Viska prisiminus 2013

Šįmet per 95 dienas įveiktas 8074 km maršrutas per 12 Europos šalių. Per tris mėnesius ištyrinėjau Baltarusijos Bialovežo girią, pervažiavau Karpatų kalnus Ukrainoje ir Rumunijoje, aplankiau Moldavijos ir Padniestrės sostines, pasiekiau Juodąją jūrą, Odesos miestą, paatostogavau Rumunijos ir Bulgarijos vasaros kurortuose, pasikaitinau po Turkijos saule, aplankiau Stambulą, apsukau ratą aplinkui Graikijos kontinentinę dalį, pasiekiau Atėnus, pamačiau augančią Albaniją, kalnuotą Juodkalnijos pakrantę ir nuostabujį Kotor fjordą, trumpam užsukau į Kroatiją ir visą mėnesį keliavau po Italiją.
Kelionę pradėjau su kompaniją, Eugenijus lydėjo nuo Vilniaus, Laurynas su Dariumi nuo Ukrainos. Keturiese keliavome iki Lvovo, čia teko atsisveikinti su Eugenijum ir Darium, toliau tęsėme žygį dviese iki Salonikų Graikijoje. 1.5 mėn. vėl keliavau vienas.
Daugelis įsivaizduoja, kad keliaujant per rytų/pietų Europą, tokiose šalyse kaip Ukraina, Rumunija, Turkija, Albanija yra nesaugu. Gal mums pasisekė, gal buvome atsargesni, nors ir turėjome kontaktų su įtartinais vietiniais, neturėjome jokių konfliktų, netapome vagių aukomis, parsivežiau į namus viską ką išsivežiau ir dar daugiau. Žmonės sutikti Baltarusijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Turkijoje, Graikijoje, Albanijoje, Italijoje buvo smalsūs, draugiški ir svetingi. Ko tikrai nesitikėjau iš šios Europos dalies tai - sudetingo kelio ir sauso klimato. Nesutvarkyti keliai, nesibaigiantys kalnai, nepakeliamas karštis išsekino juodai. Ukrainos, Rumunijos ir Moldovos kelių būklė tragiška, Turkijos, Graikijos, Albanijos, Juodkalnijos ir Kroatijos keliai žiauriai kalnuoti, Italijoje buvo patogiausia, bet ir čia savo noru įlisdavau į kalnus. Labiausiai iš visų šalių patiko Graikija, čia jaučiausi ramus, civilizuotas nuostabus kraštas.

Dviračio eksploatacija šįmet atsėjo nebrangiai. Kelionės metu šešis kart teko lopyti pradurtą padangą, du kartus keičiau nutrukusi stipiną, vieną kartą keičiau galines stabdžių kaladėles, pakeičiau grandinę ir priekinio permetėjo trosą. Dar kartą žemai lenkiuos Schwalbe Marathon Plus padangos gamintojams, per visą jos eksploatacijos laiką t.y. 10000 km pradūriau tik pora kartų. Džiaugiausi Mavic A319 ratlankiais, jie puikiai atlaikė Ukrainos bekelę. Ortlieb krepšiai ir naujasis neperšlampantis maišas palapinei atliko savo funkciją nepriekaištingai, geresnio krepšių komplekto nė neįsivaizduoju. Trekas - mano žirgas, mano draugas, bendrakeleivis, dar labiau išryškino savo charakterį, pvz.: norėdamas nugriūti pailsėti, važiuoti kai aš to dar nenoriu ar pasukti į šoną kai man to nereikia.
Šįmet kelionės išlaidos neviršijo 4500 Lt/95d. Transportas (keltas iš Kroatijos ir skrydis į LT) kainavo 692 Lt, šiltam dusui ir nakvynei išleidau – 212 lt (8 naktys kempinguose/hosteliuose), dviračio detalės – 225 lt, bankomatų paslauga - 100 lt, bilietai į muziejus - 100 lt, smulkmenos - 171 lt, visa kita 3000 lt išleista maistui. Dienos išlaidos (be transporto) gavosi apie 11 eur, šį kartą nesinorėjo taupyti :).

Aplink Europą apvažiuoti užtrukau 365 dienas (1 metus), viso numyniau 24294 km, aplankiau 28 Europos šalis (iš 49-ių). Dydysis projektas užbaigtas, svajonė įgyvendinta. Trys sezonai, trys istorijos. Pirmasis kupinas ieškojimų, atradimų, sutapimų ir netikėtumų, daug naujų pažinčių ir laimės dienų. Antrasis prabangus įspūdžiais iš geriausių Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno kurortų, pilnas linksmų patirčių. Trečiasis pergalingai sunkiausias, daug įtampos, prakaito, praradimų, sugįžimų į ten iš kur pradėjau.

Ačiū visiems keliavusiems kartu. Ačiū visiems padėjusiems keliauti patogiau. Ačiū už palaikymą.

Visas nuotraukas iš šios ir kitų mano kelionių galima pamatyti cia:

Dviračiu per Europą. 2013
Dviračiu per Europą. 2010
Dviračiu per Europą. 2009

Elektronine knygos versija, kurioje aprasyti 2009-2010 metu kelioniu ispudziai, galima rasti cia: https://drive.google.com/file/d/0B1QykulMfe-EMGlUYkZZbS1rQ1E/view?usp=sharing

Paskutine Odisejos savaite

2013.11.07 Keliones pabaiga
Statistika
Marsrutas: Bellagio - Bergamo oro uostas - Vilnius
Vaziuota: 4:30 val
Atstumas: 73 km
Didz. greitis: 38 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 8074 km

Rytas kaip rytas, nejauciau jog tai paskutinis, gal nelabai suvokiau, kad tai pabaiga. Dar viena grazi diena mano gyvenime. Pabudau 6 ryto, buvo tamsu, miegoti nebesinori, lauke +8, palapineje +10, iskisus galva uz keliu simtu metru teliuskavo ezeras, o is abieju pusiu supo kalnai, danguje vis dar gerai matesi zvaigzdes. Per pusvalandi susiruosiau i kelione, tiek pat laiko reikejo saulei apsviesti dangu. Keista, siandien minti nebuvo salta, gal visas puodas spageti suvalgytas vakare padejo generuoti siluma. Kelias pakranteje kitapus kalnu mano dziaugsmui buvo lygus ir vede salia vandens. Vanduo skaidrus kaip kristolas, gelas kaip saltinio vanduo :-), butu buve silciau buciau isokes maudytis, dabar jau per salta. Pakeliui iki Lecce, ezero gale stebejau sauleteki, nepaprastai grazu, spinduliai daze kalnus sviesiomis rudeniskomis spalvomis, galejau grozetis tuo visa valanda. Priesais Lecce teko pralisti du tunelius viena virs 2 km kitas kiek trumpesnis. I Lecce neuzsukau, nujudejau tiesiai prie kito ezeriuko, ten radau dviraciu taka ir poilsio aiksteles. Laiko iki skrydzio turejau, naudodamasis proga ilgai pusryciavau, skaitinejau, stebejau aplinka, dziovinausi slapia palapine. Atsibodus sedeti vienoje vietoje, pagrindiniu keliu nujudejau link Bergamo. Ten, parkelyje parepetavau 6 krepsiu sudejimo i du procedura, po kruopstaus apmastymo :-) viskas tilpo kuo puikiausiai, gariuninis dydkrepsis uz 1,5 eur pasiteisino. Papietaves ir pasisukiojes po Bergama nesunkiai atsiduriau oro uoste. Lektuvas turejo pakilt 20:10, as oro uosta pasiekiau 16:30. Negaisdamas laiko, siek tiek atsiputes, pradejau komplektuoti daiktus. Pirmiausia sukomplektavau dydkrepsi, i ji tilpo du mazi Ortlieb krepsiai, vienas didelis ir palapine su kilimeliu...tiesa, buvo problemele, bekemsant truko kinietisko krepsio krastine, "skotch" tipo izoliacine juosta isgelbejo reikala. I likusi dideli Ortlieb krepsi ikimsau mazaji kabinama ant vairo, dar ir salmas tilpo. Kinietiskas svere 21 kg, jis keliavo kaip registruotas bagazas uz 70lt. Didysis Ortlieb atitiko nemokamo saloninio krepsio reikalavimus. Dvirati pagal reikalavimus reikia vezti nuimtais ratais, pedalais, persuktu vairu, nuleistomis padangomis ir supakuota i nailonini spec. maisa arba kartonine deze. Nei dezes nei spec. maiso neturejau, veziotis maisa 3 men nera praktiska, o deze reikia rasti ir dar kazkokiu budu atsivezti iki oro uosto, tokie reikalavimai yra nesamone, jei esi kurybingas ir techniskas galima issisukti paprasciau. Isrinkau dvirati, skrupulingai, nuemiau bagazines, ratus, galini permeteja, vaira, sedyne ir viena pedala, viska techniskai sudejau ant remo taip kad gautusi daliu sumustinis, viska apjuosus dviem ekspanderiais, galejau pakelti transformeri viena ranka nieko neisbarstant. Taip isrinkta dvirati susukau i plevele, viena slapiomis naktimis naudojau po palapine, kita ant palapines (pirkta LT), dar viena dideli politelenini maisa radau pakelej pries savaite, o astriems kampams uzdengti panaudojau rasta juosta su oro pagalvelemis. Pleveles sluoksniu buvo gal ir per daug, bet apvyniojus kelis kart, dviratis buvo panasus i dideli minksta "ciumodana". Sutvirtinimui viska apjuosiau "scotch" tipo juosta ir virvute, is jos dar ir rankena surisau. Prie Chek-in'o del ipakavimo WizzAir nieko nesake, dviraciui skrydis kainavo 140 lt, man 200lt. 2000 km virs debesu, ir 23:40 as buvau Vilniuje. Bagazas atvyko nepriekaistingas, viskas buvo savo vietoje. Oro uoste pasitiko brolis ir tevai. Vilniuje tamsu, oras +4, panasu i paskutinius vakarus Italijoje. Gera sugrizti turint tolimesni veiksmu plana gimusi keliones metu, gera zinoti kad iveikiau ispudinga marsruta, gera tureti daug ispudziu, nauju pazinciu, geresni isivaizdavima kokiame kontinente as gyvenu, kas mano kaimynai, kas as esu.

2013.11.06 Komo ezero pakrante
Statistika
Marsrutas: Milano - Bellagio
Vaziuota: 5 val
Atstumas: 81 km
Didz. greitis: 47 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 8001 km

Vakar vakare, pries susitinkant su "hosteriais", pasivazinejau po Milana. Vakarinis miestas paliko labai gera ispudi. Duomo katedra - viena graziausiu Europoje, priliginciau Barselonos, Paryziaus ar Santiago di Compostelos katedroms. Mados namu gatves ir parduotuviu pasazas paskendes prasmatnume atspindi Milana kaip Pasaulio drabuziu ir aksesuaru mados meka. Pesciuju alejos pilnos zmoniu, gatvese didziausias srautas automobiliu ir motoroleriu, tiek gatvese tiek pesciuju alejose daugybe dviratininku, jiems cia beveik visame mieste nutiesti specialus takai. Mieste netruksta parku, vieni atviri visiems kiti tik vietiniams. Kaip visoje Italijoje taip ir cia priemestyje klesti prostitucija, "grazuoles" klientu laukia sededamos gatveje. Milano centra apziurejau per valanda, butu buve idomu pasizvalgyti giliau, bet tai palikau kitam kartui, visai noreciau cia sugrizti. Su Dereku ir Sandy prakalbejome iki velyvo vakaro, daugiausia pasakojo Derekas apie savo zygi dviraciu per Amerika. Pernai plentiniu dviraciu ir vienu nedideliu krepsiu ant bagazines Derekas startavo rytineje pakranteje ir iveikes ~5000km finisavo prie vakarines, visa tai padare per 27 dienas. Buvo idomu suzinoti kaip maitinosi ir kur nakvodavo, pasakojo, kad maisto racionas buvo gan turtingas nes vartodavo tiek salta tiek silta maista, kuri pasigamindavo pas zmones priemusius ji nakvynei. Nakvynei vietos ieskodavo Sandy, namuose turedama priejima prie interneto ir zinodama kur Derekas bus po dienos ar dvieju, susisiekdavo su warmshowers nariais ar per kitus kanalus surasdavo keliautojui "hosterius". Idomu, kad jau antra karta girdziu ta pacia taktika ir abu kartus tai pasakojo amerikieciai. Amerikieciu pora buvo labai svetinga ir rupestinga, pavaisino vakariene, uzleido visa kambari, paklojo didele silta lova, leido naudotis internetu, issiaiskinau kad keliautojus hostina gan daznai, nes jiems patinka tureti sveciu. Siltai ir maloniai praleides nakti sveciuose, ryte atsisveikinau ir pasukau Komo ezero link. Susidariau plana siandien pasiekti Komo ir Bellagio miestus, kazkur prie ezero pernakvoti, o ryt ivekti paskutinius 70 km iki oro uosto. Is Milano isvazinejau gan ilgai, vis delto Milanas tikrai didelis miestas, uz jo miestelis prie miestelio, teritorija apgyvendinta labai tankiai (Lombardijoje gyvena apie 10 mln. zmoniu). Pakeliui sutikau daug sportuojanciu dviratininku, dauguma sveikinasi. Minti iki Komo buvo lengva, nes kelias lygus, vejo nera, o oras susilo net iki +21. Po 40 km pasiekus Komo miesta, padariau jo zvalgyba ir papietavau. Miestas tarp kalnu ant ezero kranto, turintis labai jauku nedideli senamiesti ir balta katedra panasia i Milano. Paezereje rudeninis vejas plese nuo medziu lapus, siause tamsu ezero vandeni, saule po pietu atveso, gerai jautesi rudens pozymiai. Apie 15 val pradejau minti keliu palei ezera. Is draugu, keliavusiu cia dviraciais, pasakojimu buvau susidares ispudi jog kelias palei ezera bus lygus, lengvas ir apturesiu malonu pasivazinejima. Pradejus minti jau nuo Komo miesto teko pakilti kelis simtus metru, veliau seke visa eile tipisku italisku pakilimu ir nusileidimu, kelias didziaja dali ejo keliasdesimt metru virs ezero ir gyvenvieciu. Kirtau keleta tuneliu, bet nepaguode, taip norejosi lengvos popietes, o gavosi prakaituota ir nervuota, visas dvi valandas besitesiantys pakilimai ir nusileidimai uzkniso juodai. Ezeras tikrai ispudingas, issisakojes i tris sakas, sakos plotis apie 2 km, istriges tarp kalnu, tolumoje matese baltos snieguotos virsunes. Gyvenvietes nedideles, pagrinde privatus namai, vienas kitas viesbutis, pakranteje jachtu ir valciu prieplaukeles, zmoniu siuo sezono laiku beveik nera. Kitame krante buvo matyti didesnes gyvenvietes, spalvingi namai ir lygesnis kelias. Miniau iki sutemu, pasiekiau ezero saku susikirtime ikurta Bellagio, is cia plaukia keltai i kita kranta. Is zemai apziurejes miesteli, (didzioji dalis ant kalvos, o i ja minti patingejau) netoliese radau lygia pieva, kaip paskutinei nakvynei gan prasta, bet geriau tokia nei kalno slaitas ar asfaltas (kelyje nuo Komo per 30 km nemaciau nei vienos tinkamos vietos palapinei). Saulei nusileidus oras vel stipriai atveso...paskutine naktis saldytuve :-).

2013.11.05 Misija ivykdyta !
Statistika
Marsrutas: Vespolate - Milano
Vaziuota: 5:10 al
Atstumas: 79 km
Didz. greitis: 36 km/h

Kaip visada, idomiausia tikslo siekti, ji pasiekus buni tiek saves atidaves, kad dziaugsmui nebelieka jegu. Arba buni taip susigyvenes su neisvengiamybe jog tai turi ivykti, kad tiksla pasiekus rezultatas atrodo toks kasdieniskas. Siandien ryte, 7:45, pasiekes Novara miesta, apjungiau Odisejos marsrutus. Europa apvaziuota !!! Jaunystes svajone igyvendinta! Tokio As koks buvau sioje odisejoje legenda uzbaigta. Apima keistas jausmas, pergales ir liudesio, liudna nes kelione baigiasi, dziaugiuos nes iveikiau neitiketina issuki. Ryte pamaciau kalnus baltais slaitais, bundancios saules apsviesti atrode lyg mirazas. Pries savaite dar megavausi vasaros nuotaikomis, dvi paskutines dienos viska apverte aukstyn kojomis. Atrodo jog pervaziavau i kita zeme, kitokie zmones, kitokia aplinka, oras. Taip salta kaip siandien dar nebuvo, 6 ryto + 8, 9 val + 13, diena max susilo iki +17, gera izanga pries sugriztant i namus. Milana pasiekiau 17 val, iki jo 50 km miniau 7 val, labai neskubejau. Jauciuos pavarges, saltis siurbia energija, rytais ypac. Apsistojau pas Dereka ir Sandy, jaunus amerikiecius apsigyvenusius Italijoje.

2013.11.04 Kitoje klimato zonoje
Statistika
Marsrutas: Arquata Scrivia - Vespolate
Vaziuota: 4:30 val
Atstumas: 86 km
Didz. greitis: 32 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 7841 km

Nezinau kodel, bet vesoje ir dregmeje gerai miegasi, rytais is miegmaisio nesinori listi. Jau kelinta nakti is eiles sapnuoju filmus, prisiminimai is vaikystes jaunystes. Ryte kazkodel sugalvojau pasitikrinti kelintadienis siandien. Buvau maloniai nustebintas suzinojes jog pirmadienis. Susimasciau, jei vakar buvo sestadienis tai nejaugi sekmadieni pramiegojau...tikrai buvau isitikines kad siandien bus sekmadienis, dar is vakaro galvojau kur reiks isigyti maisto, nes mazesniuose miesteliuose net sestadieni niekas nedirba :-) (nes buvo sekmadienis). Lapkricio 1 nedarbo diena viska man sumaise. Praradau viena diena ir viena diena prisiartinau keliones finisa. Is kart parasiau "hosteriui" i Milana jog atminsiu antradieni, jis nepriestaravo. Kol budinausi pradejo lyti, pralaukiau valandele kol baigs, issiviriau arbatos. Susipakavau slapia palapine, nuo sakos nuemiau antra diena niekaip neisdziustancius isskalbtus rubus, slapiais batais, apsirenges silciausius rubus isriedejau i kelia. Temperatura +12, apsiniauke, rukas, dregna, prosvaisciu nesimato. Oras per pietus susilo iki +15, debesys neissisklaide, rukas tvyrojo visa diena, retkarciais pakrapnodavo, viena nykiausiu dienu sioje kelioneje. Kelias ryte nusileido nuo kalnu i lyguma ir vede per ja iki pat vakaro. Riedant lyguma prisiminiau keliones pradzia, Baltarusijos kelius, negalvojau, kad pasiilgsiu lygumu. Po Ukrainos ir Rumunijos Karpatu, Bulgarijos pakrantes ir Turkijos varginanciu kalvu, Graikijos Olimpo kalno ir Jonijos pakrantes, Albanijos serpantinu zudiku, Juodkalnijos ir Kroatijos kalneliu, Italijos Apeninu, pervaziavus daugiau kaip 5000 km kalvotu keliu, lygumos pasidaro tokios grazios, tokios mielos, kad net blogu oru minant jauti malonuma. Siandien prisiminiau 2009 metu kelione per Norvegija liepos men., kai oras buvo panasus ir dar blogesnis visas dvi savaites, buvau pavarges nuo kalnu ir salcio, bet uzsibresta marsruta iveikiau, ir dabar galiu pasakyti, kad tai buvo idomiausias visos odisejos etapas. Pasiekus Tortonos miesta, nusukau Novaros link. Novaroje buvau pries 3 metus pradejes 2010 m zygi is Malpenzos oro uosto, siame mieste sujungsiu antrojo etapo pradzios marsruta su treciojo pabaigos, tokiu budu marsrutas aplink Europa bus vientisas, nuo Vilniaus per Skandinavija, Beneliukso salis, aplink Prancuzija, Iberijos pusiasali, Italija, Balkanu pusiasali, palei Juodosios juros pakrante, kertant Ukraina, Rumunija, Baltarusija iki Vilniaus. Siandien apjungimo padaryti nespejau, buvo like 15km, sutemo, nebuvo prasmes skubeti, ryt visa diena. Per kelione ismokau tiksliai nuspeti per kiek laiko sutems, kada reikia stoti jei noriu speti pastatyti palapine su sviesa, siandien sustojau 17:15, visiskai sutemo 17:30. Sustojau nukultame lauke, salia upelio ir kelio. Sutemus, ramiai sedint jauciau lauko siluma, kazkoki jaukuma, siaudai skleide silta energija, vaizdas aplinkui buvo toks mielas, kilo mintys apie daznesnes tokias meditacijas, isvaziuoti i pieva nakti toliau nuo surmulio, isiklausyti i tyla. Vakare vel pradejo linoti, palapine dregna, vesu, bet ne salta. Siandien is Lombardijos ivaziavau i Pjemonto regiona, viso Italijoje aplankiau 8:a. silciausia ir graziausia Apulija, Neapolis, Amalfis ir labiausiai apgyvendinta pakrante - Kampanijoje, laukiniai papludimiai - Toskanoje, Lazio - ten kur Roma, Bazilikatoje - slenkancios kalvos ir kalnai, Ligurijoje - Genova ir turtingi miesteliai kalnuotoje pakranteje, Lombardija - Milanas ezerai, upes ir kalnai, Pjemontas - kalnai pakranteje ir ryziu laukai lygumose. Siandien susimasciau apie norus, kodel ju tiek daug, bet tiek ne daug ju realizuojasi. Sioje odisejoje ismokau tiketi savo noru issipildymo realumu, tereikia laiko ir pastangu, jie pildosi.

2013.11.03 Atsisveikinimas su jura.
Statistika
Marsrutas: Genova - Arquata Scrivia
Vaziuota: 4:15 val
Atstumas: 65 km
Didz. greitis: 47 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 7755 km

Jura ryte selo, bangos pernakt paaugo iki 3 metru. Palapines bangos nepasieke, bet atstumas iki vandens sumazejo iki 7 metru. Fotografuojant grozi, balti purslai vis artejo, praejimas iki isejimo is papludimio kartais iki pat krantines budavo uzliejamas. Atsekiau jog didziausiu bangu serijos ateina tam tikru daznumu, nutaikes ramesni momenta smukau per neuzlieta siaura juostele ir sausas pakilau prie isejimo. Is cia dar gera pusvalandi negalejau atsigrozeti gamtos stichija, jura parode save tokia kokios per sia kelione dar nemaciau. Bangos pakildavo iki 3 metru ir visa galia dar siek tiek paaugusios smogdavo i kranta maisydamos viska ka rasdavo pakeliui. Bestebint jura, keleta baltu liezuviu priliete batus, vienas netikeciausias suslapino kiaurai, toks ispudis kad trauktu mane uz kojos kad dar pabuciau :-). Siandien paskutine diena prie juros, visa kelione ji lydejo mane, dovanodavo grazius saulelydzius, nuostabias vietas nakvynei, gaivindavo karstomis dienomis, jura jausdavau lyg gyvasti su kuria gali pabendrauti, ji snabzdedavo, svilpaudavo, kartais girdedavau balsus. Maciau ja svaria ir purvina, pilna zuvu ir siuksliu, per kelione buvau prie 8 skirtingu, visos panasios, visos gyvos, musu gyvybes saltinis. Palikus papludimi pastebejau jog nuleista galine padanga. Pagalvojau nejaugi nepraduriamoji Schwalbe Marathon Plus pavede antra karta, isardzius paaiskejo jog neatlaike kameros guma prie ventilio, plyso vienas sonas. Per lietu susimontavau nauja kamera ir i ekskursija po miesta. Genova tai miestas kuriame gatveje salia motoroleriu stovi valtys. Genova tai Neapolis ir Taranto sudejus. Reljefas panasus i Neapolio tik cia dar aukstesni kalnai. Uostas toks pat didelis kaip Taranto, tik cia dar didesnis laivu judejimas. Senamiestyje pervaziavau brangiausiu pastatu gatves Garibaldi ir XX September , islandziojau siauras tarp aukstu pastatu isiterpusias, nezinia kur vedancias gatveles, primine Paryziu, apvaziavau miestieciu pamegta atnaujinta senojo uosto krantine, apziurejau K.Kolumbo laiku medini laiva, siuolaikines super jachtas, buvo didelis noras aplankyti daugybe muzieju, bet pasilikau kitam kartui, i Genova butinai reiks sugrizti. Bevazinejant gatvemis islindo saule, oras susilo, nusimate grazus vakaras. Tik siandien persukau laikrodi viena valanda atgal, pastebejau jog mieste visi laikrodziai veluoja, nezinau kada tai reikejo padaryti, sutaupiau valanda, gaila tik kad saule leisi dar anksciau. Is Genovos isvaziavau apie 14 val, siek tiek pasiblaskes pasirinkau S35 kelia i Milana, nusimate ilgas kelias per kalnus. 15 km ikalne palei upe, kantriai ir letai, kilometras po kilometro, miestelis po miestelio, apie 16 val pasiekiau pereja. Nuo perejos kelias pradejo leistis palei kita upe, iki sustojimo leidausi 20 km. Kelias kalnuose labai vaizdingas, upe, miesteliai, miskai, viskas kaip ant delno matosi, o dar saule graziai apsviete, grozis kolosaliskas. Lapkricio men pradzioje kalnuose vakare +15, prisiminus Prancuzijos Alpes Spalio viduryje rytais salna, o prie Chamoni net krito sniegas, aukstis ir atstumas nuo juros i siaure keicia klimata. Pakeliui besileidziant sutikau triju dviratininku keliautoju kompanija, prasilenkeme nesustoje, jauni bahurai pasveikino mane sauksmais, buvo rimtai ekipiruoti. Vingiuotas kelias zemyn ejo palei gelezinkeli ir autostrada, tarpais vaizdai primine Prancuzijoje matytus. Nakvynei sustojau priziurimoje pievoje siek tiek auksciau kelio ir gelezinkelio. Vakariene tamsoje, dregna ir salta, nebeliko to komforto kuri turejau pries savaite prie juros.

P.S. Siandien per Warmshowers.org radau pas ka apsistoti Milane, ten zadu buti po poros dienu, pirmadieni.

2013.11.02 Pakilimai nusileidimai
Statistika
Marsrutas: Padivarma - Genova
Vaziuota: 6 val
Atstumas: 99 km
Didz. greitis: 53 km/h

Kalnai kalneliai, visa diena aukstyn zemyn, pakilimai nusileidimai...pasiduoti ne mano stiliuje, minu siekdamas tikslo, malonumo jokio nebejauciu. Nakti lijo, ryte debesys voliojosi kalnu slaitais, saule liko uz pilkos debesu mases. Bet kuria minute galejo pradeti lyti. Isjudejau 10:30, kelias slapias, vesu, minu i lengva ikalne aukstyn upe, muzika kala i ausis, nuotaika gera. Pirmoje 10 km atkarpoje vienas kitas kaimelis, aplinkui vien misku apauge kalnai. Keliui nusisukus nuo upes, prasidejo 14 km status pakilimas i 615 m Passo del Bracco pereja. Kantriai, pirmu begiu, letai, uztrukau virs valandos. Virsuje uszlinko debesys, matomumas vietomis apie 20 m., temperatura nukrito iki +16, kelias pustustis, nauja patirtis sioje kelioneje. Perejoje skaniai atsvenciau pergale, snektelejau su is priesais atminusiu dviratininku ir pasileidau zemyn. Nusilęidimas truko 16 km, kelias ejo kalno slaitu, ketera, veliau vel slaitu, i viena puse atsiverdavo vaizdas i jura, i kita matydavosi kalnai ir juose isikurusios gyvenvietes. Po 40 km non stop minimo per kalnus, pasiekus juros pakrante ir greitai atsilus, jauciausi kaip nusileides is kosmoso. Is kalnu nusileidau i Sestri Levante, spalvotu namu miesta, perliukas siaures Italijoje. Is cia pakrante nuriedejau i Levante, po to visai salia i Chiavari. Miestai sioje dalyje sujungti vienas su kitu, keliu kilometru atstumu vien pastatai, papludimys siauras ir akmęnuotas. Is Chiavari turejau statu ilga pakilima iki dangaus ir greita nusileidima i Rapollo. Miestas atrode ispudingai, daugybe cerpiniu stogu, ivairiaspalviai namai, didele kateriu ir jachtu prieplauka, palmemis apsodinta krantine, prabangus viesbuciai. Ivaziavus i miesta norejau kuo greiciau is jo isvaziuoti, skubejau nes reikejo rasti vieta nakvynei. Vel ilgas pakilimas, slaitu, per ketera, vel slaitu, atsivere vaizdas i viena graziausiu sioje pakranteje miesta Portofino. Iveikiau pereja ir ilgas nusileidimas kelio virazais iki Recco. Nuo jo iki Genovos kirtau dar keleta miesteliu, iki kiekvieno reikedavo nusileisti pries tai gerokai pakilus...nebesigilinu i keliu statytoju logika, man ji atrodo keistoka. Visi miesteliai ikurti ant slaitu, kai kurie mazose ilankelese, krantas cia status ir uoletas, bendras vaizdas labai primene Amalfio pakrante. Jau sutemus pasiekiau Genova, iki jos nakvynei vietos neradau, tad teko iriedeti i dydmiesti. Genova - Ligurijos regiono centras, mieste gyvena 583000 gyventoju, iki centro nuo miesto zenklo 15 km, namai sustatyti pakranteje ir ant kalno slaito, papludimys siauras ir akmenuotas, daugiau nieko nespejau pamatyti. Beieskant vietos nakvynei pradejo lyti, situacija buvo labai nesmagi, bet optimistams sekasi. Radau "Spaggio Libera", nuojauta padejo tarp auksciausiomis sienomis ir tvoromis apsitverusiu privaciu papludimiu rasti siaura praejima i laisva papludimi, o jame tarp akmenu smeleta oaze. Jura vakare buvo labai nerami, metrines bangos griausmingai talze kranta, taskesi purslais, pute vidutinis vejas, o as ramiai sau vakarieniavau uzuovejoje 15m nuo vandens, beveik miesto centre. Viskas susikloste gerai, bet tokia vietos medziokle jau nusibodo, ypac nemazai streso patiri sutemus ir lyjant.

2013.11.01 Easy lucky day
Statistika
Marsrutas: Forte dei Marmi - Padivarma
Vaziuota: 3:40 val
Atstumas: 62 km
Didz. greitis: 47 km/h

Idomi ir sekminga diena. Negasdindamas rytiniu sportininku keliausi anksciau, 7:30. Oro temperatura buvo nukritusi iki +12, del kondensato ir rasos palapine perslapo kiaurai. Isjudejau 8 val, toliau keliu palei jura, kurortas prie kurorto, viesbuciai, rezidencijos, kempingai, ir taip viso 30 km nuo vakar. Vieta tikrai ispudinga, svaraus smelio papludimio plotis apie 100 m ilgis 30 km, tolumoje isilgai juros staciausi kalnai, iki kalnu lyguma. Taip anksti platus kelias buvo beveik tuscias, saule kilo uz nugaros, dregnas saltis kiaurai vere kuna, rankos ir nosis salo labiausiai. Uz 20 km t.y. po valandeles Marina di Carrara kurorte stojau pusryciauti, cia radau pik nik parka, stalai, suolai, sporto zona, salia sporto arena i ja rinkosi kun-fu meistrai, vyko kazkoks tarptautinis turnyras. Pasistiprines judejau toliau, kelyje atsirado eismas, puse jo sudare dviratininkai. Lapkricio 1 Italijoje nedarbo diena, kaip kiekviena eiline nedarbo diena italai daug sportuoja, vazineja motociklais, keliauja kemperiais ar siaip vaiksto po parkus, geria kava, susitinka su draugais. Priartejau prie kalnu, apie 11 val oras isilo, ikalne, atsiraitojau rankoves ir pradejau kilti, galvojau iki La Spezios reiks papraikaituoti. Mano dziaugsmui italai pastate tuneli, uz 5 km neriau i skyle ir islindau mieste. La Spezia ikurtas gilioje ilankoje, tarp kalnu. Cia galima rasti krovinini ir kariniu laivu uostus, dideliu ir mazu jachtu prieplauka, palmemis apsodinta krantine, keleta pesciuju aleju, nestandartines architekturos apvalia katedra, turgu vidury miesto, senamiescio kaipo tokio atskiro nera, visa zavesi sukuria krantine prie juros ir rami miesto atmosfera nors miestas gan didelis. Vazinedamas miesto gatvemis uztikau keliautoja dviraciu. Stevenas is USA, keliauja daugiau kaip metus laiko, pernai pradejo is Singapuro baige Prahoje, ten perziemojo, simet suka pedalius po Europa, numynes 24000 km atstumo nebeskaiciuoja, siuo metu konkretaus plano neturejo, ziema galvoja praleisti kur nors kur silta. Steveno pradzia panasi i mano, 6 metai inzinieriaus darbo, viskas uzkniso, susidejo manta ir su draugu ismyne. Papasakojo jog Italijoje per dvi savaites tik dvi dienas nerado lovos per Couchsurfing portala, pasak jo Couchsurfingo nariams patinka keliautojai dviraciu. Kempingais nesinaudoja, jei neranda pas ka apsistoti miega gamtoje, warmshower'iu beveik nesinaudoja. Amerikietis kaip ir as numina 80-90km per diena.Klausiau kas ikvepia tokiam gyvenimo budui, kaip gali istverti tokia ilga kelione, atsakymas buvo paprastas, jo ikvepimo saltinis pasaulio pazinimas per bendravima su zmonemis. Prakalbejome pora valandu, apsikeiteme kontaktais, palinkejome sekmes ir atsisveikinome, keliavome priesingomis kryptimis. Is LaSpezijos isminiau apie 16 val, ne pietaves. Isukau i SS1 pati tiesiausia ir lengviausia kelia is sunkiausiu link Genovos. Atsisakiau idejos vaziuoti i Cinque Terre regiona nes keliai ten bauginantys, nebeturiu jegu kalnu serpantinams. Pakeliui sustojau papietauti, perneriau 2,6 km ilgio tuneli, pakilau i ikalne ir pradejau leistis. Nusileidimas truko apie 10 km, palei upe, kolosaliska. Besileidziant sutikau antra keliautoja dviraciu. Vaikinas is Olandijos, kirtes vakarine Prancuzija, vaziavo i Roma. Per peti buvo persijuoses smuiko dekla, smuiku groja vakarais savo malonumui, nors po to kai Marselyje pavoge pinigine galvoja pradeti groti gatvese. Po men keliones, 2400 km, atrode pavarges. Palinkejome sekmes ir nuriedejome skirtingomis kryptimis. Mano kelias apie 18 val pasuko i virsu palei platesne Vara upe kalnuose. Beieskant nakvynei vietos patebejau kabanti tilta ir pin nik taska kitoje puseje...bingo, laimejau super patogu vakara nuostabioje vietoje. Maudynes upeje, lauzas, super skani vakariene ir ilgas vakarojimas berasant. Prie lauzo turejau kompanija, rupuze, atsuoliavo pasisildyti...cia kaip is tos pasakos, tik ne as , o ji mane surado :-).

Italija. Romoje ir i virsu

2013.10.31 Pajuris - Pisa - Pajuris
Statistika
Marsrutas: Castiglioncello - Forte dei Marme
Vaziuota: 5 val
Atstumas: 90 km
Didz. greitis: 52 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 7528 km

Ziauriai pavargau, dienos poilsis nebepades, varysiu iki pabaigos. Bijau kalnu, jie arteja, jau cia pat. Ryskeja rudens pozymiai, vesus vejas, nukrite lapai, saule ne tokia silta. Per greitai bega dienos, jau tik savaite liko. Vaikai svencia helovyna, laksto persirenge raganomis ir skeletais gatvese. Padaugejo dviraciu taku, taip pat ir dviratininku, mina seni ir jauni, megejai ir sportininkai. Livorno - nemazas uostamiestis, daug pramoniniu objektu, turi puosnia krantine, pora gynybiniu tvirtoviu, daugybe kanalu. Tirene - pik nik tasku zona palei jura. Marina di Pisa - kurortas prie juros, labai ilgas. Kanalas link Pisos - isnaudotas laiveliu prieplaukoms. Pisa - nedidelis miestas su izymiuoju pasvyrusiu bokstu, ispudingas visas kompleksas. Viareggio - nuo cia prasideda 30 km nesibaigianciu kurortu zona, placiausias smelio papludimys ir visa italiska pliazinimosi infrastruktura. Nakvyne placiausiame papludimyje.

2013.10.30 Greitai ir lengvai
Statistika
Marsrutas: Follonica - Castiglioncello
Vaziuota: 4:30 al
Atstumas: 82 km
Didz. greitis: 37 km/h

Siandien buvo nuostabi diena. Geriausia buvo vakare. Apie 18 val ieskant vietos nakvynei, kelias priartejo prie pat juros, o krantas paaukstejo 10 metru, prasidejo vasarnamiai ir tvoros, iki Livorno buvo like 15 km. Nuvaziavus keleta km ir nieko tinkamo neradus, pradejau regzti plana kaip sutemus pasiekti papludimi tarp Livorno ir Pisos. Minant vis zvalgiausi i sonus ir staiga juros puseje, miskelio proskinoje pamaciau nezymu zenkla " Spiaggia libera", greitai ijungiau galvoje turima zodyna ir is prancuzu kalbos isverciau jog tai yra zenklas i laisva papludimi. Nusileidimas 50 m staciu taku per miskeli ir iseinu i laukini papludimi, aplink medziai, meldai, krantas smeletas, gal 50 m ilgio, ilankos viduryje. Tolumoje i viena puse stacios uolos ir vasarnamiai i kita puse uolos o tarp ju valciu prieplauka. Paeinu krantu i sona, randu upeli, paragauju, gelas vanduo, iteka i jura...yahooo...cia tai dovana, nebeatsimenu kada maudziausi upeje. Statau palapine, prausiuosi, surenku malkas lauzui, viska speju su sviesa. Jura skalauja kranta, danguje atsiranda zvaigzdes, lauzas maloniai spragsi ir sildo, idile drumscia tik uodai. Jauciuosi kaip Robinzonas Kruzas, pakranteje tamsu, tik as vienas su sviesa. Lauzo ir juros kompanijoje prasedejau iki 21 val, buvau paskendes prisiminimuose apie prabegusia vasara. Jau ketvirta nakti is eiles sekasi rasti vieta nakvynei prie juros, antra vakara su lauzu, jura rami, vejas nakciai nurimsta, naktys siltos, taip gerai per visa kelione nera buve. Rytas irgi buvo geras. Nuostabus sauletekis, mankstele, skanus ryziai su razinom, lengva galva, stiprios kojos :-). Pakrante nuvaziavau i Folonicos centra, labai patiko tvarka mieste, toks ispudis kad miestas neseniai pastatytas arba renovuotas, grazi krantine, dviraciu takai, neveikiantys dusai papludimyje, pesciuju aleja, parkas. Radau Lidl, uzsipirkau paciu skaniausiu Master Crumble. Is Folonicos tiesiu keliu palei autostrada numiniau i San Vincenzo. Dar vienas miestas kuriame butu gera gyventi. Panasiai kaip Folonicoje ideali tvarka, namai kaip nauji, patogios viesos erdves, didele jachtu ir valciu prieplauka, ilgas papludimys. Papietaves, grizau i ta pati kelia ir lengvai nuriedejau link Cecina. Kelias cia lengvas ir vaizdingas, is vienos puses karts nuo karto galima pamatyti jura, o is kitos kalnus, pakelese vynuogynai, alyvmedziu sodai, dirbamos zemes, ranchos, haziendos. Pakeliui radau persimonmedi ir granatmedi, prisiragavau varvanciu persimonu ir tryskanciu granatu. Cecinoje antra kart pietavau prie juros, cia visa pakrante iki pat Castgioncello apstatyta kempingais, bungalu stovyklomis, rezidencijomis, beveik visa kelia vaziavau dviraciu taku. Kelias nuo Romos i siaure pajuriu ne tik vaizdingas, bet ir malonus, nemegstantiems kalnu si atkarpa ideali atostogoms ant dviracio.

2013.10.29 Greitai ir sunkiai
Statistika
Marsrutas: Albinia - Follonica
Vaziuota: 4:50 al
Atstumas: 98 km
Didz. greitis: 44 km/h

Prabudau 8:30, velai. Vel debesys ir saule, smelis ir vanduo, vejas pucia mano kelio kryptimi. Vel neskubejau, laiko buvo daug, per radija dainu klausiausi, fotografavau, pusrycius ilgai dariau, letai kramciau, kur man skubeti laiko turiu daug. 11:30 pajudejau, vejo kryptimi, malonumas neapsakytas, kai stumia ir nereikia mint. Vel autostrada, kelias cia tiesus ir lygus, vede jis i Grosseto, lekiau ant 30, lyg ant sparnu. Pakeleje prasidejo Toskanos vynuogynai, medeliai isformuoti pavyzdingai, sakeles visos zvelgia graziai aukstyn, derlius jau nuimtas. Per valanda su puse numyniau iki Grosseto, miestas didelis, senamiesti turi, pasisukiojau pirmyn atgal, susipazinau ir maisto uzsipirkes isvaziavau. Pietus prie dirvono, prancuziska bagete su suriu Brie, salota ir pomidorai, kas gali buti skaniau. Aplinkui kalnai prasidejo, gerai kad kelias ejo lyguma, per dirbamus laukus ir haziendas myniau gan ilgai. Kalnu virsunese miesteliai matesi, aukstai pakile, kaip jiems grazu, bet kasdiena vazineti turetu buti labai nepatogu. Uzsidainaves pramyniau posuki, teko 2 km sugrizt, nuo cia iskukau i kalnus, bet kelias vistiek vede lyguma. Vejas apsiramino, bet greitis ne, sukau pedalus kaip imanoma greiciau, norejau iki saulei nusileidziant pasiekti jura vel. I Follonica prie juros atvaziavau jau temstant, pakranteje radau daug zenklu, palapine statyti pajury draudziama, bet pamaniau kad cia ne man. Kempingas ir viesbutis pakranteje jau uzdaryti, viskas uzkoncervuota iki vasaros kitos, neturejau pasirinkimo, isikuriau 5 metrai nuo vandens. Bangos stipriai musa, triuksmas didelis labai, vejas gasdina, kad nenupustu itempiau namo sienas patikimiau. Palapineje uzuoveja gera, jauku ir silta, gaivus oras erdveje, visai man tai patinka.

Velyva rudeni keliauti siltuose krastuose gerai, uz sildyma moketi nereikia ir aplamai uz maista susimoki, o visa kita gauni dykai...vanduo, kanalizacija, siuksliu isvezimas, gyvenamasis plotas...pasaulis dovanoja, mokek paimti ir tuo naudotis, isvyventi gali lengvai. Jei vidurio Italijoje spalio pabaigoje naktys siltos, o diena +26, kam salti gimtineje jei cia saule megautis gali :-). Suprantama seima, darbai, komfortas, stabilumas, draugai, linksmybes, ateities planai...Gyventi pigiai galima lengvai, drasos ir optimizmo uzteks pilnai, pakeisti nuostatas sunku, atsisakyti iprociu kai kuriu, kelione tesis amzinai, pasaulis bus tavo namai :-).

2013.10.28 Orbetello ragai
Statistika
Marsrutas: Civitavecchia - Orbetello - Albinia
Vaziuota: 5:20 al
Atstumas: 100 km
Didz. greitis: 43 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 7257 km

Ziauriai patogu pusryciauti prie stalo, toki malonuma retai patirsi Italijoje, nes piknik vietu beveik nera. Vakar man pasiseke rasti pavesine su stalu, aplinkui zalia aikste, uz 50 m jura, nematyti nei vieno zmogaus. Pirmadienis, debesuota, bet saule juos iveiks. Kazkur netoliese kas keleta minuciu poksteli sautuvai, vyksta medziokle, kai kam siandien paskutine gyvenimo diena. Man dar liko 11, ir apie 650 km, po to prasides kitas naujas gyvenimas. Minu, aplinkui dirbamos zemes, kelias nuo juros atitoles per 1 km. Agroturizmo sodybos, pakeles ukininku parduotuveles, zemes ukio technika, lygus platus laukai..beveik kaip Ukrainoje. Pralenkia dviratininkas, ne nepasisveikino, is priekio dar vienas, irgi tylus be emociju...kazkas cia kitaip. Pavejui greitis ir temperatura +26-29, beveik kaip Ukrainoje, derinuos prie oro. Saule uzsilde, prasklaide debesis, siandien silciau nei vakar. Ivaziavau i autostrada, vienintelis kelias i Orbetellla, draudzianciu ja vaziuoti zenklu nera, reiskia galima. Pralekiau keleta km su vejeliu. Nuo ryto padares 30 km sustojau Montalta di Castro papietauti. Pietus senamiestyje ant kalvos su vaizdu i aplinkines zemes ir.tolumoje matomus kalnus. Nebera jegu minti toliau, noreciau cia pasilikti, apvaziavau siauras senamiescio gatveles, niekas i svecius nepakviete, as ir nesiprasiau. Vel autostrada, furos lenkia antra juosta, salikeles beveik nera, geriau siauresnis kelias. Issuku i sona, minu netoli juros, cia vel dirbamos zemes, kartojasi ryto vaizdai. Ukininkai nurinkineja alyvuoges, aria zeme, sodina naujua daigus, siltnamiuose noksta pomidorai, ant zemes valiojosi arbuzai ir melionai. Pravaziuoju ezera ir pauksciu rezervata, grazu bet nenaudinga, surus vanduo. Palei traukinio begius su vejeliu kaimo keliuku minti vienas malonumas. Privaziuoju keista gamtos darini, 7 km nuo kontinento nutolusia sala, kuri su kontinentu susisiekia trimis naturaliais pylimais (kojomis) per juos nutiesti keliai, reikia istirineti. Orbetello isikures ant vidurines kojos, grazus, ramus miestukas, is abieju pusiu apsuptas vandens. Cia antra kart pietaujant pries mane issoko mano gyvenimo zuvis, gal kokiu 2 kg menke, issoko bent kelis kartus, gal puses metro ilgio, gal pasiutusi kokia, pasigailejau kad neturiu tinklo ar meskeres, skani vakariene butu buvus. Apie 16 val pajudejau salos link, joje isdyges 650 m virs juros lygio kalnas, Kelias vede pakrasciu. Dienos ispudziu paivairinimui sugalvojau numinti i salos uosta Porto S.Stefano. Uostas pasirode esas nemazas, stovejo rusu super jachta "Lenka", cigonu "Gipsy 3" ir keltas i kita sala, i ji as nesuapejau. Namai buvo sulipe ant slaitu, ivairiu spalvu kaip jau matyti daug kur, gyventoju cia gyveno apie 10000. Su salyga kad keltas manes nelauke, pasukau atgal, iveikes keleta virazu atsiduriau prie trecios kojos. Cia pakeliui i kontinenta pristatyta daugybe vilu, suprantama, nes aplink vanduo, kas zvejoti megsta, o kam degintis patinka, visiems cia ideali vieta. Radau vandens kolonele, prisipildziau rezervuarus, ant kelio rastus panaudojau, vertingas daiktas tas butelys. Siaip visas kelias aptvertas tvora, prie vandens neprieisi taip laisvai, bet rades praejima isnaudojau ir atsiduriau prie juros papludimy. Sustojau lygiai 18 val, taip buna labai retai, suspejau issimaudyt juroje ir palapine pastatyti pries saulei nusileidziant. Vanduo dar siltas, meduzos plaukioja, nesu maudesis taip velai, visai patiko procedura, reiks pakartoti butinai. Sutemus uzsikuriau lauza, pasikepiau kastanus rastus pakelej...rasydamas ziuriu i uosto ziburius, kaip krenta zvaigzdes tolumoj, klausau kaip osia jura ir uzia zvejo laivas vakaro tamsoj. P.S. Uodai ir muses uzknisa juodai, muses lenda diena, o vakare uodai.

2013.10.27 Pajuriu pavejuj
Statistika
Marsrutas: Passoscuro - Civitavecchia
Vaziuota: 3:30 al
Atstumas: 66 km
Didz. greitis: 37 km/h

Salia balandziai burkuoja, katinas vaiksto, suo buvo pribeges, jura osia. Sekmadienio rytas prie juros. Smelis, kopos, ramus vanduo, saule pro debesis lenda, pakranteje keli zmogeliai zvejoja. Apziurejau ir vel atgal, sekmadienis juk nera kur skubeti. 11 val pusryciai neskubus, ant kopos atsisedes jura medziojau, i lektuvus saudziau, veja klburna gaudziau. Skruzdes uzpuole, driezas slepyniu zaide, suo is tolo amsejo. 12:30 pajudejau. Vejas i nugara, kelias palei jura. Isvaziavau i platesni plenta SS1, cia salikele placiausia, minti vienas malonumas. Pakelej zuvusiam dviratininkui antkapi radau, plentinio dviracio formos padarytas, pastovejau, pakalbejom, arbatos isgerem. Pietavau prie S.Severa XI a pilies pakranteje pastatytos, italai su kemperiais, dviraciais, masinomis ir motopirdom suvaziave ilsisi. Saule sviete, bet vesuma jautes, diena tik + 24 silumos tebebuvo. Pervaziavau keleta miesteliu, nieko ypatingo, istrigo tik Civitavecchia, kruizinis laivas uoste stovejo, dar keli didesni keltai,,jachtu prieplaukoje daugybe laiveliu ilsejosi, juroje nemazai buriu matesi. Krantineje tvirtove, salia jos miesto aikste, visi vakare cia buvo susirinke, prie jureivio ir jo mylimosios gigantisko paminklo. Vakare sustojau prie papludimio zalioje aiksteje su pavesine, suvalgiau spageti tamsoje, ziurejau i zvaigzdes zvaigzdynus prisiminti, sulaukiau debesu. Zveju pilna pakrante, kaip ryte, zvejoja jie nuo kranto, beviltiski man atrodo jie. Siandien visa diena dainavau, gal del to kai kas rimuojas, ritma gaudyti nesunku kai isivaziuoji :-).

2013.10.26 Is Vatikano i pajury
Statistika
Marsrutas: Roma - Vatikanas - Passoscuro
Vaziuota: 4 val
Atstumas: 59 km
Didz. greitis: 48 km/h

Sestadienis Romoje. 8 val uz lango saule, giedras dangus. Pasidarau arbatos i termosa, isidedu pakuti sausainiu, fotoaparata, sedu ant dviracio ir i centra pasidairyti. Toleliau nuo centro miestas aptustejes, gatvese ziovaujantys dviratininkai, viena kita masina, begiotojai ir sunu vedziotojai. Aukstyn upe, 5 km ir as jau centre prie Circo Masimo, aiksteje kurioje vykdavo vienvieciu karietu lenktynes. Pirmieji turistai, zemelapis vienoje rankoje, fotoaparatas kitoje, greitu zingsniu keliauja link Koliziejaus. Po valandos turistai uzplusta visas senamiescio gatves, atrodo, kad turizmo sezonas spalio pabaigoje paciame ikarstyje. Saulei kylant apziuriu Kolizieju, jau trecia diena is eiles, jausmas beveik toks pat kaip kasdien matant Katedros aikste ir Gedimino pili Vilniuje. Pakilu i prie Koliziejaus esanti parka, randu bomzus patogiai ant ciuziniu medituojancius salia fontano, keleta palapiniu po medziais, pamisusi juodaodi sokanti ir rekianti, daugybe pakistanieciu persiokiojanciu turistus siulanciu pirkti skaras, sutinku grupele dviratininku su gidu. Numinu apziureti traukiniu stoties, cia mase zmoniu, didele aikste, popieziaus statula pravertu skvernu ir dvi isprotejusios senutes vidury sankryzos saleleje su visu uzgyventu turtu maiseliuose sukrautu i invalido vezimelius plaunancias sluota savo salele, pila vandeni is butelio ir sluoja :-), pazzo. Is cia i Borghezes vilos parka, atgaiva, aplink zalia, medziai, neskubantys zmones, isskyrus turistus, begiotojai, sunu vedziotojai, policininkai, senukai, seimos nuo pat ryto visi parke. Isimine pro sali pravaziaves italas, ant dviracio pasisodines du vaikus ir garsiai klausantis klasikines muzikos... toks turi buti vaiku auklejimas :-). Is parko i Vatikana, cia prie sv.Petro bazilikos milijonas zmoniu, kilometro eile norintiems patekti i vidu, puse aikstes uzimta rytdienos misioms...per TV viskas atrodo ispudingiau. Ilgai nebuvo i ka ziureti, pasukau namu link, pavargau nuo Romos, nusprendziau judeti pakrante toliau. Miesto gatvese jauciausi kaip zuvis vandeny, trecia diena jau neblogai orientavausi, improvizuodamas grizau i savo rajona. Beje, automobilistai cia yra tolerantiski dviratininkams, pastabus, bet reikia atidumo ir kai kur netgi naglumo pvz kertant gatve. Ilgas pasiruosimas isvykimui, atsisveikinimas su namiskiais ir Portuense gatve palikau Roma, judejau tiesiausiu keliu link pajurio. Tik uz keliu kilometru patekau i laukus ir miskeli (jame laukines moterys pardavinejo savo kuna). Kalva po kalvos, nelengvai iveikes pirmuosius 10 km, isvaziavau i lyguma, dar 20 km ir as jau buvau pajuryje, spejau palydeti saule. Isikuriau papludimyje, tarp daugybes neveikianciu papludimio patogumu kompleksu...viena kompleksa dazniausiai sudaro: vieno auksto restoranas arba baras, didele aikste priesais su gultais ir skeciais (nesezonu juos isveza), sone i ilga eile sujungtos nedideles budeles persirengimui, sandeliai vandens pramogu irangai, dusai, WC, kartais net auto parkingas, visa aikste iki juros aptverta tvora. Kai tokiu kompleksu daugiau, ir jie sujungti, net juros nesimato bunant per 100 m nuo jos. Siandien radau apleista kompleksa su isgriuvusia tvora, man pasiseke :-) P.S. Labai dekingas Karolinai jog susipazino su Viktorija. Viktorijai super dekingas uz svetinguma, aciu uz ekskursija ir avinzirnius :-). Deka jusu pamaciau Roma taip kaip nesitikejau.

2013.10.25 Poilsis Romoje
Statistika
Marsrutas: Roma
Vaziuota: 0 val

Rytas Romoje. Kunas pavarges, skauda koju raumenis, galva sunki, jauciasi 3 sav. non-stop keliavimo ir vakarykscio italisko alaus degustavimo pasekmes. Reikia pasyvaus poilsio. Pusdieni nekeliu kojos is namu, ilgi pusryciai, internetas, Romos tyrinejims virtualioje erdveje. Pietauju. 15 val sazine pradeda grauzti, reikia iseiti apziureti Roma. Prie manes prisijungia Giedre, studijuoja ekonomika Romoje pagal Erazmus programa, gyvena kartu su Viktorija. Pagaliau atsiduriu Venecijos aiksteje. Kapitolijus, Forumas, Koliziejus, Emanuelio II paminklas, Italijos apjungimo muziejus...padare nedideli ratuka (4 val) nusprendziame grizti i namus. Vaziuoju zuikiu autobusu, i abi puses sutaupau 3 eur. Namie gaminu risoto su ridichio dviem Romieciams italams (Viktorijai su Marko), rizikuoju buti sukritikuotas, bet sulaukiu tik komplimentu. Italiska vakariene, vyno degustavimas ir mano keliones ispudziu aptarimas baigesi velai. Penktadienis Romoje praleistas turiningai.

2013.10.24 Romoje
Statistika
Marsrutas: Ciampino - Roma
Vaziuota: 1:50 val
Atstumas: 26 km
Didz. greitis: 37 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 7033 km

Pabudau anksti, dar buvo tamsu, atrode kad net ir nemiegojau, vakare buvo irgi tamsu. Susiviniojau slapia nuo rasos palapine (tai jau darosi iprasta Spalio men) ir i trasa. 6:30 kelyje masinu spustis, dvi juostos i viena puse pilnai uzkimstos, letai juda, as riedu su visais nuokalne 2 km iki Campinio orouosto, nuo cia prasideda autostrada, pasuku i sona ir mano nuostabai neuzilgo randu Appia Atica kelia. Appia Atica tai senasis kelias is Brindisi per Neapoli i Roma, didele dalis pakeista nauja danga, taciau pradedant vieta kurioje as atsiduriau iki Romos, grista akmeninemis plytelemis ir autentiskais keliu simtu metu senumo akmenimis. Kelias vede per nacionalini parka, eismas cia apribotas, taciau keletas masinu vis pravaziuodavo. Neisivaizduoju geresnio kelio i Roma, istorijos pamokos prasidejo 20 km iki centro, pakeleje kas keliasdesimt metru stovejo archeologinis radinys menantis sio kelio didinga istorija: akmenines plytos su raiziniais, kolonos, bareljefai, marmuro plokstes su lotyniskais uzrasais, gerai isilaikes vandens akvedukas, masyvios aukstos muro konstrukcijos, arkos/iejimai i buvusius pastatus, senovines vilos kompleksas; kelio gale ivaziavau i katokombu zona, kur pozeminiuose tuneliuose palaidoti zymus romenai. Visas kelias iremintas akmenine sienele, aukstomis pusimis, tujomis, siek tiek pakeltas ant slaito, atsiveria grazus vaizdai. Nacionalinio parko teritorijoje keliolika prabangiu vilu su isvaziavimais i Appia kelia, vietiniai pasakoja kad cia gyvena turtingiausi italijos zmones. Nepaisant nacionalinio parko statuso, kelyje sutikau banda aviu ir karviu, piemuo, sunys, viskas kaip priklauso, kelias papuostas smirdanciais blyneliais. Appios kelyje stabtelejau papusryciauti, buvo apie 8 val ryto, saule kilo is uz kalnu. Sededamas ant keliu simtu metu senumo masyviu akmeniniu plytu, stebejau kaip dega dangus, saules spinduliai is apacios apsviesdami debesis nudaze juos oranzine, veliau geltona, dar veliau dangus uzgeso, pamelynavo ir papilkavo. Ivaziavau i Roma apie 10 ryto, dviraciu taku is kart nuvaziavau prie Koliziejaus (sako kad visi keliai veda i Roma, o Romoje visi keliai veda prie didziausio pasaulyje beveik 2000 metu senumo amfitiatro). Padares keleta foto, nuskubejau i kita rajona susitikti su Viktorija (lietuve gyvenanti 7 metus Romoje). Italiskas pasitikimas, nesu daiktus i trecia auksta, gaunu kambari, geriam arbata, dalinuosi ispudziais ir planuojame likusia dienos dali. Viktorija pasisiulo pagidauti, as sutinku, iseiname iki velyvo vakaro i Romos gatves. Pradeda lyti, atvesta, prisedame isgert kavos, susipazistu su Viktorijos draugu Marko, snekame apie darbus, keliones. Uzsukame apziureti Caravagio 3D paveikslu i baznytele, toliau Viktorija apvedzioja mane per seniausias senamiescio gatveles, parodo turgu, kuris vakare iskeliamas, o aikste uzleidziama kavinems ir restoranams. Uzsukame apziureti Panteono, Trevio fontano, marmurinio obelisko su raiziniais, is tolo pamatau Kapitoliju, vaikstome turistinemis gatvemis, prisedame paragauti italisko alaus/vyno. Dar keletas objektu ir jau jegu trukumas, lendame i picerija, dar siek tiek alaus ir jau gerai. Prie picerijos amerikietiskame sunkvezimyje trijule (gitara, bugnai ir gitara) organizuoja gyva rokenrolo koncerta, ketvirtadienio velyva vakara miestas gyvas. Pavarge griztam i namus, zuikiu autobusu ir tramvajumi (mieste dar ir metro yra). Pilnas ispudziu krentu i minksta sofa, minksta...pasiilgau. Isijungiu TV...pasiilgau, bet gerai kad nerode, taip ir baigesi diena. P.S. pirmas ispudis apie Roma nebuvo toks geras kaip Atenuose, gal delto kad neseniai buvau Pompejoje :-)

Italija. Vakarine pakrante

2013.10.23 Kelias i Roma. Antra diena.
Statistika
Marsrutas: S.Felice Circeo - Latina - Ciampino br /> Vaziuota: 5:40 val
Atstumas: 98 km
Didz. greitis: 54 km/h

Iki Romos liko 20 km, salia uzia masinos ir purpsi motociklai, kas 5 min kyla lektuvai, ir siek tiek reciau pravaziuoja traukiniai, esu Romos priemestyje, netoli orouosto. Tikejausi kempingauti prie juros, paskui persigalvojau ir nuvaziavau prie ezero, o atsiduriau pacioje blogiausioje vietoje. Ryta vaziavau fantastisku keliu per kopas nuo S. Felice Circeo iki nusukimo i Latina miesta. Circeo yra iskisulyje, aplink lygumos, o iskisulio gale isdyges 500 m aukscio kalnas. Kalnas apauges misku, veslia augmenyja, virsune uoleta, stati. Ryte kelias nuo vieno iskisulio krasto iki kito vede kalno papede, masinu nedaug, pakilimu nera, pauksciai ciulba, saule ne per karsta, is priekio dviratininkai vis sveikinasi. Po keliu km kelias priartejo prie juros, pasisuko isilgai pakrantei, ir vede visalaika tiesiai per kopu ketera. keliolika km. Kopos gan aukstos, gerai matesi vaizdai i abi puses, is vienos - jura ir papludimys, is kitos - ezerai, ganyklos arba sodai. Keliui unikalumo suteike bent keli ezerai nutole nuo juros per kelis simtus metru, vanduo i juos tiekiamas kanalais is juros. Pajuryje platus smeletas papludimys, vienoje vietoje stabtelejau papusryciauti, uzgaises gera valanda nebe labai norejau sesti ant dviracio. Trecdalis kelio per kopas apgyvendinta, vilos i abi puses i jura ir i ezerus, turtingieji nuo pat kelio atsitvere auksta tvora savo teritorijas uzdenge visa vaizda pravaziuojantiems. Nusukus nuo juros galvojau kad dar grisiu prie jos siandien, bet zemelapyje rades du ezerus ir tiesesni kelia per juos i Roma, susigundziau ezerais ir prie juros nebegrizau, padariau klaida. Link ezeru kelias pradejo kilti, nuo juros nesimate jokiu kalnu, atrodo kad specialiai buvo uzdengti mane suvilioti. Pabuvojau Latinoje, nieko ypatingo, nesenas miestas, daugybe daugiabuciu ir jaunimo. Pakeliui pervaziavau Cisterna, i ja kylant reikejo stipriai papluseti, nes miestas pastatytas ant kalno slaito, apsipyliau prakaitu ir uz tai gavau tik "bravo" is praeivio. Toliau pakeliui radau apleistas dvi prabangias vilas, ant slaito su vaizdu i sleni, salia apauge teniso kortai, krepsinio aikstele, kol dairiausi geresnio vaizdo is palapines is kazkur islindo apgirtes italas ir dave suprasti kad jis cia gyvena, teko vaziuoti toliau. Labai stebejausi kodel link ezeru kelias kyla, nejaugi ezerai ant kalno slaito. Privaziaves pirmaji isitikinau kad taip gali buti, ant kalno slaito didele duobe apaugusi misku o pacioje ezeriukas. Dar toliau privaziavau didesni, sis panasiai idubes tik dar giliau, mano kelias buvo taip aukstai, kad neturejau vilties prie jo nusileisti. Prie Castel Gondolfo kelias siek tiek nusileido, bet vistiek buvo per aukstai kad nesunkiai galetum privaziuoti. Is aukstai maciau grazius papludimius ir parkelius, labai geras derinys kempingavimui. Ieskodamas kelio nusileisti pamaciau rodykle i Roma ir ezera, aisku pasukau vadovaudamasis ja. Mano nusivylimui, kelias nusileido bet ne ten kur reikia, pataikiau i pagrindini kelia i Roma, ezeras liko uz keliu km. Jau temo, nebenorejau blaskytis ir numyniau i Roma.

2013.10.22 Kelias i Roma
Statistika
Marsrutas: Licola Mare - Gaeta - S.Felice Circeo
Vaziuota: 6:20 val
Atstumas: 121 km
Didz. greitis: 46 km/h

Kelias i Roma nuo Neapolio gan vaizdingas, salia kalnai, pajuryje smeleti platus papludimiai. Formia, Gaeta, Terracina visi prie juros, visi turi keliu km papludimius, jura cia svari, neveltui aplink siuos miestus pilna rezidenciju, viesbuciu ir kempingu. Tik ne visi cia is turizmo gyvena, yra kelio atkarpu kur aplink vien siltnamiai, o kelyje stoviniuoja juodaodziai bedarbiai ir bedarbes. Arciau Neapolio vel atsirado kelyje parsidavinejanciu moteru, savo postus uzima nuo ankstyvo ryto. Antradieni velyva ryta ir net per pietus sutikau kelias desimtis dviratininku, ar sportininkai ar siaip vazineja nesupratau, labai ivairaus amziaus, tokie pat nedirbantys. Siandien pagaliau virsijau 100 km atstuma. Per pietus del nuovargio galvojau anksciau vakare sustoti ir pailseti, bet uzvalgiau spinatu, matyt atsirado jegu :-), ir iveikiau daugiau nei tikejausi. Kelias buvo lygus, nereikejo nei kilt daug nei kratytis per akmenis kaip vakar, vejo beveik nebuvo, ideali diena dideliam atstumui iveikti. Siandien ivaziavau i Lazio regiona, jo centras Roma. Nostalgiskai prisimenu istustejusius Apulijos krantus, kaip gera buvo nesunkiai rasti vieta nakvynei ar kelyje sutikti vos kelias masinas. Vel pradejo erzinti pypsenimai be reikalo, italai signala naudoja kaip perspejima, gali is toliausiai papypsenti pranesant kad jis atvaziuoja, nors as ir taip girdziu, beveik kaip turkai. Pajuryje niekur nerandu duso, papludimyje jo arba nera arba neveikiantis, uzknisa juodai, Prancuzijoje, Graikijoje, Ispanaijoje ir net Portugalijoje del to nebudavo jokiu problemu. P.S. Vakar isigyjau lektuvo bilieta i Vilniu, is Bergamo tureciau pakilti 11.07 20:30. Lieka dvi savaites keliones, jau pradejau skaiciuoti dienas, nuovargis veikia, persipildziau ispudziais, trys men. yra daug.

2013.10.21 Greitukas Neapolyje
Statistika
Marsrutas: Pompei - Neapoli - Licola Mare
Vaziuota: 4 val
Atstumas: 62 km
Didz. greitis: 46 km/h

Is kempingo isvaziavau 14:20, neskubejau, galvojau kad esu salia Neapolio, neskubedamas galesiu ji pervaziuoti ir atitolti per saugu atstuma. Pasirodo ne taip jau arti, 24 km iki centro, uztrukau dvi valandas. Vaziavimas Neapolio priemiesciais, kur intensyvus eismas ir 10 km akmenimis gristo kelio, buvo ne pats greiciausias. Ziauriai nepatiko Neapolio gatves, pagrindine gatve iki centro ir uz jo grista akmenimis, dviraciu per ja ziauriai nemalonu kratytis, jauciausi kaip Karpatu bekeleje. Pervaziuoti Neapoli tikras issukis, nuo Pompejos uztrukau 4 val, viso 44 km, iskaitant kad mieste per daug nesisukiojau. Neapolis man buvo per didelis, po tokiu graziu ispudziu is Apulijos ir Amalfio krantu, nenorejau perpildyti galvos Neapolio sedevrais. Pamaciau Realo aikste, teatra, pora tvirtoviu to man ir uzteko, saulei leidziantis krantine apvaziavau miesta ir islindau prie Pozzuoli. Neapolis grazus, tikrai vertas daugiau laiko, bet jauciuos pervarges, nebenoriu, pasidariau abejingas dydmiesciams, gal Romoje kazkas pasikeis, nes turesiu gide. Didmiesciai vargina, juos reikia apziureti ir speti laiku isvaziuoti, dazniausiai gaunasi skubejimas, nebent lieki mieste porai dienu. Pozzuoli ir Bacoli miestai pakranteje turejo buti ispudingi, gaila patamsyje nieko nepamaciau, tik is zibintu kiekio ir issidestymo ant kalvu galejau susidaryti bendra vaizda. Miniau iki 20 val. tamsoje, buvau prarades vilti rasti padoria vieta nakvynei, visur zmones arba sunys. Paskutine minute pries ivaziuojant i didesni kelia, radau apleista palmiu soda, labai keista vieta. Palmiu kelios desimtys, pagrindas po kojomis linguoja, minkstas, kazkoks keistas uzraugtu kopustu kvapas tvyro, bet zuztai minksta guleti. Akys merkiasi.Labos. P.S. Prisiminus uzvakar diena ir pridejus siandienos kilometraza galima daryti reziume kad nuo Castellammre iki Pozzulonli pakrante apie 70 km pilnai apgyvendinta, miestas prie miesto, Neapolis per centra. Campanijos (5,8 mln) regionas pagal gyventoju skaiciu yra antras po Lombardijos (9,9mln).

2013.10.20 Pompejoje
Statistika
Marsrutas: Castellamare - Pompei
Vaziuota: 0:30 val
Atstumas: 6 km
Didz. greitis: 24 km/h

Apsistojau Dzeuso kempinge prie atkastos Pompejos. Visa diena vaiksciojau po istorini miesta, 79 metais palaidota po 5 m pelenu sluoksniu ir tik 18 a atrastam. Pompeja sulyginciau su Graikijos Akropoliu, ziauriai idomu. Vakare is istorines persikeliau i dabartine, aplankiau Pompejos centrines gatves, nustebino zmoniu kiekis gatvese, sekmadieni kaip per didziausia svente. Kempingas 10eur/parai, wi-fi kempinge 2eur-1val :-)...cia tau ne Bulgarija.

2013.10.19 Amalfio pakrantes apzavetas
Statistika
Marsrutas: Lago - Castellamare
Vaziuota: 6:30 val
Atstumas: 98 km
Didz. greitis: 46 km/h

Nuo ispudziu galva susisuko, nezinau nuo ko pradeti. Amalfio pakrante tikra oaze Europos bruzgynuose, kaip auksas akino akis, taip norejosi gabaleli atsiriekti ir parvezti i Lietuva, imerkti i Baltijos jura kad ir pas mus taip grazu butu :-). Ryta, 7 val., stebejau kaip didziausias menulio diskas pasinerdamas i jura uzleido vieta saulei, tokiu suderinamumu kaip tik buna per lygiadieni. Pakranteje stoviniavo keliolika zveju, tolumoje sviete Amlafi kalnai ir Salerno. Isriedejau i kelia, palei pakrante. Buvo sestadienis, plente sutikau kelias desimtis dviratininku, is pat ryto, kol zmonos miega, vyrai treniravosi. Greitai pasiekiau Salerno, pusryciai krantineje, trumpas poilsis, dienos planavimas. Ilindau i senamiesti, pervaziavau pesciuju aleja, grazu, mieste jau pradetos kabinti kaledines girliandos, kai kur sidabrines eglutes stovejo, miesto parkas, krantine, jachtu prieplauka, uostas, zmones kas sportavo, kas grozejosi kalnais, ilanka, kas laikrasti su kavute "valge". Pasigrozejes miestu pasukau i Amalfi. Amalfi pusiasalis yra tarp Neapolio ir Salerno, nuo Salerno iki Kapri salos pusiasalio gale apie 40 km pakrante, visa pusiasali dengia kalnai, staciausios uolos kyla i virsu nuo pat juros, per jas nutiestas kelias. Kelias cia isgremztas ant uolu, pakibes virs vandens, eina kartais virs namu stogu, virs citrinmedziu sodu. Namai, sodai viskas irengta zmoniu rankomis suformuotose terasose. Kelias nuo Salerno link Amalfi pradzioje kilo, paskui leidosi, veliau vede horizontaliai, dar veliau vel kilo ir leidosi vel horizontaliai ir t.t., tai tesesi visa diena apie 80 km, jegu atidaviau daug, bet pamatyti vaizdai kompensavo nuovargi. Amalfio kelyje kas keleta km gyvenviete ant uolu, nedidelis papludimys apacioje. Vaizdai cia patys graziausi Europoje. Idomiausia kad zmogus cia papuose gamta, civilizacijos intervencija tokia subtili ir tokia skoninga. Sunku aprasyti matytus vaizdus geriau pamatyti gyvai. Spalio men. gamta cia nuostabi, viskas zydi ir zaliuoja, pauksciai ciulba ir duksta, smaragdine jura rami, dangus melynas, lengvi debesys sklando. Tarp staciu uolu cia isikure perlai Amalfi, Positano, Maiori, Vietri S.M., tarp ju keleta kitu unikaliu miesteliu, pakeliui galima rasti po uolomis pasleptus papludimius ar mazoje ilankeleje nedidele valciu prieplauka su keliais namais, nuo aukstu staciu uolu visalaika atsiveria nuostabus vaizdai i kur beziuretumei. Positano keramiku dirbtuves, keramikos dirbiniai, Positano miestelio paveikslas is aukstai, Amalfi papludimys, senamiestis, Maiori baznycia...visa tai zmonijos sukurti geriausi sedevrai. Pervaziaves Amalfi pakrante po Positano turejo labai ilga pakilima i pereja i kita pusiasalio puse. Nuo cia ilgu nusileidimu riedejau link Sorrento, i jj neuzsukau, reikejo greiciauiai pasiekti lygia pakrante, nes vakarejo. Prie Vico E. pralindau ilga tuneli ir atsiradau Castellammare, pakliuves i pramonini rajona tarp apleistu pastatu, begales jaunimo stoviniuojancio gatvese, prisiklauses gandu apie nesaugu Neapoli jauciau itampa, buvau pasiruoses gintis :-). Castellammare krantine kazkuo primine Kanu krantine, ja numyniau iki galo, praneriau keleta namu palei begius ir radau isvaziavima i papludimi. Papludimys cia ypatingas siuksliu kiekiu, kadangi aplink pakranteje vien pramoniniai objektai niekas cia nesimaudo. Pasivazinejes pakrante radau apleista vandena pramogu parka, cia ir apsistojau. Tolumoje matesi Vezuvijus, naktinis Neapolis, priesais salele juroje..kazkur gatvese girdejosi suviai.

2013.10.18 Vakarine pakrante pasiekta
Statistika
Marsrutas: Marsico Nuovo - Lago
Vaziuota: 6 val
Atstumas: 111 km
Didz. greitis: 56 km/h

7:00 daiktu pakavimas. 7:30 padangos remontas, ardymas, skyles ieskojimas, klijavimas (mokestis uz graikinius riesutus). Salta, +12, rankos stingsta, saule dar uz kalnu, dangus giedras. 7:50 stabdziu kaladeliu keitimas. 8:10 pajudu nuo stovyklos. Leidziantis nuo kalno saltis veria kiaurai, dzemperio neuztenka, striukes nesivelku, nes tuoj stati ikalne. Pradedu kilti i vakaryksti viaduka, nesudetinga, jau silciau, iamzinu sleni sauletekio metu. Ivaziuoju i 160 m ilgio tuneli, dar vesiau, pries pabaiga papucia priespriesinis vejas, prisimenu Norvegijos tunelius ten buvo zymiai sunkiau. Turejo buti pereja per kalnu grandine, o is tikruju tai tik uzvaziavimas i dar auksciau esanti sleni. Minam toliau, kelias pasislepia uz kalno nuo saules, salta ziauriai, stoju apsirengti. Dar vienas tunelis, si kart trumpesnis, kelias pradeda leistis. Riedu dideliu greiciu galvodamas kad leisiuos kokiu min 20 km, nes kilau daug, nieko panasaus, kelias uz 3 km vel pradeda kilti. Kapoju i virsu, statu, pradedu prakaituoti, termometras rodo +18, nenoriu issirengti, nes turi buti ilgas nusileidimas. Pakilimas nesibaigiantis, apsipilu prakaitu, nusirengiu. Uz keliu simtu metru pradedu leistis, darosi vel salta :-). Jauciu jog priekine padanga suminkstejo, sustojes patikrinu, leidzia ora...na ir sekasi. Prisipuciu oro ir baigiu leistis iki Atena Lucana, pagaliau pasiekiu kita sleni tarp kalnu, cia autostrada i Salerno, naiviai apsidziaugiu tikedamasis, kad sleniu nuvaziuosiu iki pat Salerno. 10:30 stoju pusryciauti ir klijuoti priekines padangos. Zemai saule dar labiau uzkaitina, issirengiu iki marskineliu, 12:10 pajudu toliau. Mano kelias vinguriuoja palei autostrada, beveik be pakilimu, vienas malonumas, gaila kad ne ilgai, nusuku i SS19, iki Salerno dar 72km. Privaziuoju 15% nuokalne, jega, serpantinu nuleidzia i tarpekli kalnuose, nedidelis pakilimas ir vel leidziuos. Autostrada liko auksciau, pakibus ant didziulio kalno slaito, kaip dirzas apjuose kalnu grandine. Mano kelias fantastiskas, aplink kalnai, jaukios gyvenvietes, zalios pievos, upe, daugiau leidziuos nei kilu. Stoju nusipraust prie saltinio, per kelis zingsnius ramiai prasliauzia 1 m ilgio juoda gyvate, pasislepia nuo manes krumuose. Driezu kelyje pilna, suvazinetu gyvaciu maciau ne viena, gyva pirma kart. Kelias pradeda kilt, vis auksciau ir auksciau, ziuriu i prieki matau pereja, viena puse zemiau kita auksciau, mano kelias veda i aukstesne. 15% ikalne uzsivedu dvirati i perejos virsu, vel stebina zmoniu noras apsigyventi kuo auksciau, del ju cia kelias nutiestas. Atsiveria grazus vaizdai i dar kita sleni, ten autostrada i Potenza. Ant slaitu vejo jegaines, saules kolektoriai (italijoje 12% energijos gaunama is zalios energijos). Kelias pradeda leistis, pakeliui randu "valgomu kastonu" (nezinau kaip tiksliai vadinasi, ragavau keptus Tiranoje visai patiko), prisirenku pabandymui. Po keliu posukiu atsiveria kolosaliskas vaizdas i lyguma priesais jura...is vienos puses ireminta Amalfi iskisulio kalnais, is kitos Agropoli, iki juros dar 30 km. 15:30 pietauju ir visu gazu serpantinu zemyn. Iki juros per kiviu, alyvmedziu, vynuogių sodus ir didziausius siltnamiu ukius. Pakranteje ivaziavau i kelia palei jura link Salerno (buvo like apie 20 km), cia nustebino didelis zmoniu skaicius. Prostitutes sedinejo prie keliuku vedanciu i papludimi, jauni vyrukai stovinejo kazko laukdami (aplinkui pavieniai namai ir papludimys), cigonai vakarojo savo stovykloje, ir taip kokie 3 km kol nenusukau i papludimi. Pradejau ieskoti atokesnes vietos nakvynei papludimyje, lyg radau, bet uz keliu minuciu link manes is kazkur pradejo artintis pora vyruku. Nenoredamas kontaktuoti, nusistumiau pakrante tolyn. Apsistojau 20 m nuo juros, prie uzdaryto papludimio baro (ju cia istisai palei pakrante), salia neveikiancio kempingo. Palydejau saule, pasitikau pilnati, uzvalgiau spageti. 22:16 baigiau rasyti. Labos

Benvenuto nella Italia. Apulia. Basilicata.

2013.10.17 80 km ikalne
Statistika
Marsrutas: Croco - Marsico Nuovo
Vaziuota: 5:50 val
Atstumas: 93 km
Didz. greitis: 49 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 6510 km

Naktis praslinko ramiai, oras kalnuose buvo vesesnis, siltas miegmaisis labai pasiteisino. Ryta gera buvo pamatyti visiskai giedra dangu, grazi dovanele po vakarykscio lietaus. 8:30 isjudejau. Saulei apsvietus, "marso" kalvos atrode visai graziai, aplinka igavo daugiau spalvu, slaitai kai kur zali, kai kur geltoni, rudi ar pilki. Pakilus auksciau atsivere nuostabus vaizdas i tolumoje matomas kalvu rikiuotes, neaukstos, spalvingos, toleliau matesi Pisticci, o ant artimesnes kalvos Croco - miestas vaiduoklis. Croco buvo apleistas del rizikos jog gali nuslinkti su kalno slaitu kaip kad atsitiko Pisticci gyventojams, dabar ten gyvena keli zmones, dauguma pastatu apleisti, islikusi baznytele, auksciausioje vietoje bokstas, miestas kaip karuna puosia kalvos virsune. I Croco neuzvaziavau, per statu pasirode, nors labai vertejo. Pavaziavus kelis km nuostabiu kaimo keliuku (masinu nera, asfaltas geras, vaizdai kolosaliski) iskukau i SS598 kelia, tiesiausia ir trumpiausia per Apeninu kalnus i Salerno. Kelias vede palei upe (didziaja dali) ir visalaika kilo. Vaziavimas sleniu kalnuose turi zavesio: tolumoje matosi kalnai, ant kalvu miesteliai, gyva upe salia, rudeniskai pasipuose miskai ir pievos, ezeras; taciau ne viskas taip zavinga: masinu daug, vejas priespriesinis, kelias ispraustas i betonines sienas (po kelis km ilgio), jokiu poilsio aiksteliu, nuolatine ikalne...visa tai didelio malonumo nesuteike, netgi daresi nuobodoka. Pietums uzsukau i kavine Saint Archangelo miestelyje, pasikroviau telefona, prisijungiau prie interneto, pailsejau, ir radau itala gerai kalbanti angliskai, snektelejome. I vakara vejas sustiprejo, o oras stipriai atveso (del aukscio). Pries didiji pakilima per pereja, slenio gale, pakeleje radau graikiniu riesutu prikritusiu nuo medzio, prisirinkau visa maisa. Pradejus minti isgirdau keista garsa is rato, lyg kas kliutu, apziurejes radau nemaza spygli padangoje, istraukiau, oras lyg neiseidinejo. Miniau toliau, uzvaziavus puse viaduko pries pirmaji tuneli, stabtelejau nufotografuoti slenio. Vel uzsedus minti pajutau jog galine padanga minkstoka, vis delto spyglys savo darba padare. Schwalbe Marathon Plus pirma karta buvo pradurta nuvaziavus apie 8000km (per visa jos eksploatacijos laika). Auksciau minti nebegalejau, laikrodis rode 18 val, saule jau buvo pasislepusi uz kalnu, siek tiek iputus oro i padanga, nusileidau i miesteli ir susiradau vieta nakvynei. Pries si ivyki, vis sukosi mintys "greiciau isvaziuoti is slenio", "kaip nenoreciau jog padanga nuleistu tunelyje"...kazkas mane isgirdo ir kiek kitaip suinterpretavo.

2013.10.16 Smelio kalnuose
Statistika
Marsrutas: Chlatona - Croco
Vaziuota: 5:20 val
Atstumas: 91 km
Didz. greitis: 53 km/h

Diena pilna ispudziu. Pirmiausia, ryte sviete saule, o tai jau yra gerai, o dar issimiegojau puikiai, o tai yra labai gerai. Po vakar socios vakarienes nesinorejo pusryciauti, negaisdamas laiko, greitai susipakavau ir atsisveikines su stebuklingaja misko aikstele isriedejau i trasa. Kelias ejo visai salia autostrados, aplink apelsinu, mandarinu ir alyvmedziu plantacijos. Silta, minti lengva, muzika grojo minant. Susukes 20 km nusukau link juros i Castellaneta Marina kurorta. Kurortas vienas is prabangesniu, pusyne, be keletos 4 zvaigzduciu viesbuciu, daugiausia privacios vilos, uzdari rezidenciju rajonai su nuosavais baseinais. Papludimys platus, smeletas, kopos. Zmoniu papludimyje 0, tuscia kaip ziema. Susiradau vieta salia uzdaryto papludimio baro, pasiskolinau sulankstoma pliazine kedute, pasiruosiau poilsiui. Issidziausciau ryte nuo rasos perslapusia palapine ir miegmaisi, issiviriau pacia skaniausia Lidl Musli kose, pasidariau kavos, turejau sausainiu. I abi puses papludimyje kiek akys aprepia nemaciau nei vieno zmogaus, megavausi pusryciais, saule, klausiau juros osimo, ir stebejau karinio laivo manevrus. Isiles nusprendziau issimaudyti, vanduo buvo siltesnis nei tikejausi, mirkau kol nusibodo, dugnas smeletas, bangos lengvai supuoja, ramu. Islindes is vandens apdziuvau, bet neilgam...pradejo lyti. Lijo visa likusia dienos puse iki vakaro. Lyjant nusigavau iki autostrados, cia pazeisdamas taisykles numyniau greitkeliu keliolika km (kito tiesesnio kelio nebuvo ir labai norejau kirsti kampa), toliau nerizikuodamas, nusukau link Marconia. Lokaliu keliuku numiniau keleta km ir prasidejo kelio uzvartos. Smelio, zemiu, zvyro, molio...misinys denge kelia, kai kur pravalyta, kai kur ne, kai kur kelias uzdarytas su nusukimu i apylanka. I viena toki uzdaryta ivaziavus radau sugriuvusi kelia, net keliose vietose per keleta km eismo juosta buvo nuslinkusi nuo slaito, vandens srautas nuo kalvu ir nestabilus gruntas suarde kelia negailestingai. Ilga laika per lietu nesimate aplinkos per kuria minu, valandelei islindus saulei isvydau smelio ir molio misinio, neaukstas pilkai rudas kalvas atsiverusiais slaitais. Vanduo cia buvo isgrauzes mini kanjonus, augalija menka, kalvos plikos, vaizdas primine smelio karjera, marso reljefa, ar kazka panasaus. Nepaisant nestabilaus kalvu pagrindo zmones cia ikure gyvenvietes, viena tokia apziurejau is arciau. Pisticci - 364 m. virs juros, paskutini km teko pasivaikscioti nes nebeiveikiau kelio statumo, miestas apjuoses kalva is visu pusiu, kalva auksciausia is aplinkiniu, virsuneje senas bokstas, aplinkui graziai eilemis sustatyti pastatai, dauguma balti su cerpiniais stogais, visas miestas vienas didelis senamiestis tik dviraciu po ji kiek sudetinga vazineti, per statu, daug kur laiptai. Mieste kazkada ivyko tragedija, nuslinkus slaitui nuslinko dalis namu, zuvo 200 zmoniu, nepaisant sio ivykio cia toliau gyvenama. Nuo kalvos atsiveria unikalus vaizdai i kalvu rikiuotes tolumoje, sleni apacioje, serpantinini kelia. Uzsipirkes vakariene, aprimus lietui apie 17 val. pajudejau is miesto. Iveikiau kokiu 20 virazu serpantina zemyn, vaziuojant labai staciai, tarp nuslinkusiu slaitu suskilinejusiu ir perkrypusiu asfaltu, gavau gera doze adrenalino. Nusileidus sankryzoje radau jog man reikalingas kelias uzdarytas, ignoravau perspejima ir numyniau trumpiausiu keliu. Is kitos puses Pisticci atrode dar ispudingiau, kalva ant kurios pastatytas miestas buvo apaugusi mazesnemis kalvelemis, dauguma atsiverusiais slaitais, atrode kaip is slapio smelio statomos "pilys". Dangus uz nugaros prasigiedrijo, bet mank kelias vede link debesu sangrudos kazkur dar giliau i kalnus. Temstant marso pavirsius atrode baugiai, aplink kur bepazvelgsi kalvos ir molis. Uzdarytame kelyje privaziavau nuplauta tilta, gerai kad salia buvo siauresnis senasis uznestas moliu, masinom nepravaziuoti o man galima, nesusimastydamas ibridau i moli ir po keliu metru sustojau, dviratis nebejudejo is vietos del moliu aplipusiu padangu, teko keliolika metru persitempti drauga ir sugaisti pusvalandi jo gramdymui ir plovimui. Issitepliojes, siaip ne taip numyniau tolyn ieskoti nakvynei vietos. Pakeliui radau vandens konele, vidury kalvu, lauku, tumoje kazkokie namai, nutariau dar geriau apsiplauti, nes sudziuves molis yra blogiau uz dregna (patirtis nuo Ukrainos, kai moletais ratais vazinejau gera savaite). Po minutes prie manes privaziavo italas ale vandens atsigerti, bet paskui supratau kad del manes, isklausinejo visko, kazkaip susikalbejome ir nuvaziavo i ten pat is kur atvaziavo. Dar uz minuteles isgirdau sunu lojima ir pamaciau link manes atbegancius 5 didelius baltus aviganius, gerai kad kazkur netoliese seimininkas juos sudrausmino, buvau issigandes. Vis delto jie prie manes priejo, paurzge, as vaidindamas ramu baigiau svarintis ir nuzingsniavau savo keliu. Apie 18:30 visiskai sutemo, beveik nieko nebesimate, aplink vien molis, dar karta tepliotis nesinorejo, miniau tolyn tikedamasis rasti zoles lopineli. Tinkama vieta radau prie apleisto pastato. Aplinkui tylu kaip tik kalnuose buna, net judeti nesinorejo, kad tik nesudrumst ramumos...tolumoje svirpliai svirpia, nuolatiniai vakaro kompanjonai. Kelias minutes sustinges prastovejes apsipratau, atslugo adrenalinas po visos dienos ispudziu, isirengiau stovykla. Karstas dusas, balta staltiese, triju patiekalu vakariene su vynu ir sampanu priesais garazo duris. Pilnatis karts nuo karto islisdama is uz debesu apsviete kalvas, betmanas skraide virs galvos, kazkas judejo po palapine...romantiska vieta :-).

2013.10.15 Kopu keliu
Statistika
Marsrutas: Punto Prochiuto - Chlatona
Vaziuota: 6 val
Atstumas: 106 km
Didz. greitis: 36 km/h

Rytas prie juros, geriau nebuna...su tokia nuotaika pradejau diena. Dangus apsiniaukes, dar neissiblaive is po lietingos nakties. Saule bando sviesti, bet sunkiai spinduliai pralenda pro debesu sirma. Neskubant pusryciauju, lankstau palapine, deduosi daiktus, lenkiuosi pakrantei uz svetinguma ir iskeliauju. Kelyje viena kita masina, kelias tiesus ir veda pakrante. Kurortas po kurorto, visi istusteje kaip po maro, papludimiai tai smeleti tai uoleti, kelias nutiestas tai per kopas (isivaizdavimui jei pakranteje Palanga Sventoji nutiestu per kopas dalyje kur zmones deginasi), tai siek tiek toleliau nuo ju. Vaziuoti idomu ir malonu. Pasirodo saule, uzkaitina, po valandeles pasislepia ir keleta minuciu nulija, vel saulute islenda, uzpucia vejas is priekio. Pensininkai ant plentinuku vis lenkia mane, aplenkia ir pristabdo, pamato, kad arteju vel paspaudzia. Po 60 km pasiekiau Taranto dydmiesti. Taranto - pramoninis, siuolaikinis uostamiestis, ikurtas tarp dvieju juru (vietiniai taip pavadino) - didziosios ir mazosios. Mazoji yra ilankoje zemyno viduje, is jos isplaukti galima tik pro sasiauri tarp miesto senamiescio ir naujamiescio. Isplaukus is mazosios iplaukiama i Didziaja, ji Jonijos juros dalis, taciau sia dali juosia du naturalus ragai pusiasaliai nuo zemyno, ideali vieta uostui (isivaizdavimui akiniu stiklai - juros, o tarp ju per viduri miestas). Miesto pakranteje keleivinis, krovininis ir net karinis uostai, jachtu ir valciu prieplauka, uz miesto didziausia naftos perdirbimo imone su savo gigantiskais rezervuarais, salia viena didziausiu pasaulyje plieno vamzdziu gamykla, kroviniu terminalas...tokios koncentracijos dideliu imoniu vienoje vietoje niekur nemaciau, Taranto - vienareiksmiskai verslo ir pramones centras Apulijos regione. Be industrinio rajono, pamaciau labai idomu senamiesti, ikurtas saloje tarp mazosios ir didziosios juru, skiriantis industrini rajona nuo naujamiescio. Senamiestis issiskyre savo netvarka, avarines bukles pastatais, aukstais pastatais. 3,4,5 aukstu namai, be langu, duru, sienos apsilupe, bet ornamentuotos, sustatyti labai arti vienas kito, siauri pravaziavimai, mazai sviesos...vaiduokliskas rajonas...savotiskai zavus. Naujamiestis super grazus, klestintis, apvaziavau visa ieskodamas duju (jei kam reikes galima rasti tik Peronne prekybos centre). Taranto isvazinejau skersai isilgai, pataikiau ant pietu pertraukos, teko sulaukti 17 val, is miesto isvazinejau jau temstant. Keliolika km teko minti autostrada, toliau salia jos ukininkams skirtu asfaltuotu keliuku, dar toliau pasukau link juros zvyrkeliu, bet iki juros nenuvaziavau, kelia pastojo begiai ir baisingi uztvarai. Gerai kad jaukus miskelis salia buvo, aptvertas spygliuota tvora, saugomas, sustojau tvorai pasibaigus, dalies pusyno kazkodel neaptvere. Vieta pasitaike absoliuciai unikali: samanu aikstele, aplink kvepiantys krumai ir pusys, uzuoveja nuo vejo nors jo kaip tycia nebuvo, nesigirdejo nei juros nei medziu osimo, nei masinu uzesio, beveik jokiu garsu, galejau girdeti savo kvepavima, ir svirpli salia mane kalbinanti. Vakarieniavau menesienos sviesoje vel sutemus, vel vienas, vel kazkur ti nuo namu.

2013.10.14 Aukstyn i siaure Jonijos pakrante
Statistika
Marsrutas: Torre Pali - Punto Prochiuto
Vaziuota: 5 val
Atstumas: 88 km
Didz. greitis: 53 km/h

Antra diena minu 5 val per diena, numinu ~ 80 km, keliuos 7 val einu miegoti 21 val., isminu 9 val, stoju 18:30 val...ka as veikiu per diena likusias valandas ?!:-). Atrodo kad koks rankinis stabdis butu uztrauktas smegenyse, neleidzia judeti greiciau, vis kur sustoju, tai uzvalgyti, tai ka nufotografuoti, jei i miesta ivaziuoju be valandos neisvaziuoju, pakeiciau maitinimosi grafika, 4 kartai per diena duoda daugiau energijos, kai kunas jauciasi stiprus ir paciam nuotaika geresne. Per pietus stengiuos pasidaryti silto maisto, parduotuveje atradau tortelinius su rikoto suriu ir spinatais, uz 1.8 eur galima apsivalgyti, verdu juos, kartais makaronus, kartais ryzius su visokiais priedais (darzoves ir suris). Ryte virti kiausiniai su sumustiniais arba miusli su pienu, vakare ivairiai, daznai naudoju tuos pacius ingredientus kaip ir per pietus tik sukeiciu pagrindini ingredienta, arba tik sausainiai su arbata ar pienu. Tarp pietu ir vakarienes: ivairus vaisiai, morkos, salotos su tunu ar suriu (maisas salotu rinkinio 1 eur), radau koncervuotus avinzirnius (turi daug baltymu, o kainuoja dezute 0,60 cnt). Vegetarizmo dar neatsizadejau, jegu uztenka ir be mesos. Siandien kazko ypatingo neivyko, visa diena kelias vede palei jura, visalaika salia ja maciau. Oras kaip kasdien, sauleta, debesu apmazejo ir dregnumas dingo. Pakrante cia beveik lygi, tik poroje vietu teko pakilti auksciau, dviraciu keliauti idealios salygos. Pirmadieni kelias aptustejes, vaziuoji sau vienas nors ir priesinga eismo kryptimi, miesteliuose daznai padarytas vienpusis eismas is siaures i pietus eismas palei jura o kita kryptimi kelias veda kita miestelio puse (gyvenvietea prie pat juros), kad nedaryti lanko ir pamatyti pakrante visalaika vaziuoju pries eisma, sezono metu taip gal ir nedaryciau. Dar karta siandien pagalvojau, kad ne sezono metu keliauti zymiai maloniau, aisku jei gali isgyventi be kempingo, per dvi dienas dar nemaciau veikiancio, nors ju buvo keliolika. Siandien kelis rubus skalbiau juros vandeniu, nebuvo kur kitur o jau reikejo, gerai kad pakeliui radau gelo vandens krana, praskalavau. Vakar prausiausi is 2 x2 ltr buteliu, prisipildziau diena is koloneles, kitaip belieka praustis juros suriame arba ieskoti viesbucio duso...butu gerai pas zmones kur, bet italiskai nemoku. Prie visko galima prisitaikyti, prisimenu vieno keliautojo dviraciu dienorasti kur jis aprase kaip nesiprause 2 sav, nes nerado tinkamo vandens, pasirodo ir taip galima. Siandiena aplankiau ispudinga miesta pavadinimu Galipoli. Netoli jo keliu km papludimys, prie juros smelis arba nedideles uolos, barai, vip zonos, vasara cia buna karsta. Miestas iskisulyje, labai siuolaikiskas. Iskysulio gale islikes senamiestis, neradau as cia ispudingu baziliku ar baznyciu, jaukiu gatveliu ir bromu, nera jis toks zavus kaip anksciau matyti, bet sarmo turi. I mane visi kreipiasi italiskai, siandien vel kazko klause, jau pradejau mokytis kalbos, 10 zodziu i diena :-). Nakvynes vieta prie juros, ilankoje. Vakariene stebint menuli ir zveja braidanti pakranteje su prozektoriumi ant galvos. Akys merkiasi, 22 val, buonasera.

2013.10.13 Santa Maria di Leuca - Italijos bato kulno pieciausias taskas
Statistika
Marsrutas: Ezeras prie Otranto - Torre Pali
Vaziuota: 5 val
Atstumas: 82 km
Didz. greitis: 52 km/h

Prizadino pauksciai, nuo ankstyvo ryto jie snekuciavosi ir zaide melduose. Tikra palaima rudeni girdeti vasariskus garsus. Saule nedrasiai sviete per pilkus debesis...cia juos reikia pamatyti, jie tokie zemi, atrodo tuoj prades lyti, bet per keturias dienas vis taip pat, oro dregnumas didelis, debesu antroje dienos puseje daug, saule juos persviecia, ir nelyja. Prasidejo grazi paskutine savaites diena - Sekmadienis. Palapines delione, joga ir leti pusryciai ant suolo priesais ezera stebint vis ryskejancia saule. Kad visi rytai tokie butu...:-). 8 val pasirode pirmieji dviratininkai, du pagyvene vyrukai, pasisveikino ir isvaziavo. Uz keliu minuciu atmine dar keli, vienas kazko paklause italiskai, as jam "do you speak english", jis pagalvojes "no english", draugai pasijuoke ir isvaziavo. Keista kai mano amziaus progresyvus vyrukas nemoka angliskai. Netrukus pajudejau dviraciu taku ir as. Is priekio pasipyle MTB dviratininkai, kompanija po kompanijos, visi su specialia apranga, salmais, mine palaikydami tempa, toks ispudis kad vyko treniruotes. Dauguma cia sveikinosi "Ciao" arba "Salve". Uz keliu km ivaziavau i Ortanto. Jaukus miestas ant juros kranto, kaip daugumas cia, turejo nemaza senamiesti ir gynybine tvirtove. Nustebino Italu sportiskumas, mieste sutikau keleta begiku kompaniju ir dar kelis MTB dviratininkus. Nuo Otranto iki pat S.M.di Leuca kelias vede palei pakrante, apie 50 km fantastisko grozio: stacios uolos, lagunos su papludymiais, kurortines gyvenvietes, islike akmeniniai aptrupeje svyturiai, rami Adrijos jura ir debesys sliuziojantys pazeme. Kelyje daug informaciniu lentu, rodykliu i idomesnius objektus, masinu srautas nedidelis, dviratiniku tikriausiai sutikau daugiau, keliauti vienas malonumas. Sekmadieni pakranteje laika leido ivairiausiu hobiu atstovai: daugybe zveju kompaniju, plentininku grupes, MTB aistruoliai, pakvaise motociklininkai, keliautojai pestute, turistai automobilistai. Be zmoniu kelyje dar sutikau simtus driezu, sprindzio dydzio, zali arba rudi, begiojo ant kelio ar kelkrastyje, laipiojo sienomis, sildesi sauluteje. Pakrante auksta, kelias iskirstas ant gal 50 m aukscio uolos atbrailos, iki juros nuseidzia tik prie gyvenvieciu. Papludimiai dazniausiai irgi gyvenvietese, naturaliose lagunose tarp uolu arba dirbtinai ispjautose, ploto nedaug, smelio beveik nera, uztai galima degintis ant uolos padarytose spec. terasose, i vandeni kai kur nuleistos spec. kopeteles...vanduo smaragdinis, persisviecia, is aukstai atrode labai viliojanciai. Gaila bet visoje pakranteje neradau dusu, kempingai neveikia, problematiska su nusiprausimu. Gyvenvietese galima rasti vandens koloneliu, bet ir tai retai. Turkijoje bandziau po issimaudymo juroje nesiprausti po gelu vandeniu, tai po 2 d. kuna pradejo niezeti, nusprendziau susilaikyti nuo maudyniu jei negali nusiprausti po gelu vandeniu. Italai igyvendino zmogaus svajone, tikriausiai bent puse italu turi vasarnami ant juros kranto, jie megsta auksta gyvenimo kokybe :-). Ne sezono metu beveik visi vasarnamiai uzrakinti, tikriausiai iki kito sezono, gaila kai tiek gyvenamo ploto taip neracionaliai isnaudojama. Pakranteje vienas idomiausiu objektu buvo Santa Cesaria Terme baseinai, iskalti uolose ant juros kranto, iki dabar islikusios kai kuriu baseinu formos, aukstos saliu sienos, arka uoloje, salia tarp uolu siuolaikinis baseinas, jo krastus skalauja jura. Pakeliui pervaziavau keleta lokaliu prieplauku, didesniu mazesniu gyvenvieciu, ir apie 15 val pasiekiau pieciausia Italijos bato kulno taska - Santa Maria di Leuca. Salia miestelio ant aukstos uolos pastatytas galingas baltas svyturys (kas 13s apsisuka 3 kart, suskaiciavau vakare :-)), pries ji didele aikste, is jos atsiveria nuostabus vaizdas i zemiau esancia Leuca. Sekmadieni miestelyje veike tik restoranai, vaiksciojo keletas zmoniu, visi stengesi aplankyti miestelio pakrastyje esancia uola islindusia i jura toliausiai, ji ir buvo pieciaisias taskas, cia stojau pietauti. Siame taske susikirto Adrijos ir Jonijos juros. Stebejau kaip saule garino vandeni ir ka tik susiformave debesys, paliesdami mane, plauke i kontinenta. Praleidau ilsedamasis gera valandele. Tarpinis tikslas buvo pasiektas, beliko pasiekti siaureje esanti Milana, kelias ves visalaika i siaure, i tikra rudeni, o gal ziema, jau pripratau prie silumos, nesinori su ja skirtis, nebent tik del nauju atradimu... Nuo kulno apacios pajudejau kai saule buvo neperauksciausiai virs horizonto. Krantas buvo lygus, nebeliko staciu uolu, o uz 5 km privaziavus pirma miesteli pamaciau kopas ir nesibaigiancia smeleta pakrante kaip Lietuvoje. Apsidziaugiau suprasdamas kad nakvynei vietos turesiu su pasirinkimu. Nors sekmadieni super ar mini marketai rytiniame kulno krante nedirbo cia radau atidaryta, dar labiau nustebau. Pakranteje kempingai ir papludimio barai, didziausios automobiliu aiksteles, viskas apleista iki kito sezono. Sutikau itala keliaujanti dviraciu, klause kur rasti kempinga, sakiau kad per 60 km veikiancio nemaciau, parekomendavau nakvoti papludimyje, italas nustebo nusijuoke ir gal nepatikejes manimi numyne, pasirinkimas jam tik viesbuciai ir tai po klaustuku kiek ju cia veikianciu. Stojau pakranteje, uz kopu, jura cia pat. Siltas ir dregnas vakaras, keletas zvaigzdziu danguje ir debesu eiles nuo Afrikos krantu.

2013.10.12 Lecce
Statistika
Marsrutas: Brindisi - ezeras prie Otranto
Vaziuota: 5:20 val
Atstumas: 87 km
Didz. greitis: 40 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 6049 km

Siandienos marsrutas: Brindisi - Lecce- Otranto. Ryte salia palapines isgirdau suni, po minuteles zmones kalbant, iskisu galva, matau du medziotojus su sunimis, suo atsisuko paurzge ir nubego, medziotojai praejo pro sali nieko nesake. Dangus giedras, saule, bent ne per karsta. Po silpnu pusryciu apie 9 val i kelia. Siandien didziaja dali kelio vaziavau per dirbamus arba apleistus laukus pakranteje. Derlius cia jau nuimtas, tad vienas kitas ukininkas are dirva ruose kitam sezonui. Pakelese ora kvepino augantys eukaliptai, kaip man jie patinka, skleidzia vos juntama gaivinanti kvapa. Laukuose nemazai apleistu hazendu, rimti dideli komlleksai su uzmurytais pravaziavimais ir pirmo auksto pastatu angomis, atrodo nykiai. Aplink lygumos, misku nera, tad vejas cia linksminasi su malonumu, siandien pute is priekio, labai apsunkino minima. Nepaisant siltos saules paciam nera labai karsta, oro dregnumas toks aukstas, kad rodos tave pastoviai kazkas drekina...po pietu susikaupe debesys, viena karta net 3 min palijo, debesys slenka taip zemai, atrodo kad tepa savo dregme zeme. Labai stebino pauksciu gausumas, vieversiai cirske virs lauku kaip vasara Lietuvoje, vis prisimindavau ta gera jausma kai dviraciu keliaudavau po gimtine. Kol girdi paukscius reiskia siluma dar pas mus ilgai bus...Italijoje jiems rojus. Pasiekiau Lecce, apsukau senamiesti, ispudingas, bet patiko ne tiek kiek Ostuni ar Bari, ilgai cia neuzsibuvau. Is Lecce tiesiausiu keliu nulekiau link Otranto prie juros. Pradejo temti. 20 km iki Otranto prasidejo dar nematytos alyvmedziu sodu platybes, 15 km i visas puses kiek akys aprepia vien alyvmedziai, tvarkingai eilemis susodinti, islygintose aikstese aptvertose akmeninemis tvorelemis. Jau beveik sutemus ieskojau vietos nakvynei tarp alyvmedziu, bet kazkodel vis delsiau, neveltui, nes radau zenkla nukreipianti link ezero. Jau visai sutemus 19 val. sedejau ant suoliuko suraus ezero pakranteje ( nuo juros per 5 km). Netycia radau piknik aikstele, gerai irengta, salia stovejo stendas su dviraciu keliu zemelapiu. Atsiradau ten kur ir man vieta :-)...net palapine staciau po pastoge, nes i vakara vel susikaupe pilki debesys. Vakarai ir naktys cia labai silti, Lietuvoje buna vesiau.

2013.10.11 Ostuni - baltasis miestas. Brindisi
Statistika
Marsrutas: Torre Canne - Brindisi
Vaziuota: 4:20 val
Atstumas: 70 km
Didz. greitis: 37 km/h

Vejas nakti nenupute nors bande, palapines atotampos atliko savo darba puikiai. Ryte bangos cia pat taskesi i akmenis, juroje siubavo keletas zveju valteliu, saule apsviete kranta iki pat Monopolio. Vel neskubejau, joga, pusryciai, aprinkau svetimas siuksles, tokia grazi vieta verta pagarbos, ir i kelia. Torre Canne pasiekiau per kelias minutes. Istustejes kurortas, kaip ir visi kiti sioje pakranteje, vienas kitas vietinis, keli pensininkai turistai, pilkas papludimys, jura drumzlina, keli uzdaryti viesbuciai...aplinka atrode depresyviai. Neuzsibudamas nusukau link zemyno, ten buvo kelias i Ostuni palei kalvu grandine. Ostuni - 14 a. sedevras ant kalvos. Is toli, miesto namai atrode kaip sulipe kregzdziu lizdai, visi nudazyti viena spalva - balta. Netycia, nes kelias vede per centra, uzvaziavau i pati kalvos virsu, ten senamiestis...siauros gatveles, bromai, laiptu laipteliu, kreivos sienu linijos, mazos baznyteles, viskas padengta baltai. Nuo kalvos tolumoje gerai matesi jura ir alyvmedziu plantacijos..Buciau grauzes nagus jei nebuciau pamates sio miesto, absoliuciai unikalus, kol kas vienas ispudingiausiu Italijoje. Is Ostuni vaziavau alyvmedziu keliu, tiesiu kaip styga, kalvu grandines papede. Kelyje eismas gan intensyvus, pakeles puose aukstos tujos, aplinkui soduose keliu simtu metu alyvmedziai, grozis neispasakytas :-). Pakeliui radau originaliai islaikyta keliu priestatu kuginiu akmeniniu ukiniu pastatu kompleksa, noredamas is arciau nufotografuoti ibridau i dirvozemi kuriame auga alyvmedziai, pasirodo ten grynas molis, turejau darbo nugramdyti sandalu padus. Gan greitai pasiekiau Brindisi - uostamiestis, pramoninis miestas. Prasukau per centra, senamiesti, jachtu prieplauka, didelio ispudzio nepaliko, dziaugiaus jog pasirinkau kelta i Bari. Radau wi-fi, nelastebimai sprogo gera valanda, ir supratau kad nusivelinau su nakvynes paieska, jau buvo pradeje temti (temsta apie 18 val). Skubedamas sunkiai radau kelia is miesto, visur autostrados, dviraciams draudziama. Siaip ne taip rades paprasta kelia, nuvaziavau i pramonini rajona. Mano laimei tarp didziuliu angaru, gamyklu ir privaciu teritoriju radau niekeno didele pieva su keliais alyvmedziais. Apsistojau po figmedziu. Vakariene sutemus gan romantiskoje aplinkoje :-) (kaltas internetas).

2013.10.10 Lietuviska vasara Italijoje
Statistika
Marsrutas: Dubrovnik (CR) - Bari (IT)- Torre Canne (IT)
Vaziuota: 5:40 val
Atstumas: 89 km
Didz. greitis: 53 km/h

Nakti keltas siubavo, uze ir dauzesi, bangos buvo nemazos, kajuteje guledamas jausdavau kaip ilgai laivas kyla ir leidziasi nuo bangos. Nepaisant siubavimo issimiegojau gerai. Po sekmingos teleportacijos ryte per langa pamaciau teisinga ora ir Italijos krantus. Saule, giedras dangus ir jokiu kalnu, bent jau rytineje pakranteje. Silta kaip Lietuvoje vasara liepos men. Sotus pusryciai kelte, svediskas stalas, maisto buvo daug :-). 8:00 isriedejau ant Italijos zemes. Oras nuteike labai teigiamai nors jauciausi siek tiek pavarges (Juodkalnijos ir Kroatijos kalniukai bei lietus padare savo). Bari - pirmas miestas Italijoje, uostamiestis. Is karto isukau i senamiesti...visa ka maciau Dubrovnike cia kartojosi, tik italu kalba, neskubantys zmones ir mazesnis kiekis turistu suteike jam dar daugiau zavesio. Letai apvaziavau siaurutes gatveles, stebejau vietiniu gyvenima, jautesi lengva atmosfera. Is senamiescio i naujamiesti, cia daugiau judejimo, visi pesciuju aleja is traukiniu stoties skubejo kas kur. Viskas cia patiko, gal del to kad nebuvo kalnu :-). Dar vakar galvojau i kuria puse vaziuoti nuo Bari, jei i siaures vakarus Italija pervaziuociau per greitai ir dalies nepamatyciau, laiko juk turiu. Priemiau sprendima pasiekti Italijos "bato" kulno apacioje esanti iskisuli Capo S.M. di Leuca ir nuo cia pervaziuoti Italija isilgai iki Milano palei vakarine pakrante. Nuo Bari pasukau rytine pakrante i pietus pradziai i Brindisi, paskui Lecce ir i pacia apacia. Pakrante vaziavau ne ilgai, prasidejo autostrada ir teko nusukti vakariau. Vaziuojant lokaliais keliukais buvo dar idomiau. Pervaziavus keliolika kilometru aplink maciau beribius plotus vynuogynu (valgomu dideliu geltonu vynuogiu) ir alyvuogiu sodus. Alyvmedziu sodai cia auginami nuo senu laiku, apie tai galima spresti is alyvmedziu storio, kai kurie puses Stelmuzes azuolo. Is tikruju sis regionas (Apulija) pasizymi senomis alyvuogiu aliejaus gamybos tradicijomis, cia kaip Prancuzijos vynuogynuose zmones karta is kartos perduoda si versla ir is to gyvena. Soduose irengtos drekinimo sistemos, tad nors ir silta daugumoje vietu matesi didziausios balos. Sodai atitverti akmeninemis tvoromis, keliukai per sodus veda i seimininku hazendas arba i ukinius pastatus, kurie islike arba statomi naujai islaikant tradicijas...is akmenu statomi kugio formos neauksti pastatai kartais sujungti su keletu tokiu pat, juose laikomi tinklai, irankiai alyvmedziams priziureti ir alyvuoges rinkti. Alyvuoges renkamos dviem budais: nukratomos arba laukiama kol pacios nukris. Tam kad butu lengviau jas surinkti po medziu ant zemes tiesiamas tinklas. Dar Graikijoje skaiciau jog alyvmedis gali sulaukti net 700 metu amziaus ir dar buti vaisingas. Vaziuojant toliau net nepastebejau kaip pakilau i kalna, alyvmedziams cia padarytos didziausios terasos, soduose solidus stori persipyne alyvmedziai...veliau kelyje radau zemelapi "Strada del Ollio" su pazymetais didziausiais sodais ir rodykles i alyvuogiu perdirbimo namus. Keliauti po sias apylinkes buvo tikrai idomu. Nuo Castellana pasukau i Monopoli, apturejau keliolikos km nusileidima. Monopolis isikures pakranteje, turi nedideli uosta ir nuostabu senamiesti. Vaiksciojau po gatveles pilnas geliu, kaktusu, unikaliu bromu, mazyciu baznyteliu, baltai isdazytomis sienu alejomis, krantine, jaukia zvejybiniu valciu prieplauka...vel uztrukau, bet cia kitaip neimanoma, per daug viskas unikalu, ypatingai grazu. Persipildes ispudziu nutariau uzsukti i parduotuve maisto, pasirodo pietu pertrauka nuo 13:45 iki 16:45, likau be maisto. Toliau miniau pakrante per Colloni, Savelletri iki Torre Canne. Kempingai, barai, klubai uzdaryti, pakrante lygi, zmoniu masinu nedaug, daug sportuojanciu, dviratininkai, minti cia labai gera. Pakeliui pervaziavau Egnazia archeologini objekta, atkastas buvusios gyvenvietes liekanas, Golfo aikstyna, didziausius dirbamu zemiu plotus. Kadangi sezonas pasibaiges vietos palapinei cia daugiau nei reikia, vietos buvo net kai kuriuose neuzrakintuose neveikianciuose kempinguose. Palapine staciau 10 m nuo juros. Vakarai cia vejuoti ir vesoki, pasiruosiau audrai nes is vakaru slinko tamsus debesys. Pastebejau kad gerai itempus palapine viduje nebesijaucia stipraus vejo...po pamoku Bulgarijoje ir Graikijoje kai ko ismokau :-).

Diena Kroatijoje

2013.10.09 Trumpa viesnage Kroatijoje. Dubrovnikas
Statistika
Marsrutas: Risan (MNE) - Dubrovnik (CR)
Vaziuota: 6 val
Atstumas: 95 km
Didz. greitis: 58 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 5804 km

5 val. ryto suskambejo varpai, buvo dar tamsu. 6 val suskambejo dar karta, si kart su prailginimu, svito, reikejo keltis. Nakti stipriai lijo, plevele ant palapines padejo nesuslapti. Rytas sausas, taciau debesys uzdenge dangu sliauziojo slaitais ir skraide virs vandens, lietaus gresme buvo didele. Apsivilkau slapius drabuzius ir 7:20 as jau kelyje. Ramu, silta, keli lasai iskrito, vanduo kaip veidrodis, jokio vejelio. Baigiau apminti likusia fjordo dali ir vandens kanalo susiaurejimu pro kalnus isvaziavau link ilankos nuo jos matesi jura. Pro sali praskriejo keletas gyvenvieciu, stabtelejau pusryciauti prie Hercog Novy, paskutinis siaurineje pakranteje, uz jo 5 km ir jau Kroatija. Per Juodkalnija numiniau 190 km, praleidau cia beveik 4 dienas. Nepaisant dregno oro pakrante paliko dideli ispudi, kalnu ir vandens derinys cia tesiasi apie 150 km, nedaug bet uztenka kad pamatytum Europoje vienus graziausius vaizdus. Fjordai grazus ne tik Norgeje, ju yra ir cia, Kotor fjordas is tiesu ypatingas, cia silta, cia ramu, cia grazus debesys. Mazai ka pamaciau, bet pastebejau kad salis daug deda pastangu jog keliauti cia butu patogu, be geru keliu visur rasi aiskias nuorodas, daznai jau pries keleta km informuojama kur ir ka galesi pamatyti. Kainos cia panasios i lietuviskas. Gaila bet sutikti zmones nekalbejo angliskai. Verta gristi i sia sali, bet ne dviraciu, zemynineje dalyje per daug kalnuota. I Kroatija ivaziavau apie 11:30, ilgas pakilimas nuo Hercog Novy iki pasienio, paskui ilgas nusileidimas keliu per slaita, zemiau atsivere vaizdas i platu sleni tarp kalnu. Minti lengva, karts nuo karto palija, saule islenda, 20 km istirpo nepastebimai. Isvaziavau i Kroatijos pakrante, atsivere vaizdai i adrija, salas, kelia link Dubrovniko, pasirode saule visu sviesumu, uzkaitino, apsidziaugiau, Iki tikslo buvo like 15 km. Kazkada buves Dubrovnike zinojau kad kelias i pietus pakiles aukstai, bet kad tiek...teko pakapoti i 8% ikalne keleta kilometru. Iveikus pirma dali t.y. pasiekus pereja (man taip atrode) kelias pasisuko ir teko iveikti dar tiek pat...cia as paluzau, nezinau kas taip paveike, norejau nuleisti dvirati nuo skardzio ir toliau eiti pestute. Apsipyliau prakaitu, siaip ne taip iveikiau pakilima, atsivere panorama i Dubrovniko senamiesti, beliko nusileisti. Mieste pirmiausia isigyjau bilieta i Italija, iki Bari keltas su lova kajuteje kainavo 81eur.Sekantis tikslas susirasti pliaza ir issimaudyti, nes visas slapias nuo prakaito. Aplankiau du papludimius, t.y. pamaciau juos is aukstai, per statu, nuvaziavau iki kito, cia neveikia dusai, ir tik prie ketvirto viskas veike, i jura net nelindau, skubejau nes visai salia danguje dejosi negeri dalykai, saule paslepe uzlinke juodi debesys su griaustiniu. Po salto duso atsigavau, netoliese pasigaminau pietus, uzlijo, nemaloniai, neturejau stogo tad viskas tisko ant manes. Pasipykes su savimi del padarytu klaidu, nuriedejau i senamiesti, jau antra karta,l. Si karta vienas mindziau akmenimis gristas gatveles. I Dubrovnika atvaziuoja keliautojai is viso pasaulio, turistu kiekis ir ivairove primine Atenus. Viskas labai grazu. Pries 21 val ilipau i kelta ir uzemiau savo vieta. 22:15 val keltas pajudejo...dangus apsiniaukes, tolumoje zaibuoja, priesaky 270 km Adrijos. Nuplaukus toliau i jura padidejo bangavimas, sustiprejo vejas, laivas pradejo siubuoti...isgeriau alaus ir nuejau miegot...uzteks. Siandien buvo ziauriai sunki diena, uzklupo visai netiketai, uzdave man daug klausimu.