Saturday, 16 October 2010

Viską prisiminus 2010

"You are crazy" - šiuos žodžius girdėjau ne kartą iš kelionėje sutiktų žmonių. Visi stebėjosi kelionės apimtimi, keliavimo priemone, piligriminiu keliavimo būdu, klausinėdavo iš kur aš, kodėl tai darau, pasakodavau ir aiškindavau jiems apie tokios kelionės žavėsį, gyvenimo gamtoje malonumus, vieni palydėdavo su užuojauta kiti su baltu pavydu. Kiekvienas esame savotiškai išprotėję dėl tam tikrų dalykų, tame atsispindi mūsų aistros, charakteris, silpnybės ir stiprybės, žinau vieną, būti šiek tiek "trenktam" yra sveika :).

Šįmet tęsdamas savo didžiojo plano realizavimą, ištyrinėjau šiaurinę Italiją, visą Prancūziją, Andorą, pietų ir šiaurės Ispaniją, visą Portugaliją, aplankiau Anglijos sostinę ir baigiau kelionę riedėdamas vakarų Šveicarijos keliais. Per 120 dienų numyniau 9800 km. Kelionės maršrutas pradžioje tęsėsi pagal Viduržemio jūrą, vėliau pagal Atlanto vandenyną, dar vėliau nusukau link Prancūzijos Alpių. Per vasarą aplankiau didžiausius ir gražiausius Vakarų Europos vasaros kurortus, Prancūzijos pietuose susipažinau su mega/superjachtų industijos verslu, patyriau Ispaniškos vasaros karštį (max. +46 Sevilijoje), susižavėjau Portugalijos ir šiaurės Ispanijos gamtos grožiu, aplankiau daugybę Prancūzijos pilių ir dydmiesčių, iš arčiau pažvelgiau į II-jo pasaulinio karo istoriją Normandijos krašte, pagaliau susipažinau su Londonu, padirbėjau Prancūzijos vynuogynuose, pasivažinėjau Prancūzijos rytuose ir Šveicarijos vakaruose. Šįmet išgyventi buvo sunkiau nei pernai, teko gerokai pataupyti, atsisakiau daug skanių, patogių, saugių ir gražių dalykų, nepaisant to išlaidos buvo didelės. Kelionė kainavo 2000 eur, daugiau nei pernai nors keliavau mėnesiu trumpiau. Transportas į Italiją, atgal į Lietuvą, į Angliją ir atgal iš jos, vietiniai traukiniai kainavo 1200 lt, kempingams išleidau - 500 lt, interneto kavinėms - 200 lt, visa kita buvo skirta maistui, dviračio detalėms ir kitoms smulkioms išlaidoms.
Dviratis šįmet riedėjo neįtikėtinai patikimai, vieną kartą keičiau stipiną ir kartą klijavau kamerą, periodinio detalių keitimo metu pakeičiau tris grandines, galines žvaigždes ir vieną komplektą stabdžių kaladėlių. Be abejo dabartinis žvaigždžių, grandinės ir padangų stovis yra apgailėtinas, dviračio laukia kapitalinis atnaujinimas. Kelionėje džiaugiaus turėdamas priekinius Ortlieb krepšius, jų dėka visada turėjau laisvos vietos papildomiems daiktams ar maistui. Negaliu atsistebėti padangų (priekines Bontrager Gallaxy ir galines Schwalbe Marathon Plus) ilgaamžiškumu, su priekine nuriedėjau 16220 km, o galine - 11000 km. Mano "Trek" žirgelis užsitarnavo kuo didžiausios pagarbos :).
Esu apvažiavęs pusę Europos, 16220 km, pusiaukelėje link galutinio tikslo. Europos vakarai ir šiaurė ištyrinėta, lieka Europos pietūs ir rytai (Italija, Graikija, Balkanai, Ukraina ir Rusija). Galutiniam svajonės išpildymui reiktų skirti dar viena vasarą, o gal kelias. Manau 2011 m ankstyvą pavasarį žinosiu tiksliai ar trečiasis etapas įvyks kitamet, šį kartą jau tikrai norėtusi turėti kompaniją :).

P.S. Dėkingas visiems mane palaikantiems bendraminčiams, kelionėje sutiktiems geriems žmonėms, prieglobstį ir pagalbą suteikusiems draugams. Su jumis keliauti žymiai lengviau :) !!!
Jau galima pamatyti nuotraukas, visos sudėtos į viešą albumą: Dviračiu per Europą 2010

Si nuotrauka daryta pernai metais pries isvykstant i pirmaji etapa. Reiks susirasti zemelapi ir pratesti raudona linija.

Wednesday, 6 October 2010

Visu greiciu i namus

2010.10.09-10. Kelione autobusu i Lietuva
Statistika
Marsrutas: Bern - Panevezys
Atstumas: 2000 km
Vaziavimo laikas: 33 val
Didz. greitis: 110 km/h

Ankstyvas rytas Berno pakrastyje, tamsu, iki sauletekio dar 2 val. Pasisviesdamas prozektoriumi pakuojuos daiktus, kraunu ant zirgo ir isriedu i kelia. Bern'o gatves apsviestos, miesto zemelapis po ranka, neskubiai minu link stoties. Atsikratau nebereikalingu daiktu, slenku gatvemis stebedamas kaip bunda miestas. I stoti atvaziuoju per anksti, autobuso dar nera, turiu laiko pasizvalgyti po miesta. Turgelyje ant prekystaliu deliojamos darzoves, vaisiai ir geles, kiemsargiai sveicia gatves, tramvajau ir autobusai veza i namus paskutinius naktynetojus, kelios jaunimo grupeles grizineja is klubo. Padarau keleta nuotrauku ir griztu i stoti. Autobusas atvaziuoja punktualiai, esu vienas is pirmuju keleiviu, moku 20 eur uz dviracio pervezima, zirgas keliauja i erdvu bagazo skyriu, atrodo keliaus patogiai. Pats isikuriu antrame aukste ankstoje sedyneje prie lango, galesiu toliau stebetis Europos saliu krastovaizdziu.
Pajudam is stoties, viskas, as tikrai griztu i Lietuva. Simet maziau euforijos, maziau pergales jausmo, minciu apie keliones apimti, rizika, viskas jau pergyventa pernai. Tai gyvenimo budas, keliauji gyvendamas, o gyveni keliaudamas. Kiekviena karta uzbaigiant etapa noras keliauti dar sustipreja, nors pavarges ir pilnas ispudziu griztant is ka tik pasibaigusio zygio, galvoji apie sekanti, ka tik sakes kad darysi ilga pertrauka, pamirsti zodzius ir galvoji priesingai. Budamas atitoles nuo zmoniu, kaip vienuolis piligrimas uzsidares vienuteje, staiga islindau i visuomene ir patekau i anksta autobusa su 70 jos atstovu. Bendros taisykles, skubejimas, garsiai reiskiamas nepasitenkinimas, zmoniu silpnybes, neigiami iprociai, perdetas kuklumas ir egoizmas, visa tai girdejau ir maciau keliones pradzioje. Reikejo priprasti prie naujos aplinkos. Supratau kodel zmones yra tokie, priemiau juos tokius kokie yra, prisiminiau J.Kerouac'o zodzius: "Visi mes tokie pat tusti, tokie pat mylimi, tokie pat budos". Keliones pabaigoje atsisveikinant norejosi visus apkabinti :). Kelione neprailgo, muzika, knyga, filmai, trumpi sustojimai miestuose, pokalbiai su kaimynais, Austrijos, Vokietijos, Lenkijos krastovaidzdzio stebejimas paivairino kelione autobusu. Iki asaru prisijuokiau ziuredamas rusiska seriala "Interni", gerbiu ji sukurusius zmones :), prailgino mano gyvenima keliom valandom. Dekingas "Ecoline" uz gera aptarnavima autobuse, skanu maista, alu ir greita vaziavima, grizau i Lietuva per sekmadienio pietus. Gimtaja zeme silde saulute, diena buvo nuostabi. Suvalkai, Marijampole, Kaunas, Kedainiai ir Panevezys - mano galine stotele. Autobusu stotyje buvo baisu islipti, zinojau, kad zingsnis ant sios zemes grazins mane i buvusia aplinka, viskas buvo kiaurai permatoma, pazistama ir zinoma. Akimirksnis ir as vaikstau gimtojo miesto gatve. Stotyje pasitiko brolis, tas pats kuris islydejo paskutinis, atvaziavo dviraciu. Is kuprines istrauke tikro lietuvisko alaus "Kanapinis", ilgai nedelsiant artimiausiam parkelyje sedam ragauti ir dalintis ispudziais, oras nuostabus nesinori vaziuoti i namus. Po valandziukes uzsukame i maisto prekiu parduotuve, su sypsena zvelgiu i kainas, perku sutiktuviu proga daug ir skaniu produktu, isleidziu tik 12 eur, nors lietuviai sneka apie masito prekiu kainu augima, man jos po vakaru Europos vis dar zemos (net po Portugalijos ir Ispanijos). Griztu i namus, buciuoju Trek'a, zirgas uzsitarnavo didziausios pagarbos, nuriedejo simet 10000 km be esminiu gedimu. Malonu grizti i jaukius namus, nors ir niekas nepasikeite malonu juos tureti. Malonu grizti i tevyne, nors ir niekas nepasikeite malonu ja tureti. Malonu parsivezti daugiau patirties, ziniu ir ideju, malonu zvelgti neziniai i akis, nes zinai, kad tu ja valdai.


2010.10.08. Bern, paskutine diena
Statistika
Marsrutas: Bulle - Bern
Atstumas: 82 km
Vaziavimo laikas: 4:45 val
Didz. greitis: 48 km/h
Viso nuvaziuota: 16220 km

Keliones pabaiga.
Siandien buvo paskutinioji siu metu zygio diena, tokia pat sunki kaip paskutines keturios. Zygio pabaigoje vis prasciau issimiegu, gal del dregno oro naktimis, gal del nuovargio, o gal del namu ilgesio :). Paskutines keturias dienas vaziavau per kalnus ir kalvas, tai labai sekina. Pasiseke su oru ir veju, jie buvo man palankus.
Siandien norejau isvaziuoti 7:30 val. ryte, bet buvau priverstas laukti kol issisklaidys rukas. Del ruko matomumas buvo ~20 m. 8:30 oras praskaidrejo, bet vaziavimo salygos vistiek buvo pavojingos. Oras buvo tiek prisisotines dregmes, kad pradejo dregti rubai, veidas, krepsiai. Sodybos, ganyklos, kaimai skendejo ruke, tik miestuose matomumas buvo geresnis. Riedejau kaip vaiduoklis ruke. SuperFlash galinis zibintas dirbo savo darba, masinos lenke apvaziuodamos per 2 m. Kelias buvo aiskus, Bulle-Fribourg-Bern, visalaika palei autostrada. Pakeliui iki Fribourgo nieko ypatingo nenutiko, miniau tolygiai noredamas saugiai pasiekti Bern'a. Kirtau Fribourg'a, miestas isikures prie upes isgriauzto kanjono, pravaziuojant apzvelgiau senamiesti pasirode vertas demesio, bet nestojau. Dar uz 30 km pasiekiau Bern'a, tikslas buvo pasiektas. Nuo pernai pazinojau miesta, tad lengvai susiradau turizmo info centra, cia susizinojau kur rasti veikianti kempinga. Buvau ziauriai pavarges ir pasiilges silto duso. Info centre dave zemelapi ir pazymejo kempingo lokacija, vieta buvo labai matyta, itariau, kad tai bus tas pats pernai metu neveikiantis kempingas. Nuvaziaves radau ta pati ka ir pernai. Issitraukus man rekomenduoto kempingo brosiura, supratau klaida, pasirodo info centre pasake vieno kempingo padinima, o nukreipe i kita.
Teko pervaziuoti skersai miesta ir isvaziuoti i uzmiesti, cia pagaliau susiradau TCS 4 zvaigzduciu veikianti kempinga. Suzinojus kaina 13 eur/naktis, persigalvojau ir apsistojau miskelyje salia kristolinio tvenkinio. Turejau lauzaviete, kruva malku, didele aikstele ir nemokama baseina. Likau istikimas gamtos prieglobsciui ir dar karta pasitvirtinau, kad taip zymiai idomiau.
Paskutine vakariene lauke, paskutinis dusas po atviru dangum, paskutine naktis palapineje, paskutini karta girdziu kelio triuksma. Pats laikas viska uzbaigti, reikia poilsio. Ryt 6:45 val sedu i autobusa ir po 30 val bunu gimtineje.


2010.10.07. Sveicarijoje
Statistika
Marsrutas: Sciez - Bulle
Atstumas: 94 km
Vaziavimo laikas: 5:40 val
Didz. greitis: 45 km/h
Viso nuvaziuota: 16138 km

Rytas buvo labai idomus. Buvau apsistojes neaptverto didziulio pramoninio darzo pakrastyje. Aplinkui augo salotos, kopustai, ridikai, agurociai...buvo aisku, kad si zeme tikrai kazkam priklauso ir yra saugoma. Vakar ilgai svarsciau rizikuoti ar ne, statyti palapine cia ar ieskoti kitos vietos, surasti kita butu buve sunku, prie Lemano visos erdves panaudotos. Taigi, ryte pakuojantis daiktus pro sali pravaziavo vyriskis su dviem sunimis, pasisveikino ir tiek. Po 10 min isjudejau is stovyklos, reikejo pervaziuoti visus darzus ir uz dvieju kilometru isukti i pagr. kelia. Nuvaziavus 300 m isgirdau sunu lojima, o atsisukes pamaciau, kad bega tiesiai i mane. Du vilksunio dydzio skalikai pasivije agresyviai lodami bande prase manes sustoti :). Judejau toliau, maciau, kad krepsiai trukdo griebti man uz kojos, o lojimas per daug negasdino. Pasigirdo seimininko svilpimas, sunys atsitrauke. Pavaziavus dar toliau stabtelejau nufotografuoti ukinio projekto :), nespejus issitraukti fotoaparato vel pamaciau mane atsivejancius sunis. Si karta pribege lydejo mane iki pat pagrindinio kelio, vienas net isbego kartu i pagr. kelia, atrode lyg saa begtu mano suo. Per antra puolima vaziavau kaip galedamas greiciau, pastebejau, kad sunis tai dar labiau uzazartino, vienas net pradejo sokineti bandydamas pagriebti man uz rankos, o tarpusavyje pradejo pestis del grobio priklausomybes. Viskas baigesi gerai, 2 km numyniau labai greitai, susilau ir pamaciau kokiu idiotu siam pasaulyje buna. Itariu, kad darzo seimininkas sugalvojo pazaisti, specialiai palauke kol pajudesiu ir uzsiunde sunis. Jis buvo teisus gindamas savo nuosavybe, bet gindamas tokiais metodais parode savo kvailuma. Nuotykis is pat ryto gerai prabudino.
Netrukus ivaziavau i Thonon, grazus didelis miestas ant ezero kranto. Intermarche uzsipirkau maisto ir lauktuviu, nustebino zoniu kiekis, 10 val ryto prie kasu stovejo eiles kaip per svente. Diena buvo sauleta ir silta, kelias tolygus pakrante, minti tokiom salygom vienas malonumas. Uz 10 km ivaziavau i prabanguji Evian. Vaizdai primine Cote de Azur matytus, prabangus viesbuciai, jachtu prieplaukos, kazino, solidus zmones, graziai sutvarkyta pakrante, miestas isskirtinis. Netoli nuo miesto stojau pusryciauti. Leman'o vanduo siubavo po kojomis, zuvedros pesesi del maisto, priesais kitame krante ant slaito matesi Luzan'os miestas, vynuogynai, desiniau auksti kalnai. Nuostabus vaizdai, isimintinos akimirkos. Pasistiprines greitai pasiekiau Sveicarija, pasienyje vienas zmogus kontroliavo vilkiku krovinius, o visus kitus praleidinejo laisvai.
Dviraciu takas desineje kelio puseje, kitokios spalvos nurodomieji zenklai ir daugybe vandens saltiniu miesteliuose. Vaizdai siame Leman'o ezero gale pasakiski. Vienoje puseje ezeras, kitoje auksciausi status kalnai. Pasiekus ezero pabaiga tolumoje atsivere panorama i dar aukstesnius kalnus baltomis kepuremis. Pakeliui link Montreux radau dviraciu taku zemelapi ir dviraciu taka. Zmones cia vel prasilenkdami sveikinosi, daugybe laisvakaiki leido vazinedami dviraciais. Vaziuodamas ezero pakrante kirtau Villenueve, Montreux ir Vevey. Montreux buvo panasus i Montecarlo, o Vevey originalus skulpturomis vandenyje. Prabangiu prekiu parduotuves, brangus automobiliai, kostiumuoti verslininkai derinosi prie tikrai isskirtines aplinkos. Nuostaba kele daugybe gatvemis vazinejanciu kariniu sunkvezimiu ir virs ezero praskride trys kariniai sraigtasparniai, karines pajegos demonstruoja civiliams savo turta :).
Uz Vevey kelyje i Bern'a teko ivaziuoti i kelia kylanti 10 km. Lokali dviraciu taku sistema parekomendavo vaziuoti 9 keliu. Tokio stataus pakilimo dar nebuvau turejes. Zenklu nebuvo, bet itariu, kad statumas vietomis buvo >15%, daug kur net stumti dvirati buvo isties sunku. Kelione serpantinu vienos eismo juostos plocio keuku truko gera valanda, pakilau velniai zino i koki auksti, visas slapias ir mirtinai pavarges. Nerekomenduoju 9 kelio niekam, sveicarai arba visiski idiotai nukreipdami keliautojus i toki kelia arba labai istvermingi. Lygiagreciai sadistiniam keliukui truputi zemiau ejo pagrindinis kelias, tiesus ir nuolat palaipsniu kylantis. Ivaziavau i ji nusileides kelis simtus metru is virsaus, toliau visa kelia vaziavau pagrindiniu. Saule leidosi tad pradejau ieskoti vietos stovyklai. Sveicarija siuo klausimu ne pati geriausia vieta, aplinkui vien ganyklos, kaip Olandijoje. Per valanda neradau nei vieno zoles ploto neaptverto elektriniu piemeniu, visur ganesi karvutes. Vaziavau sleniu tarp kalnu, buvo grazu matyti kaip kruopsciai sudalinta zeme, o karvuciu nusienautos pievos primine golfo laukus. Galvoje pradejo suktis mintys apie kempinga, ju pakeleje cia buvo ne vienas. Po 1,5 val. paiesku buvo neitiketina rasti neaptverta vieta stovyklai salia misko. Jau sutemus suris, bagete ir Cote de Rhone vynas numarino mano alki ir troskuli, lengvai pavarges ir apsvaiges ejau miegoti.



2010.10.06_Rasyta vakare. Leman
Statistika
Marsrutas: Ugine - Sciez
Atstumas: 105 km
Vaziavimo laikas: 5:45 val
Didz. greitis: 55 km/h
Viso nuvaziuota: 16044 km

Sunku minti neissimiegojus. Vakare ilgai negalejau uzmigti del nelabai kokybiskos vakarienes, o ryte 6 val prikele masinu triuksmas. Nepaisant prastos nuotaikos siandien numyniau virs 100 km.
Ryte vel atvaziavau i Annecy, ketvirta karta vaziavau dviraciu taku is Albertvillio. Buvo sauleta, silta ir grazu. Annecy interneto kavineje nusipirkau autobuso bilieta i Lietuva, pries tris dienas autobuse dar buvo like trecdalis laisvu vietu. Su bilietu kiseneje, isjudejau link Leman'o ezero. Nusprendziau i Bern'a vaziuoti palei ezera Prancuzijos puseje.
Kelias nuo Annecy labai kalvotas ir sekinantis. Pusiaukeleje stojau pietauti karviu ganykloje, patogesnes vietos per keliolika kilometru tiesiog neradau. Ganykla ant slaito, apsupta misko, su vaizdu i kalnus. Viskas atrode labai romantiskai kol nepasirode 5 karvutes. Budamos labai smalsios, o gal gindamos teritorija, atjudejo iki manes, prisiartinusios per metra pradejo godziai apziurineti mano pietus bei daiktus. Bandziau tartis ir gasdinti, bet tai visiskai nepadejo. Varte kvailas akis, slamste zole ir vis stume mane is ganyklos, karvuciu kvapas visai nesiderino prie skaniu pietu. Persikrauscius i kita elektrinio piemens puse, karvuciu susidomejimas manimi dingo, is leto nukeliavo ten is kur atejo. Diena oras susilo iki +26, minant i ikalnes daresi labai karsta. Turejau 6 km 6% ir dar viena truputi lekstesni nusileidimus.
Vakare 18:30 val. apsistojau Leman ezero pakranteje. Sutemsta 20 val, per pusantros valandos reikia speti pastatyti palapine, susidelioti daiktus, nusiprausti ir pavakarieniauti. Vis dazniau prireikia prozektoriaus, daznai surandu stovykla veliau.
Ryt ivaziuosiu i Sveicarija, 7 sali per sia kelione.


2010.10.06_Rasyta ryte. Judu link namu

Jau turiu bilietus is Berno i Panevezi. Lietuvoje tureciau buti sekmadieni.
Alpese dabar grazu ir silta, napaisant viso grozio nebenoriu cia ilgiau pasilikti, pasiilgau gimtos zemes, pasiilgau namu :).

Iki pasimatymo !!!

4 dienos meditaciju

2010.10.02-05. Reabilitacija ir pasiruosimas lemiamam susitikimui
Statistika
Marsrutas: Ugine - Albertville - Bride le Bains - Courchevel - Ugine
Atstumas: 126 km
Vaziavimo laikas: 4 d.
Didz. greitis: 57 km/h
Viso nuvaziuota: 15939 km

Keturios dienos praleke kaip blyksnis. Nuo sestadienio iki antradienio meditavau ir ruosiausi susitikimui del darbo ziemai. Antradieni 15 val turejau susitikti su agenturos atstovu Courchevel'yje. Turejau daug laiko apmastymams ir pasiruosimui. Atvirai tariant nuspresti ar pasilikti pusmeciui kalnuose buvo nelengva. Tik kai atsirado reali galimybe susimasciau ko turesiu atsisakyti, kaip tai itakos ateiti, ko nenuveiksiu Lietuvoje, kas svarbiau ir t.t. Galvoje kruva ideju ka veikti Lietuvoje, ilgai keliaujant lengva pasiilgti tevynes. Galvoje sukasi mintys apie savo bizni, apie iprasta gyvenima vienoje vietoje, kasdieninius visiems iprastus uzsiemimus. Atsirado didelis noras bunant Lietuvoje dirbti tautieciu labui, kelti ekonomikos ir kulturos lygi. Nepaisant siu noru, pasirinkau kita kelia, seniau uzprogramuota. Pusmetis kalnuose dirbant prabangaus mikroautobuso vairuotojo darba gali atrodyti iprastas ir nuobodus. Taciau ivertinus tai, kad turesiu galimybe tobulinti kalbas, igyti naujos patirties kitokiame biznyje, susipazinti su gausybe idomiu zmoniu, gyventi slidinejimo kurorte, slidineti savaitgaliais, darbas kalnuose atrodo idomus ir vertas aukos.
Taigi, keturias dienas svarsciau, tariausi ir planavau. Antradieni ivyko ilgai lauktas susitikimas. Atrodo, kad pavyko prisistatyti geriau nei tikejausi. Susipazinau su imones savininkais ir pagrindiniais menedzeriais, visi puikios nuotaikos, snekus ir malonus. 'Interview' uztruko 1,5 val, laikas prabego nepastebimai. I pokalbi del darbo atvykau dviraciu, iveikiant 14 km 8% pakilima, apsirenges turistiniais rubais, susivelusiais plaukais, suprakaitaves ir puikios nuotaikos. Itariu, kad zmones suprato kodel taip atrodau, per daug demesio tam neskyre, daug klausinejo apie kelione ir atvirai stebejosi ideja bei pasiryzimu. Bendrauti anglu kalba buvo neiprastai lengva, gerai pasitobulinau Champagneje ir be abejo padejo kasdieninis mokymasis. Susitikimo pabaigoje atrode, kad darbdavys liko patenkintas pokalbiu, liko sulaukti galutinio sprendimo ketvirtadieni.
Per keturias dienas kalnuose judejau nedaug. Is Ugine sauleta sestadieni pervaziavau i Albertvill'i. Olimpiniu ziemos zaidyniu (1992) mieste praleidau kelias valandas. Cia suzinojau, kad uzdare interneto kavine, kurioje tapau pirmuoju klientu pernai panasiu laiku, atradau 'Petit bar' ir neriboto laiko interneta uz kavos puodeli, pasisnekuciavau su ponia turizmo ofise, gavau kruva zemelapiu ir telefonu. Is Albertvill'io pervaziavau uz 5 km esanti kempinga, ta pati, kuriame gyvenau pernai. Jame viskas taip pat, para kainuoja 5,5 eur, prausyklose visa para groja 'nostalgy' muzika, savininkai tie patys, net ir gyventojai tie patys. Pasirodo, mobilaus namelio su komunikacijomis nuoma menesiui kainuoja 400 eur, turintiems savus namelius dar pigiau, prancuzai sako, kad tai labai pigu. Ziema salta, bet kitu periodu gyventi tokiom salygom idomu ir praktiska. Gyvenau cia dvi naktis tris dienas, skaiciau, mokiausi, meditavau ir gydziausi. Po savaite trukusios keliones per lietu, be poilsio po darbo vynuogyne, jauciausi pasilpes. Oras savaitgali buvo nuostabus, +20/+24, saule, keli debeseliai, buvo galima degintis. Sekmadieni pusdieni prasedejau priesais saule, sugerinejau gydomuosius spindulius. Pirmadieni persikrausciau i Bride le Bains kempinga, 35 km nuo Albertvill'io ir 19 km iki Courchevel'io. Kadangi i Courchevel'i siuo metu laiku joks viesas transportas nevaziuoja, o kelias nuo Albertvill'io visalaika kyla, norejau buti kuo arciau sio miestelio. Iki Bride le Bains teko visalaika kilti ir minti pries veja, sugebejau tris kartus nuvaziuoti neteisinga kryptimi ir grizti, iveikiau trumpa atstuma, bet iskankino ziauriai. Naujas kempingas buvo zymiai tvarkingesnis ir patogesnis, kainavo tik 1 eur brangiau, cia praleidau tik viena nakti. Pirmadienio vakare pradejo lyti, uzsidengiau plevele ir nekreipiau i lietu per daug demesio. Antradieni ryte pasikartojau prancuzu k. :), susipakavau daiktus, dar karta permasciau interview scenariju, papietavau ir, palikes daiktus kempinge, leidausi i kelia link Courcheve'io. Reikejo iveikti 19 km is kuriu 14 km 8% statumo. Be daiktu ir pernai metu praktikos Alpd'huez'e bei 2Alps sia ikalne iveikiau gan lengvai. Po pokalbio su darbdaviu visu greiciu nusileidau i kempinga, pasiemiau daiktus ir nuriedejau i Albertvill'i tikedamasis dar siandien uzsibukinti autobuso bilietus i Lietuva. Ecolines autobusas isvaziuoja is Berno Sveicarijoje sestadienio ryta. Turedamas dvi galimybes iveikti ~300 km iki Bern'o dviraciu per tris dienas isleidziant 20 eur, arba iveikti atstuma traukiniu per 1 diena isleidziant ~70 eur, pasirinkau pirmaja. 'Petit bar''e antradienio vakara 18:30 val pranese, jog interneto paslaugos teikiamos tik iki 18 val :). Kadangi tai buvo vienintele neto kavine mieste, teko atideti bilieto bukinima rytdienai Annecy mieste. Nerealizaves savo sumanymo numyniau ieskoti vietos stovyklai. Apsistojau toje pat pievoje prie Ugine.
Daug judesio ir mazai pergaliu. Jauciuos lyg buciau pakibes ore, kur minciu vejas papucia ten ir skrendu. Kazkokia matrica.

Saturday, 2 October 2010

Kelyje link Alpiu

2010.10.01. Annecy slenyje
Statistika
Marsrutas: Valserine slenis - Ugine
Atstumas: 90 km
Vaziavimo laikas: 4:45 val
Didz. greitis: 50 km/h
Viso nuvaziuota: 15813 km

Vakare apsistojau placioje pievoje, tarp kelio ir upes, iki Albertvill'io buvo like 10 km. Is stovyklavietes matesi snieguotos kalnu virsunes, Ugine gyvenviete ant slaito (pernai teko sunkiai pervaziuoti), uz nugaros salia buvo miskas. Jau temstant, besigrozint kalnu panorama, staiga pastebiu kaip link manes is kito pievos pakrascio dideliu greiciu atjuda juodulys. Tik is arciau isiziurejus supratau, kad tai riebus sernas, prabego per 20 m nuo manes. Bego kaip girtas, metydamas pedsakus, nere greitai i miska tiek ji ir temaciau. Vaizdelis buvo ispudingas. Beje vakar kelyje sutikau laukini kalnu ozi. Pries mane per 20 m issoko i kelia, perbego, palindo po metaline tvorele ir sustojo, lyg noredamas geriau isiziureti i mane, privaziavus arciau, nusoliavo zemyn staciu slaitu. Voveres kasdienybe, stirnas matau reciau, kol kas neteko sutikti vilku ir mesku.
Rytas mane pasitiko giedras ir sauletas, tai buvo didziausia dovana is auksciausiojo. Neliko ruko, debesys lyg isgaravo, vejo nakti lyg ir nebuvo. Atsivere visas slenio grozis...kalnu grozis. Puikia nuotaika susipakavau slapia palapine ir i trasa. Buvau sustojes perejoje nuo kurios kelias pradejo leistis. Zemyn riedejau 8 km, saule kilo, o as leidausi. Jei vakar galvojau, kad retas kuris noretu atsidurti mano vietoje, tai siandien galvojau, kad toki ryta noretu tureti kiekvienas. Bellegarde'je stabtelejau nusipirkti pusryciu. Netrukus Saule pasirode is uz kalno ir apsviete viska aplinkui, laukiau sito momento 6 dienas, neapsakomas malonumas jausti saules siluma ryte. Uz Bellegard'es stabtelejau stoteleje papusryciauti, jogurtas su musli ir sumustinis su sokoladiniu kremu sulindo i pilva. Aptingau nuo maisto ir silto oro, nebesinorejo judeti toliau. Po valandziukes apturejau dar viena ilga 8% nusileidima, toliau riedejau palei upe ir netrukus pasiekiau zavingaji Annecy miesta ir ezera. Cia vel stabtelejau valandziukei, vaizdai ir oras buvo pasakiskas. Zmones vaiksciojo vieni issirenge, kiti su zieminem striukem, vieni ilsejosi ant suoliuku, kiti atsigule pievoje, kas vazinejo dviraciais, kas plaukiojo buriniais laiveliais. Kitame ezero krante matesi aukstu kalnu grandine, besitesianti pakrante iki pat ezero pabaigos. Buvau cia pernai spalio antroje puseje, del prasto oro neteko pamatyti viso grozio.
Prie Annecy ezero pamaciau daugybe sportuojanciu zmoniu, vaikai begiojo parke ir irstesi kajakais priziurimi treneriu, simpatiskos merginos, vidutinio amziaus poros ir pavieniai asmenys :) vazinejosi rieduciais, garbaus amziaus vyrukai sportiskai apsirenge minde dviraciu pedalus, bent keletas drasuoliu leidosi is aukstybiu parasparniais. Be abejo, sportui cia sudarytos idealios salygos, 40 km dviraciu takas (jungiantis Albertvill'i ir Annecy), auksti kalnai, ezeras, upes ir grynas oras. Pervaziaves ezera pakrante stabtelejau piknik taske papietauti ir issidziovinti palapines. Pastebejimas, palapine nedziusta pavesyje, butinai reikia saules, oras per vesus (+15). Atrodo, kad siandien mazai vaziavau ir daug ilsejausi, vis delto numyniau 90 km, tiesiog kelias daugiau leidosi todel vidutinis greitis buvo didesnis. Po pietu laikrodis rode 17 val., numyniau dar keleta kilometru ir nusprendziau nevaziuoti i kempinga, buciau buves jame jau sutemus. Norisi silto vandens ir sausos lovos, stogo virs galvos, silto skanaus maisto vakarais, bet kai nedirbi uzdirbti gali tik sutaupydamas. Liko keliauti savaite, galejau i namus vaziuoti jau rytoj, tikiuos, kad ne veltui pasilikau...



2010.09.30. Valserine slenyje
Statistika
Marsrutas: Champagnole - Valserine slenyje
Atstumas: 93 km
Vaziavimo laikas: 5:30 val
Didz. greitis: 58 km/h
Viso nuvaziuota: 15723 km

Palapineje taip dregna, kad berasant 'pocket pc' ekranas rasoja. Vakare +12, isgerus vyno atrodo lyg butu daugiau. Lyja, aplinkui tirstas rukas, tamsu, as miske netoli aukstos uolos krasto. Vaizdas nuo uolos kerintis, apacioja girdisi sniokscianti upe, priesais uz 300 m stati auksta uola, dar toliau kalno slaitas, miskas, kairiau gyvenviete, dar toliau dar aukstesni kalnai. Viskas skendejo debesyse, slinko jie isdidziai, varvino savo sultis. Turejau si vaizda vakarieniaujant, krapino ant galvos truputi, bet kai viduje silta, o aplink grazu, lietus netrukde megautis akimirka.
Lietus lydi jau 5 dienas is eiles, prasau saules, bet mano norai auksciausiojo nepasiekia. Jau 5 dienas nepavyksta issdziovinti rubu, kuriuos issiskalbiau dar Mutigny, oras - 'Norvegian style'. Siandien ryte patogiai ir ramiai papusryciavau pakeles poilsiavieteje, kuria radau 4 km nuo nakvynes vietos. Kupinas energijos leidausi keliu i kalnus. Nusimate keletas pakilimu, pora nusileidimu ir kelione sleniu palei upe.
Pirmos dienos puses gerai nebeprisimenu, atrodo jog daug letai ir ilgai kylau, matyt tai man nepaliko didelio ispudzio. Po pietu, kuriuos turejau aukstai kalnuose su panoraminiu vaizdu i sleni, uzvaziavau dar keleta kilometru i virsu ir pasiekiau auksciausia dienos vieta 1323 m virs juros lygio, pereja nuo kurios galejau leistis link Sveicarijos arba i kitoje kalno puseje esanti sleni. I Albertvill'i tiko abu keliai. Pasirinkau sleni ir kelia palei upe, vaizdai cia buvo fantastiski.
Slidinejimo trasos, kurortiniai miesteliai, miegantys rudens miegu, rami atmosfera, netoliese sniokscianti upele ir kelias daugiau besileidziantis nei kylantis. Riedejau keliu zemyn ir godziai siurbiau vaizdus aplinkui. 18 val radau keliuka i miskeli, nusukau ir radau pasakiska vieta stovyklai. Uz poros valandu sutemo ir as jau miegmaisyje, bandau prisiminti dienos ivykius.
Keliones kalnuose ypatingos. Nuvaziuoji daug kilometru, iveiki stacius ir ilgus pakilimus, o nuovargio vakare nesijaucia. Aplinkos grozis kompensuoja viska, mindamas groziesi vaizdais ir negalvoji apie minima, kunas dirba savo darba, o galva ilsisi.


2010.09.29. Judejimas pirmyn islaikant ritmika
Statistika
Marsrutas: Besancon - Champagnole
Atstumas: 91 km
Vaziavimo laikas: 5:30 val
Didz. greitis: 48 km/h
Viso nuvaziuota: 15630 km

Ryte nepusryciaves issistumiau dvirati is kukuruzu ir pasileidau dviraciu taku link Besancon'o. Issimiegojau gerai nepaisant, kad girdejau kaip kazkas nakti voge kukuruzus, greiciausia sernai arba bebrai. Iki Besancon'o riedejau 7 km palei Doube upe. Isukau i miesta noredamas detaliau apziureti. Zmones skubejo i darbus, zujo masinos ir autobusai, senamiescio gatvese atsidarinejo parduotuves. Miesto senamiestis isikures upes kilpoje kalno papedeje. Ant kalno didinga Vauban'o tvirtove, o apacioje daugybe architekturiniu paminklu, tik juos rasti sunku ir nera jie labai patrauklus. Gynybines konstrukcijos labai idomios, o kitkuo reikia dometis atskirai. Pervaziavau miesta ratu, susipazinau ir pasukau palei upe i pietus. Oras nelepino, buvo vesu ir debesuota, vaziavau su kepure ir zieminem pirstinem. Palei upe keleta kilometru riedejau dviraciu taku, dviratininkams cia rojus. Upe kelia radusi slenyje tarp kalvu, ant slaitu kur ne kur sodybeles, krante sodai, aplinka labai maloni. Rades piknik taska pakranteje sustojau papusryciauti. Salia augo graikmedis, o ant zemes buvo prikrite graikiniu riesutu. Kol vire ryziai prisivalgiau svieziu riesutu, kevalas minkstas, o riesutas kartokas. Pasistiprinus judejau toliau.
Privaziavau kanala, jame gyvenamas barzas, veliau kanalas nere i tuneli kalne, o as apvaziavau kalna per virsu. Kelias vede per slenius ir kalvas, reljefas nuo vakar dienos pasikeite kalvu auksciu. Teko paprakaituoti kopiant i virsu, megautis greitu nusileidimu zemyn. Nuo Quinqy ivaziavau i N 83 pagrindini kelia, cia eismas primine Lenkijos kelius, kadangi kelkrascio nebuvo teko koncentruotis i vairavima. Veliau nusukau i kaire, po pietu Saline de Bain miestelyje radau municipalini kempinga, maniau bus pigus, o istikruju kainavo 9,,5 eur. Nesiruosiau tiek moketi ir numyniau tolyn. Teko iveikti ilga ir sunku pakilima palei upe. Pusiaukeleje papietavau ant slaito su vaizdu i slenyje irengtas karviu ganyklas ir karvutes jose. Netrukus atsiradau Champagnole'je, cia 'prachekinau' lokalaus kempingo kaina, uzsikosejo net 11 eur. Cia buvo paskutinis bandymas pasinaudoti kempingo malonumais, nusprendziau vaziuoti iki Albertville be kempingu. Salia Champagnole radau puikia aikstele miske stovyklai. Vynas, suris, sriuba ir siltas dusas po atviru dangum. 'Busy' vakarelis, bet iki sutemu realizavau viska.
Ryt tikiuos isvysti saule, bo labai jos pasiilgau.


2010.09.28. Besancon
Statistika
Marsrutas: Lux - Besancon
Atstumas: 100 km
Vaziavimo laikas: 5:30 val
Didz. greitis: 49 km/h
Viso nuvaziuota: 15539 km

Pries rasant reikejo ilgai pagalvoti kur siandien buvau ir ka maciau. Galvoje sukosi vienintele mintis 'as vaziuoju i Courchovel'i'. Besancon'e tur-info centre gavau nemokama interneta, pasitikrinus email radau laiska is anglu, atsiusta pries valanda. Anglai kviecia i interviu Courchovel'yje spalio 5 d. Turiu visa savaite iki ten nuvaziuoti ir pasiruosti interviu. Besancon'e turejau nuspresti kuria kryptim keliauti toliau, gautas laiskas labai padejo. Diena jau buvau apmastes grizimo i Lietuva scenariju, autobuso bilieto pirkimo procedura, sudarinejau dovanu sarasa... teks atideti tai savaitei. Butu buve malonu po triju dienu sesti i silta autobusa ir riedeti i namus, pavargau nuo keliones rudens salygom. Kai oro temp. tik +12 ir dar palyja reikia geros striukes, maniske pepuciama, tinkama siltesnems dienoms, per salta su ja. Pernai turejau bent dvi, galejau siltai jaustis net prie +1. Patingejau veziotis iki rudens nenaudojama daikta, nauja pirkti kai namuose turiu, nekyla ranka.
Siandien rytas vel buvo apsiniaukes, bet nelyjo nakti. Neskubedamas sociai papusryciavau. Oras buvo vesus, vienas termometras rode +9, kitas +11. Kelias toks pat kaip vakar, per kalvas. Riedejau nuo kalveliu, kylau i jas, kirtau keleta kaimeliu, artejau link dienos tikslo Besancon dydmiescio. Po pietu pasirode saule, dovanele priemiau su malonumu. Oras susilo iki +16, pagaliau galejau nusiimti ziemines pirstines.
Apylinkes 'Cote d Or' srityje monotoniskos, zmones cia gyvena dirbdami zeme, daugybe ukiu, zemes ukio technikos, kaimeliuose namai panasus kaip ir kituose regionuose, statomi is akmens, su langinemis, papuosti daugybes geliu. Saulei sildant judeti buvo linksmiau. Iki Besancon'o atvaziavau gan greitai, cia miestas nustebino daugybe gynybiniu itvirtinimu, ant kalno stovejo garsaus Vauban'o suprojektuota tvirtove, gaila neturejau laiko detaliau apziureti, nes reikejo nuveikti tai kas svarbiausia. Internetas, po jo kempingo paieskos. Iki La Plage 3 zvaigzdziu kempingo teko numinti i miesto pakrasti, isikures tarp pagr. kelio ir upes. Sezono pabaigoje vienos nakties kaina kempinge 9,5 eur, buvau labai nustebintas. Paklausus kiek kainuoja tik dusas, atsake, kad 2 eur...idomu uz ka reikia moketi 7,5 eur?! Salia kelio uz tokia kaina nesinorejo nakvoti, apsigreziau ir nuvaziavau ieskoti ramesnes ir pigesnes vieteles. Kitoje upes puseje radau atokia vieta pakranteje. Kukuruzu lauko pakrastyje (kukuruzai dar nenupjauti) buvo aikstele tarp kukuruzu kaip tik palapinei, visa kelione norejau prisiminti vaikyste kai kaime begiodavome tarp kukuruzu. Isikuriau, pavakarieniavau ir ilsetis.
Ryt pajudesiu i pietus, susirasiu pigesni kempinga ir pailsesiu jame.

Dienos trukme trumpeja. 20 val. jau buna tamsu, tokiu metu lendu i palapine, i miegmaisi, rasau dienorasti, po to uzmiegu arba klausau mp3. Gerai butu uzsikurti lauziuka, bet dazniausiai nera galimybes.



2010.09.27. 3 diena lietus
Statistika
Marsrutas: Blaye - Lux
Atstumas: 95km
Vaziavimo laikas: 5:35 val
Didz. greitis: 45 km/h
Viso nuvaziuota: 15439 km

Trecia diena lyja. Oro temperatura diena +12 laipsn., vejas priespriesinis, kelias veda per kalvas, viskas identiska Norvegijos salygom. Nebenoriu tai prisiminti, bet neturiu pasirinkimo. Salta, dregna, jokiu uzuoveju, ilgai neradau vandens, per kaimus vaziavau 60 km, tik viename uztikau parduotuvele astronominem kainom. Liudna taip minti, nera kas paguostu ar praskaidrintu nuotaika. Bandau klausyti muzikos, greitai atsibosta, bandau dainuoti, greitai baigiasi dainos, bandau apie nieka negalvoti, nepavyksta. Kaimas po kaimo, ikalne po ikalnes, tai vienas upelis tai kitas, ant slaitu karvutes, aveles, kiemuose neramus sunys, zmoniu kaimeliuose kaip nebuta. Keleta kilometru vaziavau laukais, vejas, lietus, aplink plynes, visiska depresija. Ivaziavau i miska jame graziau, bet vejas rado sau koridoriu i stumia mane atgal, mano greitis apgailetinas nors dirbu is visu jegu. Kelias salutinis, masinu nedaug, butu geras oras juo prasilekti butu vienas malonumas. Randu piknik taska, zvilgteliu i dangu, tamsus debesys toli, stoju dziovinti palapines ir pietauti. Palapine po praeitos nakties istisinio lietaus permirko kiaurai. Valgau tuna su koncervuotais kukuruzais, kaloringa ir greita. Priarteja tamsus debesis, susipakuoju isdziuvusia palapine, valgau toliau, pradeda lyti. Po pietu isuku i idomesni kelia, veda palei upe, daugiau leidziuos nei kylu, jau geriau. Nusprendziu nevaziuoti i Dijon, o judeti link Besancon, nuo jo iki Bern'o 200 km, jei gausiu kvietima i interviu del darbo pasuksiu i pietus, busiu nepertoliausiai. Nuo Is sur Tyle pasuku link Besancon. Vakaruose horizonte pasimato saule ir giedras dangus, su sia dovana praskaidreja nuotaika. Stoju Lidl, uzsiperku vakariene ir pusrycius. Lux miestelyje randu grazia upes uztvanka, stabteliu atsipusti. Uz miestelio randu puikia vieta stovyklai. Saule sviecia, oras labiau susyla, gera tokiom salygom statyti palapine, gaminti vakariene. Sutemus palapineje geriu arbata su medumi ir citrina, skanumelis. Labos.



2010.09.26. Velniava
Statistika
Marsrutas: Chalon en Champagne - Blaye
Atstumas: 113 km
Vaziavimo laikas: 6:20 val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 15344 km

Sekmadienio rytas. Visiems laisvadienis, kas ryte dviraciu vazinejasi, kas bagete pusryciams eina pirkti, kas zvejoti ar medzioti ruosiasi. Daug kas dar maloniai gulejo siltose lovose, o gal gere kava, o gal jau ziurejo TV, as tuo tarpu pakavausi daiktus ir be pusryciu myniau tolyn link Alpiu. Issimiegojau gerai, tik sveikata negereja taip greitai kaip noretusi, sloga kamuoja jau 3 diena. Pradejus vaziuoti po pusvalandzio pradejo nestipriai lyti. Apsirengiau drabuzius nuo lietaus ir nenusivilkau ju iki pat vakaro. Debesys tai uzslenka, tai prasisklaido, truputi palyja, nustoja, truputi saule pasviecia. Oras +13/+16, prie tokios temperaturos lyjant rankos sala, gerai kad turejau pirstines. Vejas soninis, kelias kalvotas, protarpiais lietus, salta, bandau prisiminti Ispanijos karsti, nepadeda, minti sunku, o sustoti nenoriu. Tokia nuotaika myniau visa diena, vis pasipykdamas su savimi. Kelias tiesus, monotoniskas, kaimeliai nepatrauklus. Bent keliose vietose pakeleje radau graikiniu riesutu, dideli, grazus, ka tik nukrite nuo medzio. Prancuzai masiskai juos renka. Netoli kelio prie ezerelio radau apleista sodyba, joje slepdamasis nuo lietaus papusryciavau. Tannes miestelyje privaziavau tilta per Abei upe, vanduo joje buvo stebuklingai svarus o tekme labai srauni. Salia upes papietavau. Vakare sustojau po medziu ant upelio kranto, toleliau nuo kelio, vel teko sleptis nuo lietaus. Pasigaminau vakariene ir cia pat pasistaciau palapine. Rasant dienorasti lietaus lasai barbeno i mano namo stoga.
Pavarges einu miegoti.


2010.09.25. Judejimas tolyn
Statistika
Marsrutas: Mutigny - Epernay - Chalon en Champagne
Atstumas: 58 km
Vaziavimo laikas: 3 val
Didz. greitis: 40 km/h
Viso nuvaziuota: 15231 km

Nepaisant prastos sveikatos nusprendziau judeti toliau. Turiu vilties kelioneje pasveikti greiciau nei gulinejant Mutigny hostelyje. Ryte dangus buvo debesuotas, pute stiprus vejas, oras vesus. Vaziavimo salygos tokios pat kaip ir pernai panasiu laiku. Pusryciams vel ryziu kose su razinomis, arbata su medumi, kraunuos daiktus ir susitinku su seimininke. Gaunu alga, kvietima atvaziuoti kitais metais, atsisveikinu ir i trasa. Atsisveikinant nuosirdziai snektelejom apie darba, ateities planus, prizadejau kitiems metams geriau ismokti prancuzu kalba. Simet man iprasta daug judeti ir mazai ilsetis. Po 7 dienu pertraukos vel buvau kelyje. Stabtelejau prie Mutigny baznyteles, paskutini karta apzvelgiau nuo kalno vynuogynus, padariau keleta nuotrauku ir pasileidau nuo kalno i Epernay. Kai kas dar darbavosi vynuogynuose, buvo malonu vaziuoti pro sali zinant, kad mano darbas cia jau uzbaigtas. Epernay uzsukau i cybercafe, trys valandos sprogo ore. Issiaiskinau transporto i LT grafikus ir kainas, parasiau keleta laisku del darbo kalnuose, uzmeciau aki i delfi (oficialiu bedarbiu skaicius LT beveik 15%, Grybauskaite kariauja pries Kubiliu, brangsta maistas ir sildymas), atnaujinau 'bloga'. Nusprendziau judeti link Alpiu. Ecoline autobusas isvaziuoja is Bern'o sestadieni, savaites pradzioje tikiuosi gauti atsakymus is darbdaviu, jei pavyks susitarti del interviu Alpese, savaites pabaigoje busiu netoli ju, jei negausiu pasiulymu susitikti vaziuosiu tiesiai i Bern'a. Decatlone isigyjau duju, tepalo grandinei, vaziuosiu ta pacia grandine, zvaigzdemis ir padangomis iki galo. Jauciu, kad grizus reiks keisti daugiau kaip puse dviracio detaliu, nugainiojau zirgeli galutinai. Pradejus judeti i uzmiesti uzlijo, kai oro temperatura +16 ir dar lyja, malonumas minti neperdidziausias. Gerai, kad vejas buvo palankus, iki vakaro pavyko islaikyti 19 km/val vid. greiti. Vaziavau zinomu keliu, vaizdai buvo matyti. Uz Chalon en Champagne pasukau prie kanalo ir leidausi puikiu keliuku palei kanala. Apie 19:30 dar saulei svieciant isikuriau pakranteje. Greita vakariene, palapines statymas ir as jau miegmaisyje. Vel vienas laukines gamtos prieglobstyje.

Saturday, 25 September 2010

Day off

2010.09.24. Day off
Statistika
Marsrutas: Hostelis
Atstumas: 0 km
Vaziavimo laikas: 0 val
Didz. greitis: 0 km/h
Viso nuvaziuota: 15173 km

Visa diena praleidau hostelyje. Ryte atsisveikinau su kolegomis, likau name vienas kaip pernai. Miegas, maistas, daug pasyvaus poilsio.
Ka daryti toliau? Grizti i Lietuva ar testi darbo paieskas Alpese ziemai? Sunku galvoti apie tolimesne kelione link Alpiu, lengviau grizti i Lietuva. Zinau, kad pasirinkes lengvesni kelia isduosiu savo norus, palaidosiu galimybe. Ryt nuspresiu ka daryti, siandien per daug pavarges.

6 dienos beprotiskai fantastisko pragaro

2010.09.18 - 23. 6 dienos beprotiskai fantastisko pragaro
Statistika
Marsrutas: Mutigny apylinkes
Atstumas: 0 km
Vaziavimo laikas: 0 val
Didz. greitis: 0 km/h
Viso nuvaziuota: 15173 km

Simet dirbau tik 6 dienas, aciu visagaliui, kad neilgiau. Po 6 dienu puse is 30 zmoniu buvo ties issekimo ribos. Nuo pradziu darbo tempas kasdien vis didejo, dirbti daresi vis sunkiau ir sunkiau, vis daugiau zmoniu skundesi dideliu nuovargiu. Pradzioje surinkdavome po 5000-6000 kg, veliau 7000-8000 kg, paskutinemis dienomis 9000-10000 kg vynuogiu per 8 val. Vynuogiu rinkeju skaicius kito vis i didesne puse, o nesiku buvo tik trys, as buvau vienas is triju. Per 6 dienas pernesiau ~15 tonu vynuogiu. Sadizmas ir mazochizmas viename.
Gerai, kad visas dienas sviete saule, buvo sausa, silta, o po pietu net ir karsta. Visas dienas darba pradedavome 7:30 saulei patekant, rytai buvo nuostabus. Kiekviena ryta galejau megautis pasakisku groziu nuo kalno zvelgiant i tolimas lygumas, salia ruke paskendusius miestus ir kaimus, vynuogynus ir miskus. Kiekviena ryta matydavau kaip is uz kalvos letai pakyla didelis raudonas saules diskas. Matydavau kaip letai sklaidosi rukas, atsiveria pasislepusios gyvenvietes, keliai ir kalvos. Rytais budavo lengviau, dveji pusryciai, daugiau enegijos, daugiau juoko, kalbu, oras budavo vesesnis. Nuo 12 val turedavome 1,5 val pietus, sociai prisivalgydavau ir spedavau trumpai numigti. Po pietu prasidedavo tikras pragaras, ypatingai kai visi bosai suvaziuodavo i vynuogyna. Tekdavo judeti greiciau, nes rinkejai dirbdavo greiciau. 6 dienas muvejau guminius botus (neturejau kito pasirinkimo), jais nuzingsniuodavau po 15 km/diena, gruntas ir reljefas toks pat kaip kalnuose, dienos pabaigoje pedos degdavo. 'Panier', 'silvuple', 'mersi', 'sava' per diena isgirsdavau ir istardavau po keliasdesimt kartu, atmosfera vynuogyne buvo draugiska. Nevertinant mano kaimyno is Martinikes salos kilmes, simet as vienintelis buvau kitatautis. Kaip ir pernai dauguma sudare jaunimas, trecdalis zmoniu buvo is pernai metu, turejome trejeta darbsciu ir graziu merginu. Prancuziskai bendrauti man sekesi sunkiai, gerai, kad 5 zmones kalbejo angliskai, daznai vertejavo ir moke prancuzu kalbos. Dekingas uz ju kantrybe ir pagarba, kuria nuolat jausdavau. Per paskutine diena buvau labai nustebintas kai bent keletas atvirai isreiske pagarba uz tai, kad turejo proga su manimi dirbti ir susipazinti. Daugeliui dideli ispudi paliko mano keliones dviraciu ir beabejo saziningas darbas. Prancuzai smalsus, atviri ir mandagus zmones, tik kartais ju humoras buna per juodas. Simet bosai issunke mus iki paskutinio laso, gal zinojo, kad po 6 dienu prasides lietus ir bus sudetingiau dirbti. Gyvenimo salygos ir maistas manes jau taip nebetenkino kaip pernai, nes supratau, kad to neuztenka norint islaikyti stipria sveikata. Itemptas darbas, super kaloringas nesubalansuotas maistas, neribojami kiekiai alkoholio ir miegas dvokianciuose kambariuose. Prancuzai dekojo virejui uz skanu maista, nors jis buvo pigus ir paprastas (troskinta vistiena, desreles, kazkokios ispjovos, riebus padazai, bulviu kose, lesiai, cipsai, kasdien tie patys trys dvokiantys suriai, salotu lapai, pigiausias jogurtas ar desertas is Lidl, retkarciais gaudavome po banana). Kas antra diena valgydavome sriubas, kurios cia tikrai skanios. Kasdien nuo pat ryto neriboti kiekiai cocacolos, alaus, vyno, kavos ir vandens, vakarienei gaudavome sampano ir ratafian :) . Prancuzai valgydavo ir gerdavo viska ka duodavo ir is karto, jokio maisto produktu ir kiekiu balanso, po tokiu doziu nenuostabu, kad puse komandos po 4 dienu pradejo koseti ir ciaudyti. Be abejo prie komandos sveikatos pablogejimo prisidejo dideli oro temperaturos pokyciai, chemikalais persismelkes oras vynuogynuose bei nuo purvinu rubu ir dvokianciu batu prasmirde kambriai. Daug apie tai rasau, noredamas atverti darbo ir gyvenimo vynuogynuose realybe. Pinigai, zmones ir pats veiksmas cia yra geri, tik gaila, kad bosai nenori gerinti darbo ir gyvenimo salygu, jauciasi stiprus zmoniu jegos isnaudojimas ir primityvus svetingmas. Zmones turtingi, turi istekliu salygu gerinimui, deja nesupranta to naudos. Per savaite ir pats atidaviau visa sveikata, antri metai ta pati tendencija. Teko imtis naturalios medicinos priemoniu, homeopatiniu vaistu, gerti imbiero, citrinos ir medaus arbata. Kai per pietus pirma karta vietoj vyno ir alaus paprasiau arbatos beveik visi prancuzai pradejo garsiai juoktis. Paaiskino, kad jie arbata geria tik rytais ir tai labai retai. Linksmindamas prancuzus, geriau arbata du kart per diena :). Jiems buvo linksma ziureti i mane gerianti arbata, o man i juos kai po antro patiekalo ir suriu, isgerdavo salto sampano, vyno, suvalgydavo jogurto, banana ir dar viska uzgerdavo kava. Nemoka jie nei maisto balansuoti nei gerti. Per paskutini atsisveikinimo vakareli nuo sampano ir vyno beveik visi buvo gatavuciai, kaip ir pernai kazkas apveme tuoleta, tik si kart spejo ieiti, pernai rado uzrakintas duris ir purkstelejo ant duru :).
Simet per paskutini vakareli tas pats virejas pagamino tokia pat paela kaip pernai, pagaliau paragavau moliusku mesytes, kuri gulejo Atlanto vandenyno pakranteje man po kojomis. Bosas pavaisino 1988 m Bordo raudonu vynu, pirma karta gyvenime turejau galimybe paragauti islaikyto kvapnaus ir sodraus vyno skoni. Ant stalo nuolat buvo nesamas siu namu pagamintas sampanas, juo kai kas sugebejo apsilaistyti nuo galvos iki koju. Vakarelis buvo vykes, tikras prancuziskas, daug maisto, vyno, sampano ir sneku. Visi snekejo su visais, 50 zmoniu valgomajame sukure populiaraus baro penktadienio vakara atmosfera, gaila nebuvo muzikos ir sokiu.
Per 6 dienas laisvalaikio buvo nedaug. Antra diena vakare aplankiau Lee Epernay kempinge. Buvo pasistates palapine toje pat vietoje kaip pernai, tik simet vienas. Suzinojau jo istorija. Pasirodo visa ziema su Abi dirbo Alpese naktiniame klube, Lee apsaugos pozicijoje, o Abi uz baro. Pinigu neuzdirbo, bet gyveno patogiai ir idomiai. Vasaros pradzioje Abi pabego pas kita, Lee grizo i Anglija, trumpai pabuves, dviraciu atvaziavo i vynuogynus, cia padirbejo tik 5 dienas ir vel kaip pernai suko galva ka daryti toliau, pinigu mazai, o nuolatinio darbo neturi. Turejo plana uzsidirbti daugiau vynuogyne ir pragyventi Prancuzijoje iki ziemos sezono pradzios. Paskutinemis mano darbo dienom pranese, kad ziema vel dirbs Meribel'yje, bet turi grizti i Anglija menesiui del Anglijos darbo istatymu. Buvo malonu su Lee prisiminti pernai metu ispudzius ir pasikalbeti anglu kalba. Pora vakaru praleidau klausydamas Elvio Presley saulei leidziantis vaikstant po vynuogynus, o sutemus stebint fantastiska panorama nuo Mutigny nuostabios baznyteles. Vaizdai cia ir ryte ir vakare pasakiski. Susibendravau su visais angliakalbiais (Benua, Marco, Salomeja, Zanpol, Samuel), pokalbiai prasidedavo prie vakarienes stalo ir baigdavosi hostelio kieme. Salomeja teko pamokinti anglu kalbos, o ji mane pramoke ispanu :). Ispane gyvenanti Prancuzijoje (puikus derinukas) tarskanti kaip uzsukta ir visada demesio centre. Zanpol su Samuel juodaodziai is Paryziaus, mano kambariokai, santurus ir darbstus zmones. Marco is Lill'io , geriausiai kalbejes net trim kalbom. Benua dirbo 'porterio' pozicijoje, su juo prabendravau daugiausia, vakarais nevengdavo surukyti cigarete zolytes.
Simet darbas buvo sunkesnis, o zmones darbstesni, nebuvo zoles rukymo vynuogynuose (belgai pernai) ar dainu (portugalai pernai), daugiau bendravau su kolegomis, perpratau bosu poziuri i mus. Kitais metais gerai pagalvosiu ar grizti i tuos pacius namus, jei grizciau tai tik del kolegu, su kuriais dirbau jau 2 sezonus, atsisveikinant klause ar atvyksiu.
Baigesi nuotykis vynuogynuose, laikas galvoti apie ateiti.

Tuesday, 21 September 2010

Dienos kaip sventes - vynuogynuose

Jau keturias dienas keliuos 6:30, valgau 4 kart per diena sotu prancuziska maista, nasioju krepsius pilnus vynuogiu ir bendrauju su prancuzais. Idomu, bet nelengva. Dienos grazios, zmones geri, aplinka romantiska....zodziu atvaziuokit ir geriau butu kad savo akimis ir kunu pajaustumete viska :)

Anglja-Prancuzija

2010.09.17. Visu greiciu i Mutigny
Statistika
Marsrutas: Divigne - Mutigny
Atstumas: 150 km
Vaziavimo laikas: 6:45 val
Didz. greitis: 53 km/h
Viso nuvaziuota: 15173 km

Rytas sauletas, bet vesus, issimiegojau puikiai. Gera nakvoti palapineje kai naktys vesesnes, ilendi i miegmaisi gyliai , uzsisegi pilnai, lieka islindusi tik nosis, ryte net nesinori islisti is miegmaisio. Po kukliu pusryciu skambtelejau savo sefei vynuogynuose. Nustebau isgirdes, kad darbas vynuogyne jau prasidejo. Sutarem, kad jei siandien iki vakaro atvyksiu i Mutigny ryt galesiu prisijungti prie komandos. Zodziu teko gerai pagalvoti kaip nusigauti iki Mutigny per 10 val iveikiant 280 km. Judejau kaip supermenas :). Pirmiausia isstudijavau zemelapyje pazymetus traukiniu kelius, kaip tycia salia nebuvo nei vieno tiesioginio. Artimiausias dydmiestis Arras uz 30 km. Visu greiciu nulekiau i Arras. Cia autobusu stotyje atsisake vezti dvirati, o traukiniu stotyje pirmiausia pasiule vaziuoti i Reims per Paris (uz 70 eur), o paskui per St. Quentin su persedimu, bet Reims buciau buves tik 21:30 val. Nuo Reims iki Mutigny butu reikeje keliauti dar 1,5 val. Toks variantas netiko, nusprendziau pabandyti laimeti laiko numindamas 75 km iki St. Quentin ir cia surasti greitesni traukini, o gal autobusa. Kelyje i St. Quentin pute palankus vejas, kelias buvo labai kalnuotas, myniau visu greiciu. Sioje atkarpoje pavyko islaikyti vid. 23 km/h greiti. Pepsi, sokolado plytele ir obuolys suteike sparnus :). St. Quentin'e buvau 16 val. Zmoniu pagalba radau traukiniu stoti. Labai apsidziaugiau kai kasoje pranese, kad traukinys i Reims isvyksta uz 10 min...eeeha!...laimejau 3 val (15,60 eur uz zmogu, dvirati veza nemokamai). Sedau i traukini ir lengviau atsipuciau. Prisiminiau praeitu metu skubu vaziavima is Follet Ramilion namu i Epernay ir is Albervilio i Bern'a. Tikek tuo ko sieki, dirbk is visu jegu ir tau pavyks. Tokiais momentais vel norisi pasikartoti, 'atrodo, kad visas pasaulis tau padeda'. Reims'e islipau is traukinio 18:10 val. Miestas buvo zinomas is pernai metu, kirtau ji nesustodamas, pasiekiau kelia i Epernai, skambtelejau sefei, kad nesijaudintu ir pradejau minti paskutinius kilometrus link namu. Saule leidosi, dangus nusidaze oranzine purpurine spalvomis, merginos mojavo is pravaziuojanciu masinu, kojos pacios suko pedalus, man liko tik megautis siomis nepaprastomis akimirkomis. Nuotaika buvo beprotiskai fantastiska. Isukau i vynuogynus, riedejau kalvelemis, kirtau keleta nuostabiausiu pasaulyje miesteliu, panorama, erdves ramybegrozis gniauze kvapa. Myliu sia zeme, gera cia buti, cia jauciausi pakyletai. Uzsistumiau dvirati i paskutine ikalne, paskambino sefe, sako 'mes tave paimsim is Avenay val Dor', norejo, kad speciau pavakarieniauti su visais kartu. Paskutinis keliu kilometru nusileidimas, temsta, oras vesta, saule degina dangu, skubu. Asfaltas lipnus, girdziu kaip padangos limpa prie kelio, taip buna tik vynuogiu derliaus periodu. Pasiekiu Avenay val Dor, cia pernai savaite dirbau kooperatyve. Traukiniu stoty pasitinka Marie Jo su vyru, santurus pasisveikinimas, kraunam daiktus i masina ir vaziuojam link mano laikinu namu. Prie hostelio, taip vadinsiu savo laikinus namus, pasitiko pora sunu ir keletas mano bendradarbiu. Pasitiko mane linksmai, pazistami veidai is pernai metu. Didziausias netiketumas buvo isvysti Lee, angla su kuriuo susipazinau pernai Epernai, pasirodo jis jau baige skinti vynuoges vienuose namuose ir buvo atvaziaves prasyti darbo pas Marie Jo. Snektelejom trumpai apie viska sutarem susitikti prie alaus bokalo kita diena. Dviratis i garaza, daiktai i kambari ir i virtuve valgyti. Tas pats gerasis virejas, ta pati jo asistente, ta pati tvarka, skalsi sriuba, spageti ir aisku SAMPANAS :)!!! Vakarieniavau vienas, visi jau buvo pavalge. As valgiau, o kiti pokstavo, linksmi pokalbiai prie stalo cia iprasta.
Jauciausi sugrizes i seima. Keista, kad tokie jausmai aplanko uz 2000 km nuo tikru namu. Aplinka 'vendange' periodu cia yra ypatinga, visi kazkokie pakyleti, manau ne tik man Sampane ir vynuogynai patinka, patinka visiems kas neabejingas sampanui :).
Ka gi, ryt i darba, uzteks keliauti reikia padirbeti. Pavelavau tik viena diena, siandien buvo pirmoji, nezinau kiek truks darbas, noretusi dirbti kuo ilgiau. Apsigyvenau tame paciame kambaryje, kol kas vienas, kitu rinkeju laukiam atvykstanciu savaitgali.
Kelione i Anglija ir grizimas i Sampane buvo didziausias nuotykis ir maloniausia kelione per vasaros zygi. Negaliu patiketi kad tai ivyko...viskas kaip sviestu patepta.


2010.09.16. Vive la France! Statistika
Marsrutas: Dover (Anglija) - Divigne (Prancuzija)
Atstumas: 95 km
Vaziavimo laikas: 5:15 val
Didz. greitis: 48 km/h
Viso nuvaziuota: 15023 km

Ryte per palapines langa stebejau sauleteki ir juroje plaukiojancius laivus. Saule greitai pasislepe uz debesu sirmos ir liko tik grazi geltona juosta horizonte. Debesu kamuoliai ritosi link Prancuzijos krantu, ten pat kur siandien as keliausiu. Oras buvo siltas, nakti net +13, issimiegojau puikiai. Pajudejau i uosta pries gera valanda iki isplaukimo, kelias buvo zinomas, visalaika zemyn. Po 15 min pasiekiau Doveri, papludimiu nuriedejau i automobiu terminala. Cia po iprastos proceduros, reference nr. patikrinimo, gavau leidima ivaziuoti i kelta. Keltas pajudejo 10:00 val, atsisveikinau su Anglija issivezdamas pacius geriausius ispudzius.
Dekui Audriui uz turininga programa Londone, aciu nuostabiom merginom uz kompanija, dekingas anglams uz rupestingai puoseliajamus salos miskus ir pievas, miestus ir kaimelius, parkus ir muziejus.
Jei nebijai gausaus transporto ir moki orientuotis aplinkoje, dviraciu keliauti Anglijoje nesudetinga . Galima naudotis nacionaliniais dviraciu takais, kuriuos butu galima rasti www.sustrans.uk.com, bet mano patirtis rodo, kad vien jais pasitiketi negalima. Tikiuosi ateityje sugrizti i sia sali, istyrineti ja detaliau, nuvykti i Airija, nezinau kada, bet tai padarysiu.
Keltui prisisvartavus Prancuzijoje, persukau laika 1 val i prieki, laikrodis rode 13 val. Oras siame krante geras, temp. +20, vejas stiprus, bet beveik mano judejimo krypties. Pajudu is terminalo ir vaziuoju tiesiausiu keliu link Reims. Vaziuoju vel desine eismo juosta, vel lauku keliais, masinu nedaug, ramu, minti malonu. Kiekviena karta gera sugrizt i sia sali. Anglijoje jauciau nuolatine itampa del aplinkiniu judejimo tempo, zmones saloje labiau susispaude, aplinka primine Italija. Anglijoje daugiau tvarkos, privatumo, grieztesnes taisykles. Tuo tarpu Prancuzijoje viskas paprasciau, daugiau vietos, laisves, mandagumo. Noreciau pacituoti Ray Bradbury zodzius apie Prancuzija is jo pamastymu apie saliu evoliucija : "The French do almost everything right".
Kelyje pradejau kartotis prancuzu kalba, klausiausi podcast'u, muzikos. Pervaziavau daugybe miesteliu, isimintinesnis buvo tik St. Omer - miestas prie kanalo. Siandien daug ir ilgai myniau, vidutnis greitis buvo 18,3 km/h, retai kada toki pasiekiu dienos pabaigoje.
Sustojau prie miestelio...salia uzdarytos gamyklos, miskelyje. Vieta nekokia, bet nesvarbu, nebuvo jegu ilgai ieskoti. Tik pasistacius palapine pradejo lyti.
Planuoju Mutigny pasiekti per 3 dienas, tikiuos nepaveluosiu i vynuogiu derliaus pradzia.


2010.09.15. Grizimas i Dover'i
Statistika
Marsrutas: Chatham - Dover
Atstumas: 78 km
Vaziavimo laikas: 4:45 val
Didz. greitis: 53 km/h
Viso nuvaziuota: 14928 km

Puiki diena Anglijoje. Sauletas ir neskubus rytas, pietus graziame Canterbury parke, 30 km minimo autostrada, sugrizimas i zinomas vietas, stovykla pakranteje. Anglija ne tik pasitiko graziai, bet ir islydi maloniai.
Vakare sustojau netoli Doveri'o, pusiaukeleje i Folkston'a. Sia vieta buvau nusiziurejes pries savaite, ji vienintele pakranteje neaptverta ir atokiau nuo zmoniu, is palapines matosi Prancuzijos krantas (uz ~40 km).
Siandien pavarges maziau, bet padirbejau taip pat gerai kaip vakar. Siandien buvo daugiau kalveliu, teko daug kilti ir leistis, teko vaziuoti pries stipru veja, per pietus atsalto oras, veliau susilo. Daug myniau autostrada, kuria leistina vaziuoti dviratininkams. Kadangi kito kelio nebuvo vaziavau greitkeliu laikydamasis kuo kairiau, masinos svilpe pro sali didziausiu greiciu, o kelkrastis tai atsirasdavo tai pradingdavo. Tokiame kelyje vaziuoti sudetinga, nuolat buni isitempes. Papietaves Canterbury mieste grizinejau i greitkeli, padariau rata ir grizau i ta pacia vieta :). Numyniau 5 km taku palei greitkeli tikedamasis rasti normalu privaziavima prie jo, lauko keliukas vis kreipe mane atgal i miesta, po valandeles atsiduriau tame paciame parke, kuriame pietavau. Pakeliui sutikau sena angla, snektelejom apie jo kaimyna, isklausinejo is kur esu ir kur vaziuoju, labai stebejosi. Vakare Aldi ir Lidl parduotuvese isleidau paskutinius svarus, liko kiseneje 1 pensas.
Diena prabego greitai ir sklandziai.
Padangos dyla, grandine tempiasi, o zvaigzdziu dantys smaileja. Arteju prie 9000 km ribos, siais metais planavau numinti 5500 km :). Pinigu fondas senka, laikas butu pasipildyti.


2010.09.14. Kelyje paliekant Londona
Statistika
Marsrutas: London - Chatham
Atstumas: 92 km
Vaziavimo laikas: 5:45 val
Didz. greitis: 49 km/h
Viso nuvaziuota: 14850 km

Nebemoku teisingai vaikscioti, blauzdu raumenys skauda. Vakar bandziau keleta ejimo techniku :), pastebejau, kad geriausia atpalaiduoti nedirbancias kuno dalis. Atpalaidavus jos susibalansuoja su dirbanciu kuno daliu judejimo ritmu belieka tik kontroliuoti atsipalaidavimo lygi. Eini ir mokaisi. Kuo daugiau eisi, tuo geriau ismoksi. Nepamirsk atsipalaiduoti :)!
Dviratis yra dievo dovana zmogui. Vakar vakare po 3 d pertraukos
vel atsisedau ant savo zirgo, jausmas kolosaliskas. Judi greiciau, gali greitai ir toli nukeliauti, turi patogia sedyne, nereikia stoveti, turi bagazines daiktams, nereikia ju nesti, dviratininkus gerbia pestieji, nes dviratininkas greitesnis.
Po 3 dienu mieste siandien vel leidausi i kelione, atgal i Sampane. 9 val viskas buvo paruosta vaziavimui. Pirma aplankiau HAULT mokyklos pastata. HAULT BMA studentams siandien organizavo 'team building' rengini, prie pastato buriavosi busimi verslo rykliai. Zmones panasus i kitus, tik siekia daugiau, siekia buti geresniais. Cia atsisveikinau su Audrium ir numyniau link Temzes. Antradienio rytas, gatves pilnos masinu ir zmoniu, nepaisant to lekti Londono gatvemis dviraciu malonu. Vairuotojai mieste tolerantiski. Keletas sankryzu, kamsciu prie sviesoforo ir as dangoraiziu rajone. Is arti apziurejau stiklini 'kiausini' ir salia super originalu biznio produktu fabrika (dangoraizis apraizgytas vamzdziais, x budelemis, kaminais ). Keletas foto ir pajudu prie Tower bridge. Oras siltas, dangus apsiniaukes, vaizdai grazus, bet nebe taip...Is Londono isvaziuoju paciu laiku, jau norejosi pakeisti lokacija. Kertu upe, ivaziuoju i Southwark rajona. Cia pakranteje randu 'Design museum' ir nepaprastai originalu renovuotu muriniu pastatu kvartaliuka. Prie NT agenturos stabteliu paziureti butu kainu, butai nuo 250000-800000 svaru. Upeje stovi keletas gyvenamu barzu, gal jose gyventi pigiau...Pasuku link Greenwich rajono, iki jo keletas kilometru. Cia atrandu pesciuju ir dviratininku tuneli po upe, pavaziavus toliau apziuriu gigantiskos konstrukcijos Temzes potvynius reguliuojanti sliuza. Tolyn ir tolyn nuo centro. Parkelyje uzvalgau (po 4 men pertraukos vel ragauju virtus vistos kiausinius, gardu :)), pradeda purksti vandeneli is dangaus. Silta, lyja nestipriai, nieko baisaus. Aplankau Erith rajona. Prie upes randu pramones centra, gyvenamajame kvartale suku ratus ieskodamas isvaziavimo, rades kertu traukinio begius, randu dideli miska/parka. Pagaliau kelias i Dartford'a, ramiai vaziuoju vadovaudamasis kelio nuorodomis. Dartford'e is tolo apziuriu auksta tilta per Temze , randu dviraciu taka pazymeta "National cycle route nr.1". Dviraciu taku per krumynus ir miskelius pasiekiu Gravesend ir Rochester. Gravesend vaziuojant per pesciuju zona gaunu pastaba is vietiniu 'no biking!!!'. Rochester'yje apziuriu pakranteje istrigusi povandenini laiva, senamiestis nerupejo, tad greitai pervaziuoju miesta. Dingsta dviraciu kelio zenklinimas, isuku i masinu plenta A2. 18 val pradeda temti, ieskau vietos nakciai. Randu ja apleistame sode netoli plento. Lengva vakariene ir miegoti. Jauciaus gerokai pavarges, minimo petrauka ir 90 km is kart po jos, ilgi pasivaiksciojimai Londone ateme daug energijos.
Londone nepavyko susitikti su darbdaviu del darbo ziemai, bet labai del to nesigailiu. Anglai siulo susitikti veliau Alpese, pagalvosiu ar ten vaziuoti. Nepaisant nepasiekto vieno tikslo, pamaciau GB sostine, idomiai ir turiningai praleidau laika. Londonas itrauke ir apzavejo, dabar suprantu kodel tiek daug zmoniu nori pagyventi siame mieste.

Tuesday, 14 September 2010

Londone

2010.09.11-13. Londone
Statistika
Marsrutas: London
Atstumas: 0 km
Vaziavimo laikas: 0 val
Didz. greitis: 0 km/h
Viso nuvaziuota: 14758 km

Savaitgalis Londone.
Sestadienis. Poilsis ryte. Po piet pasivaiksciojimas Regent street, krepsinio varzybu stebejimas prie New Zeland house su 2000 lietuviu chebra, pazintis su lietuvaitemis, pasisedejimas bare, vakariene pica hut, sokiai The Dublin Castle klube Camdentown'e.
Sekmadienis. Ryte Science museum, po piet Natural history museum, vakare Buckingham rumu ir Big Ben'o apziura, velai vakare Thames festivalio uzdarymo proga karnavalo ir fejerverku stebejimas, alus lietuviu krepsininku pergales pries serbus proga (tapome treti pasaulyje), ilgos merginu palydetuves iki underground.
Pirmadienis. Ryte anglu pamoka, po pietu National gallery lankymas, veliau Tate Modern gallery, ilgas pasivaiksciojimas per du parkus, vakare supermarketas ir vakarienes gamyba hostelyje su kitais hostelio gyventojais.
Laikas bega greitai, ivykiu daug, viskas idomu. Londons rul.



2010.09.10. Pirma pazintis su Londonu
Statistika
Marsrutas: Biddenden - London
Atstumas: 103 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 49 km/h
Viso nuvaziuota: 14758 km

Ryte dangus buvo pilkas, bet su nedideliais pragiedruliais, oras siltas. Prie palapines pusryciaujant vaikstinejo ketvertas 'laukiniu vistu', buvo atstriksejusi vovere, gyvunai cia drasus. Nuotaika pusetina, jautesi nuovargis.
Ivairavau i pagrindini kelia ir ramiai pradejau vaziuoti desine puse. Po keliu metru isgirdau signala is mane aplenkusio kemperio...pirma mintis buvo jog jis mane lenkdamas pasveikino :), del visa ko sustojau ir supratau, kad vaziuoju priespriesine eismo juosta. Po minuteles is priekio atleke pora automobiliu, gerai kad buvo pasitraukes i salikele.
Toliau mindziau panasiais keliais kaip vakar. Nuo Maidstone iki Sevenoaks, nuo Sevenoaks iki Broomley ir i London downtown. Iki dydmiescio teko vaziuoti per dideles kalvas ir miskingas vietoves. Londono centre buvau 18 val.
GB sostine ir vienas didziausiu europos megapoliu pasitiko sauletu oru. Skrieti gatvemis autobusu arba dviraciu juosta buvo tikras malonumas. Eismas labai intensyvus, bet tvarkingas. Gatvese daugybe dviratininku, Londone jie yra labai ir labai greiti. Tiek vyrai tiek moterys lekia gatvemis max greiciu. Ivaziavau i Southwark, pervaziavau stikliniu pastatu verslo centra, Tower bridge persikeliau per Thames upe, palei upe vaziuodamas pasiekiau Trafalgar aikste, National gallery, uznugaryje palikes 'London eye' apzvalgos rata kirtau Soho rajona ir atsiduriau prie Regent parko. Cia buvau susitares susitikti su Audriumi. Pusvalandi pralaukiau jo ne prie to namo, per ta laika nuslugo adrenalinas,
pailsejau nuo greito vaziavmo ir pirmuju Londono ispudziu. Siap ne taip suradau Audriu ir isikrausciau pas ji i 'International student house'. Po daiktu delioniu, aptarem sio vakaro ir savaitgalio plana, gyvenimas cia brangus, o jo tempas didelis, tad dienotvarke turi buti labai aiski :). Vakare turejau pirmaja ekskursija po Londono centra. Pora alaus bokalu Sherlok Holms bare galutinai nuplove susikaupusi nuovargi, pasijauciau tikrai esas ten kur esu.
Buvo penktadienio vakaras. Po darbu, daugelis vis dar su darbine apranga, gurksnojo alu ir bendravo prie baru, gatvese didziulis surmulys, mases zmoniu ir masinu judejo kas kur, prekeiviai siule suvenyrus, greito maitinimo istaigos viliojo uzkandziais, riksos siulesi pavezeti, zmones aplinkui buvo skirtingu kulturu ir tautybiu, atsiduriau socializacijos, civilizacijos ir globalizacijos centre. Po keliu valandu pazinties su Londonu miestas tapo artimas ir idomus.

Kelione i Anglija

2010.09.09. Pirmieji zingsniai Didziojoje Britanijoje
Statistika
Marsrutas: Dunkerk - Biddenden/ Woodland kempingas
Atstumas: 79 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 14655 km

Didzioji diena! Po ilgu atideliojimu pagaliau mindau GB zeme. Planavau aplankyti sia sali seniai. Prisiklauses draugu pasakojimu apie salies grozi, darba joje, gyvenima Londone, vis pagalvodavau apie kelione, bet neissiruosdavau. Simet pribrendo laikas. 12 val. Prancuzijos laiku keltui prisisvartavus Doverio uoste isriedejau i sala. Nebritiskai sauleta ir silta, nesitikejau tokio malonaus sutikimo. Is kelto nusekiau riebia raudona linija, kuri isvede tiesiai i Doverio papludimi. Is karto nustebino eismo krypciu ir keliu zenklinimo aiskumas. Prie pereju ant asfalto didelem raidem uzrasyta 'look right' arba 'look left', kai kurie kelio zenklai pakomentuoti zodziais. Pirmieji sutikti policininkai, buvo smalsus ir santurus, paklause is kur ir palinkejo gero kelio. Muitineje vaziavau be sustojimo, niekam nekeliau jokiu itarimu. Del itarimu, kelte turejau juokinga incidenta. Pries issilaipindamas, sugalvojau issikeisti pinigus. Keitykloje padaviau moteriskei 2X20 eur ir 1X10 eur. Ji pradejo juos apziurineti, itariai ciupineti, o po minuteles klausia "have you washed it?". Pasirodo kupiuros buvo dregnos, atrode lyg padirbtos. As bandziau aiskinti, kad jos sudreko nuo dregnos pinigines, kad gyvenau kempinge palapineje, bet mano ivaizdis ir kalba moteriskes neitikino. Kadangi neturejo skanerio vandens zenklams patikrinti , nerizikavo ir atsisake iskeisti. Likau truputi isizeides ir pavadinau angle juokdare.
Apie kelta. Norint patekti i ji reikia tureti bilieta arba tik biliete nurodyta 'reference number'. Mano atveju tai buvo labai patogu, bilieto as neturejau, uzteko sms Jokubo atsiusto ref. numerio ir kelto datos. Keltas is Dunkerk i Doveri kelia 2 val, viduje patogu, silta :).
Taigi, nakti nelabai gerai issimiegojes ir po praeitos dienos issekes, atsiduriau salyje, kurioje priesingos krypties eismas. Teko pastoveti keleta minuciu prie kelio ziedo, kad isisamonint kaip juda automobiliai. Atrode keistai, visa Europa juda viena kryptimi, o cia priesinga, nuo vaikystes vazinejau gatvemis desine puse, o cia reikia pakeisti iproti. Pradejes vaziuoti greitai perpratau kitoniska eisma ir net izvelgiau jame keista patoguma :). Trumpai stabtelejau Doverio centre. Pilis, papludimys, dviraciu takai, stebino suprantami angliski uzrasai, viskas patrauklu. Is Doverio isvaziavau A2 dviraciu taku palei pakrante i Folkstone. Takas geras ir idomus. Truputi asfalto, truputi zvyro, per ganyklas, miestelius, pakylau i auksta kalna. Rades puikia vieta pietums, stojau poilsiui ir slapiu daiktu dziovinimui. Po valandos judejau toliau grozedamasis nuostabiais vaizdais. Danguje slinko saules spinduliu suvarpyti debesys, ganyklu pievos prie tokio apsvietimo atrode nenaturaliai zalios, nuo aukstu pakrantes uolu atsivere ispudingas vaizdas i Lamansa ir apacioje isikurusi miesta. Trumpam stabtelejau, nes tai buvo fantastiskas reginys. Folkstone apvaziavau aplinkui, nuo kalno kaip ant delno maciau visa miesta, Eurotunelio traukiniu linijas. Tolyn link Ashford vaziavau siaurais keliukais apsodintais gyvatvoremis. Stabtelejau apziureti 1940 m. Britanijos musyje zuvusiems atminti skirtoje aiksteleje...paminklai, istorines nuotraukos, pora II pasaulinio karo laiku lektuvu, daug erdves. Kalva po kalvos, kaimelis po kaimelio, ganyklos, miskeliai, tokioje aplinkoje malonu buti, vaziavau su ikvepimu. Bevaziuojant kaip is giedro dangaus uzklupo liutis, tokia stipri, kad teko sleptis po medziais. Po 20 min vandens lasu gaudymo ir meditacijos lietuje, nustojo lyti, vel pasirode saule. Vietomis vandens kelyje buvo beveik iki keliu, teko nardinti pedalus ir batus po vandeniu. Letai judant per balas gavau keleta kibiru vandens is po masinu ratu, viena aplaiste iki galvos. A20 kelias buvo platesnis uz kaimo keliukus, taciau vietos vaziuoti dviraciu jame nebuvo. Jokiu kelkrasciu, viena juosta skirta vienam lengvajam automobiliui. Sunkvezimiui mane lenkiant is priesingos puses atvaziuojancios masinos daznai net sustodavo, nelikdavo vietos prasilenkti. Greiciai dideli, eismas intensyvus, vaziuoti tokiu keliu nesaugu. Pasiekus Ashford'a nusukau i kita kelia, jame judejo maziau masinu. Saule leidosi, pradejau ieskoti vietos stovyklavietei. Po valandos nesekmingu paiesku, teko apsistoti kempinge. Pakeleje visos dirbamos zemes nuo kelio yra aptvertos, jei nedirbama tai neizengiama, daug sodybu. 'Woodland' kempinge radau didziule aikste su keletu mobiliu namuku ir viena palapine, tvarkinga prausykla, miska aplinkui. Kainavo 5 svarus, bet jie buvo verti gauto patogumo. Vakariene tamsoje, barzdos kirpimas/skutimas (atsikraciau jos po 2 men auginimo) ir poilsis.
Anglija siandien paliko labai gera ispudi, noreciau kad ir toliau taip maloniai stebintu.


2010.09.08. Kelione per lietu
Statistika
Marsrutas: Aire - Dunkerk
Atstumas: 75 km
Vaziavimo laikas: 4:45 val
Didz. greitis: 48 km/h
Viso nuvaziuota: 14576 km

Rytas prie kanalo. Nakti ir ryte lyjo. Palapine slapia, miegmaisis ir kilimelis dregnas, namai persismelke prakaito kvapu, darosi nebemalonu juose buti. Kol lyja mokausi anglu k. Ir pusryciauju. Apie 11:30 val nustoja lyti, greitai pakuoju daiktus, palapine ir pajudu is stovyklos. Po pusvalandzio vel pradeda lyti, sustoju SuperU supermarkete. Apsipirkus, lietus isibegeja, prasideda tikra liutis, stovint po 'superstore' stogu silta ir sausa. Nepaisant lietaus, apsirengiu drabuzius nuo lietaus ir lendu po dusu. Danguje jokiu pragiedruliu, oras vesta, vaziavimo salygos panaseja i patirtas pernai Norvegijos kalnuose. Rubai perslampa, o rankos pradeda salti. Stoju pietauti autobusu stoteleje. Cia nesvaru, ropineja vorai, bet bent jau sausa. Tunas, suris, darzoves ir bagete ikrenta i skrandi, uzsigeriu vynu ir po minuteles vel lendu i liuti. Kad butu silciau minu greitai, kunui silta, o rankom dar salciau, turiu pirstines, bet nera laiko ieskoti. Prie Dunkerk stoju kapinaitese pasipildyti vandens atsargas. Paskutiniai kilometrai ir as jau uostamiestyje. Toliau lyja, bet nebe taip intensyviai. I miesta ivaziavau apie 19 val. Miestas grazus, bet skendi migloje, apsukau rata ieskodamas interneto kavines, bet neradau. Susirades miesto zemelapi, atseku kelia i 'car ferries' terminala, esanti 20 km i vakarus nuo centro. Aciu Jokubui uz nuorodas atsiustas sms, labai padejo. Judu palei dokus link terminalo, is kurio ryt 10 val isplauksiu i Anglija. Vaziuodamas zvalgau apylinkes ieskodamas vietos palapinei, ju cia daug, bet geriausia yra Phytouck parke. Atrastas 120 ha ploto parkas su ezeru, piknik taskais, sporto baze buvo tikra dovana. Apsistojau iki terminalo likus 7 km. Vakarieniavau tamsoje lyjant. Statant palapine per lietu ji dar labiau sudreko nei buvo ryte. Malonumo nedaug, bet uztai kiek ispudziu :). Tikslas pasiektas, jau ramiau, ryt kelsiuos i sala.


2010.09.07. Barzu poilsiavieteje
Statistika
Marsrutas: Marquion - Aire
Atstumas: 90 km
Vaziavimo laikas: 5:45 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 14501 km

Nakti lyjo, nepaisant stipraus naktinio lietaus ir permirkusios palapines, ryte jauciaus puikiai. Ryta kaip iprasta pradejau anglu k. pamoka. Po pusryciu apie 12:30 val sedau ant savo zirgo ir ismyniau. Sviete saule, ciulbejo pauksciai, jauciausi pakiletai.
Po valandeles nuotaika pasikeite. Kelias ir aplinkiniai vaizdai nekele jokio idomumo. Kazkas cia buvo kitaip, nepatiko man si zeme. Daugiau zmoniu, masinu, kaimu, miesteliu, triuksmo, judesio, kartais atrodydavo, kad atsiradau Olandijoje ar Belgijoje. Niekas nezavejo taip kaip Sampaneje ar Atlanto pakranteje.
Siandien teko numinti daugiau nei pastarosiomis dienomis. Ilgai neradau tinkamos vietos stovyklai, norejau apsigyventi "Nord" kanalo pakranteje. Tik apie 20:30 val. radau fantastiska vieta barzu prieplaukoje skirtoje poilsiui. Kanalas cia buvo ilgos salos deka padalintas i eismo ir poilsio zonas. Poilsiui skirto pakrante buvo islyginta, apsodinta medeliais ir gelemis, nupjauta zole, pastatyti mediniai liepteliai. Turejau vyno, surio, duonos. Jau sutemus sedejau ant liepto apsigaubes miegmaisiu ir skaiciavau zvaigzdes. Vandenyje klykavo antys, kiti pauksciai, plaukiojo udros, virs galvos skraide siksnosparniai, o aplink palapine striksejo triusiai. Kanalo zydintis vanduo, praplaukusios barzos isjudintas, judejo tai i viena tai kita puse, atrode jog zeme supasi. Stebedamas tolumoje matoma tilta ir per ji lekiancias masinas, galvojau apie zmoniu gyvenimo ritma, jo intensyvuma. Gyvenant moderniu technologiju amziuje naturalus paros ritmas zmonems nieko nebereiskia, jie juda istisa para, tamsa ir nuovargis ju neriboja. Man keliones metu tamsaus meto pradzia reiskia dienos pabaiga ir poilsio pradzia, saulei patekejus pradedu diena, pradedu judeti.
Jau turiu bilietus i GB, is Dunkerk i Dover ir atgal. Kainavo 30 svaru i abi puses su Nordfolkline keltu. Jau sutariau del nakvynes Londone, praleisiu dydmiestyje 4 d. Dekingas Jokubui ir Audriui uz pagalba organizuojant bilietus bei nakvyne. Leipu seima galima pasitiketi.


2010.09.06. Siaureje nieko gero
Statistika
Marsrutas: St. Quentin - Marquion
Atstumas: 70 km
Vaziavimo laikas: 4:00 val
Didz. greitis: 57 km/h
Viso nuvaziuota: 14411 km

Subjuro oras. Tik ryte buvo sauleta, o po piet vis blogyn ir blogyn. Vakare pradejo lyti, protarpiais nustodavo. Per lietaus pertraukas spejau pavakarieniauti ir pasistatyti palapine, islikau sausas. Pavakarieniavau ir apsigyvenau salia 'Nord' kanalo. Per pora valandu susipazinau su kanalo eksploatuotojais ir eismo intensyvumu. Neitiketina, per 2 val praplauke 6 barzos, vienos plauke susijungusios po dvi, kitos pavieniui, ilgiausios sieke 60-80m. Judejo letai panirusios beveik iki pat bortu krasto. Net sutemus pasisviesdamos galingais prozektoriais jos letai juda kanalu, atrodo kaip laivai vaiduokliai ieskantys auku pakranteje. Cia tai darbas, plaukioji letai kanalu, nei audru, nei bangu, nei seklumu, aplink gamtos ramybe. Salia vakarienes tasko stebejau pensininku pora. Gyveno jie nedideliame laivelyje prieplaukoje, vakare gere vyna, grozejosi praplaukianciom barzom... romantiskai atrode.
Diena uzsukau i unikalia vieta muzieju St. Quentin-Cambrai kanalas ir jam skirtas muziejus. Kanalas jungia bent triju upiu baseinus, atkarpoje prie Riqueval panyra po zeme ir veda tuneliu 5670 m. Dar 1810 m. Napoleono isakymu siekiant neardyti kalvoto landsafto buvo iskastas tunelis kanalui. Darbavosi 3000 karo belaisviu. Barzos tuneliu perplukdamos specialia buksyruojancia barza. Dar dabar viskas veikia, tunelis atrodo ispudingai, muziejuje pateikta visa tunelio statybos istorija. Beje, I pasaulinio karo metu vokieciai tuneliu pasinaudojo kaip bunkeriu. Amerikieciams, britams ir prancuzams teko sunkiai pakovoti kol isstume nacius is pozemio. Nepertoliausiai nuo sios vietos yra didingas paminklas zuvusiems amerikieciams. Siose vietovese vyko tikrai inirtingi musiai, vaziuojant keliu maciau daug rodykliu nukreipianciu i kanadieciu, britu, net australieciu kariu kapines.
Kelias i siaures vakarus nuo Sampanes labai kalvotas, visa diena teko leistis ir kilti, buvo sunku. St. Quentin ir Cambrai pervaziavau tranzitu, miestai kaip miestai.
Kalu angliskus zodzius, ruosiuos susitikti su GB gyventojais, reikia padoriai pasirodyti.
Siandien salikeleje radau 2 kg nuostabiausiu slyvu maiseli, pirktas parduotuveje ir neatidarytas. Pastebejau, kad sultys buvo pradejusios begti pro maiselio skylutes. Matyt kazkam pagailo masinos svariu sedyniu ar kilimu tai paliko slyvas ant kelio. Paemiau jas, nes jei ne as tai kas nors kitas butu paemes :).


2010.09.05. Laikas teka paselusiu greiciu
Statistika
Marsrutas: Fismes - St. Quentin
Atstumas: 64 km
Vaziavimo laikas: 4:00 val
Didz. greitis: 48 km/h
Viso nuvaziuota: 14341 km

Vakare sustojau 18:30 val. Pasistaciau palapine, truputi priguliau, nusiprausiau, pasidariau vakariene ir jau 21 val. Vel tamsu, vel vakarieniavau prozektoriaus sviesoje.
Pakeiciau dienotvarke, rytais skiriu daug laiko anglu k. mokymuisi, pusryciauju 11:30 val, siandien kelyje buvau tik 13 val. Vaziuoti neskubu, laiko turiu, tad daug ir neminu. Per diena nieko ypatingo nenutiko. Kirtau pora kanalu, pora upiu, apziurejau Aisnes ezera, apvaziavau ant auksto kalno isikurusi Laon miesta turinti didinga katedra ir grazu senamiesti, toliau per laukus ir pievas beveik ivaziavau i St. Quentin'a. Isikuriau viduri dirbamu lauku, medziais apaugusio keliuko salikeleje. Vieta puse velnio, is tikro tai jau nebeskiriu daug reiksmes, svarbu lygi neauksta zole butu ir toliau nuo masinu triuksmo.
Sekmadieniais kaimuose vyksta Brokante - sendaikciu turgus. Bent keliuose kaimuose maciau uztvertas centrines gatves ir kelias desimtis pardaveju, jaunu, senu, visi pardavinejo panaudotus, padevetus, atikvarinius savo ir gal ne savo daiktus.
Vakare prisiminiau Lietuva ir draugus. Brolis raso, kad atveso oras ir nusibodo lietuviskos peripetijos, kad geriau kitur nei Lietuvoj. As sakau, kad turi buti gerai visur, turi tureti patinkanti uzsiemima ir igyvendinti tau patinkancius projektus, nei oras ir kitos aplinkybes netrukdys gyventi.
Tiek apie siandiena.


2010.09.04. Judi reiskia gyveni
Statistika
Marsrutas: Stovykla prie Marnes - Mutigny - Fismes
Atstumas: 77 km
Vaziavimo laikas: 4:45 val
Didz. greitis: 58 km/h
Viso nuvaziuota: 14277 km

Rasau klausydamasis prancuzisku chansonu, dainuoja fantastiskai, geriausius prancuziskus slagerius, groja armonika, malonu klausytis. Cia tai intelektualai, tai ne ispanai su savo techno ir petardomis. Isikuriau pora kilometru iki miestelio, misko pakrasty, aplink tamsu, zverys aplinkui laksto (lape prabego 15 m nuo palapines), nelabai jauku, uztai gera fona turiu. Sestadienio vakara bendruomene vakaruska suorganizavo, saunuoliai zmones, savaitgali linksminasi.
Taigi, vel judu i prieki, vel minu, negaliu ilgai buti vienoje vietoje. Ilsetis gerai, bet sakoma 'ka nuveiksi siandien ta turesi rytoj', tad stengiuos galvoti apie rytoju ir kryptingai pradedu ruostis ziemos sezonui. Gavau pasiulyma is angliskos kompanijos sudalyvauti face to face interviu Londone. Interviu turetu ivykti 09.13. Susidariau plana per kiek laiko nuvaziuosiu, kiek laiko busiu Londone ir kada grisiu i Sampane. Suderinau plana su darbdaviu vynuogynuose, grizti iki derliaus nuemimo spesiu. 3 d. iki kelto, keltas i abi puses 30 svaru, 1,5 d iki Londono, 4 d mieste ir per 4 d atgal. Gausis apie 900 km, nemazai, bet jegu dar turiu. Svarbu, kad technika nepavestu, vakar pastebejau skilusia ratlankio sienele ties stipinu. Ivertinau tolesnio skilimo tikimybe ir nusprendziau surizikuoti vaziuoti tuo paciu ratu. Itariu, kad skilo del nuo stabdziu kaladeliu suplonejusio metalo. 'Tetonic' kalades ir stabdo gerai ir ratlanki drozia gerai. Dar turiu nedidele problemele su galiniu stabdziu, sunkiai pradejo sukiotis per asi, bandziau tepti, bet nepadeda. Galines Shwalbe Marathon Plus padangos vidurine dalis seniai nebeturi protektoriaus ir jau beveik per visa islindo apatinis melynas gumos sluoksnis. Vaziuosiu ja iki pabaigos. Su galine is viso nuvaziavau apie 9000 km, priekine Bontrager Galaxy nebuvo keista nuo pernai metu keliones pradzios, irgi atrodo pavargusi, bet manau iki namu parvesh.
Siandien ryte nuvaziavau i Mutigny, kaima kur pernai dirbau, su viltim susitikti su darbdaviu. Skambinu moteriskei kasdien, noriu susitarti susitikti, o ji sako 'neturiu laiko, paskambink rytoj'. Toks jausmas, kad nelabai nori susitikti, nes nelabai supranta mane. As silpnai prancuziskai, o ji angliskai vos sneka, pagrindinius darbinius reikalus aptareme, o placiau apie kitka nelabai pavyktu susikalbeti. Taigi, nuvaziavau tikedamasis rasti ja namuose. Pakeliui sutikau Micheli, mano praraba, su kuriuo pernai dvi savaites dirbome. Is karto atpazino, pasisveikinome ir net pavyko susikalbeti. Paaiskino, kad Marie Jo isvaziavus ir kad gris rytoj. Ka gi, parasiau laiska ir perdaviau kartu su maza dovanele Micheliui, sutareme, kad iteiks Marie Jo. Mutigny toks pats jaukus kaip pernai, viskas taip pat, ant auksto kalno, apsuptas placiu vynuogynu, grazu cia. Gera sugrizti.
Veliau nuvaziavau pasitikrinti e-pasto ir leidausi i kelione link Lamanso. Laikas siandien prabego ziauriai greitai. Per velai sustojau, vakarieniavau tamsoje. Negaliu pereiti i rudens rezima, temsta zymiai anksciau, tai ir stoti reikia anksciau, vis norisi kuo daugiau numinti.
Tiek.

Wednesday, 1 September 2010

Sampaneje

2010.09.03. Stovykloje prie Marnes
Statistika
Marsrutas: Prie Marnes
Atstumas: 0 km
Vaziavimo laikas: 0 val
Didz. greitis: 0 km/h
Viso nuvaziuota: 14200 km

Susilo oras. Diena kaip ir pernai sviecia saule, o temperatura pakyla iki +26. Visa diena praleidau pakranteje. Mokausi anglu k., vis uzstringu ka nors pasakodamas, pamirstu zodzius, reikia lavinti atminti. Telefonu kalbejau su darbdaviu, bandziau prancuziskai, bet daug ko nesuprato. Reikia mokytis prancuzu tarimo, zodzius gali moketi, bet be tinkamo tarimo ju nesupras.
Palapineje pilna ivairiu vabzdziu, sugaudyti sunku, tai tenka susigyventi. Karts nuo karto isoka ziogas, iropoja skruzdele, kazkokie sokliukai, virs galvos vorai tiesia savo kelius, zodziu gyvenu ne vienas.
Ryte jogos pratimai, proto manksta, kalbos mokymasis. Per pietus mokymasis ir pokalbiai su savimi. Vakare skaitymas.
Geras poilsis po 3 men maratono.


2010.09.02. Kempingo privalumai
Statistika
Marsrutas: Epernay - Uzmiestis
Atstumas: 15 km
Vaziavimo laikas: 1 val
Didz. greitis: 25 km/h
Viso nuvaziuota: 14200 km

Labai keista kad zmones verziasi prie patogumu, kuriuos supa tu paciu zmoniu kuriamas triuksmas ir disharmonija. Keista, kad siltas vanduo, patogus klozetas arba menamas saugumas vertinamas keliais, o kartais net keliasdesimcia euru. Kodel zmones kartais elgiasi kaip gyvuliai, vedami instinktu arba be sazines grauzaties, negerbia kitu privatumo. Kodel reikia gyventi mieste, kai visa para girdisi transporto ir fabriku uzesys.
Visa nakti nepertoliausiai nuo kempingo uze gamyklos kompresorius, po vidurnakcio kaimynai belgai grize girti pradejo budinti aplinkinius, vakar neberadau kempingo prausykloje palikto elementu pakrovejo su elementais, ryte gatvese anksciausiai pradejo burgzti masinos, 8 ryto per garsiakalbi garsiai pranesa apie atvykusia duonine ant ratu, belgai 10 val. pabude uzsiruke ir dumai atsklido tiesiai man i palapine, kazkas garsiai dalinasi ispudziais, grezia, pjauna zole...chaosas. Nesigirdi pauksciu, nesijaucia harmonijos erdveje, jauciuos lyg gyvenciau prasciausiomis gyvenimo salygomis. Po praleisto laiko gamtoje nesinori grizti i 'super civilizacija', nenoriu gyventi mieste, nematau jame nieko gero.
Tokia nuotaika prasidejo diena. Veliau is kempingo isvaziavo daugiau kaip puse gyventoju ir tiek pat ju keliamo triuksmo, fabriko uzesys susiliejo su transporto ir gyventi buvo siek tiek geriau. Kempinge buvau iki 15 val, nenorejau pasilikti nemalonioje aplinkoje. Isvaziavau is kempingo su 100 lt nuostoliu, pakrovejo taip ir neatgavau, guodzia tik tai, kad elementai buvo pavarge ir ruosiausi pirkti naujus.
Vaziavau i praeitu metu stovyklaviete ant Marnes kranto. Nuo Ay miestelio palei kanala apie 11 km. Tas pats kelias, kanalas, barzos, kaimeliai, vynuogynai, viska prisiminiau. Atrode jog prabego ne metai, o menuo. Pakeliui sustojau zinomoje piknik vietoje papietauti. Vienu metu sazine pradejo grauzti, kad taip lengvai leidziu savo laika, klausau muzikos, mokausi kalbu, gulineju, sedineju, pavalgau, paminu ir pan. Sunku buti laisvam nuo darbo, kai aplinkui zmones dirba. Noretusi ir man rimtesnes veiklos, norisi daugiau komunikacijos su zmonemis. Beje, vakar kempinge sutikau 4 vokiecius, 23-25 metu, dvi merginos ir du vaikinai. Keliavo dviraciais is namu i Maroka, planavo kelioneje praleisti metus laiko, ziema praleidziant Maroke. Isigyje labai rimta technika, visi vezesi po 4 ortlieb krepsius ir po dideli maisa gale. Pragyvenimui uzsidirba grodami gatvese, turejo smuika ir gitara. Patiko ju kompanija, gaila kad nepasiliko kempinge, kempingas pasirode per brangus.
Taigi, vakare isikuriau toje pat nuostabiai fantastiskoje vietoje prie Marnes. Is ties buvo malonu sugrizti i gerus prisiminimus sukeliancia vieta. Temsta vis anksciau, 21 val jau buna tamsu, lendu i palapine klausyti podcast'u arba muzikos.
Adios.


2010.09.01. Sugrizimas i Epernay
Statistika
Marsrutas: Ogre - Epernay
Atstumas: 20 km
Vaziavimo laikas: 1 val
Didz. greitis: 45 km/h
Viso nuvaziuota: 14185 km

Kaip ir planavau rugsejo 1 d. ivaziavau i Sampanes sostine Epernay. Simet nejauciau jokio jaudulio, viskas buvo zinoma.
Apsigyvenau tame paciame kempinge, toje pat aiksteleje, viskas cia beveik taip pat. Truksta tik anglu poreles, su jais pernai praleidau daug idomaus laiko. Sutikau ta pati administratoriu, zmogus nustebes paklause "sugrizai?". Taip sugrizau stebeti ir dalyvauti sampano gimime, skinti vynuogiu, ragauti jas, lieti prakaita karstoje sauleje, ragauti skanu prancuziska maista, vakarais pavargus stebeti zvaigzdeta dangu, rytais bundancia gamta, nuostabius sauletekius, ruka pakibusi virs lauku, megautis kiekviena diena sioje nuostabioje aplinkoje.
Derliaus nuemimo pradzia simet nusimato rugsejo 15-20 d., turiu daug laisvo laiko. Dar nezinau kaip ji praleisiu, noretusi ko nors idomaus. Kai sugalvosiu parasysiu.

Linkejimai visiems nuo sampano gimtines.

Paryziaus apylinkese

2010.08.31. Kelione i Champagne. Diena antra
Statistika
Marsrutas: Montmiral - Ogre
Atstumas: 71 km
Vaziavimo laikas: 4:30 val
Didz. greitis: 45 km/h
Viso nuvaziuota: 14165 km

:) galutinis tikslas pasiektas, as Sampaneje! Kazkaip ramu ir gera viduje, gal sampanes gamta ir erdve taip nuteikia, o gal zinojimas, kad as iveikiau simet uzsibrezta tiksla. Malonu sugrizti i tas pacias vietas po metu, viskas matyta, zinoma, jauciuosiu savas siose erdvese. Pirma vakara nusprendziau praleisti prie Oger'io, keturiomis gelemis (is 5) apdovanoto miestelio, pernai cia stebejau grazu ryta ir ziauriai pavydejau dirbantiems vynuogynuose. Simet atvaziavau anksti, vynuoges dar puszalios, iki pilno prinokimo manau reiks poros, o gal ir daugiau savaiciu. Oras simet vesus, siandien visa diena sviete saule, bet temperatura pakilo tik iki +20, saulei pasislepus uz debesies atsala iki +18. Aisku vasara jau baigiasi, rudeni buna vesiau, tik prisiminus pernai metus su nostalgija tikiuosi karsto rugsejo. Sampaneje kaip ir pernai fantastiskai grazu. Tik cia pamatysi sodriai spalvotus laukus, tik cia rasi lekstas kalvas, tankius miskus, erdvias pievas ir vynuogynus. Zaviuos siuo regionu, pamacius beveik visa Prancuzija, sis krastas man yra graziausias, po Alpiu :). Cia tvyro ramybe ir harmonija erdveje, beveik kaip kalnuose.
Siandien pusdieni miniau palei upe, kelias vede sleniu karts nuo karto pakildamas ant kalvu. Ivaziavus i Sampane radau didinga paminkla, 33 m aukscio betonine skulptura skirta zuvusiems kovoje uz Prancuzijos laisve. 1914 rugpjucio 4 d. Vokietija paskelbe kara Prancuzijai ir Belgijai, prancuzams teko rimtai pakovoti norint neisileisti priesu i Paryziu. Vienoje is didziausiu kovu prie Marnes zuvo net 180.000 prancuzu, tokia kaina buvo mokama uz laisve. Keliaujant per tokias vietas galima susidaryti ispudi apie Prancuzijos regionu istorija, zmoniu atkakluma, drasa ir darbstuma. Siandien vietovese kur kadaise vyko karai stovi pasakisko grozio kaimeliai, auga puikus miskai, rupestingai dirbama zeme. Kai tokia kaina atsikovoji kas tau priklauso, gal tada labiau ir vertini.
Vakare, ant auksto kalno zvelgiant i Prancuzijos zeme, atsidariau pora alaus skardyniu, sventine proga pasistiprinau sumustiniais su lasisa ir lindau i brezentini urveli miegoti.
Ryt laukia pasimatymas su Epernay ir gal but su Marie-Jo, pas kuria pernai dirbau.
Diena buvo puiki.



2010.08.30. Kelione i Champagne. Diena pirma
Statistika
Marsrutas: Paryzius - Montmiral
Atstumas: 105 km
Vaziavimo laikas: 6:30 val
Didz. greitis: 48 km/h
Viso nuvaziuota: 14094 km

8 ryto, pirmadienis, prastai issimiegojes islindau is palapines. Aplinkui medziai ir sabakstynai, labai nejauki vieta. Saule kaisiojo spindulius tarp medziu saku, giedras dangus praskaidrino mintis. Susipakavau slapia nuo lietaus palapine ir i trasa, ieskoti vietos pusryciams. Parkas tokio dydzio, kad bevaziuojant link vakar matyto piknik tasko persigalvojau ir numyniau Marnes upes link. Marne Paryziuje iteka i Sena, Marne taip pat teka ir Epernay Champagneje, tai ta pati upe prie kurios pernai ilgokai gyvenau. Taigi, norint ramiai isvaziuoti dviraciu is Paryziaus i rytus geriausia vaziuoti palei Marnes upe. Iki pat priemesciu pabaigos palei upe vede dviraciu takas. Cia pakeliui papusryciavau, pervaziavau du didziulius parkus,
apziurejau senaji Menier sokolado fabfrika, uztvanka, pamaciau Paryziaus privaciu namu rajonus, upeje gyvenamas barzas. Kelias palei upe ne tik patogus, bet ir idomus.
Pasibaigus takui, teko ivaziuoti i pagrindini kelia. Tolesnis vaziavimas buvo monotoniskas minimas, su keletu idomesniu vietu. Viename miestelyje radau mazu kainu lyderius Aldi, Lidl ir Leader Price galima sakyti po vienu stogu, (pastebejau jog ne visose ta pati preke buna pigesne nei kitur, kiekviena parduotuve turi savo isskirtnes pigiausias prekes, kuriu kitur nerasi). Pakeliui pravaziavau visai salia Disneyland'o, girdejosi ryksmai, spiegimas, maciau pilis, bokstus, gausybe palapiniu. Padare ispudi parko uzimamas plotas ir infrastruktura, kaip atskiras miestas. Salia Disneyland'o pietavau privaciu namu gyvenvieteje turincioje nedideli savo parka. Cia pievoje augo didelis senas azuola, po juo marmurinis suoliukas, salia egliu ir klevu eiles, tarp ju gyvatvores, netoli tvenkinys, aplinkui pesciuju takai, pora juoduku karpe gyvatvores. Prancuzai aplinkai skiria labai daug demesio ir pinigu. Vaziuojant palei Marne viename parke nustebino aikste, kurios dydis kaip 5 futbolo stadionai, o zole nusienauta kaip golfo aikstyno pievele. Jokiu takeliu, jokiu stalu, nieko, tuscia, aplink miskas, kazkas priziuri aikste del keletos cia pailseti ateinanciu zmoniu. Miesteliai/kaimeliai sioje Paryziaus puseje nebe tokie ispudingi kaip vakarineje dalyje. Uztat dirbamu lauku plotai cia tikriausia didziausi visoje Prancuzijoje, niekur tokiu platybiu nemaciau, kukuruzai nuo kelio iki pat horizonto, javai taip pat, dirbami plotai isnaudojami iki pat kelio, misko ar griovio, iki ribos paliekamas metras ar du, bet nedaugiau. Ganyklu maziau, bet baltu karvuciu yra, stambios jos cia. Vakare ivaziavau i Petit Miran upes sleni, krantai auksti ir status, vietomis apauge tankiu misku, kelias cia labai vaizdingas. Rades sioki toki priejima prie upes, issimaudziau saltame vandenyje. Nusiprausus nei nuovargio nei alkio nebeliko, toliau myniau kaip ant sparnu.
Sustojau likus iki tamsos 15 min., 9 val saulei nusileidus. Lauko pakrasty, netoli sodybu. Sunys mane isgirde pradejo bartis ir zadinti seimininkus, jau galvojau isvarys mane, bet niekas nieko nesake.
Pavarges merkiu akis, sunki diena buvo.


2010.08.29. Paryziuje
Statistika
Marsrutas:Trappes prie Versailles - Paryzius
Atstumas: 64 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 13989 km

Ryta pradejau pasisveikindamas su pauksciu pulku tvenkinyje. 7 val. silta, letai kyla saulute, pakuojuos ir padarau apsilimo ratuka aplink tvenkini. Ratas gavosi 8 km. Ko tik aplinkui cia nera: ir golfo aikstynas, ir jachtklubas, ir piknik zona, ir vaiku zaidimo zona, ir zirgynas, ir mini zooparkas, ir keturaciu trasa, saudymo is lanko aikstele, atskiras baseinas...viskas padaryta turiningam ir aktyviam prancuzu poilsiui. Zmones pradeda rinktis nuo 9 ryto, kas dviraciais, kas su meskere, kas ristele, kas su golfo lazda, o kinieciai atvaziuoja cia pusryciauti. Maciau juos veliausius vakare ir anksciausius ryte, savaitgali jie ilsisi gamtoje. Taigi, neskubant pasigaminu socius pusrycius, pasistiprinu ir per Versali i Paryziu. Versalis buvo uz 10 km, visalaika dviraciu taku. Ivaziavau i Versalio parka, pradzia ispudinga, aukstu medziu aleja, medziai lyg butu formuojami/karpomi, neisivaizduoju kaip pasiekti tokiame aukstyje. Privaziuoju parke kryziaus formos tvenkini, aplink ji daugybe sportuojanciu zmoniu, i viena puse ziurint parkas i kita Versalio rumai. Patenkintas atrastu groziu, judu link rumu tik neuzilgo sustoju ties zenklu 'dviraciais draudziama', apsaugininke paaiskina, kad iejimas tik pestiesiems, o norint patekti arciau rumu teks pirkti bilietuka. Pinigai baigiasi, o iejimo kaina net 8 eur... apziuriu rumus is toli, nufotografuoju parko plana, grazu, simetriska, mintyse sakau sau, kad cia dar sugrisiu ir judu toliau. Paryziaus priemestis, nesibaigiancios eiles gatviu ir namu, kertu gatves viena po kitos, artinuosi pries Senos upes is vakaru. Pries Paryziaus centra Chaville rajone, pasitaiko stati ir ilga ikalne, tenka uzsistumti, kitoje kalno puseje nusileidziu 16% nuokalne. Is virsaus pamatau miesta ir Eifelio boksta, jis visai netoli. Pasiekiu Senos upe, minu palei ja, apziurineju pastatus. Vienoje puseje nauji stikliniai verslo centro pastatai, kitoje ant upes kranto senieji stilingi gyvenamieji daugiauksciai, prie Eifelio isdyge keletas ispudingu dangoraiziu. Senos upeje daugybe gyvenamu barzu, laivu-restoranu, nedideliu krovininiu laivu. Vaziuojant gatve randu miesto riba zyminti zenkla 'Paris', Valio...! tikslas pasiektas, sujungiau praeitu ir siu metu keliones aplink Europa marsrutus. Tikejausi patirti daugiau dziaugsmo, bet deja po tiek ispudziu priemiau tai santuriai. Priarteju prie Eifelio. Pirmas zvilgsnis uzkliuna uz daugybes prekiautoju suvenyriniais Eifelio boksteliais, dauguma pakistanieciai, indai, keletas afrikieciu. 5 Eifeliai uz 1 eur...kaina juokinga, zmones perka. Aplink Eifeli mase zmoniu, vieni laukia eilese del galimybes pakilti i virsu, kiti fotografuojasi, vaikstineja, piknikauja. Boksto dydis, architekturinis sprendimas ir igyvendinimo sudetingumas padare didziuli ispudi. Eifelis buvo genijus. Apvaziavau aplinkui, susiradau vieta pietums alejoje priesais boksta. Pietaujant stebejau zmoniu isradinguma fotografuojantis salia boksto, vieni vaidino lyg butu atsireme ranka, peciu arba nugara, kiti lyg laikytu ji uz virsuneles, dar kiti lyg laikytu rankose. Tikras performansas. Prabuvau gera valanda. Susidares tolimesnes ekskursijos plana, pajudejau link Triumfo arkos ir Eliziejaus aveniu. Vaziuoti Paryziaus gatvemis nesudetinga, vaziuoji arba dviraciu taku arba autobusu juosta, aisku reikia nuolat stebeti kas vyksta aplinkui. Apsukau rata apie Triumfo arka - taip, tai didingas paminklas, nusileidau Eliziejaus aleja - aha, tai prabangos ir mados gysla, prasukau pro Petit Palais - stovi ilga zmoniu eile prie iejimo... hmm, patraukli vieta, numiniau iki karo muziejaus - cia dviraciams i vidu negalima, apsisukau atgal, salia buvo Luvras - parkas, rumai, kieme per viduri stikline piramide, iejimas brangus, atvaziuosiu kita karta. Is tikruju su dviraciu lankyti muziejus yra labai nepatogu, nebent vairuotum visiska lauza ir nebijotum palikti prirakinta. Su daiktais palikti nesinorejo, o pas ka priglausti daiktus nesugalvojau. Atvirai tai net ir nesinorejo galvoti, nes po pusdienio praleisto sitame mieste norejosi begti i miskus, laukus ir pievas. Per daug zmoniu, pastatu, viskas plokscia, viskas brangu (pvz.:internetas 7eur/1val), pinigu nera, draugu nera, o be ju cia nuobodoka. Nusprendziau, palikti miesta dar siandien. Prasukau pro medini tilta ant kurio pernai su Agne gerem vyna, apziurejau NotreDame katedra, pasisukiojau po pestiesiems skirtas gatveles ir pasukau uzmiescio link. Dangus pradejo niauktis, grese lietus. Susiradau krypti link Marne's upes ir nesustodamas padariau apie 10 km, isvaziavau is centro. Toliau reikejo pervaziuoti apie 25 km priemescio, prisimenu is pernai, kad tai bus namu ir gatviu virtine. Uz keliu kilometru nuo centro, pasiekus Vincennes rajona atrandu didziuli parka, paryzieciu poilsio ir sporto zona. Pasuku i ji. Paziurejus i dangu debesys po truputi vis tamseja. Nusprendziu pasilikti parke nakciai. Piknik taske vakarieniauju, pailsiu, perziuriu parko plana, susirandu vieta stovyklai, 21 val. isikuriu. Pradejus rasyti dienorasti uzejo lietus.
Vakar turejau plana praleisti nakti Paryziaus centre, norejau ilgiau jame pabuti, o gavosi visai kitaip...buciau suslapes, neissimiegojes ir pavarges.
Tiek apie Paryziu. Svarbiausia pamaciau Paryziuje tai ko nepamaciau pernai ir sujungiau odisejos aplink Europa marsrutus, nuo Vilniaus iki Milano per Pabaltyji, Skandinavija, Beneliuksa, Prancuzija ir Iberijos pusiasali gaunasi apie 14.000 km.


2010.08.28. Viena keliones diena
Statistika
Marsrutas:Damville - Trappes prie Versailles
Atstumas: 107 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 60 km/h
Viso nuvaziuota: 13925 km

Visa vasara lyg supciausi vaikiska karusele. Ji sukasi, as tai kylu tai leidziuosi, saule tai pasirodo tai pasislepia, nuolat keiciasi vaizdai, nuolat viskas juda. Kol karusele sukasi tol jauties laimingas...Kad ji niekada nesustotu...
Jauciu rudens kvapa, vasara po truputi traukiasi. Rytai vesesni, saule ne tokia karsta, o oras gaivesnis. Pradeda patikti ruduo, niekada jo taip nemegau, kaip dabar. Atrodo gamta pasiruose paskutiniam graziausiam periodui. Subrandinusi ir atidavusi vaisius, ji pasipuos rudeniniam pokyliui ir atsiduos laisvam skrydziui pries pusmetini poilsi.
Rytas miske. Pauksciai neramus ciulbavo virs galvos, tarp medziu lapu tankmes persimate giedras dangus. Isejau is misko ir atsiduriau plataus lauko pakrastyje. Dangus giedras iki pat horizonto, saule skaisciai apsviete lauka, vejas ramiai judino medziu sakas, jauciausi lyg isvydes roju zemeje, ramybes ir harmonijos sala. Sestadienio rytas isties buvo grazus, po keletos niuriu dienu, sauletas giedras rytas atrode kaip didziausia dovana keliautojui.
Isvaziavau i kelia kupinas jegu ir geros nuotaikos, vejas pute i nugara, minti buvo vienas malonumas. Artinausi prie Paryziaus didziausiu greiciu. Kaimuose ramybe, sestadieni keliai istusteje, tik laukuose kur ne kur burzgia traktoriai. Kukuruzai ir javai nupjauti laikas suarti ir isaketi zeme, poilsiui pries ziema. Maciau visa derliaus nuemimo ir zemes paruosimo po jo procesa, truputi praktikos ir galeciau buti ukininku :). Prie la Couture-Boussey uzsukau apziureti obelisko skirto Henri'ui IV. Vidury lauku aukstu medziu aleja vede nuo asfaltuoto tako link obelisko. Medziu apskitimo centre rastas 7 m akmeninis obeliskas buvo aptvertas tvorele, aplinkui dailiai nusienauta zole, erdve tvyrojo ramybe. Puiki vieta pusryciams! Pasistiprinus kaip is giedro dangaus uzejo liutis, spejau pasislepti po medziais, likau sausas. Dangus apsiniauke, nebesimate nei saules nei giedrumos. Lyjant apsirengiau drabuzius nuo lietaus ir nusiteikiau vaziuoti per lietu. Po 5 min nustojo lyti, islido saule ir sviete visa diena. Teko nusirengti, ir vel pasidziaugti saulute. Vaziavau toliau, per pievas, laukus ir kaimus. Kaimai cia kaip etnografijos parkai, namai ir aplinka apie juos sutvarkyti tobulai. Dauguma sodybu pastatytos tradiciniu budu naudojant moli arba akmeni bei medines sijas (molis ar akmuo dedamas tarp siju), kiemai pilni geliu, pas daug ka stovi senieji zemes ukio padargai, zole nupjauta, matosi, kad zmones myli savo aplinka.
Anet miestelyje radau ispudinga dvara (chateau), kitoki nei iki siol matyti. Sis turejo daugybe priestatu, anstatu ir atskiru pastateliu, didziuli parka, soda, skulpturu medziokles motyvais. Gaila jog i vidu leido tik po 2 val., nelaukiau ir vaziavau tolyn. Uz poros kilometru privaziavau grazu tvenkini, pritaikyta miestelio gyventoju rekreacijai. Pasilikau prie jo poilsiui ir pietums. Mane stebina prancuzu moteru potraukis zvejybai, vaiku mandagumas ir seimos bendrumas. Prie tvenkinio sutikau bent kelias seimas su priekabomis atsivezusias zvejybos iranga. Moterys zvejoja kartu su vyrais, vaikai padeda tevams arba zaidzia salia irengtoje zaidimu aiksteleje. Pietavau salia tokios aiksteles, tai vaikai is tolo saukia 'bon apetit', arba praeidami visalaika sveikinasi 'bonjour', o jei sugalvoja ko nors paklausti tai kreipiasi 'mesje'. Vaikai sveikinasi visur ir visada, prancuzijoje tai iprasta, net prie Carrefour pora 14-meciu praeidami prie savo dviraciu pasisveikino.
Po pietu per kalvas ilgai miniau iki Trappes, cia radau fantastiskai dekinga vieta pasilikti nakciai. Iki Paryziaus buvo like apie 25 km. Patogiai pavakarieniavau ir isikuriau tvenkinio pusiasalyje.



2010.08.27. Pusiau miskinis pusiau laukinis
Statistika
Marsrutas: Pont Authou - Doneville
Atstumas: 74 km
Vaziavimo laikas: 4 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 13818 km

Nakti sapnavau kosmarus...ryte kilo mintis sukurti filma kosmarisku sapnu motyvais. Jei tik pavyktu viska prisiminti ir realistiskai atkurti, gautusi geras siaubo filmas.
Nakti lyjo kaip 'is kibiro', gerai kad buvau uzsidenges plevele, palapine liko beveik sausa. Is Lietuvos pasiemiau 3 m2 pleveles, maniau kad naudosiu daznai, bet iki siaurines pusiasalio dalies beveik neteko, jau galvojau ismesti. Dabar labai patogu ja tureti, kai nelyja pasitiesiu po palapine, kai lyja uzsidengiu. Svorio nedaug, pigu ir praktiska.
Rytas kempinge. Po lietingos nakties, ryte prasigiedrijo ir islindo saulute. Deja neilgam, kol nusiprausiau horizonte pasimate pilki debesys. Kol gaminau pusrycius susipakavau visus daiktus...kaip tai imanoma?...imanoma jei verdi ryzius :). Per nakti pasikroviau prietaisus ir elementus, po pusryciu spejau issiskalbti, pasinaudojau visais kempingo patogumais ir tik uz 4,40 eur :), man labai pasiseke. Apie 12 val. atsisveikinau su kempingu ir nuriedejau keliu palei upe. Uz keliu kilometru pradejo lyti, is pat pradziu silpnai, o veliau taip kaip vakar. Teko stoti, rengtis dregmei atsparius drabuzius ir listi po lietum. Lijo pora valandu, tai stipriau tai silpniau, tai visai nustodavo, oras primine norvegiska klimata, tik ten siek tiek vesiau. Klausiau podcast'u, muzikos ir myniau. Sios dienos tikslas buvo apziureti Beaumesnil dvara (chateau). Beaumesnil miestelyje nustojo lyti. Pries miesteli radau kanapiu plantacija, neitiketina, bet tai buvo kanapes, gal koks hektaras. Ikvepiau kelis kartus gyliau kvapnaus oro, apsinesiau ir uvaziavau apziureti dvaro. Dvaras vienas graziausiu is matytu. Didingas pastatas stovi salia misko, apsuptas vandens, priesais dvara didelis botanikos sodas. Dvare ikurto muziejaus apziura - 7 eur, botanikos sodo - 3 eur, aisku pataupiau ir apziurejau viska is toliau pro vartus. Netoli radau parkeli, prisedau pailseti. Oras susilo, prasigiedrijo, issidziovinau drabuzius, besilsedamas galvojau, jog pats laikas baigti kelione, gerai kad pabaiga cia pat.
Toliau riedejau pavejui, 25-35 km/h greiciu, buvo nuostabu, fantastiska, pagaliau vejas man padejo judeti i prieki. Pasiekiau Concha, stabtejejau megstamiausiame Prancuzijos supermarkete Carrefour, po jo, tiesiu ir lygiu keliu pavejui nudumiau iki Doneville. Cia, rades parke su tvenkiniu piknik taska, papietavau. Buvo velu, apie 17 val, dangus vel niaukesi, norejosi pasilikti nakciai prie tvenkinio, bet kompleksai neleido pazeidineti bendruomenes taisykliu. Nesuprantu tokiu taisykliu, nesuprantu ir savo komplekso. Prancuzijoje pilna bomzu, kurie miega gatvese, prie baznyciu, miestu centruose, o as negaliu pasistatyti palapines miesto zonoje salia tvenkinio. Kai matai kruva zenklu perspejanciu kad negalima maudytis, negalima kepti barbekiu, negalima siukslinti ir pan., kai aplinka tobulai priziureta ir kai aplink zmones vedzioja sunis arba sportuoja, kazkokie motyvai neleidzia tokioje vietoje kempingauti. Is kitos puses, inteligentiskas kempingavimas nepadarytu jokios zalos, o zmonems visai netrukdytu jei elgtumeisi tvarkingai...zodziu siuo klausimu
kartais bunu kompleksuotas. Papietavus apsukau ratuka apie tvenkini, nerades atokesnes vietos, nusprendziau ja susirasti uz miesto. Reikejo skubeti, nes dangus daresi beveik juodas. Pakeliui iki antro miskelio pradejo lyti, nemalonu, bet teko susitaikyti, pakilo stiprus soninis vejas. Per migla ivaziavau i miskeli, o cia ramu ir sausa lyg nelytu. Susiradau tinkama vieta palapinei, isikuriau ir griuvau ilsetis.

P.S. Tapau pusiau misksnis, pusiau laukinis, net su zmonemis pradejau vengti bendrauti. Zmones tuo tarpu pradejo kalbinti ir atkreipti i mane demesi. Siandien net trys prancuzai isklausinejo kas ir is kur as. Vienas pensininkas pries Conche is savo kiemo man pravaziuojant susuko 'bon route', atsakiau 'marcie' ir nuvaziavau. Po 15 min atsitiktinai sutikau ji prie supermarketo, cia jis mane isklausinejo.
Grizus i bendruomene reiks pratintis bendrauti, prisiminti civilizuotu zmoniu iprocius.