinejau, judejau toliau. Tolyn takelis vede per miestelius, palei pagr kelia i Bordeux. Vaziavimas cia buvo gan monotoniskas. Stebejausi kiek daug zmoniu pirmadienio ryta judejo is Bordeux link pajurio, rugpjutis - highest vacation season. Net kainos kempinguose siomis savaitemis yra keliais eurais didesnes. Miestelis, kempingai, dviraciu taku, paprastu keliu, po truputi nusigavau iki Bordeux. Jau priemiestyje atsirado dviraciu nuomos punktai bei tvarkingi takai, aisku, kad miestas pritaikytas dviratininkams. Cia interneto kavineje gavau gera zinia is Dainoros. VGTU grupioke dar pavasari prasitare jog isvaziuoja gyventi su draugu i Bordeux, taremes ten susitikti jei atvyksiu. Susitikome 18 val. prie turizmo info centro, Dainora palaikydama man kompanija atvaziavo dviraciu. Malonu sutikti pazistama veida, kalbeti lietuviskai, prisiminti Vilniu, isgirsti pasakojimus apie gyvenima Bordeux. Prasedejome prie upes besidalindami ispudziais apie pora valandu. Paskambino Joe-Fransua, susitarem visi kartu pavakarieniauti, Dainora pakviete pasilikti pas juos nakciai. Gavau kambari su visais patogumais :)...ech tie patogumai, keturios sienos ir lubos virs galvos, dazu kvapas ir jokio vejo dvelksmo. Vakarieniavome Bordeux centre prancuziskame restoranelyje, kaip ir priklauso triju patiekalu vakariene su desertu, vynu ir snekomis apie kulturas, salis, keliones, maista ir t.t. Maloni draugija ir aplinka lengvai apsvaigino, miesto surmulys pasidare artimas ir draugiskas.
Siandien nespejau apziureti miesto, si malonuma pasilikau rytdienai.
2010.08.08. Dviraciu takais aplink ezerus
Statistika
Marsrutas: Vielle - Biscarrosse Plage
Atstumas: 103 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 51 km/h
Viso nuvaziuota: 12329 km
Ryte neskubejau, skaidrus upelis ir misko gaiva kviete dar pabuti. Isjudejau apie 11 val. Dviraciu taku toliau i siaure. Siandien marsrutas ejo per du didelius ezerus Atlanto pakranteje. Visa diena vaziavau dviraciu takais. Aplink pusynai, kempingai, misko kvapai, ramybe.
Didziausias atradimas, kad ezerai buvo gelo vandens. Viename is ju issimaudziau, pasaka koks geris. Ezeruose ir aplink juos gausu zmoniu, vieni pliazinasi kiti sportuoja, kaitais, burlentem, dviraciais, ratukinem paciuzom.
Viename miestelyje pamaciau tai ko neteko Ispanijoje - korida, t.y. koridos uzkulisius. Teko matyti toreodorus ir nusmeigta jauti, ji vargsa negyva istempe is amfiteatro arkliais, o uzkulisiuose su traktoriu i skerdykla. Net ir skerdykloje buvau, atvirai leido pamatyti kaip skerdziamas grobis. Fiesta vyko visama miestelyje. Gaila pâvelavau i begima gatvemis, Pomplonos scenarijumi, begimas nuo jauciu.
Vakare velai nusigavau iki Atlanto smeletos pakrantes negyvenamoje dalyje, buvau vienut vienutelis keliu km spinduliu, bangos garsiai musesi i kranta, dideli siksnosparniai skraide virs galvos, valgiau vakariene ir galvojau, kad tai vienas is nuostabiausiu vakaru kelioneje.
Nuo Biatriz iki Bordeux labai grazu, visiems kas planuojate keliones i ta puse rekomenduoju pasivazineti dviraciais sioje pakranteje.
Iskilo klausimas: ka reiskia NAMAI lietuviui ir prancuzui? Bevaziuodamas filosofavau ar gali buti, kad zmogui namai tai jo nuosavybe, o gal visas pasaulis...
2010.08.07. Pakrante i siaure
Statistika
Marsrutas: St Jean de Luz - Vielle
Atstumas: 91 km
Vaziavimo laikas: 5:45 val
Didz. greitis: 51 km/h
Viso nuvaziuota: 12226 km
Ankstyvas rytas, pusryciai vaiku zaidimo aiksteleje. 5 val. miego, nepaisant to nuotaika gera. Tik po pietu pasijaute energijos stoka del miego kokybes.
Diena +30, saule, siluma. 10 val. pusrytines maudynes Atlante, vienas papludimyje, antri pusryciai, banglentininku rojus. Visoje pakranteje daugybe banglenciu nuomos punktu. Smeleti grazus papludimiai.
Paskutines kalvos iki Biarritz.
Prancuziska miestu idile. Prabanga, dydis, tvarka, aristokratiskumas.
Dviraciu takais kurortu pakrante. Lyguma per pusynus.
Nakvyne prie skaidriosios upeles pusyne.
Friday, 6 August 2010
Costa Verde, Bilbao, San Sebastian...paskutiniai km Ispanijoje
2010.08.06. Ispanija-Prancuzija
Statistika
Marsrutas: Pievoje su vaizdu i vandenyna - St Jean de Luz
Atstumas: 120 km
Vaziavimo laikas: 7:05 val
Didz. greitis: 55 km/h
Viso nuvaziuota: 12135 km
Rasau is San Sebastian, pabrango internetas, 2eur/val. Miestas labai grazus, silta, +27, iki miesto vaziavau visalaika pakrante, keliu panasiu i kelia Prancuzijos rivieroje, uoleto slaito atbraila. Vandenynas jau kuri diena ramus, vejas nedidelis, vaziuoti vienas malonumas. Jegu uztenka, energijos ir ikvepimo taip pat.
Panasu, kad pusiasali apvaziuoti baigiau, uztruko du menesius, ispudziu daug, reikia pailseti ir tada blaiviai ivertinti ka nuveikiau sia vasara :).
Vaziuoju istyrineti Prancuzijos Atlanto pakrantes.
Ryte saule, stilius, kalniukai pakrasciu.
Keletas kurortiniu miesteliu ilankelese. Zvejai, uostai.
San Sebastian. Grazus miestas.
12 km iki sienos. Du zenklai iki Franzia po 1 km, o ivaziavus nebuvo jokiu zymiu kad jau Franzijoje.
Pasiekiau St Jean de Luz. Nemazas kurortas.
Nakvyne be palapines vaiku zaidimo aiksteleje, miesto poilsio ir sporto zonoje.
2010.08.05. Pievoje su vaizdu i vandenyna
Statistika
Marsrutas: Miono - Pievoje su vaizdu i vandenyna
Atstumas: 104 km
Vaziavimo laikas: 6:30 val
Didz. greitis: 60 km/h
Viso nuvaziuota: 12015 km
Pusryciai Bilbao-Bilbo. Miestas didelio ispudzio nepaliko.
Pakely nutruko grandines sujungejo sienele. Pakeiciau is senos grandines, gerai kad neismeciau.
Per kalnus vaziavau iki vandenyno. Kelias sudetingas, bet grozis fantastiskas.
Stovykla pakranteje ant kalno pievoje. Vakare kaip karalius mln zvaigzduciu viesbutyje. Ziurejau i vandenyna, skriejancius debesis ir megavausi gamtos garsais. Tai tikriausia buvo pats ramiausias vakaras kelioneje.
2010.08.04. Vargas - Miono
Statistika
Marsrutas: Vargas - Miono
Atstumas: 89 km
Vaziavimo laikas: 5:20 val
Didz. greitis: 60 km/h
Viso nuvaziuota: 11911 km
Ryte iki Bilbao buvo like 108 km. Nenorejau skubeti i dydmiesti, todel letai megaudamasis pakrantes vaizdais nuvaziavau iki Miono ir cia apsistojau. Miono nedidelis miestelis su vaizdingu papludimiu tarp Bilbao ir Castro Urdiales. Nusileidus i sleni tarp kalnu pirmiausia patenki i miesteli, tada pasuki palei upeli link vandenyno ir medziais apaugusiu keliuku vaziuoji kilometra. Cia pamatai smeleta papludimi apsupta kalnu. Dar truputi auksciau pavaziavus randi rekonstruota senaji kalnakasiu keliuka, su tuneliais, mediniais laipteliais dar auksciau, poilsio vietomis, paaiskinamaisiais stendais. Viskas irengta ant uoleto kranto. Atsisedi ant suoliuko ir medituoji giliai zvelgdamas i horizonta. Patogiai pavakarieniavau, isgeriau vyno, stebejau raudonus saulelydzio fragmentus atsispindincius ant slaito netolimame krante. Sios vietoves simbolis - senas surudijes, virs vandens pakibes, tiltas, juo tiekdavo iskasenas i laivus. Vieta ispudinga groziu, zmones megsta cia lankytis.
Castro Urdiales 4 km pries Mino. Vienas is graziausiu matytu pakrantes miestu. Miestas iskiles ant uolu, grazioje ilankoje, ant jos krasto senamiescio dailus nameliai, uz ju kalnai. Auksciausi je vietoje gotikine Santa Marijos katedra, salia nedidele pilaite su svyturiu, molas, jachtu prieplauka su daugybe laiveliu. Yra net keli papludimiai, visur dusai. Miestas nedidelis ir labai jaukus. Papietavau sededamas ant molo priesais visa senamiesti. Po kojomis plaukiojo kelios desimtys kilograminiu zuvu.
Loredo - dar vienas ispudingas kurortinis miestas su ilgiausiu papludimiu siaurineje pakranteje. Apsuptas kalnu, isikures plyneje, upes deltoje, susijunges su kitu miesteliu atrodo kaip dydmiestis. Nuo auksto kalno, uzvaziavus keliu, panorama i upes delta kaip ant delno.
Arenillas - laukinis papludimys tarp kalnu, plati smelio juosta riboja vandeni nuo pievu, salia i Atlanta iteka upe, vandenu santaka atrodo fantastiskai.
Diena buvo siltoka, +25 ir daugiau. Teko nemazai kilti ir leistis, siandien daugiausia vaziavau per kalnus. Jie cia nepaprasto grozio, aplamai si atkarpa pati graziausia siaurineje pakranteje, neskaitant Picos de Europa kelio.
Pakely sutikau daug piligrimu, vel visi tik i viena puse, dar nesutikau nei vieno keliaujancio i rytus.
2010.08.03. Costa Verde
Statistika
Marsrutas: Panes - Vargas
Atstumas: 123 km
Vaziavimo laikas: 6:45 val
Didz. greitis: 58 km/h
Viso nuvaziuota: 11822 km
Po gero poilsio akivaizdziai padidejo nuvaziuotas atstumas, jei nebutu suteme buciau galejes dar tiek pat numinti. Vis delto nuovargis daro savo.
Siandien ivaziavau i Contabrijos regiona, 4-ta ir paskutini Ispanijoje. Azurija ir Contabrija siaureje, Catalonija ir Andaluzija pietuose. Siaureje zalia ir gaivu, pietuose isdziuve ir tvanku. Contabrija turi puikia pakrante ir salia aukstus kalnus, derinys fantastiskas, i viena puse paziurejus matai vandenyna, i kita - Cordiljeru kalnyna. Aplinkui kalvos, kalniukai, miskai, pievos, karvutes, aveles, arkliukai, neikiri saule, debesys, pakelese poilsiavietes, vienas kitas grazesnis miestelis...San Vincent saloje, ilankoje, ivaziuoti gali tik tiltais. Santander - dydmiestis, uostamiestis, turintis puiku papludimi, daugybe gyventoju, centre pasijutau lyg buciau Tokijuje. I Santanderi atvaziavau labai velai, tad geriau apziureti nespejau. Maciau, kad istoriniai pastatai uzgozti siuolaikiniu daugiauksciu, atrodo jog atskiro senamiescio rajono kaipo ir neturi. Modernus ir judrus miestas. Beje, buvo gan idomus atvejis. Ispanijoje Lidl konkuruoja su Dia%, abu marketai zemu kainu lyderiai. Uzsukau i Dia uzsipirkti maisto, prisirinkau prekiu uz 11 eur. Zinodamas, kad gali buti euru suma, kuria galima susimoketi Visa kortele, isdeliojes prekes kasoje klausiu ' ar galima atsiskaityti Visa?', pardaveja nuzvelgia prekiu juosta ir patvirtina, jog 'Taip, galima'. Suskaiciavus 11 eur, pardaveja pranesa, kad Visa galima atsiskaityti tik kai perki uz 20eur. Grynais neturejau, bankomato salia nebuvo...sakau daugiau pirkti negaliu, nes netilps ant dviracio. Pardaveja guztelejo peciais, isbere prekes is maiso ir pradejo minusuoti is kasos. Sugaisau pusvalandi del kvailos Dia politikos. Nuvaziavau i salia buvusi Lidl ir uzpirkau pas juos uz 15 eur, sumokedamas Visa, cia irgi buvo 10 eur apribojimas.
Ir dar apie kainu skirtuma. Campingaz 240 gr. duju balionas Carefour kainavo 6,5 eur, o Dechatlon'e - 3,9 eur. Prancuzijoje 450 gr kainuoja - 6,5 eur. 450 gr uztenka dviem savaitem verdant vandeni du kart per diena, 240 gr - savaitei.
Vazuodamas i Santanderi ir is jo padariau 30 km lanka, tikedamasis mieste pabuti ir pamatyti daugiau. Su nuotykiais parduotuvese uztrukau ir gavosi taip, kad cia tik pavakarieniavau ir gretai pralekiau idomesnes vietas. Po litro pieno su sokoladiniu kremu ir balta duona gavau tiek energijos, lyg buciau isgeres litra redbull. Numiniau 40 km per dvi valandas. Ilgai teko ieskoti stovyklai vietos. Radau salia upes prie pat kelio. Vel klausysiuos pravaziuojanciu masinu triuksmo. Buvo grazus saulelydis, bet is mano duobes nesimate viso grozio. Prisiminiau pernai metu kelione, jos metu matytus saulelydzius ir praleistas tylias naktis, palyginau su siu metu patirimu ir darau isvada, kad Skandinavijoje keliauti maloniau, jei nori pabegti nuo civilizacijos. Isivaizduoju jog keliaujant i rytus sito malonumo galima patirti dar daugiau.
Dar 200 km ir busiu apvaziaves Iberijos arba Pirenu pusiasali. Nesitiki, kad taip lengvai ta galima padaryti. Viena vasara visas pusiasalis, patirimas visam gyvenimui.
P.S. kartais apima noras tureti savo medine sodybele ant kalno, kieme soda, savo vysniu, slyvu, braskiu, obuoliu, guleti nupjautoje pievoje, supamam kresle sedint skaityti knygas, terasoje lauke lyjant groti gitara, rytais gerti sviezias skanias sultis, vakarais stebeti saulelydzius, valgyti didelius blynus su zemuogiu uogiene ir niekur nevaziuoti, neminti, nelekti, buti savo zemeje, savo susikurtame rojuje.
2010.08.02. Laisvadienis
Statistika
Marsrutas: Prie upes netoli Panes
Atstumas: 0 km
Vaziavimo laikas: 0 val
Didz. greitis: 0 km/h
Viso nuvaziuota: 11699 km
Mano darbas ne toks ir lengvas, per tris savaites ilsiuosi tik viena diena.
Visa tobula diena praleidau salia upes, kalnuose.
Puiki vieta ir oras poilsiui. Vieta uzdara nuo zmoniu, o oras puse dienos miglotas, puse sauletas.
Visa diena skaiciau Jack London angliska istorija apie suni Buck'a. Stebejausi kaip jautriai, aiskiai ir detaliai galima perteikti suns isgyvenimus. Visa diena su sunu kinkiniais keliavau po Aliaskos miskus, dalyvavau sunu kovose, stebejau zmoniu elgesi suns akimis. Primena 'Brisiaus gala' ir 'Zuvedra Livingstona', jautri knygele.
Palapineje pragulejau gera pusdieni. Skaiciuojant praeita ir ateinancia nakti, per 34 val busiu isgulejes 29 val :).
Visa diena maistas ir poilsis. Visa diena klausiau upes ciurlenimo ir pauksciu garsu muzikos. Diena praleke nepastebimai greitai.
Ryt laukia kelione i Santander'i.
2010.08.01. Picos de Europa
Statistika
Marsrutas: Nava - Panes
Atstumas: 100 km
Vaziavimo laikas: 5:20 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 11699 km
Prasidejo rugpjutis...paskutinis vasaros menuo. Rugseji ir spali bus labai grazu kalnuose, Ispanijos pietuose bus vesiau, o Portugalijoje dar bus galima ciuozti nuo bangu. Vasara galima prasiilginti, o ruduo irgi gali buti grazus.
Siandien antra diena kelioneje kai panaudojau drabuzius nuo lietaus. Du menesius pragyvenau vilkedamas sortus ir maikute. Po pietu, ivaziavus i Picos de Europa kalnu zona, pataikiau i debesis, is ju pradejo purksti kaip duse. Kai silta ir drabuziai geri vaziuoti per lietu vienas malonumas, o kai aplink pasakiska kalnu gamta, kelias nulinkes zemyn ir esi isgeres siek tiek Mahou alaus, kelione darosi tiesiog beprotiskai fantastiskai maloni.
'Picos de Europa' kalnu regionas, kuriame yra keletas virs 2500 m aukscio virsuniu. Gaila buvo apsiniauke, debesys neleido ju pamatyti. Pakilus i auksciausia taska, atsivere didziuju kalnu panorama. Platus, zali, kai kur uoleti ir labai status slaitai, smailos ir bukos, viena kita dengiancios virsuneles. AS114 kelias veda palei Cares upe itekancia i vandenyna, tad is auksciasio tasko (gal 300 m virs juros lygio) visalaika leidiesi (gal 50 km). Pakilimas buvo tik kokiu 5 km, gan lekstas, prasidejo nuo La Estrada kaimelio. Visas kelias nuo pat Nava man labai patiko, visa diena vos spejau gaudyti vaizdus. Ryte leidausi palei upe Pilona iki Arriondas miesto, nuo cia truputi pakildamas vaziavau palei upe nezinomu pavadinimu iki Cangas de Onis, nuo cia keleta kilometru palei upe Covadonga, dar veliau iki perejos palei Guena, visa diena vaziavau salia upes. Vakare besimaudant Cares upeleje per 4 m nuo manes praplauke 6 lasisos. Vanduo skaidrus kaip kristolas. Zvejams cia tikras rojus, jiems specialiai padaryti tiltai, takai palei uoletus krantus, sustatyti zenklai nu reipiantys i zvejybos taskus. Pakeliui i Panes pervaziavau daug miesteliu ir kaimeliu, visi su kalnu atmosfera, ramesni ir grazesni. Maziau turistu, maziau triuksmo, daugiau geliu, daugiau vandens, gaivaus
gryno oro. Labai rekomenduoju visiems pervaziuoti si kelia dviraciu, masina vaziuojant tiek daug nepamatysi.
Vakaras private zonoje pieveleje salia upes. Namu salia nebuvo, tad leidau sau pasinaudoti kazkieno busimo sodo erdve. Rasant siuos zodzius, lietaus lasai tyska i palapines tenta, naktis nusimato dregna.
2010.07.31. The call of the wild
Statistika
Marsrutas: Pinera - Nava
Atstumas: 92 km
Vaziavimo laikas: 5:50 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 11599 km
Nuvaziavus 5000 km pirma karta praduriau padanga. Avile mieste pasigavau nemaza stikla, gavosi didele skyle, bet per pusvalandi susitvarkiau. Del to velavo pusryciai ir likau be pietu.
Vakar velai vakare, jau miegojau, ispanai pradejo saliutuoti, 20 min, po viena garsini kas puse minutes. Visa nakti pro sali leke masinos, zodziu nelabai gerai issimiegojau. Bendras pastebejimas, jog sioje kelioneje daug tenka stovyklauti salia kelio. Kadangi vaziuoju pagrindiniais keliais, jais diena ir nakti rieda daug automobiliu. Nepagrindiniai eina per kalnus, o as visai nelinkes juose kasdien prakaituoti. Daug zmoniu, didelis judejimas.
8 val pajudejau. Sestadieni taip anksti daug kas dar miegojo, net kelias buvo apytustis. Pusryciams gavau ilga nusileidima i upes sleni, ilga pakilima ir ispudinga panorama i ilankoje isikurusi miesta pakranteje. Ramiai nuvaziavau iki Aviles. Cia praduriau padanga, apziurejau senamiesti ir parke su juru liutais papusryciavau. Senamiestis gan idomus, nedidelis ir spalvingas. Is Aviles patraukiau i Ovideo. Sumaisiau zenklus ir atsiradau ne toje miesto puseje, teko pasivazineti kalnuotais kaimo keliukais. Ispanas bande padeti rasti teisinga kelia, aiskino ispaniskai, nieko nesupratau. Buvau Las Vegas mieste, kuris neturi nei vieno kazino.Toks istikruju yra Ispanijoje, priemestis prie Aviles. Cia netycia uzsukau i sestadienini 'bazar', radau nenauju knygu prekystali, paprasiau paieskoti man angliskos knygeles. Ieskojo dviese, ilgai, sako neturim, na galvoju vaziuosiu, bet moteriske staiga istraukia is po knygu kruvos Jack London "The call of the wild". Likimo ironija :). Sumokejau 1 eur ir patenkintas nuvaziavau i AS17 kelia, link Ovideo. Oras visa diena +24, dangus pilkas, debesys vel zemai bet nelyja. Pervaziavau 250 m aukscio pereja ir gan greitai pasiekiau Ovideo. Nesitikejau rasti toki jauku senamiesti. Katedra panasi i Barselonos familia sagrada, begale jaukiu kavinukiu, baru, skvereliu, aiksciu, gerai issaugoti senieji pastatai, parkas, vertas demesio lankymui miestas. Cia turejau uzduoti susirasti interneto kavine. Pervaziavau visa miesta ir nei vienos neraddau, klausiau turizmo informacijoje, nurode gatve kurioje turejo buti, bet ir ten neradau. Isvaziuojant is miesto netycia uzmaciau cyber phone budeles kazkokioje parduotuveje, sustojau, paklausiau, pasirodo turi ir interneta, 1eur/1val :). Sugaisau valandele cia. Jau kelinta diena nebesugebu numinti daugiau kaip 100 km, ar tai kalnai trukdo, ar nuovargis, ar zinojimas, kad nera kur skubeti. Uzmiestyje siaip ne taip, per valanda uztrukusiu paiesku, radau neaptverta pieva toliau nuo namu. Apylinkes apie N634 kelia labai apgyvendintos. Pavakarieniavau atsisedes pievoje ir prisirinkau erkiu. Gerai, kad pamaciau, teko ilgokai nusirinkineti. Vakare dulksna pradejo drekinti zeme, prisiminiau karscius pietuose ir apsidziaugiau turedamas cia toki malonuma.
Ruosiuos miegoti, o ispanai toliau saudo garsinius fejeverkus ir garsiai linksminasi netolies, jie nerealus.
Statistika
Marsrutas: Pievoje su vaizdu i vandenyna - St Jean de Luz
Atstumas: 120 km
Vaziavimo laikas: 7:05 val
Didz. greitis: 55 km/h
Viso nuvaziuota: 12135 km
Rasau is San Sebastian, pabrango internetas, 2eur/val. Miestas labai grazus, silta, +27, iki miesto vaziavau visalaika pakrante, keliu panasiu i kelia Prancuzijos rivieroje, uoleto slaito atbraila. Vandenynas jau kuri diena ramus, vejas nedidelis, vaziuoti vienas malonumas. Jegu uztenka, energijos ir ikvepimo taip pat.
Panasu, kad pusiasali apvaziuoti baigiau, uztruko du menesius, ispudziu daug, reikia pailseti ir tada blaiviai ivertinti ka nuveikiau sia vasara :).
Vaziuoju istyrineti Prancuzijos Atlanto pakrantes.
Ryte saule, stilius, kalniukai pakrasciu.
Keletas kurortiniu miesteliu ilankelese. Zvejai, uostai.
San Sebastian. Grazus miestas.
12 km iki sienos. Du zenklai iki Franzia po 1 km, o ivaziavus nebuvo jokiu zymiu kad jau Franzijoje.
Pasiekiau St Jean de Luz. Nemazas kurortas.
Nakvyne be palapines vaiku zaidimo aiksteleje, miesto poilsio ir sporto zonoje.
2010.08.05. Pievoje su vaizdu i vandenyna
Statistika
Marsrutas: Miono - Pievoje su vaizdu i vandenyna
Atstumas: 104 km
Vaziavimo laikas: 6:30 val
Didz. greitis: 60 km/h
Viso nuvaziuota: 12015 km
Pusryciai Bilbao-Bilbo. Miestas didelio ispudzio nepaliko.
Pakely nutruko grandines sujungejo sienele. Pakeiciau is senos grandines, gerai kad neismeciau.
Per kalnus vaziavau iki vandenyno. Kelias sudetingas, bet grozis fantastiskas.
Stovykla pakranteje ant kalno pievoje. Vakare kaip karalius mln zvaigzduciu viesbutyje. Ziurejau i vandenyna, skriejancius debesis ir megavausi gamtos garsais. Tai tikriausia buvo pats ramiausias vakaras kelioneje.
2010.08.04. Vargas - Miono
Statistika
Marsrutas: Vargas - Miono
Atstumas: 89 km
Vaziavimo laikas: 5:20 val
Didz. greitis: 60 km/h
Viso nuvaziuota: 11911 km
Ryte iki Bilbao buvo like 108 km. Nenorejau skubeti i dydmiesti, todel letai megaudamasis pakrantes vaizdais nuvaziavau iki Miono ir cia apsistojau. Miono nedidelis miestelis su vaizdingu papludimiu tarp Bilbao ir Castro Urdiales. Nusileidus i sleni tarp kalnu pirmiausia patenki i miesteli, tada pasuki palei upeli link vandenyno ir medziais apaugusiu keliuku vaziuoji kilometra. Cia pamatai smeleta papludimi apsupta kalnu. Dar truputi auksciau pavaziavus randi rekonstruota senaji kalnakasiu keliuka, su tuneliais, mediniais laipteliais dar auksciau, poilsio vietomis, paaiskinamaisiais stendais. Viskas irengta ant uoleto kranto. Atsisedi ant suoliuko ir medituoji giliai zvelgdamas i horizonta. Patogiai pavakarieniavau, isgeriau vyno, stebejau raudonus saulelydzio fragmentus atsispindincius ant slaito netolimame krante. Sios vietoves simbolis - senas surudijes, virs vandens pakibes, tiltas, juo tiekdavo iskasenas i laivus. Vieta ispudinga groziu, zmones megsta cia lankytis.
Castro Urdiales 4 km pries Mino. Vienas is graziausiu matytu pakrantes miestu. Miestas iskiles ant uolu, grazioje ilankoje, ant jos krasto senamiescio dailus nameliai, uz ju kalnai. Auksciausi je vietoje gotikine Santa Marijos katedra, salia nedidele pilaite su svyturiu, molas, jachtu prieplauka su daugybe laiveliu. Yra net keli papludimiai, visur dusai. Miestas nedidelis ir labai jaukus. Papietavau sededamas ant molo priesais visa senamiesti. Po kojomis plaukiojo kelios desimtys kilograminiu zuvu.
Loredo - dar vienas ispudingas kurortinis miestas su ilgiausiu papludimiu siaurineje pakranteje. Apsuptas kalnu, isikures plyneje, upes deltoje, susijunges su kitu miesteliu atrodo kaip dydmiestis. Nuo auksto kalno, uzvaziavus keliu, panorama i upes delta kaip ant delno.
Arenillas - laukinis papludimys tarp kalnu, plati smelio juosta riboja vandeni nuo pievu, salia i Atlanta iteka upe, vandenu santaka atrodo fantastiskai.
Diena buvo siltoka, +25 ir daugiau. Teko nemazai kilti ir leistis, siandien daugiausia vaziavau per kalnus. Jie cia nepaprasto grozio, aplamai si atkarpa pati graziausia siaurineje pakranteje, neskaitant Picos de Europa kelio.
Pakely sutikau daug piligrimu, vel visi tik i viena puse, dar nesutikau nei vieno keliaujancio i rytus.
2010.08.03. Costa Verde
Statistika
Marsrutas: Panes - Vargas
Atstumas: 123 km
Vaziavimo laikas: 6:45 val
Didz. greitis: 58 km/h
Viso nuvaziuota: 11822 km
Po gero poilsio akivaizdziai padidejo nuvaziuotas atstumas, jei nebutu suteme buciau galejes dar tiek pat numinti. Vis delto nuovargis daro savo.
Siandien ivaziavau i Contabrijos regiona, 4-ta ir paskutini Ispanijoje. Azurija ir Contabrija siaureje, Catalonija ir Andaluzija pietuose. Siaureje zalia ir gaivu, pietuose isdziuve ir tvanku. Contabrija turi puikia pakrante ir salia aukstus kalnus, derinys fantastiskas, i viena puse paziurejus matai vandenyna, i kita - Cordiljeru kalnyna. Aplinkui kalvos, kalniukai, miskai, pievos, karvutes, aveles, arkliukai, neikiri saule, debesys, pakelese poilsiavietes, vienas kitas grazesnis miestelis...San Vincent saloje, ilankoje, ivaziuoti gali tik tiltais. Santander - dydmiestis, uostamiestis, turintis puiku papludimi, daugybe gyventoju, centre pasijutau lyg buciau Tokijuje. I Santanderi atvaziavau labai velai, tad geriau apziureti nespejau. Maciau, kad istoriniai pastatai uzgozti siuolaikiniu daugiauksciu, atrodo jog atskiro senamiescio rajono kaipo ir neturi. Modernus ir judrus miestas. Beje, buvo gan idomus atvejis. Ispanijoje Lidl konkuruoja su Dia%, abu marketai zemu kainu lyderiai. Uzsukau i Dia uzsipirkti maisto, prisirinkau prekiu uz 11 eur. Zinodamas, kad gali buti euru suma, kuria galima susimoketi Visa kortele, isdeliojes prekes kasoje klausiu ' ar galima atsiskaityti Visa?', pardaveja nuzvelgia prekiu juosta ir patvirtina, jog 'Taip, galima'. Suskaiciavus 11 eur, pardaveja pranesa, kad Visa galima atsiskaityti tik kai perki uz 20eur. Grynais neturejau, bankomato salia nebuvo...sakau daugiau pirkti negaliu, nes netilps ant dviracio. Pardaveja guztelejo peciais, isbere prekes is maiso ir pradejo minusuoti is kasos. Sugaisau pusvalandi del kvailos Dia politikos. Nuvaziavau i salia buvusi Lidl ir uzpirkau pas juos uz 15 eur, sumokedamas Visa, cia irgi buvo 10 eur apribojimas.
Ir dar apie kainu skirtuma. Campingaz 240 gr. duju balionas Carefour kainavo 6,5 eur, o Dechatlon'e - 3,9 eur. Prancuzijoje 450 gr kainuoja - 6,5 eur. 450 gr uztenka dviem savaitem verdant vandeni du kart per diena, 240 gr - savaitei.
Vazuodamas i Santanderi ir is jo padariau 30 km lanka, tikedamasis mieste pabuti ir pamatyti daugiau. Su nuotykiais parduotuvese uztrukau ir gavosi taip, kad cia tik pavakarieniavau ir gretai pralekiau idomesnes vietas. Po litro pieno su sokoladiniu kremu ir balta duona gavau tiek energijos, lyg buciau isgeres litra redbull. Numiniau 40 km per dvi valandas. Ilgai teko ieskoti stovyklai vietos. Radau salia upes prie pat kelio. Vel klausysiuos pravaziuojanciu masinu triuksmo. Buvo grazus saulelydis, bet is mano duobes nesimate viso grozio. Prisiminiau pernai metu kelione, jos metu matytus saulelydzius ir praleistas tylias naktis, palyginau su siu metu patirimu ir darau isvada, kad Skandinavijoje keliauti maloniau, jei nori pabegti nuo civilizacijos. Isivaizduoju jog keliaujant i rytus sito malonumo galima patirti dar daugiau.
Dar 200 km ir busiu apvaziaves Iberijos arba Pirenu pusiasali. Nesitiki, kad taip lengvai ta galima padaryti. Viena vasara visas pusiasalis, patirimas visam gyvenimui.
P.S. kartais apima noras tureti savo medine sodybele ant kalno, kieme soda, savo vysniu, slyvu, braskiu, obuoliu, guleti nupjautoje pievoje, supamam kresle sedint skaityti knygas, terasoje lauke lyjant groti gitara, rytais gerti sviezias skanias sultis, vakarais stebeti saulelydzius, valgyti didelius blynus su zemuogiu uogiene ir niekur nevaziuoti, neminti, nelekti, buti savo zemeje, savo susikurtame rojuje.
2010.08.02. Laisvadienis
Statistika
Marsrutas: Prie upes netoli Panes
Atstumas: 0 km
Vaziavimo laikas: 0 val
Didz. greitis: 0 km/h
Viso nuvaziuota: 11699 km
Mano darbas ne toks ir lengvas, per tris savaites ilsiuosi tik viena diena.
Visa tobula diena praleidau salia upes, kalnuose.
Puiki vieta ir oras poilsiui. Vieta uzdara nuo zmoniu, o oras puse dienos miglotas, puse sauletas.
Visa diena skaiciau Jack London angliska istorija apie suni Buck'a. Stebejausi kaip jautriai, aiskiai ir detaliai galima perteikti suns isgyvenimus. Visa diena su sunu kinkiniais keliavau po Aliaskos miskus, dalyvavau sunu kovose, stebejau zmoniu elgesi suns akimis. Primena 'Brisiaus gala' ir 'Zuvedra Livingstona', jautri knygele.
Palapineje pragulejau gera pusdieni. Skaiciuojant praeita ir ateinancia nakti, per 34 val busiu isgulejes 29 val :).
Visa diena maistas ir poilsis. Visa diena klausiau upes ciurlenimo ir pauksciu garsu muzikos. Diena praleke nepastebimai greitai.
Ryt laukia kelione i Santander'i.
2010.08.01. Picos de Europa
Statistika
Marsrutas: Nava - Panes
Atstumas: 100 km
Vaziavimo laikas: 5:20 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 11699 km
Prasidejo rugpjutis...paskutinis vasaros menuo. Rugseji ir spali bus labai grazu kalnuose, Ispanijos pietuose bus vesiau, o Portugalijoje dar bus galima ciuozti nuo bangu. Vasara galima prasiilginti, o ruduo irgi gali buti grazus.
Siandien antra diena kelioneje kai panaudojau drabuzius nuo lietaus. Du menesius pragyvenau vilkedamas sortus ir maikute. Po pietu, ivaziavus i Picos de Europa kalnu zona, pataikiau i debesis, is ju pradejo purksti kaip duse. Kai silta ir drabuziai geri vaziuoti per lietu vienas malonumas, o kai aplink pasakiska kalnu gamta, kelias nulinkes zemyn ir esi isgeres siek tiek Mahou alaus, kelione darosi tiesiog beprotiskai fantastiskai maloni.
'Picos de Europa' kalnu regionas, kuriame yra keletas virs 2500 m aukscio virsuniu. Gaila buvo apsiniauke, debesys neleido ju pamatyti. Pakilus i auksciausia taska, atsivere didziuju kalnu panorama. Platus, zali, kai kur uoleti ir labai status slaitai, smailos ir bukos, viena kita dengiancios virsuneles. AS114 kelias veda palei Cares upe itekancia i vandenyna, tad is auksciasio tasko (gal 300 m virs juros lygio) visalaika leidiesi (gal 50 km). Pakilimas buvo tik kokiu 5 km, gan lekstas, prasidejo nuo La Estrada kaimelio. Visas kelias nuo pat Nava man labai patiko, visa diena vos spejau gaudyti vaizdus. Ryte leidausi palei upe Pilona iki Arriondas miesto, nuo cia truputi pakildamas vaziavau palei upe nezinomu pavadinimu iki Cangas de Onis, nuo cia keleta kilometru palei upe Covadonga, dar veliau iki perejos palei Guena, visa diena vaziavau salia upes. Vakare besimaudant Cares upeleje per 4 m nuo manes praplauke 6 lasisos. Vanduo skaidrus kaip kristolas. Zvejams cia tikras rojus, jiems specialiai padaryti tiltai, takai palei uoletus krantus, sustatyti zenklai nu reipiantys i zvejybos taskus. Pakeliui i Panes pervaziavau daug miesteliu ir kaimeliu, visi su kalnu atmosfera, ramesni ir grazesni. Maziau turistu, maziau triuksmo, daugiau geliu, daugiau vandens, gaivaus
gryno oro. Labai rekomenduoju visiems pervaziuoti si kelia dviraciu, masina vaziuojant tiek daug nepamatysi.
Vakaras private zonoje pieveleje salia upes. Namu salia nebuvo, tad leidau sau pasinaudoti kazkieno busimo sodo erdve. Rasant siuos zodzius, lietaus lasai tyska i palapines tenta, naktis nusimato dregna.
2010.07.31. The call of the wild
Statistika
Marsrutas: Pinera - Nava
Atstumas: 92 km
Vaziavimo laikas: 5:50 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 11599 km
Nuvaziavus 5000 km pirma karta praduriau padanga. Avile mieste pasigavau nemaza stikla, gavosi didele skyle, bet per pusvalandi susitvarkiau. Del to velavo pusryciai ir likau be pietu.
Vakar velai vakare, jau miegojau, ispanai pradejo saliutuoti, 20 min, po viena garsini kas puse minutes. Visa nakti pro sali leke masinos, zodziu nelabai gerai issimiegojau. Bendras pastebejimas, jog sioje kelioneje daug tenka stovyklauti salia kelio. Kadangi vaziuoju pagrindiniais keliais, jais diena ir nakti rieda daug automobiliu. Nepagrindiniai eina per kalnus, o as visai nelinkes juose kasdien prakaituoti. Daug zmoniu, didelis judejimas.
8 val pajudejau. Sestadieni taip anksti daug kas dar miegojo, net kelias buvo apytustis. Pusryciams gavau ilga nusileidima i upes sleni, ilga pakilima ir ispudinga panorama i ilankoje isikurusi miesta pakranteje. Ramiai nuvaziavau iki Aviles. Cia praduriau padanga, apziurejau senamiesti ir parke su juru liutais papusryciavau. Senamiestis gan idomus, nedidelis ir spalvingas. Is Aviles patraukiau i Ovideo. Sumaisiau zenklus ir atsiradau ne toje miesto puseje, teko pasivazineti kalnuotais kaimo keliukais. Ispanas bande padeti rasti teisinga kelia, aiskino ispaniskai, nieko nesupratau. Buvau Las Vegas mieste, kuris neturi nei vieno kazino.Toks istikruju yra Ispanijoje, priemestis prie Aviles. Cia netycia uzsukau i sestadienini 'bazar', radau nenauju knygu prekystali, paprasiau paieskoti man angliskos knygeles. Ieskojo dviese, ilgai, sako neturim, na galvoju vaziuosiu, bet moteriske staiga istraukia is po knygu kruvos Jack London "The call of the wild". Likimo ironija :). Sumokejau 1 eur ir patenkintas nuvaziavau i AS17 kelia, link Ovideo. Oras visa diena +24, dangus pilkas, debesys vel zemai bet nelyja. Pervaziavau 250 m aukscio pereja ir gan greitai pasiekiau Ovideo. Nesitikejau rasti toki jauku senamiesti. Katedra panasi i Barselonos familia sagrada, begale jaukiu kavinukiu, baru, skvereliu, aiksciu, gerai issaugoti senieji pastatai, parkas, vertas demesio lankymui miestas. Cia turejau uzduoti susirasti interneto kavine. Pervaziavau visa miesta ir nei vienos neraddau, klausiau turizmo informacijoje, nurode gatve kurioje turejo buti, bet ir ten neradau. Isvaziuojant is miesto netycia uzmaciau cyber phone budeles kazkokioje parduotuveje, sustojau, paklausiau, pasirodo turi ir interneta, 1eur/1val :). Sugaisau valandele cia. Jau kelinta diena nebesugebu numinti daugiau kaip 100 km, ar tai kalnai trukdo, ar nuovargis, ar zinojimas, kad nera kur skubeti. Uzmiestyje siaip ne taip, per valanda uztrukusiu paiesku, radau neaptverta pieva toliau nuo namu. Apylinkes apie N634 kelia labai apgyvendintos. Pavakarieniavau atsisedes pievoje ir prisirinkau erkiu. Gerai, kad pamaciau, teko ilgokai nusirinkineti. Vakare dulksna pradejo drekinti zeme, prisiminiau karscius pietuose ir apsidziaugiau turedamas cia toki malonuma.
Ruosiuos miegoti, o ispanai toliau saudo garsinius fejeverkus ir garsiai linksminasi netolies, jie nerealus.
Subscribe to:
Posts (Atom)
