Italija. Romoje ir i virsu

2013.10.31 Pajuris - Pisa - Pajuris
Statistika
Marsrutas: Castiglioncello - Forte dei Marme
Vaziuota: 5 val
Atstumas: 90 km
Didz. greitis: 52 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 7528 km

Ziauriai pavargau, dienos poilsis nebepades, varysiu iki pabaigos. Bijau kalnu, jie arteja, jau cia pat. Ryskeja rudens pozymiai, vesus vejas, nukrite lapai, saule ne tokia silta. Per greitai bega dienos, jau tik savaite liko. Vaikai svencia helovyna, laksto persirenge raganomis ir skeletais gatvese. Padaugejo dviraciu taku, taip pat ir dviratininku, mina seni ir jauni, megejai ir sportininkai. Livorno - nemazas uostamiestis, daug pramoniniu objektu, turi puosnia krantine, pora gynybiniu tvirtoviu, daugybe kanalu. Tirene - pik nik tasku zona palei jura. Marina di Pisa - kurortas prie juros, labai ilgas. Kanalas link Pisos - isnaudotas laiveliu prieplaukoms. Pisa - nedidelis miestas su izymiuoju pasvyrusiu bokstu, ispudingas visas kompleksas. Viareggio - nuo cia prasideda 30 km nesibaigianciu kurortu zona, placiausias smelio papludimys ir visa italiska pliazinimosi infrastruktura. Nakvyne placiausiame papludimyje.

2013.10.30 Greitai ir lengvai
Statistika
Marsrutas: Follonica - Castiglioncello
Vaziuota: 4:30 al
Atstumas: 82 km
Didz. greitis: 37 km/h

Siandien buvo nuostabi diena. Geriausia buvo vakare. Apie 18 val ieskant vietos nakvynei, kelias priartejo prie pat juros, o krantas paaukstejo 10 metru, prasidejo vasarnamiai ir tvoros, iki Livorno buvo like 15 km. Nuvaziavus keleta km ir nieko tinkamo neradus, pradejau regzti plana kaip sutemus pasiekti papludimi tarp Livorno ir Pisos. Minant vis zvalgiausi i sonus ir staiga juros puseje, miskelio proskinoje pamaciau nezymu zenkla " Spiaggia libera", greitai ijungiau galvoje turima zodyna ir is prancuzu kalbos isverciau jog tai yra zenklas i laisva papludimi. Nusileidimas 50 m staciu taku per miskeli ir iseinu i laukini papludimi, aplink medziai, meldai, krantas smeletas, gal 50 m ilgio, ilankos viduryje. Tolumoje i viena puse stacios uolos ir vasarnamiai i kita puse uolos o tarp ju valciu prieplauka. Paeinu krantu i sona, randu upeli, paragauju, gelas vanduo, iteka i jura...yahooo...cia tai dovana, nebeatsimenu kada maudziausi upeje. Statau palapine, prausiuosi, surenku malkas lauzui, viska speju su sviesa. Jura skalauja kranta, danguje atsiranda zvaigzdes, lauzas maloniai spragsi ir sildo, idile drumscia tik uodai. Jauciuosi kaip Robinzonas Kruzas, pakranteje tamsu, tik as vienas su sviesa. Lauzo ir juros kompanijoje prasedejau iki 21 val, buvau paskendes prisiminimuose apie prabegusia vasara. Jau ketvirta nakti is eiles sekasi rasti vieta nakvynei prie juros, antra vakara su lauzu, jura rami, vejas nakciai nurimsta, naktys siltos, taip gerai per visa kelione nera buve. Rytas irgi buvo geras. Nuostabus sauletekis, mankstele, skanus ryziai su razinom, lengva galva, stiprios kojos :-). Pakrante nuvaziavau i Folonicos centra, labai patiko tvarka mieste, toks ispudis kad miestas neseniai pastatytas arba renovuotas, grazi krantine, dviraciu takai, neveikiantys dusai papludimyje, pesciuju aleja, parkas. Radau Lidl, uzsipirkau paciu skaniausiu Master Crumble. Is Folonicos tiesiu keliu palei autostrada numiniau i San Vincenzo. Dar vienas miestas kuriame butu gera gyventi. Panasiai kaip Folonicoje ideali tvarka, namai kaip nauji, patogios viesos erdves, didele jachtu ir valciu prieplauka, ilgas papludimys. Papietaves, grizau i ta pati kelia ir lengvai nuriedejau link Cecina. Kelias cia lengvas ir vaizdingas, is vienos puses karts nuo karto galima pamatyti jura, o is kitos kalnus, pakelese vynuogynai, alyvmedziu sodai, dirbamos zemes, ranchos, haziendos. Pakeliui radau persimonmedi ir granatmedi, prisiragavau varvanciu persimonu ir tryskanciu granatu. Cecinoje antra kart pietavau prie juros, cia visa pakrante iki pat Castgioncello apstatyta kempingais, bungalu stovyklomis, rezidencijomis, beveik visa kelia vaziavau dviraciu taku. Kelias nuo Romos i siaure pajuriu ne tik vaizdingas, bet ir malonus, nemegstantiems kalnu si atkarpa ideali atostogoms ant dviracio.

2013.10.29 Greitai ir sunkiai
Statistika
Marsrutas: Albinia - Follonica
Vaziuota: 4:50 al
Atstumas: 98 km
Didz. greitis: 44 km/h

Prabudau 8:30, velai. Vel debesys ir saule, smelis ir vanduo, vejas pucia mano kelio kryptimi. Vel neskubejau, laiko buvo daug, per radija dainu klausiausi, fotografavau, pusrycius ilgai dariau, letai kramciau, kur man skubeti laiko turiu daug. 11:30 pajudejau, vejo kryptimi, malonumas neapsakytas, kai stumia ir nereikia mint. Vel autostrada, kelias cia tiesus ir lygus, vede jis i Grosseto, lekiau ant 30, lyg ant sparnu. Pakeleje prasidejo Toskanos vynuogynai, medeliai isformuoti pavyzdingai, sakeles visos zvelgia graziai aukstyn, derlius jau nuimtas. Per valanda su puse numyniau iki Grosseto, miestas didelis, senamiesti turi, pasisukiojau pirmyn atgal, susipazinau ir maisto uzsipirkes isvaziavau. Pietus prie dirvono, prancuziska bagete su suriu Brie, salota ir pomidorai, kas gali buti skaniau. Aplinkui kalnai prasidejo, gerai kad kelias ejo lyguma, per dirbamus laukus ir haziendas myniau gan ilgai. Kalnu virsunese miesteliai matesi, aukstai pakile, kaip jiems grazu, bet kasdiena vazineti turetu buti labai nepatogu. Uzsidainaves pramyniau posuki, teko 2 km sugrizt, nuo cia iskukau i kalnus, bet kelias vistiek vede lyguma. Vejas apsiramino, bet greitis ne, sukau pedalus kaip imanoma greiciau, norejau iki saulei nusileidziant pasiekti jura vel. I Follonica prie juros atvaziavau jau temstant, pakranteje radau daug zenklu, palapine statyti pajury draudziama, bet pamaniau kad cia ne man. Kempingas ir viesbutis pakranteje jau uzdaryti, viskas uzkoncervuota iki vasaros kitos, neturejau pasirinkimo, isikuriau 5 metrai nuo vandens. Bangos stipriai musa, triuksmas didelis labai, vejas gasdina, kad nenupustu itempiau namo sienas patikimiau. Palapineje uzuoveja gera, jauku ir silta, gaivus oras erdveje, visai man tai patinka.

Velyva rudeni keliauti siltuose krastuose gerai, uz sildyma moketi nereikia ir aplamai uz maista susimoki, o visa kita gauni dykai...vanduo, kanalizacija, siuksliu isvezimas, gyvenamasis plotas...pasaulis dovanoja, mokek paimti ir tuo naudotis, isvyventi gali lengvai. Jei vidurio Italijoje spalio pabaigoje naktys siltos, o diena +26, kam salti gimtineje jei cia saule megautis gali :-). Suprantama seima, darbai, komfortas, stabilumas, draugai, linksmybes, ateities planai...Gyventi pigiai galima lengvai, drasos ir optimizmo uzteks pilnai, pakeisti nuostatas sunku, atsisakyti iprociu kai kuriu, kelione tesis amzinai, pasaulis bus tavo namai :-).

2013.10.28 Orbetello ragai
Statistika
Marsrutas: Civitavecchia - Orbetello - Albinia
Vaziuota: 5:20 al
Atstumas: 100 km
Didz. greitis: 43 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 7257 km

Ziauriai patogu pusryciauti prie stalo, toki malonuma retai patirsi Italijoje, nes piknik vietu beveik nera. Vakar man pasiseke rasti pavesine su stalu, aplinkui zalia aikste, uz 50 m jura, nematyti nei vieno zmogaus. Pirmadienis, debesuota, bet saule juos iveiks. Kazkur netoliese kas keleta minuciu poksteli sautuvai, vyksta medziokle, kai kam siandien paskutine gyvenimo diena. Man dar liko 11, ir apie 650 km, po to prasides kitas naujas gyvenimas. Minu, aplinkui dirbamos zemes, kelias nuo juros atitoles per 1 km. Agroturizmo sodybos, pakeles ukininku parduotuveles, zemes ukio technika, lygus platus laukai..beveik kaip Ukrainoje. Pralenkia dviratininkas, ne nepasisveikino, is priekio dar vienas, irgi tylus be emociju...kazkas cia kitaip. Pavejui greitis ir temperatura +26-29, beveik kaip Ukrainoje, derinuos prie oro. Saule uzsilde, prasklaide debesis, siandien silciau nei vakar. Ivaziavau i autostrada, vienintelis kelias i Orbetellla, draudzianciu ja vaziuoti zenklu nera, reiskia galima. Pralekiau keleta km su vejeliu. Nuo ryto padares 30 km sustojau Montalta di Castro papietauti. Pietus senamiestyje ant kalvos su vaizdu i aplinkines zemes ir.tolumoje matomus kalnus. Nebera jegu minti toliau, noreciau cia pasilikti, apvaziavau siauras senamiescio gatveles, niekas i svecius nepakviete, as ir nesiprasiau. Vel autostrada, furos lenkia antra juosta, salikeles beveik nera, geriau siauresnis kelias. Issuku i sona, minu netoli juros, cia vel dirbamos zemes, kartojasi ryto vaizdai. Ukininkai nurinkineja alyvuoges, aria zeme, sodina naujua daigus, siltnamiuose noksta pomidorai, ant zemes valiojosi arbuzai ir melionai. Pravaziuoju ezera ir pauksciu rezervata, grazu bet nenaudinga, surus vanduo. Palei traukinio begius su vejeliu kaimo keliuku minti vienas malonumas. Privaziuoju keista gamtos darini, 7 km nuo kontinento nutolusia sala, kuri su kontinentu susisiekia trimis naturaliais pylimais (kojomis) per juos nutiesti keliai, reikia istirineti. Orbetello isikures ant vidurines kojos, grazus, ramus miestukas, is abieju pusiu apsuptas vandens. Cia antra kart pietaujant pries mane issoko mano gyvenimo zuvis, gal kokiu 2 kg menke, issoko bent kelis kartus, gal puses metro ilgio, gal pasiutusi kokia, pasigailejau kad neturiu tinklo ar meskeres, skani vakariene butu buvus. Apie 16 val pajudejau salos link, joje isdyges 650 m virs juros lygio kalnas, Kelias vede pakrasciu. Dienos ispudziu paivairinimui sugalvojau numinti i salos uosta Porto S.Stefano. Uostas pasirode esas nemazas, stovejo rusu super jachta "Lenka", cigonu "Gipsy 3" ir keltas i kita sala, i ji as nesuapejau. Namai buvo sulipe ant slaitu, ivairiu spalvu kaip jau matyti daug kur, gyventoju cia gyveno apie 10000. Su salyga kad keltas manes nelauke, pasukau atgal, iveikes keleta virazu atsiduriau prie trecios kojos. Cia pakeliui i kontinenta pristatyta daugybe vilu, suprantama, nes aplink vanduo, kas zvejoti megsta, o kam degintis patinka, visiems cia ideali vieta. Radau vandens kolonele, prisipildziau rezervuarus, ant kelio rastus panaudojau, vertingas daiktas tas butelys. Siaip visas kelias aptvertas tvora, prie vandens neprieisi taip laisvai, bet rades praejima isnaudojau ir atsiduriau prie juros papludimy. Sustojau lygiai 18 val, taip buna labai retai, suspejau issimaudyt juroje ir palapine pastatyti pries saulei nusileidziant. Vanduo dar siltas, meduzos plaukioja, nesu maudesis taip velai, visai patiko procedura, reiks pakartoti butinai. Sutemus uzsikuriau lauza, pasikepiau kastanus rastus pakelej...rasydamas ziuriu i uosto ziburius, kaip krenta zvaigzdes tolumoj, klausau kaip osia jura ir uzia zvejo laivas vakaro tamsoj. P.S. Uodai ir muses uzknisa juodai, muses lenda diena, o vakare uodai.

2013.10.27 Pajuriu pavejuj
Statistika
Marsrutas: Passoscuro - Civitavecchia
Vaziuota: 3:30 al
Atstumas: 66 km
Didz. greitis: 37 km/h

Salia balandziai burkuoja, katinas vaiksto, suo buvo pribeges, jura osia. Sekmadienio rytas prie juros. Smelis, kopos, ramus vanduo, saule pro debesis lenda, pakranteje keli zmogeliai zvejoja. Apziurejau ir vel atgal, sekmadienis juk nera kur skubeti. 11 val pusryciai neskubus, ant kopos atsisedes jura medziojau, i lektuvus saudziau, veja klburna gaudziau. Skruzdes uzpuole, driezas slepyniu zaide, suo is tolo amsejo. 12:30 pajudejau. Vejas i nugara, kelias palei jura. Isvaziavau i platesni plenta SS1, cia salikele placiausia, minti vienas malonumas. Pakelej zuvusiam dviratininkui antkapi radau, plentinio dviracio formos padarytas, pastovejau, pakalbejom, arbatos isgerem. Pietavau prie S.Severa XI a pilies pakranteje pastatytos, italai su kemperiais, dviraciais, masinomis ir motopirdom suvaziave ilsisi. Saule sviete, bet vesuma jautes, diena tik + 24 silumos tebebuvo. Pervaziavau keleta miesteliu, nieko ypatingo, istrigo tik Civitavecchia, kruizinis laivas uoste stovejo, dar keli didesni keltai,,jachtu prieplaukoje daugybe laiveliu ilsejosi, juroje nemazai buriu matesi. Krantineje tvirtove, salia jos miesto aikste, visi vakare cia buvo susirinke, prie jureivio ir jo mylimosios gigantisko paminklo. Vakare sustojau prie papludimio zalioje aiksteje su pavesine, suvalgiau spageti tamsoje, ziurejau i zvaigzdes zvaigzdynus prisiminti, sulaukiau debesu. Zveju pilna pakrante, kaip ryte, zvejoja jie nuo kranto, beviltiski man atrodo jie. Siandien visa diena dainavau, gal del to kai kas rimuojas, ritma gaudyti nesunku kai isivaziuoji :-).

2013.10.26 Is Vatikano i pajury
Statistika
Marsrutas: Roma - Vatikanas - Passoscuro
Vaziuota: 4 val
Atstumas: 59 km
Didz. greitis: 48 km/h

Sestadienis Romoje. 8 val uz lango saule, giedras dangus. Pasidarau arbatos i termosa, isidedu pakuti sausainiu, fotoaparata, sedu ant dviracio ir i centra pasidairyti. Toleliau nuo centro miestas aptustejes, gatvese ziovaujantys dviratininkai, viena kita masina, begiotojai ir sunu vedziotojai. Aukstyn upe, 5 km ir as jau centre prie Circo Masimo, aiksteje kurioje vykdavo vienvieciu karietu lenktynes. Pirmieji turistai, zemelapis vienoje rankoje, fotoaparatas kitoje, greitu zingsniu keliauja link Koliziejaus. Po valandos turistai uzplusta visas senamiescio gatves, atrodo, kad turizmo sezonas spalio pabaigoje paciame ikarstyje. Saulei kylant apziuriu Kolizieju, jau trecia diena is eiles, jausmas beveik toks pat kaip kasdien matant Katedros aikste ir Gedimino pili Vilniuje. Pakilu i prie Koliziejaus esanti parka, randu bomzus patogiai ant ciuziniu medituojancius salia fontano, keleta palapiniu po medziais, pamisusi juodaodi sokanti ir rekianti, daugybe pakistanieciu persiokiojanciu turistus siulanciu pirkti skaras, sutinku grupele dviratininku su gidu. Numinu apziureti traukiniu stoties, cia mase zmoniu, didele aikste, popieziaus statula pravertu skvernu ir dvi isprotejusios senutes vidury sankryzos saleleje su visu uzgyventu turtu maiseliuose sukrautu i invalido vezimelius plaunancias sluota savo salele, pila vandeni is butelio ir sluoja :-), pazzo. Is cia i Borghezes vilos parka, atgaiva, aplink zalia, medziai, neskubantys zmones, isskyrus turistus, begiotojai, sunu vedziotojai, policininkai, senukai, seimos nuo pat ryto visi parke. Isimine pro sali pravaziaves italas, ant dviracio pasisodines du vaikus ir garsiai klausantis klasikines muzikos... toks turi buti vaiku auklejimas :-). Is parko i Vatikana, cia prie sv.Petro bazilikos milijonas zmoniu, kilometro eile norintiems patekti i vidu, puse aikstes uzimta rytdienos misioms...per TV viskas atrodo ispudingiau. Ilgai nebuvo i ka ziureti, pasukau namu link, pavargau nuo Romos, nusprendziau judeti pakrante toliau. Miesto gatvese jauciausi kaip zuvis vandeny, trecia diena jau neblogai orientavausi, improvizuodamas grizau i savo rajona. Beje, automobilistai cia yra tolerantiski dviratininkams, pastabus, bet reikia atidumo ir kai kur netgi naglumo pvz kertant gatve. Ilgas pasiruosimas isvykimui, atsisveikinimas su namiskiais ir Portuense gatve palikau Roma, judejau tiesiausiu keliu link pajurio. Tik uz keliu kilometru patekau i laukus ir miskeli (jame laukines moterys pardavinejo savo kuna). Kalva po kalvos, nelengvai iveikes pirmuosius 10 km, isvaziavau i lyguma, dar 20 km ir as jau buvau pajuryje, spejau palydeti saule. Isikuriau papludimyje, tarp daugybes neveikianciu papludimio patogumu kompleksu...viena kompleksa dazniausiai sudaro: vieno auksto restoranas arba baras, didele aikste priesais su gultais ir skeciais (nesezonu juos isveza), sone i ilga eile sujungtos nedideles budeles persirengimui, sandeliai vandens pramogu irangai, dusai, WC, kartais net auto parkingas, visa aikste iki juros aptverta tvora. Kai tokiu kompleksu daugiau, ir jie sujungti, net juros nesimato bunant per 100 m nuo jos. Siandien radau apleista kompleksa su isgriuvusia tvora, man pasiseke :-) P.S. Labai dekingas Karolinai jog susipazino su Viktorija. Viktorijai super dekingas uz svetinguma, aciu uz ekskursija ir avinzirnius :-). Deka jusu pamaciau Roma taip kaip nesitikejau.

2013.10.25 Poilsis Romoje
Statistika
Marsrutas: Roma
Vaziuota: 0 val

Rytas Romoje. Kunas pavarges, skauda koju raumenis, galva sunki, jauciasi 3 sav. non-stop keliavimo ir vakarykscio italisko alaus degustavimo pasekmes. Reikia pasyvaus poilsio. Pusdieni nekeliu kojos is namu, ilgi pusryciai, internetas, Romos tyrinejims virtualioje erdveje. Pietauju. 15 val sazine pradeda grauzti, reikia iseiti apziureti Roma. Prie manes prisijungia Giedre, studijuoja ekonomika Romoje pagal Erazmus programa, gyvena kartu su Viktorija. Pagaliau atsiduriu Venecijos aiksteje. Kapitolijus, Forumas, Koliziejus, Emanuelio II paminklas, Italijos apjungimo muziejus...padare nedideli ratuka (4 val) nusprendziame grizti i namus. Vaziuoju zuikiu autobusu, i abi puses sutaupau 3 eur. Namie gaminu risoto su ridichio dviem Romieciams italams (Viktorijai su Marko), rizikuoju buti sukritikuotas, bet sulaukiu tik komplimentu. Italiska vakariene, vyno degustavimas ir mano keliones ispudziu aptarimas baigesi velai. Penktadienis Romoje praleistas turiningai.

2013.10.24 Romoje
Statistika
Marsrutas: Ciampino - Roma
Vaziuota: 1:50 val
Atstumas: 26 km
Didz. greitis: 37 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 7033 km

Pabudau anksti, dar buvo tamsu, atrode kad net ir nemiegojau, vakare buvo irgi tamsu. Susiviniojau slapia nuo rasos palapine (tai jau darosi iprasta Spalio men) ir i trasa. 6:30 kelyje masinu spustis, dvi juostos i viena puse pilnai uzkimstos, letai juda, as riedu su visais nuokalne 2 km iki Campinio orouosto, nuo cia prasideda autostrada, pasuku i sona ir mano nuostabai neuzilgo randu Appia Atica kelia. Appia Atica tai senasis kelias is Brindisi per Neapoli i Roma, didele dalis pakeista nauja danga, taciau pradedant vieta kurioje as atsiduriau iki Romos, grista akmeninemis plytelemis ir autentiskais keliu simtu metu senumo akmenimis. Kelias vede per nacionalini parka, eismas cia apribotas, taciau keletas masinu vis pravaziuodavo. Neisivaizduoju geresnio kelio i Roma, istorijos pamokos prasidejo 20 km iki centro, pakeleje kas keliasdesimt metru stovejo archeologinis radinys menantis sio kelio didinga istorija: akmenines plytos su raiziniais, kolonos, bareljefai, marmuro plokstes su lotyniskais uzrasais, gerai isilaikes vandens akvedukas, masyvios aukstos muro konstrukcijos, arkos/iejimai i buvusius pastatus, senovines vilos kompleksas; kelio gale ivaziavau i katokombu zona, kur pozeminiuose tuneliuose palaidoti zymus romenai. Visas kelias iremintas akmenine sienele, aukstomis pusimis, tujomis, siek tiek pakeltas ant slaito, atsiveria grazus vaizdai. Nacionalinio parko teritorijoje keliolika prabangiu vilu su isvaziavimais i Appia kelia, vietiniai pasakoja kad cia gyvena turtingiausi italijos zmones. Nepaisant nacionalinio parko statuso, kelyje sutikau banda aviu ir karviu, piemuo, sunys, viskas kaip priklauso, kelias papuostas smirdanciais blyneliais. Appios kelyje stabtelejau papusryciauti, buvo apie 8 val ryto, saule kilo is uz kalnu. Sededamas ant keliu simtu metu senumo masyviu akmeniniu plytu, stebejau kaip dega dangus, saules spinduliai is apacios apsviesdami debesis nudaze juos oranzine, veliau geltona, dar veliau dangus uzgeso, pamelynavo ir papilkavo. Ivaziavau i Roma apie 10 ryto, dviraciu taku is kart nuvaziavau prie Koliziejaus (sako kad visi keliai veda i Roma, o Romoje visi keliai veda prie didziausio pasaulyje beveik 2000 metu senumo amfitiatro). Padares keleta foto, nuskubejau i kita rajona susitikti su Viktorija (lietuve gyvenanti 7 metus Romoje). Italiskas pasitikimas, nesu daiktus i trecia auksta, gaunu kambari, geriam arbata, dalinuosi ispudziais ir planuojame likusia dienos dali. Viktorija pasisiulo pagidauti, as sutinku, iseiname iki velyvo vakaro i Romos gatves. Pradeda lyti, atvesta, prisedame isgert kavos, susipazistu su Viktorijos draugu Marko, snekame apie darbus, keliones. Uzsukame apziureti Caravagio 3D paveikslu i baznytele, toliau Viktorija apvedzioja mane per seniausias senamiescio gatveles, parodo turgu, kuris vakare iskeliamas, o aikste uzleidziama kavinems ir restoranams. Uzsukame apziureti Panteono, Trevio fontano, marmurinio obelisko su raiziniais, is tolo pamatau Kapitoliju, vaikstome turistinemis gatvemis, prisedame paragauti italisko alaus/vyno. Dar keletas objektu ir jau jegu trukumas, lendame i picerija, dar siek tiek alaus ir jau gerai. Prie picerijos amerikietiskame sunkvezimyje trijule (gitara, bugnai ir gitara) organizuoja gyva rokenrolo koncerta, ketvirtadienio velyva vakara miestas gyvas. Pavarge griztam i namus, zuikiu autobusu ir tramvajumi (mieste dar ir metro yra). Pilnas ispudziu krentu i minksta sofa, minksta...pasiilgau. Isijungiu TV...pasiilgau, bet gerai kad nerode, taip ir baigesi diena. P.S. pirmas ispudis apie Roma nebuvo toks geras kaip Atenuose, gal delto kad neseniai buvau Pompejoje :-)

Italija. Vakarine pakrante

2013.10.23 Kelias i Roma. Antra diena.
Statistika
Marsrutas: S.Felice Circeo - Latina - Ciampino br /> Vaziuota: 5:40 val
Atstumas: 98 km
Didz. greitis: 54 km/h

Iki Romos liko 20 km, salia uzia masinos ir purpsi motociklai, kas 5 min kyla lektuvai, ir siek tiek reciau pravaziuoja traukiniai, esu Romos priemestyje, netoli orouosto. Tikejausi kempingauti prie juros, paskui persigalvojau ir nuvaziavau prie ezero, o atsiduriau pacioje blogiausioje vietoje. Ryta vaziavau fantastisku keliu per kopas nuo S. Felice Circeo iki nusukimo i Latina miesta. Circeo yra iskisulyje, aplink lygumos, o iskisulio gale isdyges 500 m aukscio kalnas. Kalnas apauges misku, veslia augmenyja, virsune uoleta, stati. Ryte kelias nuo vieno iskisulio krasto iki kito vede kalno papede, masinu nedaug, pakilimu nera, pauksciai ciulba, saule ne per karsta, is priekio dviratininkai vis sveikinasi. Po keliu km kelias priartejo prie juros, pasisuko isilgai pakrantei, ir vede visalaika tiesiai per kopu ketera. keliolika km. Kopos gan aukstos, gerai matesi vaizdai i abi puses, is vienos - jura ir papludimys, is kitos - ezerai, ganyklos arba sodai. Keliui unikalumo suteike bent keli ezerai nutole nuo juros per kelis simtus metru, vanduo i juos tiekiamas kanalais is juros. Pajuryje platus smeletas papludimys, vienoje vietoje stabtelejau papusryciauti, uzgaises gera valanda nebe labai norejau sesti ant dviracio. Trecdalis kelio per kopas apgyvendinta, vilos i abi puses i jura ir i ezerus, turtingieji nuo pat kelio atsitvere auksta tvora savo teritorijas uzdenge visa vaizda pravaziuojantiems. Nusukus nuo juros galvojau kad dar grisiu prie jos siandien, bet zemelapyje rades du ezerus ir tiesesni kelia per juos i Roma, susigundziau ezerais ir prie juros nebegrizau, padariau klaida. Link ezeru kelias pradejo kilti, nuo juros nesimate jokiu kalnu, atrodo kad specialiai buvo uzdengti mane suvilioti. Pabuvojau Latinoje, nieko ypatingo, nesenas miestas, daugybe daugiabuciu ir jaunimo. Pakeliui pervaziavau Cisterna, i ja kylant reikejo stipriai papluseti, nes miestas pastatytas ant kalno slaito, apsipyliau prakaitu ir uz tai gavau tik "bravo" is praeivio. Toliau pakeliui radau apleistas dvi prabangias vilas, ant slaito su vaizdu i sleni, salia apauge teniso kortai, krepsinio aikstele, kol dairiausi geresnio vaizdo is palapines is kazkur islindo apgirtes italas ir dave suprasti kad jis cia gyvena, teko vaziuoti toliau. Labai stebejausi kodel link ezeru kelias kyla, nejaugi ezerai ant kalno slaito. Privaziaves pirmaji isitikinau kad taip gali buti, ant kalno slaito didele duobe apaugusi misku o pacioje ezeriukas. Dar toliau privaziavau didesni, sis panasiai idubes tik dar giliau, mano kelias buvo taip aukstai, kad neturejau vilties prie jo nusileisti. Prie Castel Gondolfo kelias siek tiek nusileido, bet vistiek buvo per aukstai kad nesunkiai galetum privaziuoti. Is aukstai maciau grazius papludimius ir parkelius, labai geras derinys kempingavimui. Ieskodamas kelio nusileisti pamaciau rodykle i Roma ir ezera, aisku pasukau vadovaudamasis ja. Mano nusivylimui, kelias nusileido bet ne ten kur reikia, pataikiau i pagrindini kelia i Roma, ezeras liko uz keliu km. Jau temo, nebenorejau blaskytis ir numyniau i Roma.

2013.10.22 Kelias i Roma
Statistika
Marsrutas: Licola Mare - Gaeta - S.Felice Circeo
Vaziuota: 6:20 val
Atstumas: 121 km
Didz. greitis: 46 km/h

Kelias i Roma nuo Neapolio gan vaizdingas, salia kalnai, pajuryje smeleti platus papludimiai. Formia, Gaeta, Terracina visi prie juros, visi turi keliu km papludimius, jura cia svari, neveltui aplink siuos miestus pilna rezidenciju, viesbuciu ir kempingu. Tik ne visi cia is turizmo gyvena, yra kelio atkarpu kur aplink vien siltnamiai, o kelyje stoviniuoja juodaodziai bedarbiai ir bedarbes. Arciau Neapolio vel atsirado kelyje parsidavinejanciu moteru, savo postus uzima nuo ankstyvo ryto. Antradieni velyva ryta ir net per pietus sutikau kelias desimtis dviratininku, ar sportininkai ar siaip vazineja nesupratau, labai ivairaus amziaus, tokie pat nedirbantys. Siandien pagaliau virsijau 100 km atstuma. Per pietus del nuovargio galvojau anksciau vakare sustoti ir pailseti, bet uzvalgiau spinatu, matyt atsirado jegu :-), ir iveikiau daugiau nei tikejausi. Kelias buvo lygus, nereikejo nei kilt daug nei kratytis per akmenis kaip vakar, vejo beveik nebuvo, ideali diena dideliam atstumui iveikti. Siandien ivaziavau i Lazio regiona, jo centras Roma. Nostalgiskai prisimenu istustejusius Apulijos krantus, kaip gera buvo nesunkiai rasti vieta nakvynei ar kelyje sutikti vos kelias masinas. Vel pradejo erzinti pypsenimai be reikalo, italai signala naudoja kaip perspejima, gali is toliausiai papypsenti pranesant kad jis atvaziuoja, nors as ir taip girdziu, beveik kaip turkai. Pajuryje niekur nerandu duso, papludimyje jo arba nera arba neveikiantis, uzknisa juodai, Prancuzijoje, Graikijoje, Ispanaijoje ir net Portugalijoje del to nebudavo jokiu problemu. P.S. Vakar isigyjau lektuvo bilieta i Vilniu, is Bergamo tureciau pakilti 11.07 20:30. Lieka dvi savaites keliones, jau pradejau skaiciuoti dienas, nuovargis veikia, persipildziau ispudziais, trys men. yra daug.

2013.10.21 Greitukas Neapolyje
Statistika
Marsrutas: Pompei - Neapoli - Licola Mare
Vaziuota: 4 val
Atstumas: 62 km
Didz. greitis: 46 km/h

Is kempingo isvaziavau 14:20, neskubejau, galvojau kad esu salia Neapolio, neskubedamas galesiu ji pervaziuoti ir atitolti per saugu atstuma. Pasirodo ne taip jau arti, 24 km iki centro, uztrukau dvi valandas. Vaziavimas Neapolio priemiesciais, kur intensyvus eismas ir 10 km akmenimis gristo kelio, buvo ne pats greiciausias. Ziauriai nepatiko Neapolio gatves, pagrindine gatve iki centro ir uz jo grista akmenimis, dviraciu per ja ziauriai nemalonu kratytis, jauciausi kaip Karpatu bekeleje. Pervaziuoti Neapoli tikras issukis, nuo Pompejos uztrukau 4 val, viso 44 km, iskaitant kad mieste per daug nesisukiojau. Neapolis man buvo per didelis, po tokiu graziu ispudziu is Apulijos ir Amalfio krantu, nenorejau perpildyti galvos Neapolio sedevrais. Pamaciau Realo aikste, teatra, pora tvirtoviu to man ir uzteko, saulei leidziantis krantine apvaziavau miesta ir islindau prie Pozzuoli. Neapolis grazus, tikrai vertas daugiau laiko, bet jauciuos pervarges, nebenoriu, pasidariau abejingas dydmiesciams, gal Romoje kazkas pasikeis, nes turesiu gide. Didmiesciai vargina, juos reikia apziureti ir speti laiku isvaziuoti, dazniausiai gaunasi skubejimas, nebent lieki mieste porai dienu. Pozzuoli ir Bacoli miestai pakranteje turejo buti ispudingi, gaila patamsyje nieko nepamaciau, tik is zibintu kiekio ir issidestymo ant kalvu galejau susidaryti bendra vaizda. Miniau iki 20 val. tamsoje, buvau prarades vilti rasti padoria vieta nakvynei, visur zmones arba sunys. Paskutine minute pries ivaziuojant i didesni kelia, radau apleista palmiu soda, labai keista vieta. Palmiu kelios desimtys, pagrindas po kojomis linguoja, minkstas, kazkoks keistas uzraugtu kopustu kvapas tvyro, bet zuztai minksta guleti. Akys merkiasi.Labos. P.S. Prisiminus uzvakar diena ir pridejus siandienos kilometraza galima daryti reziume kad nuo Castellammre iki Pozzulonli pakrante apie 70 km pilnai apgyvendinta, miestas prie miesto, Neapolis per centra. Campanijos (5,8 mln) regionas pagal gyventoju skaiciu yra antras po Lombardijos (9,9mln).

2013.10.20 Pompejoje
Statistika
Marsrutas: Castellamare - Pompei
Vaziuota: 0:30 val
Atstumas: 6 km
Didz. greitis: 24 km/h

Apsistojau Dzeuso kempinge prie atkastos Pompejos. Visa diena vaiksciojau po istorini miesta, 79 metais palaidota po 5 m pelenu sluoksniu ir tik 18 a atrastam. Pompeja sulyginciau su Graikijos Akropoliu, ziauriai idomu. Vakare is istorines persikeliau i dabartine, aplankiau Pompejos centrines gatves, nustebino zmoniu kiekis gatvese, sekmadieni kaip per didziausia svente. Kempingas 10eur/parai, wi-fi kempinge 2eur-1val :-)...cia tau ne Bulgarija.

2013.10.19 Amalfio pakrantes apzavetas
Statistika
Marsrutas: Lago - Castellamare
Vaziuota: 6:30 val
Atstumas: 98 km
Didz. greitis: 46 km/h

Nuo ispudziu galva susisuko, nezinau nuo ko pradeti. Amalfio pakrante tikra oaze Europos bruzgynuose, kaip auksas akino akis, taip norejosi gabaleli atsiriekti ir parvezti i Lietuva, imerkti i Baltijos jura kad ir pas mus taip grazu butu :-). Ryta, 7 val., stebejau kaip didziausias menulio diskas pasinerdamas i jura uzleido vieta saulei, tokiu suderinamumu kaip tik buna per lygiadieni. Pakranteje stoviniavo keliolika zveju, tolumoje sviete Amlafi kalnai ir Salerno. Isriedejau i kelia, palei pakrante. Buvo sestadienis, plente sutikau kelias desimtis dviratininku, is pat ryto, kol zmonos miega, vyrai treniravosi. Greitai pasiekiau Salerno, pusryciai krantineje, trumpas poilsis, dienos planavimas. Ilindau i senamiesti, pervaziavau pesciuju aleja, grazu, mieste jau pradetos kabinti kaledines girliandos, kai kur sidabrines eglutes stovejo, miesto parkas, krantine, jachtu prieplauka, uostas, zmones kas sportavo, kas grozejosi kalnais, ilanka, kas laikrasti su kavute "valge". Pasigrozejes miestu pasukau i Amalfi. Amalfi pusiasalis yra tarp Neapolio ir Salerno, nuo Salerno iki Kapri salos pusiasalio gale apie 40 km pakrante, visa pusiasali dengia kalnai, staciausios uolos kyla i virsu nuo pat juros, per jas nutiestas kelias. Kelias cia isgremztas ant uolu, pakibes virs vandens, eina kartais virs namu stogu, virs citrinmedziu sodu. Namai, sodai viskas irengta zmoniu rankomis suformuotose terasose. Kelias nuo Salerno link Amalfi pradzioje kilo, paskui leidosi, veliau vede horizontaliai, dar veliau vel kilo ir leidosi vel horizontaliai ir t.t., tai tesesi visa diena apie 80 km, jegu atidaviau daug, bet pamatyti vaizdai kompensavo nuovargi. Amalfio kelyje kas keleta km gyvenviete ant uolu, nedidelis papludimys apacioje. Vaizdai cia patys graziausi Europoje. Idomiausia kad zmogus cia papuose gamta, civilizacijos intervencija tokia subtili ir tokia skoninga. Sunku aprasyti matytus vaizdus geriau pamatyti gyvai. Spalio men. gamta cia nuostabi, viskas zydi ir zaliuoja, pauksciai ciulba ir duksta, smaragdine jura rami, dangus melynas, lengvi debesys sklando. Tarp staciu uolu cia isikure perlai Amalfi, Positano, Maiori, Vietri S.M., tarp ju keleta kitu unikaliu miesteliu, pakeliui galima rasti po uolomis pasleptus papludimius ar mazoje ilankeleje nedidele valciu prieplauka su keliais namais, nuo aukstu staciu uolu visalaika atsiveria nuostabus vaizdai i kur beziuretumei. Positano keramiku dirbtuves, keramikos dirbiniai, Positano miestelio paveikslas is aukstai, Amalfi papludimys, senamiestis, Maiori baznycia...visa tai zmonijos sukurti geriausi sedevrai. Pervaziaves Amalfi pakrante po Positano turejo labai ilga pakilima i pereja i kita pusiasalio puse. Nuo cia ilgu nusileidimu riedejau link Sorrento, i jj neuzsukau, reikejo greiciauiai pasiekti lygia pakrante, nes vakarejo. Prie Vico E. pralindau ilga tuneli ir atsiradau Castellammare, pakliuves i pramonini rajona tarp apleistu pastatu, begales jaunimo stoviniuojancio gatvese, prisiklauses gandu apie nesaugu Neapoli jauciau itampa, buvau pasiruoses gintis :-). Castellammare krantine kazkuo primine Kanu krantine, ja numyniau iki galo, praneriau keleta namu palei begius ir radau isvaziavima i papludimi. Papludimys cia ypatingas siuksliu kiekiu, kadangi aplink pakranteje vien pramoniniai objektai niekas cia nesimaudo. Pasivazinejes pakrante radau apleista vandena pramogu parka, cia ir apsistojau. Tolumoje matesi Vezuvijus, naktinis Neapolis, priesais salele juroje..kazkur gatvese girdejosi suviai.

2013.10.18 Vakarine pakrante pasiekta
Statistika
Marsrutas: Marsico Nuovo - Lago
Vaziuota: 6 val
Atstumas: 111 km
Didz. greitis: 56 km/h

7:00 daiktu pakavimas. 7:30 padangos remontas, ardymas, skyles ieskojimas, klijavimas (mokestis uz graikinius riesutus). Salta, +12, rankos stingsta, saule dar uz kalnu, dangus giedras. 7:50 stabdziu kaladeliu keitimas. 8:10 pajudu nuo stovyklos. Leidziantis nuo kalno saltis veria kiaurai, dzemperio neuztenka, striukes nesivelku, nes tuoj stati ikalne. Pradedu kilti i vakaryksti viaduka, nesudetinga, jau silciau, iamzinu sleni sauletekio metu. Ivaziuoju i 160 m ilgio tuneli, dar vesiau, pries pabaiga papucia priespriesinis vejas, prisimenu Norvegijos tunelius ten buvo zymiai sunkiau. Turejo buti pereja per kalnu grandine, o is tikruju tai tik uzvaziavimas i dar auksciau esanti sleni. Minam toliau, kelias pasislepia uz kalno nuo saules, salta ziauriai, stoju apsirengti. Dar vienas tunelis, si kart trumpesnis, kelias pradeda leistis. Riedu dideliu greiciu galvodamas kad leisiuos kokiu min 20 km, nes kilau daug, nieko panasaus, kelias uz 3 km vel pradeda kilti. Kapoju i virsu, statu, pradedu prakaituoti, termometras rodo +18, nenoriu issirengti, nes turi buti ilgas nusileidimas. Pakilimas nesibaigiantis, apsipilu prakaitu, nusirengiu. Uz keliu simtu metru pradedu leistis, darosi vel salta :-). Jauciu jog priekine padanga suminkstejo, sustojes patikrinu, leidzia ora...na ir sekasi. Prisipuciu oro ir baigiu leistis iki Atena Lucana, pagaliau pasiekiu kita sleni tarp kalnu, cia autostrada i Salerno, naiviai apsidziaugiu tikedamasis, kad sleniu nuvaziuosiu iki pat Salerno. 10:30 stoju pusryciauti ir klijuoti priekines padangos. Zemai saule dar labiau uzkaitina, issirengiu iki marskineliu, 12:10 pajudu toliau. Mano kelias vinguriuoja palei autostrada, beveik be pakilimu, vienas malonumas, gaila kad ne ilgai, nusuku i SS19, iki Salerno dar 72km. Privaziuoju 15% nuokalne, jega, serpantinu nuleidzia i tarpekli kalnuose, nedidelis pakilimas ir vel leidziuos. Autostrada liko auksciau, pakibus ant didziulio kalno slaito, kaip dirzas apjuose kalnu grandine. Mano kelias fantastiskas, aplink kalnai, jaukios gyvenvietes, zalios pievos, upe, daugiau leidziuos nei kilu. Stoju nusipraust prie saltinio, per kelis zingsnius ramiai prasliauzia 1 m ilgio juoda gyvate, pasislepia nuo manes krumuose. Driezu kelyje pilna, suvazinetu gyvaciu maciau ne viena, gyva pirma kart. Kelias pradeda kilt, vis auksciau ir auksciau, ziuriu i prieki matau pereja, viena puse zemiau kita auksciau, mano kelias veda i aukstesne. 15% ikalne uzsivedu dvirati i perejos virsu, vel stebina zmoniu noras apsigyventi kuo auksciau, del ju cia kelias nutiestas. Atsiveria grazus vaizdai i dar kita sleni, ten autostrada i Potenza. Ant slaitu vejo jegaines, saules kolektoriai (italijoje 12% energijos gaunama is zalios energijos). Kelias pradeda leistis, pakeliui randu "valgomu kastonu" (nezinau kaip tiksliai vadinasi, ragavau keptus Tiranoje visai patiko), prisirenku pabandymui. Po keliu posukiu atsiveria kolosaliskas vaizdas i lyguma priesais jura...is vienos puses ireminta Amalfi iskisulio kalnais, is kitos Agropoli, iki juros dar 30 km. 15:30 pietauju ir visu gazu serpantinu zemyn. Iki juros per kiviu, alyvmedziu, vynuogių sodus ir didziausius siltnamiu ukius. Pakranteje ivaziavau i kelia palei jura link Salerno (buvo like apie 20 km), cia nustebino didelis zmoniu skaicius. Prostitutes sedinejo prie keliuku vedanciu i papludimi, jauni vyrukai stovinejo kazko laukdami (aplinkui pavieniai namai ir papludimys), cigonai vakarojo savo stovykloje, ir taip kokie 3 km kol nenusukau i papludimi. Pradejau ieskoti atokesnes vietos nakvynei papludimyje, lyg radau, bet uz keliu minuciu link manes is kazkur pradejo artintis pora vyruku. Nenoredamas kontaktuoti, nusistumiau pakrante tolyn. Apsistojau 20 m nuo juros, prie uzdaryto papludimio baro (ju cia istisai palei pakrante), salia neveikiancio kempingo. Palydejau saule, pasitikau pilnati, uzvalgiau spageti. 22:16 baigiau rasyti. Labos

Benvenuto nella Italia. Apulia. Basilicata.

2013.10.17 80 km ikalne
Statistika
Marsrutas: Croco - Marsico Nuovo
Vaziuota: 5:50 val
Atstumas: 93 km
Didz. greitis: 49 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 6510 km

Naktis praslinko ramiai, oras kalnuose buvo vesesnis, siltas miegmaisis labai pasiteisino. Ryta gera buvo pamatyti visiskai giedra dangu, grazi dovanele po vakarykscio lietaus. 8:30 isjudejau. Saulei apsvietus, "marso" kalvos atrode visai graziai, aplinka igavo daugiau spalvu, slaitai kai kur zali, kai kur geltoni, rudi ar pilki. Pakilus auksciau atsivere nuostabus vaizdas i tolumoje matomas kalvu rikiuotes, neaukstos, spalvingos, toleliau matesi Pisticci, o ant artimesnes kalvos Croco - miestas vaiduoklis. Croco buvo apleistas del rizikos jog gali nuslinkti su kalno slaitu kaip kad atsitiko Pisticci gyventojams, dabar ten gyvena keli zmones, dauguma pastatu apleisti, islikusi baznytele, auksciausioje vietoje bokstas, miestas kaip karuna puosia kalvos virsune. I Croco neuzvaziavau, per statu pasirode, nors labai vertejo. Pavaziavus kelis km nuostabiu kaimo keliuku (masinu nera, asfaltas geras, vaizdai kolosaliski) iskukau i SS598 kelia, tiesiausia ir trumpiausia per Apeninu kalnus i Salerno. Kelias vede palei upe (didziaja dali) ir visalaika kilo. Vaziavimas sleniu kalnuose turi zavesio: tolumoje matosi kalnai, ant kalvu miesteliai, gyva upe salia, rudeniskai pasipuose miskai ir pievos, ezeras; taciau ne viskas taip zavinga: masinu daug, vejas priespriesinis, kelias ispraustas i betonines sienas (po kelis km ilgio), jokiu poilsio aiksteliu, nuolatine ikalne...visa tai didelio malonumo nesuteike, netgi daresi nuobodoka. Pietums uzsukau i kavine Saint Archangelo miestelyje, pasikroviau telefona, prisijungiau prie interneto, pailsejau, ir radau itala gerai kalbanti angliskai, snektelejome. I vakara vejas sustiprejo, o oras stipriai atveso (del aukscio). Pries didiji pakilima per pereja, slenio gale, pakeleje radau graikiniu riesutu prikritusiu nuo medzio, prisirinkau visa maisa. Pradejus minti isgirdau keista garsa is rato, lyg kas kliutu, apziurejes radau nemaza spygli padangoje, istraukiau, oras lyg neiseidinejo. Miniau toliau, uzvaziavus puse viaduko pries pirmaji tuneli, stabtelejau nufotografuoti slenio. Vel uzsedus minti pajutau jog galine padanga minkstoka, vis delto spyglys savo darba padare. Schwalbe Marathon Plus pirma karta buvo pradurta nuvaziavus apie 8000km (per visa jos eksploatacijos laika). Auksciau minti nebegalejau, laikrodis rode 18 val, saule jau buvo pasislepusi uz kalnu, siek tiek iputus oro i padanga, nusileidau i miesteli ir susiradau vieta nakvynei. Pries si ivyki, vis sukosi mintys "greiciau isvaziuoti is slenio", "kaip nenoreciau jog padanga nuleistu tunelyje"...kazkas mane isgirdo ir kiek kitaip suinterpretavo.

2013.10.16 Smelio kalnuose
Statistika
Marsrutas: Chlatona - Croco
Vaziuota: 5:20 val
Atstumas: 91 km
Didz. greitis: 53 km/h

Diena pilna ispudziu. Pirmiausia, ryte sviete saule, o tai jau yra gerai, o dar issimiegojau puikiai, o tai yra labai gerai. Po vakar socios vakarienes nesinorejo pusryciauti, negaisdamas laiko, greitai susipakavau ir atsisveikines su stebuklingaja misko aikstele isriedejau i trasa. Kelias ejo visai salia autostrados, aplink apelsinu, mandarinu ir alyvmedziu plantacijos. Silta, minti lengva, muzika grojo minant. Susukes 20 km nusukau link juros i Castellaneta Marina kurorta. Kurortas vienas is prabangesniu, pusyne, be keletos 4 zvaigzduciu viesbuciu, daugiausia privacios vilos, uzdari rezidenciju rajonai su nuosavais baseinais. Papludimys platus, smeletas, kopos. Zmoniu papludimyje 0, tuscia kaip ziema. Susiradau vieta salia uzdaryto papludimio baro, pasiskolinau sulankstoma pliazine kedute, pasiruosiau poilsiui. Issidziausciau ryte nuo rasos perslapusia palapine ir miegmaisi, issiviriau pacia skaniausia Lidl Musli kose, pasidariau kavos, turejau sausainiu. I abi puses papludimyje kiek akys aprepia nemaciau nei vieno zmogaus, megavausi pusryciais, saule, klausiau juros osimo, ir stebejau karinio laivo manevrus. Isiles nusprendziau issimaudyti, vanduo buvo siltesnis nei tikejausi, mirkau kol nusibodo, dugnas smeletas, bangos lengvai supuoja, ramu. Islindes is vandens apdziuvau, bet neilgam...pradejo lyti. Lijo visa likusia dienos puse iki vakaro. Lyjant nusigavau iki autostrados, cia pazeisdamas taisykles numyniau greitkeliu keliolika km (kito tiesesnio kelio nebuvo ir labai norejau kirsti kampa), toliau nerizikuodamas, nusukau link Marconia. Lokaliu keliuku numiniau keleta km ir prasidejo kelio uzvartos. Smelio, zemiu, zvyro, molio...misinys denge kelia, kai kur pravalyta, kai kur ne, kai kur kelias uzdarytas su nusukimu i apylanka. I viena toki uzdaryta ivaziavus radau sugriuvusi kelia, net keliose vietose per keleta km eismo juosta buvo nuslinkusi nuo slaito, vandens srautas nuo kalvu ir nestabilus gruntas suarde kelia negailestingai. Ilga laika per lietu nesimate aplinkos per kuria minu, valandelei islindus saulei isvydau smelio ir molio misinio, neaukstas pilkai rudas kalvas atsiverusiais slaitais. Vanduo cia buvo isgrauzes mini kanjonus, augalija menka, kalvos plikos, vaizdas primine smelio karjera, marso reljefa, ar kazka panasaus. Nepaisant nestabilaus kalvu pagrindo zmones cia ikure gyvenvietes, viena tokia apziurejau is arciau. Pisticci - 364 m. virs juros, paskutini km teko pasivaikscioti nes nebeiveikiau kelio statumo, miestas apjuoses kalva is visu pusiu, kalva auksciausia is aplinkiniu, virsuneje senas bokstas, aplinkui graziai eilemis sustatyti pastatai, dauguma balti su cerpiniais stogais, visas miestas vienas didelis senamiestis tik dviraciu po ji kiek sudetinga vazineti, per statu, daug kur laiptai. Mieste kazkada ivyko tragedija, nuslinkus slaitui nuslinko dalis namu, zuvo 200 zmoniu, nepaisant sio ivykio cia toliau gyvenama. Nuo kalvos atsiveria unikalus vaizdai i kalvu rikiuotes tolumoje, sleni apacioje, serpantinini kelia. Uzsipirkes vakariene, aprimus lietui apie 17 val. pajudejau is miesto. Iveikiau kokiu 20 virazu serpantina zemyn, vaziuojant labai staciai, tarp nuslinkusiu slaitu suskilinejusiu ir perkrypusiu asfaltu, gavau gera doze adrenalino. Nusileidus sankryzoje radau jog man reikalingas kelias uzdarytas, ignoravau perspejima ir numyniau trumpiausiu keliu. Is kitos puses Pisticci atrode dar ispudingiau, kalva ant kurios pastatytas miestas buvo apaugusi mazesnemis kalvelemis, dauguma atsiverusiais slaitais, atrode kaip is slapio smelio statomos "pilys". Dangus uz nugaros prasigiedrijo, bet mank kelias vede link debesu sangrudos kazkur dar giliau i kalnus. Temstant marso pavirsius atrode baugiai, aplink kur bepazvelgsi kalvos ir molis. Uzdarytame kelyje privaziavau nuplauta tilta, gerai kad salia buvo siauresnis senasis uznestas moliu, masinom nepravaziuoti o man galima, nesusimastydamas ibridau i moli ir po keliu metru sustojau, dviratis nebejudejo is vietos del moliu aplipusiu padangu, teko keliolika metru persitempti drauga ir sugaisti pusvalandi jo gramdymui ir plovimui. Issitepliojes, siaip ne taip numyniau tolyn ieskoti nakvynei vietos. Pakeliui radau vandens konele, vidury kalvu, lauku, tumoje kazkokie namai, nutariau dar geriau apsiplauti, nes sudziuves molis yra blogiau uz dregna (patirtis nuo Ukrainos, kai moletais ratais vazinejau gera savaite). Po minutes prie manes privaziavo italas ale vandens atsigerti, bet paskui supratau kad del manes, isklausinejo visko, kazkaip susikalbejome ir nuvaziavo i ten pat is kur atvaziavo. Dar uz minuteles isgirdau sunu lojima ir pamaciau link manes atbegancius 5 didelius baltus aviganius, gerai kad kazkur netoliese seimininkas juos sudrausmino, buvau issigandes. Vis delto jie prie manes priejo, paurzge, as vaidindamas ramu baigiau svarintis ir nuzingsniavau savo keliu. Apie 18:30 visiskai sutemo, beveik nieko nebesimate, aplink vien molis, dar karta tepliotis nesinorejo, miniau tolyn tikedamasis rasti zoles lopineli. Tinkama vieta radau prie apleisto pastato. Aplinkui tylu kaip tik kalnuose buna, net judeti nesinorejo, kad tik nesudrumst ramumos...tolumoje svirpliai svirpia, nuolatiniai vakaro kompanjonai. Kelias minutes sustinges prastovejes apsipratau, atslugo adrenalinas po visos dienos ispudziu, isirengiau stovykla. Karstas dusas, balta staltiese, triju patiekalu vakariene su vynu ir sampanu priesais garazo duris. Pilnatis karts nuo karto islisdama is uz debesu apsviete kalvas, betmanas skraide virs galvos, kazkas judejo po palapine...romantiska vieta :-).

2013.10.15 Kopu keliu
Statistika
Marsrutas: Punto Prochiuto - Chlatona
Vaziuota: 6 val
Atstumas: 106 km
Didz. greitis: 36 km/h

Rytas prie juros, geriau nebuna...su tokia nuotaika pradejau diena. Dangus apsiniaukes, dar neissiblaive is po lietingos nakties. Saule bando sviesti, bet sunkiai spinduliai pralenda pro debesu sirma. Neskubant pusryciauju, lankstau palapine, deduosi daiktus, lenkiuosi pakrantei uz svetinguma ir iskeliauju. Kelyje viena kita masina, kelias tiesus ir veda pakrante. Kurortas po kurorto, visi istusteje kaip po maro, papludimiai tai smeleti tai uoleti, kelias nutiestas tai per kopas (isivaizdavimui jei pakranteje Palanga Sventoji nutiestu per kopas dalyje kur zmones deginasi), tai siek tiek toleliau nuo ju. Vaziuoti idomu ir malonu. Pasirodo saule, uzkaitina, po valandeles pasislepia ir keleta minuciu nulija, vel saulute islenda, uzpucia vejas is priekio. Pensininkai ant plentinuku vis lenkia mane, aplenkia ir pristabdo, pamato, kad arteju vel paspaudzia. Po 60 km pasiekiau Taranto dydmiesti. Taranto - pramoninis, siuolaikinis uostamiestis, ikurtas tarp dvieju juru (vietiniai taip pavadino) - didziosios ir mazosios. Mazoji yra ilankoje zemyno viduje, is jos isplaukti galima tik pro sasiauri tarp miesto senamiescio ir naujamiescio. Isplaukus is mazosios iplaukiama i Didziaja, ji Jonijos juros dalis, taciau sia dali juosia du naturalus ragai pusiasaliai nuo zemyno, ideali vieta uostui (isivaizdavimui akiniu stiklai - juros, o tarp ju per viduri miestas). Miesto pakranteje keleivinis, krovininis ir net karinis uostai, jachtu ir valciu prieplauka, uz miesto didziausia naftos perdirbimo imone su savo gigantiskais rezervuarais, salia viena didziausiu pasaulyje plieno vamzdziu gamykla, kroviniu terminalas...tokios koncentracijos dideliu imoniu vienoje vietoje niekur nemaciau, Taranto - vienareiksmiskai verslo ir pramones centras Apulijos regione. Be industrinio rajono, pamaciau labai idomu senamiesti, ikurtas saloje tarp mazosios ir didziosios juru, skiriantis industrini rajona nuo naujamiescio. Senamiestis issiskyre savo netvarka, avarines bukles pastatais, aukstais pastatais. 3,4,5 aukstu namai, be langu, duru, sienos apsilupe, bet ornamentuotos, sustatyti labai arti vienas kito, siauri pravaziavimai, mazai sviesos...vaiduokliskas rajonas...savotiskai zavus. Naujamiestis super grazus, klestintis, apvaziavau visa ieskodamas duju (jei kam reikes galima rasti tik Peronne prekybos centre). Taranto isvazinejau skersai isilgai, pataikiau ant pietu pertraukos, teko sulaukti 17 val, is miesto isvazinejau jau temstant. Keliolika km teko minti autostrada, toliau salia jos ukininkams skirtu asfaltuotu keliuku, dar toliau pasukau link juros zvyrkeliu, bet iki juros nenuvaziavau, kelia pastojo begiai ir baisingi uztvarai. Gerai kad jaukus miskelis salia buvo, aptvertas spygliuota tvora, saugomas, sustojau tvorai pasibaigus, dalies pusyno kazkodel neaptvere. Vieta pasitaike absoliuciai unikali: samanu aikstele, aplink kvepiantys krumai ir pusys, uzuoveja nuo vejo nors jo kaip tycia nebuvo, nesigirdejo nei juros nei medziu osimo, nei masinu uzesio, beveik jokiu garsu, galejau girdeti savo kvepavima, ir svirpli salia mane kalbinanti. Vakarieniavau menesienos sviesoje vel sutemus, vel vienas, vel kazkur ti nuo namu.

2013.10.14 Aukstyn i siaure Jonijos pakrante
Statistika
Marsrutas: Torre Pali - Punto Prochiuto
Vaziuota: 5 val
Atstumas: 88 km
Didz. greitis: 53 km/h

Antra diena minu 5 val per diena, numinu ~ 80 km, keliuos 7 val einu miegoti 21 val., isminu 9 val, stoju 18:30 val...ka as veikiu per diena likusias valandas ?!:-). Atrodo kad koks rankinis stabdis butu uztrauktas smegenyse, neleidzia judeti greiciau, vis kur sustoju, tai uzvalgyti, tai ka nufotografuoti, jei i miesta ivaziuoju be valandos neisvaziuoju, pakeiciau maitinimosi grafika, 4 kartai per diena duoda daugiau energijos, kai kunas jauciasi stiprus ir paciam nuotaika geresne. Per pietus stengiuos pasidaryti silto maisto, parduotuveje atradau tortelinius su rikoto suriu ir spinatais, uz 1.8 eur galima apsivalgyti, verdu juos, kartais makaronus, kartais ryzius su visokiais priedais (darzoves ir suris). Ryte virti kiausiniai su sumustiniais arba miusli su pienu, vakare ivairiai, daznai naudoju tuos pacius ingredientus kaip ir per pietus tik sukeiciu pagrindini ingredienta, arba tik sausainiai su arbata ar pienu. Tarp pietu ir vakarienes: ivairus vaisiai, morkos, salotos su tunu ar suriu (maisas salotu rinkinio 1 eur), radau koncervuotus avinzirnius (turi daug baltymu, o kainuoja dezute 0,60 cnt). Vegetarizmo dar neatsizadejau, jegu uztenka ir be mesos. Siandien kazko ypatingo neivyko, visa diena kelias vede palei jura, visalaika salia ja maciau. Oras kaip kasdien, sauleta, debesu apmazejo ir dregnumas dingo. Pakrante cia beveik lygi, tik poroje vietu teko pakilti auksciau, dviraciu keliauti idealios salygos. Pirmadieni kelias aptustejes, vaziuoji sau vienas nors ir priesinga eismo kryptimi, miesteliuose daznai padarytas vienpusis eismas is siaures i pietus eismas palei jura o kita kryptimi kelias veda kita miestelio puse (gyvenvietea prie pat juros), kad nedaryti lanko ir pamatyti pakrante visalaika vaziuoju pries eisma, sezono metu taip gal ir nedaryciau. Dar karta siandien pagalvojau, kad ne sezono metu keliauti zymiai maloniau, aisku jei gali isgyventi be kempingo, per dvi dienas dar nemaciau veikiancio, nors ju buvo keliolika. Siandien kelis rubus skalbiau juros vandeniu, nebuvo kur kitur o jau reikejo, gerai kad pakeliui radau gelo vandens krana, praskalavau. Vakar prausiausi is 2 x2 ltr buteliu, prisipildziau diena is koloneles, kitaip belieka praustis juros suriame arba ieskoti viesbucio duso...butu gerai pas zmones kur, bet italiskai nemoku. Prie visko galima prisitaikyti, prisimenu vieno keliautojo dviraciu dienorasti kur jis aprase kaip nesiprause 2 sav, nes nerado tinkamo vandens, pasirodo ir taip galima. Siandiena aplankiau ispudinga miesta pavadinimu Galipoli. Netoli jo keliu km papludimys, prie juros smelis arba nedideles uolos, barai, vip zonos, vasara cia buna karsta. Miestas iskisulyje, labai siuolaikiskas. Iskysulio gale islikes senamiestis, neradau as cia ispudingu baziliku ar baznyciu, jaukiu gatveliu ir bromu, nera jis toks zavus kaip anksciau matyti, bet sarmo turi. I mane visi kreipiasi italiskai, siandien vel kazko klause, jau pradejau mokytis kalbos, 10 zodziu i diena :-). Nakvynes vieta prie juros, ilankoje. Vakariene stebint menuli ir zveja braidanti pakranteje su prozektoriumi ant galvos. Akys merkiasi, 22 val, buonasera.

2013.10.13 Santa Maria di Leuca - Italijos bato kulno pieciausias taskas
Statistika
Marsrutas: Ezeras prie Otranto - Torre Pali
Vaziuota: 5 val
Atstumas: 82 km
Didz. greitis: 52 km/h

Prizadino pauksciai, nuo ankstyvo ryto jie snekuciavosi ir zaide melduose. Tikra palaima rudeni girdeti vasariskus garsus. Saule nedrasiai sviete per pilkus debesis...cia juos reikia pamatyti, jie tokie zemi, atrodo tuoj prades lyti, bet per keturias dienas vis taip pat, oro dregnumas didelis, debesu antroje dienos puseje daug, saule juos persviecia, ir nelyja. Prasidejo grazi paskutine savaites diena - Sekmadienis. Palapines delione, joga ir leti pusryciai ant suolo priesais ezera stebint vis ryskejancia saule. Kad visi rytai tokie butu...:-). 8 val pasirode pirmieji dviratininkai, du pagyvene vyrukai, pasisveikino ir isvaziavo. Uz keliu minuciu atmine dar keli, vienas kazko paklause italiskai, as jam "do you speak english", jis pagalvojes "no english", draugai pasijuoke ir isvaziavo. Keista kai mano amziaus progresyvus vyrukas nemoka angliskai. Netrukus pajudejau dviraciu taku ir as. Is priekio pasipyle MTB dviratininkai, kompanija po kompanijos, visi su specialia apranga, salmais, mine palaikydami tempa, toks ispudis kad vyko treniruotes. Dauguma cia sveikinosi "Ciao" arba "Salve". Uz keliu km ivaziavau i Ortanto. Jaukus miestas ant juros kranto, kaip daugumas cia, turejo nemaza senamiesti ir gynybine tvirtove. Nustebino Italu sportiskumas, mieste sutikau keleta begiku kompaniju ir dar kelis MTB dviratininkus. Nuo Otranto iki pat S.M.di Leuca kelias vede palei pakrante, apie 50 km fantastisko grozio: stacios uolos, lagunos su papludymiais, kurortines gyvenvietes, islike akmeniniai aptrupeje svyturiai, rami Adrijos jura ir debesys sliuziojantys pazeme. Kelyje daug informaciniu lentu, rodykliu i idomesnius objektus, masinu srautas nedidelis, dviratiniku tikriausiai sutikau daugiau, keliauti vienas malonumas. Sekmadieni pakranteje laika leido ivairiausiu hobiu atstovai: daugybe zveju kompaniju, plentininku grupes, MTB aistruoliai, pakvaise motociklininkai, keliautojai pestute, turistai automobilistai. Be zmoniu kelyje dar sutikau simtus driezu, sprindzio dydzio, zali arba rudi, begiojo ant kelio ar kelkrastyje, laipiojo sienomis, sildesi sauluteje. Pakrante auksta, kelias iskirstas ant gal 50 m aukscio uolos atbrailos, iki juros nuseidzia tik prie gyvenvieciu. Papludimiai dazniausiai irgi gyvenvietese, naturaliose lagunose tarp uolu arba dirbtinai ispjautose, ploto nedaug, smelio beveik nera, uztai galima degintis ant uolos padarytose spec. terasose, i vandeni kai kur nuleistos spec. kopeteles...vanduo smaragdinis, persisviecia, is aukstai atrode labai viliojanciai. Gaila bet visoje pakranteje neradau dusu, kempingai neveikia, problematiska su nusiprausimu. Gyvenvietese galima rasti vandens koloneliu, bet ir tai retai. Turkijoje bandziau po issimaudymo juroje nesiprausti po gelu vandeniu, tai po 2 d. kuna pradejo niezeti, nusprendziau susilaikyti nuo maudyniu jei negali nusiprausti po gelu vandeniu. Italai igyvendino zmogaus svajone, tikriausiai bent puse italu turi vasarnami ant juros kranto, jie megsta auksta gyvenimo kokybe :-). Ne sezono metu beveik visi vasarnamiai uzrakinti, tikriausiai iki kito sezono, gaila kai tiek gyvenamo ploto taip neracionaliai isnaudojama. Pakranteje vienas idomiausiu objektu buvo Santa Cesaria Terme baseinai, iskalti uolose ant juros kranto, iki dabar islikusios kai kuriu baseinu formos, aukstos saliu sienos, arka uoloje, salia tarp uolu siuolaikinis baseinas, jo krastus skalauja jura. Pakeliui pervaziavau keleta lokaliu prieplauku, didesniu mazesniu gyvenvieciu, ir apie 15 val pasiekiau pieciausia Italijos bato kulno taska - Santa Maria di Leuca. Salia miestelio ant aukstos uolos pastatytas galingas baltas svyturys (kas 13s apsisuka 3 kart, suskaiciavau vakare :-)), pries ji didele aikste, is jos atsiveria nuostabus vaizdas i zemiau esancia Leuca. Sekmadieni miestelyje veike tik restoranai, vaiksciojo keletas zmoniu, visi stengesi aplankyti miestelio pakrastyje esancia uola islindusia i jura toliausiai, ji ir buvo pieciaisias taskas, cia stojau pietauti. Siame taske susikirto Adrijos ir Jonijos juros. Stebejau kaip saule garino vandeni ir ka tik susiformave debesys, paliesdami mane, plauke i kontinenta. Praleidau ilsedamasis gera valandele. Tarpinis tikslas buvo pasiektas, beliko pasiekti siaureje esanti Milana, kelias ves visalaika i siaure, i tikra rudeni, o gal ziema, jau pripratau prie silumos, nesinori su ja skirtis, nebent tik del nauju atradimu... Nuo kulno apacios pajudejau kai saule buvo neperauksciausiai virs horizonto. Krantas buvo lygus, nebeliko staciu uolu, o uz 5 km privaziavus pirma miesteli pamaciau kopas ir nesibaigiancia smeleta pakrante kaip Lietuvoje. Apsidziaugiau suprasdamas kad nakvynei vietos turesiu su pasirinkimu. Nors sekmadieni super ar mini marketai rytiniame kulno krante nedirbo cia radau atidaryta, dar labiau nustebau. Pakranteje kempingai ir papludimio barai, didziausios automobiliu aiksteles, viskas apleista iki kito sezono. Sutikau itala keliaujanti dviraciu, klause kur rasti kempinga, sakiau kad per 60 km veikiancio nemaciau, parekomendavau nakvoti papludimyje, italas nustebo nusijuoke ir gal nepatikejes manimi numyne, pasirinkimas jam tik viesbuciai ir tai po klaustuku kiek ju cia veikianciu. Stojau pakranteje, uz kopu, jura cia pat. Siltas ir dregnas vakaras, keletas zvaigzdziu danguje ir debesu eiles nuo Afrikos krantu.

2013.10.12 Lecce
Statistika
Marsrutas: Brindisi - ezeras prie Otranto
Vaziuota: 5:20 val
Atstumas: 87 km
Didz. greitis: 40 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 6049 km

Siandienos marsrutas: Brindisi - Lecce- Otranto. Ryte salia palapines isgirdau suni, po minuteles zmones kalbant, iskisu galva, matau du medziotojus su sunimis, suo atsisuko paurzge ir nubego, medziotojai praejo pro sali nieko nesake. Dangus giedras, saule, bent ne per karsta. Po silpnu pusryciu apie 9 val i kelia. Siandien didziaja dali kelio vaziavau per dirbamus arba apleistus laukus pakranteje. Derlius cia jau nuimtas, tad vienas kitas ukininkas are dirva ruose kitam sezonui. Pakelese ora kvepino augantys eukaliptai, kaip man jie patinka, skleidzia vos juntama gaivinanti kvapa. Laukuose nemazai apleistu hazendu, rimti dideli komlleksai su uzmurytais pravaziavimais ir pirmo auksto pastatu angomis, atrodo nykiai. Aplink lygumos, misku nera, tad vejas cia linksminasi su malonumu, siandien pute is priekio, labai apsunkino minima. Nepaisant siltos saules paciam nera labai karsta, oro dregnumas toks aukstas, kad rodos tave pastoviai kazkas drekina...po pietu susikaupe debesys, viena karta net 3 min palijo, debesys slenka taip zemai, atrodo kad tepa savo dregme zeme. Labai stebino pauksciu gausumas, vieversiai cirske virs lauku kaip vasara Lietuvoje, vis prisimindavau ta gera jausma kai dviraciu keliaudavau po gimtine. Kol girdi paukscius reiskia siluma dar pas mus ilgai bus...Italijoje jiems rojus. Pasiekiau Lecce, apsukau senamiesti, ispudingas, bet patiko ne tiek kiek Ostuni ar Bari, ilgai cia neuzsibuvau. Is Lecce tiesiausiu keliu nulekiau link Otranto prie juros. Pradejo temti. 20 km iki Otranto prasidejo dar nematytos alyvmedziu sodu platybes, 15 km i visas puses kiek akys aprepia vien alyvmedziai, tvarkingai eilemis susodinti, islygintose aikstese aptvertose akmeninemis tvorelemis. Jau beveik sutemus ieskojau vietos nakvynei tarp alyvmedziu, bet kazkodel vis delsiau, neveltui, nes radau zenkla nukreipianti link ezero. Jau visai sutemus 19 val. sedejau ant suoliuko suraus ezero pakranteje ( nuo juros per 5 km). Netycia radau piknik aikstele, gerai irengta, salia stovejo stendas su dviraciu keliu zemelapiu. Atsiradau ten kur ir man vieta :-)...net palapine staciau po pastoge, nes i vakara vel susikaupe pilki debesys. Vakarai ir naktys cia labai silti, Lietuvoje buna vesiau.

2013.10.11 Ostuni - baltasis miestas. Brindisi
Statistika
Marsrutas: Torre Canne - Brindisi
Vaziuota: 4:20 val
Atstumas: 70 km
Didz. greitis: 37 km/h

Vejas nakti nenupute nors bande, palapines atotampos atliko savo darba puikiai. Ryte bangos cia pat taskesi i akmenis, juroje siubavo keletas zveju valteliu, saule apsviete kranta iki pat Monopolio. Vel neskubejau, joga, pusryciai, aprinkau svetimas siuksles, tokia grazi vieta verta pagarbos, ir i kelia. Torre Canne pasiekiau per kelias minutes. Istustejes kurortas, kaip ir visi kiti sioje pakranteje, vienas kitas vietinis, keli pensininkai turistai, pilkas papludimys, jura drumzlina, keli uzdaryti viesbuciai...aplinka atrode depresyviai. Neuzsibudamas nusukau link zemyno, ten buvo kelias i Ostuni palei kalvu grandine. Ostuni - 14 a. sedevras ant kalvos. Is toli, miesto namai atrode kaip sulipe kregzdziu lizdai, visi nudazyti viena spalva - balta. Netycia, nes kelias vede per centra, uzvaziavau i pati kalvos virsu, ten senamiestis...siauros gatveles, bromai, laiptu laipteliu, kreivos sienu linijos, mazos baznyteles, viskas padengta baltai. Nuo kalvos tolumoje gerai matesi jura ir alyvmedziu plantacijos..Buciau grauzes nagus jei nebuciau pamates sio miesto, absoliuciai unikalus, kol kas vienas ispudingiausiu Italijoje. Is Ostuni vaziavau alyvmedziu keliu, tiesiu kaip styga, kalvu grandines papede. Kelyje eismas gan intensyvus, pakeles puose aukstos tujos, aplinkui soduose keliu simtu metu alyvmedziai, grozis neispasakytas :-). Pakeliui radau originaliai islaikyta keliu priestatu kuginiu akmeniniu ukiniu pastatu kompleksa, noredamas is arciau nufotografuoti ibridau i dirvozemi kuriame auga alyvmedziai, pasirodo ten grynas molis, turejau darbo nugramdyti sandalu padus. Gan greitai pasiekiau Brindisi - uostamiestis, pramoninis miestas. Prasukau per centra, senamiesti, jachtu prieplauka, didelio ispudzio nepaliko, dziaugiaus jog pasirinkau kelta i Bari. Radau wi-fi, nelastebimai sprogo gera valanda, ir supratau kad nusivelinau su nakvynes paieska, jau buvo pradeje temti (temsta apie 18 val). Skubedamas sunkiai radau kelia is miesto, visur autostrados, dviraciams draudziama. Siaip ne taip rades paprasta kelia, nuvaziavau i pramonini rajona. Mano laimei tarp didziuliu angaru, gamyklu ir privaciu teritoriju radau niekeno didele pieva su keliais alyvmedziais. Apsistojau po figmedziu. Vakariene sutemus gan romantiskoje aplinkoje :-) (kaltas internetas).

2013.10.10 Lietuviska vasara Italijoje
Statistika
Marsrutas: Dubrovnik (CR) - Bari (IT)- Torre Canne (IT)
Vaziuota: 5:40 val
Atstumas: 89 km
Didz. greitis: 53 km/h

Nakti keltas siubavo, uze ir dauzesi, bangos buvo nemazos, kajuteje guledamas jausdavau kaip ilgai laivas kyla ir leidziasi nuo bangos. Nepaisant siubavimo issimiegojau gerai. Po sekmingos teleportacijos ryte per langa pamaciau teisinga ora ir Italijos krantus. Saule, giedras dangus ir jokiu kalnu, bent jau rytineje pakranteje. Silta kaip Lietuvoje vasara liepos men. Sotus pusryciai kelte, svediskas stalas, maisto buvo daug :-). 8:00 isriedejau ant Italijos zemes. Oras nuteike labai teigiamai nors jauciausi siek tiek pavarges (Juodkalnijos ir Kroatijos kalniukai bei lietus padare savo). Bari - pirmas miestas Italijoje, uostamiestis. Is karto isukau i senamiesti...visa ka maciau Dubrovnike cia kartojosi, tik italu kalba, neskubantys zmones ir mazesnis kiekis turistu suteike jam dar daugiau zavesio. Letai apvaziavau siaurutes gatveles, stebejau vietiniu gyvenima, jautesi lengva atmosfera. Is senamiescio i naujamiesti, cia daugiau judejimo, visi pesciuju aleja is traukiniu stoties skubejo kas kur. Viskas cia patiko, gal del to kad nebuvo kalnu :-). Dar vakar galvojau i kuria puse vaziuoti nuo Bari, jei i siaures vakarus Italija pervaziuociau per greitai ir dalies nepamatyciau, laiko juk turiu. Priemiau sprendima pasiekti Italijos "bato" kulno apacioje esanti iskisuli Capo S.M. di Leuca ir nuo cia pervaziuoti Italija isilgai iki Milano palei vakarine pakrante. Nuo Bari pasukau rytine pakrante i pietus pradziai i Brindisi, paskui Lecce ir i pacia apacia. Pakrante vaziavau ne ilgai, prasidejo autostrada ir teko nusukti vakariau. Vaziuojant lokaliais keliukais buvo dar idomiau. Pervaziavus keliolika kilometru aplink maciau beribius plotus vynuogynu (valgomu dideliu geltonu vynuogiu) ir alyvuogiu sodus. Alyvmedziu sodai cia auginami nuo senu laiku, apie tai galima spresti is alyvmedziu storio, kai kurie puses Stelmuzes azuolo. Is tikruju sis regionas (Apulija) pasizymi senomis alyvuogiu aliejaus gamybos tradicijomis, cia kaip Prancuzijos vynuogynuose zmones karta is kartos perduoda si versla ir is to gyvena. Soduose irengtos drekinimo sistemos, tad nors ir silta daugumoje vietu matesi didziausios balos. Sodai atitverti akmeninemis tvoromis, keliukai per sodus veda i seimininku hazendas arba i ukinius pastatus, kurie islike arba statomi naujai islaikant tradicijas...is akmenu statomi kugio formos neauksti pastatai kartais sujungti su keletu tokiu pat, juose laikomi tinklai, irankiai alyvmedziams priziureti ir alyvuoges rinkti. Alyvuoges renkamos dviem budais: nukratomos arba laukiama kol pacios nukris. Tam kad butu lengviau jas surinkti po medziu ant zemes tiesiamas tinklas. Dar Graikijoje skaiciau jog alyvmedis gali sulaukti net 700 metu amziaus ir dar buti vaisingas. Vaziuojant toliau net nepastebejau kaip pakilau i kalna, alyvmedziams cia padarytos didziausios terasos, soduose solidus stori persipyne alyvmedziai...veliau kelyje radau zemelapi "Strada del Ollio" su pazymetais didziausiais sodais ir rodykles i alyvuogiu perdirbimo namus. Keliauti po sias apylinkes buvo tikrai idomu. Nuo Castellana pasukau i Monopoli, apturejau keliolikos km nusileidima. Monopolis isikures pakranteje, turi nedideli uosta ir nuostabu senamiesti. Vaiksciojau po gatveles pilnas geliu, kaktusu, unikaliu bromu, mazyciu baznyteliu, baltai isdazytomis sienu alejomis, krantine, jaukia zvejybiniu valciu prieplauka...vel uztrukau, bet cia kitaip neimanoma, per daug viskas unikalu, ypatingai grazu. Persipildes ispudziu nutariau uzsukti i parduotuve maisto, pasirodo pietu pertrauka nuo 13:45 iki 16:45, likau be maisto. Toliau miniau pakrante per Colloni, Savelletri iki Torre Canne. Kempingai, barai, klubai uzdaryti, pakrante lygi, zmoniu masinu nedaug, daug sportuojanciu, dviratininkai, minti cia labai gera. Pakeliui pervaziavau Egnazia archeologini objekta, atkastas buvusios gyvenvietes liekanas, Golfo aikstyna, didziausius dirbamu zemiu plotus. Kadangi sezonas pasibaiges vietos palapinei cia daugiau nei reikia, vietos buvo net kai kuriuose neuzrakintuose neveikianciuose kempinguose. Palapine staciau 10 m nuo juros. Vakarai cia vejuoti ir vesoki, pasiruosiau audrai nes is vakaru slinko tamsus debesys. Pastebejau kad gerai itempus palapine viduje nebesijaucia stipraus vejo...po pamoku Bulgarijoje ir Graikijoje kai ko ismokau :-).

Diena Kroatijoje

2013.10.09 Trumpa viesnage Kroatijoje. Dubrovnikas
Statistika
Marsrutas: Risan (MNE) - Dubrovnik (CR)
Vaziuota: 6 val
Atstumas: 95 km
Didz. greitis: 58 km/h
Viso per kelione nuvaziuota: 5804 km

5 val. ryto suskambejo varpai, buvo dar tamsu. 6 val suskambejo dar karta, si kart su prailginimu, svito, reikejo keltis. Nakti stipriai lijo, plevele ant palapines padejo nesuslapti. Rytas sausas, taciau debesys uzdenge dangu sliauziojo slaitais ir skraide virs vandens, lietaus gresme buvo didele. Apsivilkau slapius drabuzius ir 7:20 as jau kelyje. Ramu, silta, keli lasai iskrito, vanduo kaip veidrodis, jokio vejelio. Baigiau apminti likusia fjordo dali ir vandens kanalo susiaurejimu pro kalnus isvaziavau link ilankos nuo jos matesi jura. Pro sali praskriejo keletas gyvenvieciu, stabtelejau pusryciauti prie Hercog Novy, paskutinis siaurineje pakranteje, uz jo 5 km ir jau Kroatija. Per Juodkalnija numiniau 190 km, praleidau cia beveik 4 dienas. Nepaisant dregno oro pakrante paliko dideli ispudi, kalnu ir vandens derinys cia tesiasi apie 150 km, nedaug bet uztenka kad pamatytum Europoje vienus graziausius vaizdus. Fjordai grazus ne tik Norgeje, ju yra ir cia, Kotor fjordas is tiesu ypatingas, cia silta, cia ramu, cia grazus debesys. Mazai ka pamaciau, bet pastebejau kad salis daug deda pastangu jog keliauti cia butu patogu, be geru keliu visur rasi aiskias nuorodas, daznai jau pries keleta km informuojama kur ir ka galesi pamatyti. Kainos cia panasios i lietuviskas. Gaila bet sutikti zmones nekalbejo angliskai. Verta gristi i sia sali, bet ne dviraciu, zemynineje dalyje per daug kalnuota. I Kroatija ivaziavau apie 11:30, ilgas pakilimas nuo Hercog Novy iki pasienio, paskui ilgas nusileidimas keliu per slaita, zemiau atsivere vaizdas i platu sleni tarp kalnu. Minti lengva, karts nuo karto palija, saule islenda, 20 km istirpo nepastebimai. Isvaziavau i Kroatijos pakrante, atsivere vaizdai i adrija, salas, kelia link Dubrovniko, pasirode saule visu sviesumu, uzkaitino, apsidziaugiau, Iki tikslo buvo like 15 km. Kazkada buves Dubrovnike zinojau kad kelias i pietus pakiles aukstai, bet kad tiek...teko pakapoti i 8% ikalne keleta kilometru. Iveikus pirma dali t.y. pasiekus pereja (man taip atrode) kelias pasisuko ir teko iveikti dar tiek pat...cia as paluzau, nezinau kas taip paveike, norejau nuleisti dvirati nuo skardzio ir toliau eiti pestute. Apsipyliau prakaitu, siaip ne taip iveikiau pakilima, atsivere panorama i Dubrovniko senamiesti, beliko nusileisti. Mieste pirmiausia isigyjau bilieta i Italija, iki Bari keltas su lova kajuteje kainavo 81eur.Sekantis tikslas susirasti pliaza ir issimaudyti, nes visas slapias nuo prakaito. Aplankiau du papludimius, t.y. pamaciau juos is aukstai, per statu, nuvaziavau iki kito, cia neveikia dusai, ir tik prie ketvirto viskas veike, i jura net nelindau, skubejau nes visai salia danguje dejosi negeri dalykai, saule paslepe uzlinke juodi debesys su griaustiniu. Po salto duso atsigavau, netoliese pasigaminau pietus, uzlijo, nemaloniai, neturejau stogo tad viskas tisko ant manes. Pasipykes su savimi del padarytu klaidu, nuriedejau i senamiesti, jau antra karta,l. Si karta vienas mindziau akmenimis gristas gatveles. I Dubrovnika atvaziuoja keliautojai is viso pasaulio, turistu kiekis ir ivairove primine Atenus. Viskas labai grazu. Pries 21 val ilipau i kelta ir uzemiau savo vieta. 22:15 val keltas pajudejo...dangus apsiniaukes, tolumoje zaibuoja, priesaky 270 km Adrijos. Nuplaukus toliau i jura padidejo bangavimas, sustiprejo vejas, laivas pradejo siubuoti...isgeriau alaus ir nuejau miegot...uzteks. Siandien buvo ziauriai sunki diena, uzklupo visai netiketai, uzdave man daug klausimu.

CrnaGora...Juodkalnijoje

2013.10.08 Pas dieva i ausi
Statistika
Marsrutas: Dubrova - Risan
Vaziuota: 5:40 val
Atstumas: 101 km
Didz. greitis: 53 km/h

Lietus prasidejo nuo ryto, tik palapine sausai spejau susipakuoti, 7:30 jau buvau kelyje (gyvenu nauju laiku, Albanijoje laikrodi reikejo persukti 1 val atgal). Po dienos poilsio jauciausi kuo puikiausiai. Kelias geras, vaizdai fantastiski, debesys gloste kalnu virsunes, is tolumos virs juros slinko naujos pilkuju mases. Uz kilometro privaziavau Dubrava, vaikai pakeleje lauke mokyklinio autobuso, zmones skubejo i darbus. Pirmas tunelis, pakilimas, nusileidimas, atsivere panorama i rivjera tarp kalnu, dar zemiau miestas Bar. Pervaziuoju "stary Bar", ivaziuoju i "novy", uostas, jachtu prieplauka, grazi krantine, papludimys akmenuotas, jura drumzlina, bangos stipriai plauna kranta, uzeina stipresnis lietus, stoju pusryciaut pakranteje po pusimi. Slepdamasis nuo lietaus salia sustoja pakrantes priziuretojas (siuksles rinko)...parukes, pradejo muilo burbulus pusti :-)...supratau kad keisti zmones cia gyvena. Pajudejau toliau, kelias i kalna, lietus nesiliauja, jauciu dregme visu kunu nors rubai pritaikyti tokiom salygom. Nusileidziu i Sutomore, cia sutinku angla apie 45m, atmyne is anglijos tikslas Atenai, snektelejome apie ispudzius, sake Kroatijoje pataike i uragana :-), lietus jam buvo nusibodes. Vel ilgas pakilimas, nusileidimas, tolumoje matau aukstai serpantina ir masinas, gerai kad tas kelias veda i Podgorica - sostine, man nepakeliui. Paziurejus i keliu zemelapi bet kur nusukus nuo pakrantes kelyje lauktu pereja virs 800 m, o vaziuojant i kontinenta giliau yra pereju net 1700 m aukstyje...nebenoriu. Uz keliu km is aukstai apziuriu Petrovec, jukus miestelis, cerpiniai stogai, grazus papludimys, daug zalumos, maza salele priesais ilanka. Apstojo lyti, oras +18, jau geriau. Dar keli km ir atsiveria vaizdas i tolumoje matoma izymuji Budva bei salia Sviaty Stefan su apgyvendinta nedidele sala. Vel cerpiniai stogai, neauksti pastatai, islaikytas architekturinis vientisumas, grazu. Vel pradeda lyti, kapisonas ant galvos, neriu i vandeni, taskosi is visu pusiu, jauciu kaip pradeda dregti vienas batas nors ir su specialiais mokasinais nuo lietaus. Ilgas nusileidimas ir as jau mieste, uzsuku nusipirkti pietu ir i krantine, cia susirandu pastoge ilsiuosi valandele, issiverdu karstos arbatos, isipilu i termosa, tokiu oru pravers. Priesais sala, joje prieplauka, pries ja juroje ismetes inkara supuojasi Super kateris, vienoje ilankos puseje statosi viesbuciai ir rezidencijos kitoje jau viskas pastatyta. Prisilasinu lietaus vandens nuo stogo turesiu kuo rankas nusiplaut. Randu wi-fi, bent kelis, pabendrauju su draugais, atnaujinu dienorasti. Prasuku pro super jachtu prieplauka, didziausia su Rusijos veliava (rusai pamege sia pakrante, pakeleje nemazai stendu parduoti nt skelbiami rusu kalba). Salia nedidelis Budvos senamiestis, apjuostas gynybine siena, visi pastatai akmeniniai, gatves siaurutes, auksciausioje vietoje aikste ir citadele. Kitoje puseje papludimys, 2 metru aukscio bangos taskosi i kranta. Laikas judeti toliau, keltas i Italija ryt 22 val, iki Dubrovniko dar apie 100km. Kelias nusisuka nuo juros ir veda per sleni kur susigrude visi debesys, cia lietus pasiekia kuliminacija, pliaupia kaip is kibiro, neatlaiko nei 10000 nei 20000 pralaidumo medziagos, viduje dregna bet silta...kaip gera prisiminus dvieju menesiu kepinanti karsti...:-). Minasi greitai, kelias per sleni lygus, kalnus dengia debesys, nera i ka dairytis. Sankryzoje pasuku link Kotor, iki jo tik 4 km, priesais uz 1 km didziulis kalnas, bet zinau kad bus tunelis. Perskrodziu kiaurai kalna 1637 metrus, saunuoliai juodkalnieciai, moka kelius tiesti. Islindes is tunelio pakliunu tiesiai i miesta, leidziuos nuo kalno, matau masinu eile priekyje, greitai prie jos priarteju, pradedu stabdyti bet jauciu kad arteju per greitai, dar stipriau spausti negaliu nes kelias per slapias, griusiu, mersas priekyje uzstabdo, dar keli metrai ir as ant jo bagazines, reikia kazka daryti, spusteliu galini stabdi jauciu kaip uzsiblokuoja galinis ratas ir skersas! issuku per metra nuo merso bagazines, pasuku vaira i kita puse, islyginu dvirati, aplenkiu masinas ir sveikas baigiu leistis, wow...negalvojau kad su pakrautu dviraciu imanoma taip stabdyti, pats save nustebinau. Kotor - dievo ausies kamputyje, taip pavadinau fjorda, kuris savo forma labai primine ausi, visa fjorda juose kalnai. Kotor senamiestis itrauktas i Unesco saugomu objektu sarasa, didziulis savo plotu, akmeniniai pastatai, siaurutes gatveles, aikstes ir baznyteles, viesbutukai ir siuolaikiski butikai. Zliugsincias batais pabraidziau per upelius gatvelese, apejau tik mazaja dali, pasidare salta, teko grizti i kelia, minant silciau. Priesais senamiesti prieplaukoje be super jachtu stovejo visas kruizinis laivas. Gaila kad neisvydau viso sio miestelio grozio, lietus ir debesys daug ka paslepe. Judejau ausies krasteliu keliu palei vandeni, aplinkui auksti kalnai, lietus, debesys zeme sliauzyjantys, grozis kaip Norges fiorduose, net ir oras +18. Pakeliui pervaziavau bent keleta unikaliu kaimeliu, maciau baznytele saloje, zuvu ukius, kita kranta uz 2 km, labai unikali vieta keliautojams, visiems labai rekomenduoju. Vakare apie 18 buvau suplanaves sustoti, kaip tik panasiu laiku privaziavau miesteli Risan (priesingame fjordo gale nei Kotor), uzsukau i parduotuve. Visa kelia aplink fjorda lijo ir tik isejus is parduotuves nustebau isvydes skaidru vaizda virs ezero, lietus liovesi. Pavaziavus uz miestelio radau keliuka i kalna, o ten aikstele su vaizdu i ilanka ir miesta, ideali vieta nakvynei Sausai pasistaciau palapine, persirengiau, sedau vakarieniauti ir vel pradejo lyti...cia man sekasi ar visiems taip buna :-)? Apie 21:30 nustojo lyti, islindau is palapines ir...patekau i kita pasauli... Buvo tamsu, bet matesi kalnu konturai, vanduo ir salia svytintis miestelis, virs vandens skraide pavieniai balti debeseliai, juodas kalno atspindys zvelge i dangu, danguje debesu propersoje zibejo keletas zvaigzdziu, kitame krante palei vandeni ir aukstai kalnuose judejo uziantys ziburiukai...viskas buvo paskende kalnu ramybeje, girdejosi kaip i akmenis tyska lasai nuo medzio saku, tolumoje kalbejo svirplys, sokinejo zuvys. Stovejau ant kalvos debesies aukstyje, jis skrido visai salia, norejosi pasokt ir nuskrist su juo, pavejui, istirpti ir susilieti su pasauliu. Siurpulys krete matant ir jauciant kalnu ir vandens sukuriama erdve. 22 val suskambo paskutiniai varpai, miestelyje isjunge sviesas, paliko tik kelis zibintus gatvese (veliau vel ijunge, matyt elwktra buvo dingusi, sutapimas :-)) P.S. Iki Dubrovniko liko 70km

2013.10.07 Poilsio diena prie Adrijos
Statistika
Marsrutas: prie Dobra Voda (MNE)
Vaziuota: 0 val

Nakti pradejo lyti, lijo beveik visa diena...kaip pagal uzsakyma. Danguje vyko dvieju srautu is zemyno ir juros karas. Juodai pilki debesys uzdenge saule, nepaisant to ryte buvo silciau nei Albanijoje. Ilgas miegas, leti pusryciai, salia augusiu vaisiu ragavimas...granatai skaniausi :-). Rasymas, skaitymas, dainavimas, muzikos klausymas vejo siubuojamoje palapineje. Pasisveikinau su jura nuo skardzio, su kalnais... Sutikau zvejus, siule zuvies. Vakariene po namuko pastoge lyjant. Diena praleke greitai. Geras poilsis.

2013.10.06 Albanija iveikta, pradedu tyrineti Juodkalnija
Statistika
Marsrutas: Shenkoll (AL) - Dobra Voda (MNE)
Vaziuota: 6:40 val
Atstumas: 118 km
Didz. greitis: 52 km/h
Is viso per kelione nuvaziuota: 5600 km

Ryte aplanke tas pats senukas, juokdamasis kazka pakalbejo, pasisveikinau net nelindau is palapines, nesinorejo vel klausytis ilgo monologo. Dangus debesuotas, vesoka, be pusryciu leidausi i kelione, siandienos tikslas pasiekti Juodkalnija. Nepastebimai per geras 2 val numyniau 40 km, pakeliui oras susilo, saule islindo, kelias visa laika vede per sleni tarp kalnu. Si atkarpa patiko labiau uz vakarykste, maziau zmoniu, namu, masinu, aplink dirbamos zemes, iki kalnu is abieju pusiu po keleta km. Dar uz keliu km, pasiekiau paskutini Albanijos didmiesti Skoder ikurta prie tokiu pat pavadinimu pavadinto ezero. Ivaziuojant i miesta tenka apvaziuoti auksta kalva ant kurios pastatyta tvirtove, neblogai issilaikiusi, patingejau uzvaziuoti apziureti is arciau. Buvo sekmadienis, mieste daugybe zmoniu, viskas atidaryta ir dirba, jokiu iseiginiu. Pervaziavau centra, turgaus rajona, centrine gatve, pesciuju aleja, nedideli senamiesti (lauko kavinese vien vyrai dauguma uzsisake kavos ir vandens), gatvese verda prekyba, kas triusi kas vista, kas plastmases ar rubu pardavineja, kirpyklose kioskeliuose vyrai kerpa vyrus. Labiausiai siame mieste patiko dviratininku kiekis, dviracius cia mine ir jauni ir seni, gatvese srautas beveik kaip olandijoje :-). Nusipirkau keleta bureku ir nulekiau prie ezero. Ezero vanduo skaidrus, vesus, plotas labai didelis (LT tokio neturime), sakoma kad siame ezere gyvena retos zuvu rusys, ir ju cia daug, todel zveju ir zuvies restoranu aplink irgi daug. Pailsejau, papusryciavau, ikvepiau tyro Albanisko oro, sedau ant zirgo ir nuriedejau i pasieni (uz 13km). Siena kirtau labai greitai (kaip visada), is muitininko gavau palinkejima angliskai "have a nice trip" ir patekau i visai kita erdve...aplinkui zalia, senos grazios sodybos su cerpiniais stogais, kelias idealus, masinu nedaug, is vienos puses auksti kalnai is kitos ganyklos (tvarkingai suskirstytos ploteliais, atitvertos tvorelemis kaip anglijoje), avys baltos grazios, sodybose auga granatmedziai, mandarinai, persimonai, vynuoges. Sirdis dziugavo palikus Albanija, pirmi kilometrai zadejo daug geru ispudziu is Juodkalnijos. Pasirinkau krypti i Ulcina, siauriausia salies miesta, kelias iki jo ejo tarp neaukstu kalnu palei upe, tarpekliais, veliau sleniu...labai grazus. Ulcinas isikures ant slaito, pasislepes nuo juros, tik senamiestis atsisukes i ja, turi ilgiausia 13 km papludimi, jaukia uolu apsupta laguna su dailia krantine (papludimyje dusai, bet smelis pilkas), miestelyje isvystyta prekybos infrastruktura (supermarketai, butikai, restoranai)...paliko labai gera ispudi. Pradejo temti, reikejo skubeti susirasti vieta nakvynei. Kelias link Bar pradejo kilti, teko pakapoti aplink kalna i virsu, paskui leistis link juros, jau apsidziaugiau galesias nakvoti papludimyje, bet mano nusivylimui kelias vel pakilo ir visalaika vede aukstai slaitu. Vaizdas atsivere kolosaliskas, pakranteje tolumoje matesi nesibaigiantys auksti kalnai isdyge tiesiai is Adrijos juros, kelias vede per juos. Pervaziavau keleta aukstu tiltu, tuneliu (kitaip nei Albanijoje kur reikia pakilt arba nusileist iki maksimumo), keleta gyvenvieciu ir nusukau zvyruotu keliuku i miskeli. Pasijutau kaip Alisa stebuklu salyje :-), takas vede zemyn link juros vis giliau ir giliau, susiaurejo iki 1m, krumai ir medziu sakos kabinosi nenoredami praleisti, sutemose miskelis atrode gan gudziai, leidausi kelis simtus metru tikedamasis rasti aikstele su vaizdu i jura. Radau apleista namuka su turtingu sodu, augalija cia bujojo, didziulis roziu krumas, vynuoges uzlipusios ant namuko stogo, sode vesli zole tarp ju kur ne kur baltos geles, keli medziai mandarinu, persimonu, granatu, apelsinu...apsidziaugiau nors vaizdo i jura neturejau, aplink vien medziai ir krumai. Takelis vede toliau, palikes dvirati ir paejes dar keliasdesimt metru atsiduriau ant 50 m skardzio tiesiai pries jura, nuo kalno salia matesi gyvenviete, mano kelias i kalnus ir beribes tolumos i horizonta. Buvau patenkintas radybomis, nusprendziau cia pasilikti dviem dienom. Iki Dubrovniko 160 km, keltas uz triju dienu, spesiu numinti per dvi, reikia pailseti. Par Albanija nuvaziavau 450 km per 6 dienas, aplankant salies sostine. Salis vystosi, zmones uzsiima kas kuo gali, gyvena kas kaip sugeba, gyvenimas cia primine Turkija. Zmones nekalba angliskai, parduotuvese buhalterija vedama sasiuvinyje (jokiu kasos aparatu), gatvese kurenami lauzai kepamos kukuruzu burbuoles, triusiukai pardavinejami viduri autostrados, kirpyklos kioskeliuose, mazos parduotuveles, kaime vazineja lambordzini, sostineje ferari, keliais jodineja asiliukai, motoroleriais vaziuojama pries eisma, kukuruzai pjaunami rankomis, investuojama i nekilnojama turta nepaisant mazos paklausos (dauguma nauju pastatu tusti arba naudojami ne pagal pradine paskirti), kopijuojami verslai nepaisant rinkos desniu (degalines, viesbuciai, maisto parduotuves). Albanijos gamta grazi, ypac nuo Graikijos pasienio iki Vlore miesto, pakrante cia fantastiska, tik dviraciu keliauti del super staciu ir daznu pakilimu labai sunku. Nuo Vlore iki Juodklanijos minti lengva, bet del masinu srauto reikia islaikyti dideli demesi i kelia, didzioji dalis kelio eina autostrada. Zmones cia geri, gaila kad del kalbos barjero negalima ju suprasti. Pvz.: paskutine diena Skoder turguje isleidau paskutinius pinigus, pora prekiu pardave uz puse kainos nes neuzteko pinigu, o suzinoje is kur as obuoli gavau dovanu :-). Visi sutikti turistai kalbejo apie albanu sypsenas, svetinguma ir pagarba keliauninkams. Vaikai cia is tolo saukia "hello". P.S. Juodkalnijos valiuta Euras, nors salis neistojus i ES. Maisto kainos kaip Lietuvoje, labai nudziugino.

Albanijoje

2013.10.05 Prasidejo trecias keliones menuo
Statistika
Marsrutas: Tirana - Shenkoll
Vaziuota: 3:20 val
Atstumas: 55 km
Didz. greitis: 40 km/h

Hosteli palikau velai, uz 10eur lova gavau dar ir pusrycius, pabendravau su Piteriu ir apie 12 val pajudejau. Salia hostelio buvo turgus, cia ivairiausi ozkos suriai, marinuotos alyvuoges backose, jogurtas su paprika, tabako kalnai, vaisiai ir darzoves. Turguj pigiau, ivaldziau tai nuo Atenu, uzsipirkau pietus. Prasukau dar karta per centriuka, ir palei siaurute ikalinta tarp betoniniu slaitu upe numyniau link isvaziavimo is miesto. Pakeliui radau izymiuosius ivairiomis spalvomis originaliai ir skoningai perdazytus senus daugiabucius, tokiu budu jie graziai integravosi i nauju pastatu fona. Dar mieste prie upes stabtelejau uzkasti, kol valgiau stebejau kaip nekantriai albanai stovi kamstyje (nuolat signalizuoja lyg ka tas pakeistu), kitoje upes puseje maciau cigonu gyvenima, pasiures pasistate tiesiog ant saligatvio, rubus plauna ir dziovina cia pat prie upes, vaikai slankioja aplink praso is praeiviu pinigu...tokia laisve nekuria geroves nei patiems nei bendruomenei. Pajudejau toliau, visur masinu spustys, ryskiai per gerai gyvena arba eismo priziuretojai nemoka kontroliuoti eismo (Albanijoje pastebejau daugiausia eismo nusizengimo atveju). Pataikiau aplinkinemis gatvemis tiesiai i autostrada prie viaduko i kelia kur man ir reikejo. Priemestyje vel daugybe judejimo, nesibaigiantis triuksmas, namai, namai, namai. Uz 20 km nuo centro pakeleje gal 5 km atstumu kas 100m radau baldu pavilijonu rajona, dvieju triju aukstu pavilijonuose eksponuojami baldai pardavimui...panasiai kaip ir su maisto prekiu parduotuvelemis, daug mazu ir jų pilna visur. 40 km nuo Tiranos, o judejimas dar vis toks pat, neleidzia atsipalaiduoti. 6 diena be pertraukos minant jau jauciasi jegu trukumas, monotoniskai minant lygiu keliu jis pasijaucia dar labiau. Vakare sustojau prie upes, atokioje vietoje, nuo kaimo per kelis simtus metru, uzleistoje zemeje. Bestatant palapine is kazkur pasirode du vaikinai, pasisveikine isklausinejo italiskai-albaniskai is kur as, paaiskino kad netoliese gyvena ir pasiule pasisveciuoti ju namuose, mandagiai atsisakiau, nes norejau tik maisto ir miego. Jau sutemus, vakarieniaujant, is kazkur atsirado zilas senukas ir sviesdamas prozektoriumi tiesiai man i akis pradejo albaniskai kazka aiskinti tai su sypsena tai rimtai. Klausiau jo, bandziau mandagiai aiskinti kad nieko nesuprantu, prasiau atsivesti verteja, bet jis manes irgi nesuprato, bande rodyti kad susirinkciau daiktus ir kazkur eiciau. Po pusvalandzio monologo man truko kantrybe ir lietuviskai grieztai paaiskinau kad niekur is cia neisiu...senukas nutilo, isvadino mane "natanu" ir pasisalino (ryta vel buvo atejes kazko patikrint). Po lankytoju priemimo lindau i urva miegot. Siandien is kambariokes hostelyje gavau komplimenta, sake "you look like a mountain man :) ", paziurejau i veidrodi, nu tikrai urvo zmogus. P.S. Signalo reiksme Albanijoje, Turkijoje ir Graikijoje (toks ispudis kad sios reiksmes ismokstamos vairavimo mokykloje) - pasitrauk is kelio, ozy - greiciau vaziuok, nestabdyk, kiek galima laukti - man nepatinka kaip tu vairuoji - labas, kaip gyvuoji - labas, aciu gerai - ei, eeiii, jus ten uz 50m ant namo stogo, as vaziuoju pro sali, pastebekite mane - as atvaziuoju, perspejau is anksto, buk atsargus - mes jau cia, islysk i lauka greiciau - ei pupyte, atsisuk pasirodyti - pagarba keliaujantiems dviraciu .Kartais labai sunku atskirti ka vairuotojas sigalindamas turejo omenyje, tad keliaujantiems dviratininkams geriau nesignalizuoti. Mane dazniau taip isgasdina nei pradziugina jog kazkas pastebi. P.S.Sunys kaip svirpliai, loja daugiausia tamsiuoju paros metui. Kodel svirpliai svirpia tik vakarais?

2013.10.04 Durres+Tirana
Statistika
Marsrutas: Dushk - Tirana
Vaziuota: 5 val
Atstumas: 89 km
Didz. greitis: 37 km/h

Siandien aplankiau uostamiesti Durres ir sostine Tirana. Iki Durres miniau autostrada, nuo jos vel autostrada iki Tiranos. Kelias intensyviai apgyvendintas, pristatyta pramoniniu objektu, gigantisku degaliniu dauguma siulo viesbucio paslaugas, masinu daug, gerai kad bent vejas nepute stipriai. Durres. Keliolika kilometru vaziavau palei pat jura, bet del naujos statybos projektu genialumo jos nesimate. Didelis miestas, jame galima rasti bizantijos laiku amfiteatra, tvirtoves gynybine siena, nauja mecete, daugybe naujos statybos daugiabuciu sedevru ir tarp ju issislapsciusius senus. Pakrante nuo uosto iki iskysulio pabaigos labai grazi, irengti pesciuju takai, reakreacine zona, barai ir restoranai, viskas kaip priklauso. Cia papietavau. 40 km toleliau nuo Durres, uz kalnu grandines pasislepusi Tirana. ~700000 zmoniu miestas, ketvirtadalis visos salies gyventoju. Jau ivaziuojant sukuria megapolio ispudi, aplink autostrada 20 km iki gyvenamuju rajonu ikurti prekybos, verslo ir pramoniniai centrai. Centras nera didelis, pagrindine aikste nuo jos prasidedantis platus bulvaras, keletas universitetu salimais, daugybe zmoniu. Netoli didziausias parkas, pilnas sportuojanciu ar besiilsinciu. Tiranos pilies pamatai, kazkoks bizantijos laiku tiltas, apvaziavau viska per 2 val. Neispudingas miestas, bet aplankyti vertejo. Apsistojau TripIn Hostelyje, pigus 8-10eur bendrame kambaryje. Susipazinau beveik su visais gyventojais, visi bendravo su visais, labai cosy aplinka. Cia sutikau ta pacia diena atvykusi Piteri is Gdynes, jis atmine nuo namu per buvusios Jugoslavijos respublikas, t.y. kalnuociausias salis Europoje, buvo ziauriai pavarges, jau nemazai isgeres alaus ir pilnas ispudziu. Su juo prakalbejome kol bare alus baigesi (spejau viena isgert :-)). Kambarioke pasitaike taivaniete, crazy moteris, viena keliaujanti po balkanus. Vakare is hostelio taip ir neisejau, internetas ir buitiniai reikalai neleido. Pastebejimai is pakeles: - viename kaime kukuruzus kepe virs pakeleje sukurtu lauzu, o 1 km atstumu kas 20 m stovejo pavesine kurioje buvo sukrautos parduodamos darzoves ir vaisiai. Uzsidirba kas kaip sugeba, bet lengviausia taip kaip kaimynas. - zmogus autostrados skiriamojoje dalyje pardavinejo triusi, vis pasisukdavo i pravaziuojancius ir demonstruodavo preke laikydamas ja uz ausu. - policijos automobiliai uzmiestyje be atpazinimo zenklu, gerai kad policininkai bent su uniforma. Stabdo beveik visus, be darbo nestovi. Manes autostradoje nestabde, bent keleta kartu prasilenkeme. - idomus procesas vyko vienoje atkarpoje. Autostradoje vienoje puseje suprastejo kelias, matomai buvo pradeta taisyti danga, jokiu zenklu apie remonta nebuvo. Vairuotojai saltai pervaziuodavo i priespriesine dali ir vaziuodavo ja, is priesais atvaziuojantys tvarkingai pasitraukdavo i pirma juosta :-), nors galetu ir nepraleisti. Viesos tvarkos reguliatoriu cia kol kas tikrai truksta, zmones isivedineja savo taisykles pagal aplinkybes.

2013.10.03 Slenyje. Skenuoju Albanija.
Statistika
Marsrutas: Radhime - Dushk
Vaziuota: 5:40 val
Atstumas: 92 km
Didz. greitis: 47 km/h

Spalio 3-ciosios rytas buvo vesus, oras pastebimai atsalo, net ir saulei pasirodzius spinduliai nebesildydavo kaip Rugseji. Issimiegojau pusetinai, masinos ir stipri bangu musa triuksmavo visa nakt visai salia. Pakranteje pasibaigusio sezono vaizdelis, isvartyti skeciai nuo saules, kai kur iki kelio bangu isplautas papludimys, apleisti barai ir kavines, siuksliu pilni grioviai, nei vieno zmogaus. Man besipakuojant atvaziavo jaunas albanas, priejo per keleta metru ir nekalbant rodo tipo reikia susimoketi, as jam rodau kad tuoj isvaziuoju, jis man sako "Leke, leke", as jam "no money", bandau aiskinti is kur ir ko as cia, jis angliskai nei zodzio, pastovejo, paziurejo ir burbciodamas isvaziavo. Neuzilgo ir as ismyniau. Pakrantes kelias iki Vlores visas apstatytas neskoningais viesbutukais, kotedzais, barais ir restoranais, kas kaip moka ir gali, tas taip ir state. Vieso bendro papludimio neliko, visur privatu. Artejant prie dydmiescio isaugo pastatu aukstis, cia vire apartamentu statybos, panasiai kaip Ispanijoje, lipde desimtaukscius viena salia kito. Nemazai masinu su italiskais, angliskais ir vokiskais numeriais, atrodo jog jie cia investuotu. Vlore - uostamiestis, dydziu panasus i musu Jonava :-), augantis miestas, centre ir prie juros dygsta nauji daugiabuciai ir viesbuciai, uz ju griuvantys senukai, i viesas erdves kol kas mazai kreipiama demesio, visi stengiasi pasirupinti savo valdomis. Mieste kaip ir kituose nera nei vieno sviesoforo, visur ziedo tipo sankryzos. Nera dideliu supermarketu, parduotuves mazos, be kasos aparatu, prekes kurios netelpa viduje isnesamos i lauka. Gatvese keistai atrodo degalines su viena kolonele ir begalybe automobiliu plovyklu, jos irengtos bet kur ir visur, plaunama primityviausiom salygom...backa vandens, slangas, auksto spaudimo purkstuvas, dirbama lauke...matyt ismoko padirbeje anglijoje. Daugybe auto servisu ir daliu parduotuviu...garazuose, tentinese pastogese ar po atviru dangumi. Dar stebino graziai siuolaikiskai pastatyti ofisiniai pastatai, dabar naudojami kaip sandeliai ar statybiniu prekiu parduotuvemis. Aisku viena, Albanija isgyvena pereinamaji laikotarpi, ir su nekantrumu laukia kol istos i ES. Nuo Vlores kelias vede i Fier, vaziavau autostrada, nors dviraciams draudziama, sutikti vokieciai pasakojo, kad net policija rekomendavo ja vaziuoti taip saugiau. Atsibodus monotoniskai mint issukau i lygiagreciai einanti senaji kelia, cia supratau del ko autostradoje saugiau, salikele zvyruota o asfaltuota 20 cm plocio, daugybe transporto neleido atsipalaiduoti ne minutei. Gerai kad kelias buvo lygus be pakilimu, tik pries Fier teko pakilti. Kelyje, kaip ir Rumunijoje bei Bulgarijoje, populiarios vezecios su pakinkytais asiliukais, vaziuoja jie asfaltuota dalimi kaip lygiateisiai eismo dalyviai. Uz Fier ivaziavau i dar viena autostrada, cia pasirinkimo nebuvo. Kelias iki pat Tiranos nutiestas per placiausia (20 km) sleni, tiesus ir lygus, minti butu buve lengva jei ne visa diena putes priespriesinis siaures vejas. Greitis 15-17 km/h nedziugino, dar ir vesu pasidare po 16 val. teko apsirengti dzemperi :-), bet vis dar likau su sortais ir turistiniais sandalais (jau 2 men taip). Slenis isnaudojamas zemdirbiu, auginama viskas, keista buvo matyti nenukultus kukuruzu laukus, gal del to kad kai kur pjaunami jie cia rankomis. Lushnje mieste uzsipirkau vakariene, ne kurortiniame kainos supanasejo su lietuviskomis, tik pasirinkimas mazose parduotuvelese ribotas. Paragavau "bureku", kaip ceburekas tik is sluoksniuotos teslos su suriu viduje arba su feta ir spinatais, visai skanu. Isvaziavus is miesto vel ivaziavau i autostrada, per viduri betonine uztvara, o aplinkui vien namai, i kita puse lengvai nepervaziuosi, o salia per daug apgyvendinta kad ramiai palapine pasiatatyt galeciau. Teko paminti valandele kol radau tarpa tarp namu, vynuogiu ir alyvmedziu sodas. Po vakar buvau ziauriai pavarges, jauciau tai visa diena, griuvau miegoti apie 21 val.

2013.10.02 Pasivaiksciojimai iveikiant 1048 m auksti
Statistika
Marsrutas: Shen Vasil - Radhime
Vaziuota: 6:30 val
Atstumas: 99 km
Didz. greitis: 65 km/h

Naktis buvo rami, tik vakare vejo skvaliukai virs palapines pasvilpavo, lyg ieskotu manes. Rytas sauletas, siltas. Isjudejau nepusryciaves 8:30 val. Kelyje sutikau visa naminiu gyvunu uki: asiliukai, ozkos, karves, avys, sunys; kas ant asiliuku krovinius gabeno, kas patys jojo. Pirmas pakilimas ir jura atsivere panoraminiu vaizdu is aukstai, vanduo tamsiai melynas, kai kur persisvieciantis iki melsvo ar zalio. Kelias visa diena iki vakaro vede slaitu palei jura. Pirmas nusileidimas, greitis didelis posukiai astrus, akmenys ant kelio, vairavimas gan sudetingas. Antras pakilimas iki aukstai isikurusios gyvenvietes, prakaitas zliaugia upemis, kito pasirinkimo neturiu. Kaimieciai ziuri i mane kaip i kosmonauta, kas bare sedi, kas statybose dirba. Nesibaigiantys ilgi pakilimai ir trumpi nusileidimai kartojosi pora valandu iki Borsh gyvenvietes, cia nusileidau iki juros pailseti. Borsh dar neisnaudotas Albanijos deimantas, tarp 1km ir aukstesniu kalnu susiformaves slenis su keliu km nuostabios pakrantes. Dabar slenis apaugintas alyvmedziais, po ju soda laisvai ganosi karves, avys ir net parsiukai :-). (kvapas nuo ju visoje pakranteje jauciasi). Arciau kalnu, stovi seni namukai, tarp ju jau atsiranda nauju. Gyvenviete pliaciasi i virsu bet ne i apacia, kol kas senos tradicijos nenori uzleisti naujoms. Papludimyje keletas laikinai sukaltu baru, pakranteje akmenys susimaise su smeliu...vertingiausia cia ramybe. Nors kelias nuo Graikijos pasienio iki Fier naujas, turistu cia nedaug. Is Borsh pajudejau 13 val. graziu keliu pakrante. Nuostabus kalnai ir melynos juros derinys siai pakrantei suteike ypatinga verte. Vel nedideli pakilimai, tvirtove saloje, ilanka su apleista karine baze, kaktusais apauge slaitai, saule...iki Himari kelione buvo gan maloni. Nuo sio augancio kurorto prasidejo 2 km 10% pakilimas. Albanai del keliu statumo juos statydami labai galvu nesuko, todel dabar pro sali i virsu automobiliai purpdavo taip kad atrodydavo jog tuoj variklis issoks, nuo virsaus besileidziantys smirdejo deganciu stabdziu kvapu. Labai nesivarginau minti, nes stumiantis vos ne vos uzsistumiau. Kalnuose maciau siusksliu savartyna prie upes, kuri pavirtusi i siuksliu upe, dabar ji buvo isdziuvusi ir likusi tik siuksliu vaga. Siaip ne taip iveikes zudikiska pakilima galvojau kad jau prasidejo didysis pakilimas i pereja, klydau, kelias truputi toliau tokiu pat statumu nuleido mane zemyn. Pasiekus Dhermi isvydau didiji serpantina i 1048 m. pereja, tolumoje matesi siena iki debesu ant kurios buvo israizytas serpantinas (5 zigzagai). Atrode gresmingai, turejau 2 val ji iveikti (iki sutemu). Miestelis vienas is graziausiu sioje pakrantes dalyje, ant stataus slaito prilipdyta daugybe senu namuku, daug restauruojamu, baznytele, apacioje kyla naujas viesbuciu rajonas, pakrante cia dar ilgesne nei Borsh, salia isauges 1874 m galiunas. Man pietaujant sutikau prancuzu dviratininku porele, abiems apie 50 metu, suplanave 7men kelione po Balkanus, keliavo jau 5 menesi atrode labai zvalus. Pasistiprines startavau, laikrodis rode 17 val. Temperatura apacioje +25. Iki pirmo virazo keletas kilometru, isvaziavus i atviresne vieta uzpute galingas priespriesinis vejas...nuteike nemaloniai. Serpantino ruozas i viena puse apie 2 km, statumas 7-10%, vejas sukuriuoja, pucia tai is priekio tai i nugara, stipreja kuo auksciau pakylant. Minu atsistojes, nes atsisedus neuztenka jegos spausti pedalus. Prakaitas zliaugte zliaugia, temperatura krenta iki +18, saule tai pasislepia tai islenda uz slaito. Pasiekiu pusiaukele, kazkoks nebaigtas viesbutis, vejas vercia is koju, darau keleta nuotrauku. Kylu toliau, pravaziuojantys signalina, kas fotografuoja, laikau vaira isitempes, nes gusiai kartais stumteli nuo virsaus, o apsaugines tvoreles nera, i apacia paziurejus matau skardi, kas kilometra pastatyti kryziukai cia zuvusiems. Per 2 val iveikiant 14 km nuo juros iki virsaus, 19 val buvau virsuje. Pabaigoje del priespriesinio vejo stiprumo vel teko vestis zirga, neilgai, vejas aprimo ir garbingai uzminiau. Pasigrozeti panorama nebuvo nei galimybiu (uzstojo slaitas) nei noro, temperatura nukrito iki +12. Is karto leidausi zemyn. Greitis 40-60 km/h, pradzioje staciu serpantinu, veliau gan tiesiu keliu slaito atbraila, nuo kurio atsivere nuostabus vaizdas i uzdara kalnu sleni. Uztrukau 30 min iveikiant 20 km iki juros zemyn. Jau buvo visiskai suteme, teko nakvynes ieskoti paskubomis, visa pakrante apstatyta laikinais barais ir neaiskios paskirties pastateliais. Palapine staciau papludimyje tarp viesbuciu ir baru, pasislepes uz neveikiancio baro sienos. Vakarieniavau pasigamines risoto su suriu, po milijardo zvaigzdziu dangumi, patogiai sededamas ant rastos kedes ir jauciausi nuveikes dideli darba...buvau ziauriai pavarges. P.S. Dhermi serpantinas (0m-1048m.) sudetingiausias is visu per gyvenima isbandytu (Prancuzijoje Alpdhuez 850-1900m, 2alps 1200-2100m., Andoroje pasienyje su Prancuzija 1600-2400 m, Ispanijoje kylant link Granados 0 m - 1040 m, keletas Norvegijoje). Albanijos keliai vieni is staciausiu Europoje.

2013.10.01 Albanijoje. Pirma diena
Statistika
Marsrutas: Sagiada - Shen Vasil
Vaziuota: 4:40 val
Atstumas: 71 km
Didz. greitis: 51 km/h

Graikija kaip pasitiko taip is islydejo - su galinga audra nakti. Vakare tolumoje buvo matomi zaibai , tikejausi kazko panasaus. Apie 4 val ryto griaustinis trankesi virs palapines, zaibu blyksniai perskrosdavo palapines tenta kas keleta sekundziu, pasipyle vanduo is dangaus, atrodo kad kibirais ant palapines piltu, vejas vis karts nuo karto kilsteldavo ir perlenkdavo palapine...visa tai uztruko pusvalandi. Net suo, su kuriuo susidraugavau vakare, per audra issigandes palindo po tentu, gulejome isireme vienas i kita (pragulejo iki ryto). Po audros uzmigau ir prabudau tik apie 8val. Palapine sausa, net batai kurie buvo suslape po dienines vakarykstes audros ir tie buvo sausi (tuo cia ir gera keliauti). Vel saulute, keli debesys danguje. Kol pusryciavau nuo Albanijos kalnu atslinko juoduliai ir nulijo dar pusvalanduka. Laikas buvo isjudeti. 11 val. suo pajudejo su manimi, aiskinau kad i kelta neileis, kad pavargs begti, po 1 km atsiliko...buvo siek tiek gaila abiems. Uz 5 km privaziavau pasieni. Vienas antspaudas pase ir as jau Albanijoje. Kelias geras ir grazus, aplinkui nematyto grozio kalnai, apauge geltonai rudomis samanomis, augalais, kurie suteikia slaitams unikalia dar niekur Europoje nematyta spalva. Kelyje kai kur metesi akmenys ir dideli zemes grumstai, vakarykste audra islplove pakeleje stovincias uolas. Vaziavau ir dairiausi po neaprepiama kalnyna, aplinkui kalnai, kalnai ir kalnai. Gyvenvietes isikurusios ant slaitu, aukstai, keliai iki ju zvyruoti, namai tvarkingi, panasus i Graikijoje statomus(antras aukstas irengtas, o pirmas be sienu skirtas ukiniams reikalams). Masinu kelyje nedaug, dideliu pakilimu nebuvo, minimas buvo gan malonus. Vietomis matesi gynybiniai betoniniai itvirtinimai like nuo karo, vietomis sutikdavau aviu ar ozku banda su piemeniu salia, karves besiganancias ant staciu akmenuotu slaitu. Pries Sarande teko iveikti auksta pakilima ir nuseisti prie juros. Sarande tai Albanijos Monte Carlo.Grazioje ilankoje ant slaito vienas prie kito svieziai sustatyti auksti daugiabuciai, dauguma apartamentu parduodami, matyt viskas cia sprogo per ekonomikos pakilima kaip ir pas mus. Gatvese nemazai prabangiu dzipu ir pasitreniravusiu vyruku aiskiai rodanciu kieno cia valdos. Permyniau visa miesta pagrindine gatve kol baigesi asfaltas, aplink daugiabuciai, per viduri siukslynas o jame karve...is kitos puses juros vaizdas...atrode unikaliai. Mieste sutikau vokieciu dviratininku porele, atmyne is Zagrebo, moteris buvo ne nuotaikoje (kita diena suzinosiu kodel). Papietavau po palme pakranteje. Beje jau pirma diena isleidau 1400 Lekiu, kainos cia vakarietiskos (1eur-139 lekiai). Kadangi kelio pakrante nebuvo, teko vel pakilti tuo paciu keliu ir siek tiek nusileidus pasukti Vlores kryptimi i kelia einanti aukstai ant slaito. Vaizdai saulei leidziantis buvo kolosaliski, apacioje maciau sleni, jame daugybe graziu kalveliu, kuriu viena puse dirbama, tolumoje didingai iskilusius saules apsviestus kalnus (apie 1 km aukscio), balti debesys plove ju virsunes, salia kelio girdejosi karviu ir aviu varpeliai. Minti buvo gera kol neprivaziavau ilgo serpantino i virsu. Siek tiek pamynus, atsibodo lauzyti dvirati, likusia dali uzsistumiau, uztrukau pusvalandi. Stebejausi albanu noru gyventi kuo auksciau, kelias status ir vazinenimui nepatogus, dirbamu zemiu aplinkui labai mazai, vis galvojau is ko jie cia gyvena. Kas karves ar ozkas gano, kas alyvmedzius augina, kas kokia darzove...bet ka veikia kiti, is ko jie statosi namus ir augina seimas, kam gyventi tokioje nepatogioje vietoje. Gyvenviete salia kurios sustojau nakvynei buvo ant kalnu perejos, namai sustatyti ant tokio stataus slaito kad masina iki ten neprivaziuotum, namu kelios desimtys, zmones asiliukais kazka uznesinejo. Kempinga isikuriau saulei nuseidus (19:30) netoli perejos, salia kelio, tarp kadagiu ir krumynu, patogioje aiksteleje po alyvmedziu, su vaizdu i gyvenviete ir , siek tiek paejus, buvo matoma jura. Girdejosi kaip piemuo piktai vare 6 karves per slaita i namus, aplinkui cirske tukstanciai svirpliu ir ciulbejo simtai pauksciu...kalnu slenyje viskas girdejosi padidintu garsu. Vienas kalnuose, pirmas vakaras Albanijoje, nesijauciau labai jaukiai. Pavakarieniavus, sotumo jausmas ir milardo zvaigzdziu dangus su pauksciu taku virs galvos suteike ramumo. 21 val. lindau miegot, ryt lauke sunki dienele, pereja 1048 m aukstyje. P.S. Albanai pamise del mersedesu ir raudonos spalvos.