Siaurine Ispanija

2010.07.30. Vejas sunsnukis :)
Statistika
Marsrutas: La Carida - Pinera
Atstumas: 90 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 11507 km

Ryte debesys vaikstinejo po kalnus. Buvo nusileide labai zemai. Dulksna drekino zeme, vejas ja vesino. + 21 nei silta nei salta. Apsirengiau striuke nuo vejo ir pasileidau vietiniu keliu palei vandenyna. Papludimys, uolos, pakrante panasi i matytas Portugalijos pietuose, tik cia zemesni krantai. Pagaliau sulaukiau dienos kai nuo ryto vaziuoti vesu, priespriesinis siaures vakaru vejas ir dulksna primine orus Lietuvoje. Kalnas po kalno, nusileidziu pakylu, leidziantis atrodo tureciau lengvai riedeti, bet vejas 'sunsnukis' mane vis stumia atgal. Kuo daugiau kartoju 'sunsnukis' tuo stipriau pucia :), atimineja is manes puse keliones malonumo. Nuvaziavus 15 km stabtelejau traukiniu stotelyje, uzuovejoje, papusryciauti. Sumustinis su suriu, keletas saukstu Garbanzu (panasu i zirnius), sausainiai. Pasipildau kaloriju, energijos ir toliau i kelia. N634 ir N632 labai vaizdingi grazus keliai. Visa diena palei per 2 km nutolusi vandenyna, per pievas, miestelius, o desineje kalnai. N634 pagrindinis, juo lekia labai daug masinu ir ypac daug 'vehiculo longo'. N632 labai egzotiskas, maniau, kad labai nuvargsiu, bet vaizdai atpirko nuovargi. Vingiuotas, kalnuotas. Priarteju prie vandenyno, pakylu, pervaziuoju miesteli ir neriu zemyn i kalnus, nugara nuo Atlanto, palendu po ore pakibusia autostrada, pasisuku i Atlanta, pakilimas, vel miestelis ir vel nusileidimas i kalnus. Taip kokiu 20 kartu, 30-40 km. Kelyje sutikau keliasdesimt piligrimu, visi zygiavo i Santiaga. As vaziuoju Santiago keliu, mano kelias tik asfaltuotas, pestiesiems yra takai ir per miskus ir per pievas. Pietauti sustojau nusienautame lauke, ant kalniuko su vaizdu i vandenyna. Po pietu islindo saule, apmazejo debesu, oras susilo iki +26, pats tas keliauti. Dziaugiausi aplinka, grozejausi panorama ir ragavau vietines gamybos desrike su makaronais. Siaureje keliauti maloniau, daugiau gamtines ivairoves, vesiau, daugiau vietu stovyklai isirengti, daugiau upeliu, maziau zmoniu prie krantu. Pakelyje uzsukau i du didesnius miestelius Navia ir Luarca. Abu isikure upiu deltose. Navia mazesnis, idomus savo istorija. Miestelio istorija prasideda nuo 13 a, piligrimai keliaujantys i Santiago sustodavo sioje vietoveje pailseti. Del ju buvo pradeta statyti gyvenviete. Luarca atsirado tikriausia panasiai, tik sis isikures labai idomioje vietoje, upes slenyje-tarpeklyje. Kazkas panasaus i fjorda ir ant slaitu itvirtintus namukus. Net kai kuriu spalvos primine Bergeno spalvotuosius medinukus. Namai cia visi is akmens, plytu, betono, nemaciau nei vieno medinio. Miskai cia pat, bet is medienos gamina tik baldus :), baldu centru pakeleje labai daug. Luarcoje pasibuvau ilgeliau, pasedejau ant molo, sugriauziau obuoli, pasisildziau sauleje, pafotografavau...:) labai romantiskai skamba, bet kai esi pavarges romantikos neperdaugiausia. Toliau riedejau per kalnus. Karts nuo karto uzmatydavau traukinuko vezioms pastatytus aukstus arkinius tiltus, karta pasiseke pamatyti ir pati traukinuka, senas, surudijes, bet trauke keliasdesimt krovininiu vagonu.
Vakare radau vieta, ant kalniuko terasa salia traukinio begiu su vaizdu i tyvuliuojanti vandenyna. Sis siandien buvo labai ramus, kaip ezeras ramia diena, nei vienos bangeles.
Gera diena, idomus kelias, maziau nuovargio. Ryt pasieksiu Aviles ir nersiu arciau prie aukstesniu virsuniu, nusiziurejau kelia tarp kalnu, sleniu.


2010.07.29. Azurija
Statistika
Marsrutas: El Llano - La Carida
Atstumas: 45 km
Vaziavimo laikas: 3 val
Didz. greitis: 54 km/h
Viso nuvaziuota: 11417 km

Nakti iki 3 ryto perrasinejau savaites dienorasti i pocket pc, miegojau 6 val. Ryte nesinorejo keltis, bet gerbiu kempingo tvarka, iki 12 val. reikejo isvaziuoti. Nesinorejo ir is kempingo isvaziuoti, bet neturiu daug pinigu mokamai poilsio vietai. Paskaiciavau keliones islaidas, gavosi po 50 lt/diena, atrodo taupau, bet vistiek issileidzia. Iki Champanes trys savaites kelio, ten neaisku kada bus darbas, gal rugsejo pradzioje, o gal antroje puseje. Jungiu dar grieztesni taupymo rezima, kempingai kas dvi savaites, maistui 7 eur/diena ir jokiu kitu islaidu :). Reikia isgyventi iki prisirpusiu vynuogiu.
13 val. vangiai pajudejau is kempingo, ryskiai jautesi poilsio stoka. Kelias vede palei EO upe. Upe ir vietove labai grazi, kalnai, miskai, kelias vingiuoja, tai kyla tai leidziasi. Pravaziuoju keleta patraukliu aiksteliu prie upes, norisi sustoti ir pasilikti iki rytdienos, bet neturiu maisto. Prie Vegadeo kitoje upes puseje pamatau fantastiska vieta stovyklai, atoki nuo miesteliu, zmoniu, kelio, suolai, staliukai, lygi pievele, apsisprendziu pasilikti joje jei arti rasiu rasti tilta ir kelia. Tiltas perkele mane per upe tiesiai i Vegadeo miesteli. Kalnu miestelis issiskire is kitu erdves ramybe. Parduotuveje nusipirkau maisto trims dienoms, susiradau kelia link jaukios stovyklos, pradejau juo vaziuoti, bet toli nenuvaziavau, per status, per ilgas, per daug jegu pareikalautu. Apsisukau ir nudardejau prie Atlanto. Siaurine pakrante kaip diena nuo nakties skiriasi lyginant su pietine Ispanijos pakrante. Nuo ryto dangus graziai pilkas, zemi debesys ir vejas maloniai vesina, viskas zalia, miskai, pievos, gausu upeliu, kalnai nuo pakrantes per 4 km. Kelias kalvotas, o vejas kaip bebutu keista beveik priespriesinis. Jegos baigesi apie 18 val, La Carida mieste uzmaciau zenkla i papludimi, nusekiau paskui rodykle. Prie vandenyno radau jaukia poilsine dauboje, su upeliu, vandens kranu, vaiku zaidimo aikstele, griliais, suolais, stalais ir vaizdu i mirguliuojanti Atlanta. Kempingauti negalima, bet jei tik pernakvosiu nenusizengsiu labai tvarkai. Muzikos ir DryGin terapija, tikiuosi ryt bus daugiau jegu keliauti.




2010.07.28. Kempingas kalnuose
Statistika
Marsrutas: Lugo - El Llano
Atstumas: 74 km
Vaziavimo laikas: 4:40 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 11372 km

Sustojau apie 17 val, slenyje tarp kalnu is aukstai isvydes kempinga. Erdve buvo labai rami, pilki debesys denge kalnu virsunes, oras dregnas, bet siltas. Po dvieju savaiciu buvo laikas pasikrauti iranga bei nusiprausti po siltu dusu. Agro turizmu uzsiimantis ukininkas salia kempingo turi visa uki, su karvutem, vistomis, avimis, siltnamiais, angaras pilnas technikos. Salia kempingo siulo paskanauti ekologisko maisto agro restorane. Kempingas kainavo 8 eur. Patiko kempingo projektas, apskritimo formos, viduryje prausyklos ir wc, aplinkui ploteliai poilsiautojams. Viskas labai tvarkingai ir protingai isdeliota. Ivaziavus i kempinga is kart griuvau pailseti, atsikelus jau buvo beveik 19 val. Vel kaip darboholikas, ejau praustis, skalbti, daryti vakarienes...visi sie veiksmai kaip darbas, nes reikalauja energijos. Tik apie 22 val buvau laisvas. Sutemo, lindau i palapine perrasineti dienorascio is uzrasu knygeles i pocket pc.
Ryte upes pakranteje buvo apsiniauke, debesys beveik juodi, tikrai tikejausi lietaus. Po valandos islindo saule, labiau susilo oras, bet taip ir liko debesuota. Pirma diena per visa kelione kai visa diena buvo debesuota, bet nelijo. Prastai issimiegojes, ivaziavau i Lugo senamiesti. Buvo ankstyvas rytas, tad gatves ramios, zmones skubejo i darbus, turistu dar nebuvo. Miesto erdves primine Vilniu, pasiilgau jau. Is Lugo isvaziavau i kalnus. Pusdieni kilau i virsu pats to nepastebedamas. Pasiekus 550 m pereja, kelias pradejo leistis ir leidosi labai smagiai keleta kilometru. Sypsojausi ir dainavau. Vesu, bet ne salta, aplink kalnai ir miskai, kelias lygus, salia upe teka, riedejau su vejeliu. Rekomenduoju si kelia visiems, bet link Atlanto, is kitos puses vaziuojant tektu ilgai pasikankinti.
Taip ir prabego diena... su vejeliu.

2010.07.27. Lugo
Statistika
Marsrutas: Arzua - Lugo
Atstumas: 79 km
Vaziavimo laikas: 5 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 11298 km

Nieko ypatingo siandien neivyko. Nuo ryto iki 18 val riedejau per kalnus. Pervaziavau keleta miestu, tik paskutinis Lugo buvo slenyje, pries kitus teko gerokai paprakaituoti. Kelyje kaip ir vakar sutikau daugybe piligrimu, kas slubciodamas, kas pasisokinedamas, vieni linksmi, kiti pavarge, judejo minia link Santiago. Visi i vakarus ir tik vienas as i rytus.
Vakare pasiekiau Lugo, miesta dydziu panasu i Santiaga. Giliai neivaziavau, nes miesto pakrasty radau campingaz duju (Carefour markete) ir miesto rekreacijos zona salia upes. Upe svari, parke pilna poilsiaujanciu zmoniu. Isikuriau salia upes pievoje su nuostabia maudykle. Salia privatus namai, bet nebekompleksuoju statyti palapines net ir tokiomis salygomis. Nusiprausiau, issiskalbiau, pavakarieniavau, persivalgiau, susiruosiau miegoti, bet ilgai neuzmigau.
Nuovargis daro savo.




2010.07.26. Santiago
Statistika
Marsrutas: Padron - Arzua
Atstumas: 60 km
Vaziavimo laikas: 4:20 val
Didz. greitis: 46 km/h
Viso nuvaziuota: 11219 km

Iki Santiago buvo like 20 km. Gan daznai sustoju nakciai netoli dydmiesciu, nes taip patogu. Ypac gerai kai i miesta gali iriedeti 8-9 val ryto, tada pamatai graziausia jo veida.
Kelias dienos pradzioje vede per kalnus palei upe, veliau pasisuko statmenai nuo jos. Kaip stipriai skiriasi siaurine ir pietine Ispanija, siaurine dalis savo zaluma primena Prancuzijos miskus ir kalvas. Vaziavau letai, per kaimus, per miskus, per pievas zmoniu nedaug, masinu keletas, 10 km atkarpa minti buvo tikras malonumas. Keliui pasisukus nuo upes, pradejau kilti. 7 km pakilimo, pabaigoje stumiausi, nebeuzteko jegu. Miestelyje ant kalno radau pigiu nektarinu (70 cnt/kg), nusipirkau ketvirti arbuzo (45 cnt/kg), pasiruosiau skaniai papusryciauti. Pusryciai Santiago parke.
Santiago de Compostela didelis miestas. Iki Atlanto nuo jo apie 30 km. Ivaziavus be miesto zemelapio siaip ne taip susiradau senamiesti. Apvaziavau ratuka, susipazinau su aplinka. Visas veiksmas cia vyksta aplink katedra, tik nutolus nuo jos gatves istusteja. Katedra gotikine, kryziaus formos, statinys grandiozinis, galima butu priskirti pasaulio stebuklui. Aplink ja piligrimai ir kitokie turistai. Atsisedau pavesyje, aiksteje pries katedra, atsipusti, ilgiau pabuti sioje erdveje. Kai kas dziaugesi pasieke galine marsruto stotele, man tai tik tarpinis keliones taskas, kai kam Santiago turi religine reiksme, man dar vienas grazus miestas, kai kas is cia gris i namus lektuvu ar kitu transportu, o as minsiu pedalus toliau. Jauciausi uz sio zaidimo ribu, siekiantis daugiau. Beje, piligrimu keliu i Santiaga Europoje yra daug ir is visu pusiu, net nuo Milano gali pradeti. Pereiti ar pervaziuoti tam tikra atstuma gali kiekvienas, svarbiau ka jis supras tai darydamas, kaip pasikeis grizes. Dauguma kelyje matytu piligrimu nesasi nedaug, o tai reiskia, kad jie turi storas pinigines. Valgo uzeigose, miega hosteliuose, nuo komforto toli nepabega. Oras cia kasdien siltas, ekstremaliu isbandymu praktiskai nebuna, tokiom salygom keliaujant gali megautis gamta ir eiti pasisvilpaudamas, kazkas panasaus i lipima i zema kalno virsune. Pavydu ispanams turint toki populiaru traukos centra, pajamu saltinis is turistu garantuotas dar ilgai.
Papietavau Santiago pakrastyje, su panorama i miesta is virsaus. Neuzsukau i salia buvusi kempinga, nenorejau leisti pinigu. Kelias i rytus, pagaliau! Vejas pucia is sono, o as keliauju link namu. Saule vakarejant sviecia i nugara, kelias kalnuotas, bet grazus. Vis sutinku piligrimus, kai kam like keletas kilometru, pedina taku salia kelio. Dviratininkai cia prasilenkdami retai kada sveikinasi, ne visi zino dviratininko-turisto kodekso taisykliu.
Sustojau laukymeje salia kelio tarp misko. Nuvaziaves nedaug, bet pamates uztektinai.




2010.07.25. Sugrizimas i Ispanija
Statistika
Marsrutas: Vila Nova de Cerveira (Portugalija) -Padron (Ispanija)
Atstumas: 117 km
Vaziavimo laikas: 7 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 11159 km

Pastebiu jog Ispanijoje nepalyginamai karsciau nei kitur, siandien vel buvo +37 laipsn. Saule ir karstis malonu iki +35, virs sios ribos buti atviroje vietoje darosi nepakenciama.
Kelioneje dviraciu yra penki gamtiniai faktoriai, kurie labiausiai itakoja vaziavimo malonuma. Tai karstis, saltis, vejas, kalnuotas reljefas ir lietus. Karstis (+35 ir > laipsn.) tam tikrais atvejais yra blogiausias uz visus. Nuo jo nepasislepsi, jis sekina, issunkia druskas, apima tingulys. Saltis (-1 - -15 laipsn.) blogina vaziavimo salygas del apsnigto ar apledejusio kelio, taciau tinkamai apsirengus vaziuoti galima ir net malonu. Aisku prie didesnio salcio malonumas darosi mazesnis. Priespriesinis vejas ziaurus padaras, su juo nepakovosi, reikia susitaikyti su pasipriesinimu ir stumtis i prieki kiek kantrybe leidzia. Vejas atima daug jegu, kantrybes, kartais nervu. Isvengti priespriesinio vejo galima pasukus kita kryptimi, bet kai kelias veda pries ji, o suktis atgal nesinori, tenka pakovoti. Kalnai nera taip blogai kai zinai jog kiek kilsi tiek ir leisies. Jei nera karsta, per salta ir priespriesinio vejo keliauti per kalnus gali buti vienas malonumas. Gamtos grozis cia ypatingas, nusileidimo greiciai ispudingi, gali pailseti leisdamasis. Lietus gali buti maziausiai keliavimo malonuma itakojanti aplinkybe jei turi gera apranga. Per lietu galima daug numinti, maziau dairaisi, daugiau koncentruojiesi i kelia. Iki siol keliaujant per Ispanija ir Portugalija susiduriau su trim gamtos faktoriais. Karstis lydejo visa laika, priespriesinis vejas per visa Portugalija iki Ispanijos Santiago de Compostelo, kalnai kaip kur, baisiausia buvo prie Mulhacen kalno, kai karstis ir ikalnes susivienijo.
Siaures Ispanijoje skirtingai nuo pietines dalies yra svariu, graziu upiu. Didziausias malonumas per karsti isokti i ju vandenis. Susimasciau kodel Vilniuje taip retai maudausi Neryje, juk vasara tai padaryti labai paprasta. Numini i Valakampiu papludimi ir issimaudai.
Siandienos rytas buvo ankstyvas. 7 val. ryto Ispanijos puseje kazkas pradejo saliutuoti. Kas 3 min po salve ir taip visa pusvalandi. Upes slenyje tarp kalnu aidas sklido labai toli. Pagalvojau gal tai buvo kerstas tiems kas soko ir garsiai leido muzika iki sekmadienio paryciu. Saule, giedras dangus, zali paparciai aplinkui, azuoliukas salia. Jogos pratimai, pakavimasis, baznycia ismuse varpus. Upe teka sava vaga, o as traukiu savo keliu. Iki Valenca pasienio miestelio uztrukau keleta minuciu, cia kirtau siena ir atsiduriau siaures Ispanijoje. Portugalija pervaziuota! Tui mieste radau Camino de Santiago zenkla, sudomino ir nusekiau paskui. Orientuotis mieste ieskant piligrimu kelio nesunku, visur yra zymos, uzmiestyje daznai sie zenklai prapuola. Sekdamas paskui zenklus nuvaziavau iki Tui Santa Marija katedros. Cia vietinis pastorius uz 1 eur pardave piligrimo dokumenta antspaudams deti. Tapau oficialiu piligrimu. Sugalvojau paivairinant savo odisejos marsruta vaziuoti piligrimu keliu iki pat Santiago. Ilgai nevaziavau, rodykles pradingdavo, o specialiai ieskoti neturedavau kantrybes. Turejau zemelapi, buvo aisku kur turiu nuvaziuoti paimti antspaudo. Sutikau keleta pesciuju, su kuprinemis, lazdomis. Vienas vaikinas is Porto savaite iki Tui ejo, o as per 2,5 dienos atmyniau...letai jie slenka, galetu bent jau dviraciais vaziuoti :). Kelias i Santiago sudetingas del karscio ir kalnuoto reljefo, teko nemazai pavargti.
Vakare pamates upeje besipliuskenancius vaikus sustojau Caldas de Reyes issimaudyti ir pavakarieniauti. Kai visa diena dirbi kaip arklys prie +35, isokti i vesu upes vandeni dieviskas malonumas. Cia pat parkas, zmones sekmadienio vakara ilsejosi. As cia pat issiverdu makaronu ir skaniai suvalgau...dingo kompleksas virti maista parkuose.
Atsikvepti prie upes pavesyje kai taip karsta, kolosaliskai malonu. Sedi, ziuri i upes tekanti vandeni, atspindi jame, i seselius, saules blizgesi, klausai pauksciu balsu, medziu osimo, jauti vasarisko vejo dvelksma, prisimeni dienos ivykius, matytus vaizdus ir jauti jog gyveni, jauti, kad diena buvo ypatinga, tokios nepakartotum, del to verta gyventi.
Nuo Caldas de Reyes numyniau iki Padron, dar 12 km. Cia tikejausi isikurti salia upes, bet kelias pradejo kilti ir atsiduriau kalnuose, o upe zemai tarpeklyje. Palapine staciau pilnaties sviesoje, kazkur ant slaito salia kelio.

P.S. Portugalija grazi savo pakrante pietuose. Viduryje ir siaureje suzavejo dydmiesciais Lisaboa ir Porto, upemis ir miskais, azuolynais, pusynais. Su zmonemis bendravau nedaug, bet man jie pasirode artimi lietuviams.
Ispanijoje pasigedau sekmadieni dirbancio Lidl :)

Paskutiniai kilometrai Portugalijoje

2010.07.24. Pilies valdovas vienai nakciai
Statistika
Marsrutas: Angeiras - Vila Nova de Cerveira
Atstumas: 106 km
Vaziavimo laikas: 6:50 val
Didz. greitis: 45 km/h
Viso nuvaziuota: 10942 km

Rytas tvenkinio dugne. Pazadina aplinkui slampinejantys sunys. 2-3 vnt., pauostineja, paurzgia, nubega. Pasiruosiu saviginai priemones ir lendu is palapines. Ramu, nieko aplink nera. Pradedu pakuotis, pasigirsta keli zemo tembro solidus sunu balsai. Uz 15 m, ant kalniuko trys laukiniai sunys nepatenkinti manimi bando isgasdinti. Pilki, dideli, galvos kaip mano, vaizdelis bauginantis. Graziai kalbinu juos, jie nesiramina, galvoju saviginos scenarijus jei pultu. Pagaliau jie nurimsta ir pasislepia. Supratau perspejima, greitai pakuojuos ir nesdinuos is ju zonos.
Kelias palei vandenyna visada grazus, saule, vejelis, bangos. Tolumoje naujos statybos daugiabuciai, mersai ir audines, salia ju senuciuke isikinkiusi asila rieda sau vezimu. Papludimyje sustoju pusryciauti. 4 nektarinai su sausainiais ir vanduo. Toliau pervaziuoju ka tik gimusius kurortus, Vila do Conde, Povoa de Varzem, Esposende, miestai ant Atlanto kranto, auksti, ilgi, pilni zmoniu. Isskirtinis Viana de Castelo, nes turi upe itekancia i Atlanta, smeleta papludimi ir parka salia jos. Issimaudziau upeje, pailsejau, parke papietavau. Zmones sestadieni pasyviai laika leidzia, kas deginasi, kas vyna geria, o kas sau guli po medziu. Senamiestis kuklesnis, bet vertas demesio visai, graziausia buvo aukstai ant kalno, baznycia nereali. I aukstumas neklylau, nuvaziavau zemu keliu. Pasiekiau Caminha - cia svente vyko, viduramziu laiku motyvais. Muge, teatras, ivairus zaidimai, apziurejau, bet neuzsibuvau. Is sio miesto galima persikelti keltu i Ispanija, ji kitoje upes puseje. Nuvaziavau aukstyn upe tolyn. Kelias palei upe ir vel fantastiskas atrode, nors ir kalvotas bet labai grazus. Saulei leidziantis radau sau 17 a pili Vila Nova de Cerveira miesto pakrasty. Pilis ant auksto kalno, apaugusi paparciais, bet turi pramintus takus, iki sargybos bokstu kur vaizdas atsivere fantastiskai grazus. Aplink kalnai, zemai miestas, baznycios bokstas, Minho upe Neries plocio, tolumoj isdiges smailas kalnas, tvenkinys ir jachtute. Ispanijos kalnu puseje saule leidziasi, Portugalijos - menulio pilnatis kyla. I pili iejimas buvo vienas, pro arkines duris su sklastim is vidaus, gali sau uzsirakinti ir jaustis labai saugus. Vakaras is ypatinguju, pilies valdovu nakciai patapau. Svirpliai dainavo, paparciai lingavo, menulis sviete, zvaigzdes mirksejo, o ispanai kitoj pusej kaime diskoteka dare.
Atvaziuokit ir jus cia, pily pagyventi.

P.S. Pries Caminho pravaziavau miesteli Moledo turinti ispudinga papludimi, sala su tvirtove, salia i Atlanta itekancia upe ir vaizda i Ispanijos puseje isdigusi auksta kalna. Pirmas shiauriausias Potugalijos kurortas ir labai ispudingas.



2010.07.23. Stebuklingas Porto
Statistika
Marsrutas: Maceda - Porto - Angeiras
Atstumas: 60 km
Vaziavimo laikas: 4:20 val
Didz. greitis: 55 km/h
Viso nuvaziuota: 10836 km

Ryte grynas oras ir pusyno ekstraktas nuteike puikiai dienai. Vejas dar miegojo, o saule jau sypsojosi kai pajudejau link Porto, buvo like 20 km. Dali kelio atsipalaidaves vaziavau pusynu. Ivaziavus i pagrindini kelia teko susikaupti, tvirciau suimti vaira bei isispirti i pedalus, padaugejo masinu srautas ir ikalniu. Kelias pries Porto labai kalvotas, ikalnes stacios, nuokalnes trumpos, saule kepina, paprakaitavau kaip reikiant. Sustojus atsipusti kazkokiame kaime, prieina cigonas ir praso pinigu, as jam lietuviskai aiskinu, kad neturiu, jis man linkcioja ir toliau ta pacia dainele dainuoja. Palinkciojo, suprato jog beviltiska ir nuejo. Tokiu cia daug, beveik prie visu baznyciu ir prie kai kuriu parduotuviu atsiklaupe maldauja.
Pervaziaves priemiescius atsiduriau ant kalno nuo, kurio kaip ant delno matesi visas Porto senamiestis.
Porto - raudonu stogu miestas. Is virsaus zvelgiant, ypac vyniniu rajonas, vien cerpiniai raudoni stogai. Vynines vienoje Douro upes puseje, senamiestis ir gyvenamieji rajonai - kitoje. Porto reljefas labai kalvotas, nuo pat upes krantu slaitai kyla i virsu. Stebejau si skruzdelyna is virsaus ir galvojau ka galeciau jame pamatyti dar nematyto...vynines, baznycias, parkus, zmones, pastatus, naujas spalvas, naujus rastus...Is virsaus jis graziausias. Virs galvos suka ratus ir klykauja zuvedros, apacioje cerpiniu stogu marios, upe plaukioja laiveliai, upes pakranteje tvarkingai issirikiave ivairiaspalviai nameliai, virs ju kiti namai, baznyciu bokstai ir kupolai... gerejausi panorama gera valanda. Ryzausi nusileisti. Turistams cia siuloma: mokamas ir nemokamas vyno daryklu lankymas, ekskursijos laivais, autobusais, tramvajais ir net sraigtasparniu, gidai, restoranai, uzeigos, muziejai ir kitos idomybes. Noretusi isokti i angliska busa ir apvaziuoti miesta lengviausiu budu, noretusi nueiti i restorana papietauti, noretusi pailseti viesbucio lovoje, o veliau pasivaikscioti krantine, daug ko noretusi kas siuloma. Sedu ant zirgo ir neriu i senamiesti...sunkiausiu budu. Ikalnes kai kur neivaziuojamos, 20% statumo. Stumiuos, einu siauromis gatvelemis, stebiu namus ir zmones, pasiekiu pirma baznytele, salia jos randu mokama pigu dusa. Stumiuos toliau, dar auksciau, pasiekiu senaja katedra, cia ispudingas reginys, architektura, miesto panorama. Pasizaviu aplinka, pasuku i sona, keliasdesimt metru ir vel kita sventove. Apminu centriuka, susipazistu su karstais taskais, pasivazinejes, pamatau sio miesto veida. Skersgatvio narkotiku prekeiviai, senukai parke rukantys kazka, vaikai istyske fontano baseine, ir vel backpakeriu banga, suo sykantis vidury grindinio, nes zoles visai nera, istoriniai paminklai su grafiti menu salia, namai ispuoseleti ir griuvantys, cigonai pardavinejantys bet ka, mama maitinanti kudiki, ir vel baznycia ir vel ekskursijos pabaiga. Pietauju parke, suo priejes praso pasidalinti, neduodu (kita diena nuo pat ryto uztai turesiu kontakta su sunimis). Leidziuos prie upes, paskutiniai virazai gatvelemis, paskutiniai vaizdai is virsaus ir as apacioje. Vaziuoju zemyn upe,
lenktyniauju su senuoju miesto tramvajumi, pastebiu upeje buri zuvu, matau portugalus bandancius jas pagaut, minti gera, nes vaziuoju dviraciams skirtu taku. Cia pat pasiekiu Atlanta, vaziuoju iki svyturio, cia banga apipurskia suriu vandeniu, paskutini karta pazvelgiu i senamiesti, atsisveikinu ir judu i siaure.
Porto priemesciai i siaure labai tinkami dviraciams, pakranteje visur irengti dviraciu takai, keliose vietose radau dusus papludimyje. Zmones cia aktyvus, daug begiojanciu, vazinejanciu dviraciais, papludimiuose pagrinde jaunimas, vejo gerbejai pasikinke kaitus ar burlentes. Vaziuoti buvo idomu nors ir pries veja.
Saulei leidziantis vieta stovyklai radau netoli kempingo, miskelyje, issdziuvusio tvenkinuko dugne. Zalia, ramu, toliau nuo zmoniu. Beisirenginejant stovykla du sunys uzmate mane pradejo saukti, truputi paloje nubego.
Vakariene is koncervuotu frankfurto desreliu, makaronu, pomidoru ir super bock alaus, viskas uz 2 eur.
Diena baigta



2010.07.22. Meditacija vaziuojant
Statistika
Marsrutas: Tocha - Maceda
Atstumas: 99 km
Vaziavimo laikas: 6:20 val
Didz. greitis: 39 km/h
Viso nuvaziuota: 10776 km

Visa diena 12 km/h greiciu pries siaures vakaru veja. Miestelyje Mira pamaciau tai kas kele klausima 'kodel zenkluose i papludimius atvaizduotas namelis ir saule?'. Papludimyje stovejo kelios desimtys ryskiu kvadratiniu palapiniu nuo vejo. Keista, kad pamaciau pervaziaves daugiau kaip puse pakrantes. Miros pakranteje buvo vesiau nei kitur, nepaisant zvarbaus vejo zmones deginosi, vaizdas primine Palanga. Stebejau pasisildyti prie Atlanto atveztus senelius, gal is slaugos namu, zmones vos pajudejo. Senuciuke susirietus juoda visa, lazda pasiremdama, nuklybinksciavo ant smelio, isitaise i jai skirta kedute. Senukas vos pastovintis laukia kol jam pastatys kede. Kiti jau grupeleje lanku susodinti bendrauja slaugiu priziurimi. Ech ta senatve...nejau ir as toks busiu, sedesiu slauges pastatytoje keduteje, gal pats sunkiai bepaeisiu, bet viskam savas laikas. Kol gyvas ir sveikas reikia keliaut. Prisiziurejes vaizdu, nukeliavau i interneto kavine atnaujinti dienorascio. Is cia per pusyna, smelynus ir palei 'kursiu marias' nusigavau iki Aveira dydmiescio. Pakeliui isidemejau dar nematyto grozio namu fasadus, tradiciniai portugaliski vertikaliai dryzuoti, melyni - balti, raudoni - balti, geltoni - balti, atrodo labai originaliai. Aveira nuvyle, tikejausi cia rasti grazu miesta, o radau tiesiog gyvenviete. Uzsukau i senamiesti, pervaziavau centra ir tik traukiniu stoty stabtelejau is arciau apziureti stoties pastato apklijuoto paveikslais ant sieniniu plyteliu Portugalijoje populiaru tapyti ant keramikiniu plyteliu, net autobusu stoteles puosiamos tokiais paveikslais. Uz Aveiros prasidejo ikalnes, vel pute priespriesinis vejas, i vakara jis dar ir sustiprejo, tokiom salygom vaziuojant geriausia apie nieka negalvoti, pasineri i meditacine busena ir ramu.
Stovyklai vieta radau netoli pakrantes, pusyne, vieta buvo nuostabi. Aplinkui pusys, daug erdves, ramu, saule leidziasi, as vel vienas miske. Nusiprausiu prakaita, darausi maisto ir i patalus, ryt laukia ekskursija po Porto.

Tolyn i Portugalijos siaure

2010.07.21. Atgal prie vandenyno
Statistika
Marsrutas: Penela - Toche
Atstumas: 68 km
Vaziavimo laikas: 4:10 val
Didz. greitis: 45 km/h
Viso nuvaziuota: 10677 km

Fantastiskai gera ryte neskubeti, atrodo niekas neveja, bet kartais aplinkybes privercia isjudeti greiciau. Sia diena megavausi ryto saule ir ramia aplinka iki 11 val. Pro sali prabego kazkoks lyg seskas, danguje skraido vanagas, medziuose girdisi pauksciai, the wild nature...ir tik automobiliu burzgimas kelyje primena, kad esu netoli civilizacijos. Papusryciavau, pasikeiciau grandine. Pradejus minti prasidejo problemos su begiais, simpleksu ir pan. Pradejau ieskoti priezasciu, minu treska, reguliuoju nepadeda. Pravaziavau Penela miesteli, nuzvelgiau ant auksto kalno tvirtai stovincia pili. Prasilenkiau su panasiu i mane vagabondu, tik sis mine pedalus basas, turejo statybininko salma, kruva neaiskiu daiktu ant dviracio, pats su kelininko liemene, taip ir nesupratau ar jis rimtas turistas ar koks kelininkas. Kelias mano laimei daugiau leidosi zemyn. Stebino tokios nuokalnes, nes aplinkui kalnai, o vakar lyg daug ir nekilau. Toliau ieskojau priezasciu del grandines traskejimo, sustojau reguliuoti begiu, simplekso padeties. Nieko gero. Minu toliau. Siaip ne taip numyniau iki Maramoro dp Velha, cia taip pat radau pili. Pilis pasirode atraktyvi, nepatingejau uzkopti i kalniuka ir aplankyti si istorini palikima. Is matytu, si viena is grazesniu, pavaiksciojau apie valandziuke, aplinka rami, vaizdai ispudingi, pilis 12 a, vie4na is keletos siame rajone sauganti teritorija nuo isibroveliu. Ateityje noreciau aplankyti daugiau Portugalijos piliu, butu idomu suzinoti apie jas daugiau. Netoli pilies radau ornitologu nameli ir puikia vieta pietums. Papietavau su gandrais ir antimis. Nuemiau grandine, pamatavau, pasirodo pardave trumpesne nei man reikejo, pasitikejau pardaveju, net nepatikrinau pirkdamas, apsizioplinau. Teko galvoti kaip suktis is padeties. Susitvarkiau greiciu deze ir perdavimo grandine ir leidausi toliau i kelione. Saule leidosi, o buvau numynes tik 40 km. Pasivazinejau po kaimus, zmones cia i mane ziurejo kaip i marsieti. Privaziavau Quaios miesteli, nuo cia prasidejo kelias pajuriu, per pusyna iki pat Aveiro. Kelias vietomis labai prastas, bet asfaltuotas, primine musu juros pakrante ir kaimo kelius. Pusynu minti gera, oras svarus, masinu nera, kaireje Atlantas osia, saule matosi. Iki saulelydzio likus kelioms minutems pasiekiau Toche miesteli ant vandenyno kranto. Tai buvo pirmas vakaras kelioneje kai galejau matyti saulelydi panasu i musu pajuryje, horizonte matesi vanduo ir saules diskas, vakaruose buvo tik vandenynas. Atsisedes paludimyje susiruosiau kukliai pavkarieniauti, tik pradejus, priejo vyriskis ir pasiule picos gabaliuka. Is karto atsisakiau, nes turejau savo maisto, bet sis primigtynai pradejo siulyti. Po minutes priejo jo drauge, po jos `pasakymo "please, take it, its home made" negalejau atsisakyti. Taigi, valgau "home made" pica, prieina kitas vyriskis, uzklausia is kur as. Prasideda pokalbis apie kelione, jis pasakoja apie savo keliones po apylinkes, darba, sunkumus taip keliaujant, klausia gal reikia kuo padeti...as isdidus aisku atsakau kad nieko man nereikia, nes visko turiu. Vejas, darosi salta, temsdta, pavakarieniauti nespejes, galvoju greiciau jau jis eitu i namus. Atsisveikino, as susipakauoju ir isvaziuoju ieskoti stovyklos. Salia kempingas, bet kokia prasme i ji vaziuoti pernakvoti uz 10 eur, susirandu vieta pusyne. Nakti lyg Ispanijoje salia vyko0 diskoteka, miegojau vis pabusdamas.
Pripratau prie keliones tempo, atslugo karstis, dienomis nebera taip karsta, rytais ir vakarais vesu, nebeskubu, greiciau susirandu stovyklai vieta vakarais, darosi dar maloniau keliauti.



2010.07.20. Vanduo
Statistika
Marsrutas: Pinheiro Grande - Penela
Atstumas: 100 km
Vaziavimo laikas: 6:10 val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 10609 km

Rytas su saule ir veju. Upe tokia pat skaidri kaip vakar, noretusi issimaudyti, bet vejas labai zvarbus. Zuvis sokineja, vanduo pasisiauses, medziai linksta. Pusryciams pasivaiksciojau po smeleta pakrante ir issiviriau dribsniu koses. Kol pusryciavau atvaziavo pora zveju, salia uzmete meskeres ir po 15 min istrauke 1 kg zuvi. Sove mintis 'gal pasilikti, pasigauti zuvies', bet iprotis minti nugalejo. Susipakavau ir ismyniau. Kelias kaip ir vakar buvo nuostabus, sis vienas is graziausiu ir maloniausiu kelioneje per Portugalija. Gaila, kad trumpai juo teko vaziuoti. Teko nusukti santakoje su kita upe, pervaziuoti tiltu, kurio plotis pritaikytas vienam automobiliui (dviratininkas net negaletu prasilenkti), uzvaziuoti i kalna ir nuo virsaus nuzvelgti nuostabu vaizda...kitoje puseje upes priesais ant kalvos miestelis Constacija, kairiau - upe atitekanti is kalnu (dar skaidresne uz Tejo), desineje upiu santaka ir slenis. Galima butu pasilikti porai dienu, yra kempingas, papludimys, skaidrus ir vesus upes vanduo. Aisku, numyniau toliau, palei upe aukstyn. Keletas kilometru horizontaliai, minti vienas malonumas, veliau uzsistumiau 1 km i statu kalna, virsuje vel horizontalu. Privaziavau hidroelektrine. Masyvi auksta betonine uztvanka, uz jos tvenkinys. Portugalai is visos sunaudojamos el. Energijos, 43% naudoja is atsinaujinanciu energijos saltiniu. Tokiu hidroelektriniu cia daug, upiu taip pat. Gaila, kad keliu nenutiese palei upes, negali grozetis vaizdu vaziuodamas, o jei kelias yra tai labai trumpa atkarpa. Ne Svedija ir ne Norvegija. Po uztvankos vaziavau i miesta Tomar, turinti pili itraukta i UNESCO paveldo sarasa. Is tolo ji gan ispudinga, lankyti nenuvaziavau. Mieste pirkau grandine dviraciui uz 4 eur, pigi, nes vienintele buvo 8 zvaigzdziu kasetei, visos kitos 9. Nuo Tomar prasidejo kalvos ir priespriesinis vejas. Portugalijoje gerai, nes daug kur gali rasti poilsines salia kelio, su stalais, vandens kranais ir net griliu. Papietaves, kibau i kova su kalniukais ir veju...kaip Don Kichotas. Ikalnes lindo viena po kitos, vejas zaide su manim kaip norejo, prie viso sito dar ir saule kaitino. N110 kelias i Coimbra, sudetingas, bet pervaziuoti galima. Buvau nusukes i salutini keliuka, pasivazinejau po kaimus. Zmones ten ukininkauja, kas automobilius remontuoja, kas bariuka valdo, gyvenimas vyksta, tik liudnokai atrodo apgriuve, o kai kur net sugriuve namai. Sunku jiems ten gyventi, palieka kaima kraustosi i miestus. Sutiktas portugalas pasakojo, kad daugiau kaip puse zmoniu gyvena pakranteje. Taigi, i vakara kelias pradejo leistis, issilygino, minti pasidare lengva. Pries Penela radau saltini ir upeli su puikia pakrante. Pasinaudodamas reta galimybe issimaudziau ir pavakarieniavau. Kadangi jau temo, buvo pats laikas ieskoti stovyklai vieta. Pavaziavus pora kilometru salia kelio radau pasakiska proskyna su terasomis miske ant slaito. Keletas medziu ir 5 suformuotos terasos. Matosi ka tik nupjauta pieva, pavirsius lygus ir minkstas, tolumoje medziu virsunes linguoja nuo vejo, o cia visiskai ramu. Antra diena sekasi rasti gera vieta nakvynei.
Kelioneje siose salyse labai svarbus vanduo. Vanduo reikalingas numalsinti troskuli, issivirti maistui bei nusiprausti. Ispanijoje upes isdziuve, gel ezeru neradau, naudojausi tik vandeniu is kranu papludimiuose, kempinguose, degalinese arba miesteliu vandens kolonelese. Portugalijoje papludimiuose nemaciau nei dusu nei kranu kojoms nusiplauti, miestuose galima rasti koloneles, priesingai nei Ispanijoje cia galima rasti puikaus gelo vandens telkiniu ir upiu. Po dienos minimo, didziausias malonumas yra isokti i svaria upe ar ezera, gerai nuima nuovargi, energetizuoja.



2010.07.19. N118 kelias
Statistika
Marsrutas: Sacavem - Pinheiro Grande
Atstumas: 115 km
Vaziavimo laikas: 6:15 val
Didz. greitis: 45 km/h
Viso nuvaziuota: 10509 km

Siandien gavau dovana uz vakar atiduotus sausainius :). Pakeliui i Santarem radau jaukia prieplauka prie upes su pavesiu. Cia papusryciavau ir numigau trumpai. Veliau privaziavau ezera su puikiausiai irengta poilsiaviete. Stalai, suolai, vandens kolonele ir nedidukas ezeras. Issimaudziau 'arbatoje' ir papietavau. Vakare kaime 20 val radau veikianti Lidl, o truputi toliau pavaziavus prie Pinheiro Grande isikuriau neitiketino ploto smeletoje Tejo upes pakranteje. Upe plati kaip Nemunas, o vanduo svarus kaip saltinio. Spejau deserta suvalgyti kol saule kitame krante nusileido.
Toks scenarijus man patiktu kasdien, keliuos 7 val, kelyje nuo 7:30 , minu iki 11 val, pusryciai/poilsis, toliau minu, 17 val pietus/poilsis, maudynes, dar paminu, 20 val issirenku stovykla nakciai. Taip buvo siandien.
Ryte vaziavau lenkisku keliu, kur furos viena po kitos lenkia, nebuvo pasirinkimo teko pakenteti. Per pietus isvaziavau i kita Tejo upes puse, kelias pasidare ramesnis. Cia minau tarp pomidorynu, vynuogynu, arbuzynu ir melionynu. Vel sazine neleido pasivaisinti salia be prieziuros gulinciais skanumynais.
Oras jau trecia diena toks pat, +30 laipsn, saule, giedras dangus ir siaures vakaru vejas nuo Atlanto. Vaziuojant i siaures rytus vejas netrukdo, bet pasisukus siauriau iskart mazeja greitis. Po Ispanisko +40, Portugaliskas +30 man pats tas, vakarais atvesta, net vesoka pasidaro.
Isvaziuojant is Sacavem, Lisabonos priemescio, sutikau daugybe zmoniu skubanciu i darba. Prisiminiau ka reiskia skubeti i darba...apsidziaugiau, kad esu laisvas. Kartais gerai apsilankyti miestuose, pamatai standartini miestieciu gyvenima ir ramiau pasidaro del savo pasirinkto gyvenimo budo. Nors kartais pagalvoju atvirksciai, visko buna. Neretai su pavydu ziuriu i vietinius, i ramu ju egzistavima.


P.S. Deserto receptas: jogurtas 500 gr, 2 gabaliukais pjaustyti bananai, 200 gr koncervuotu ananasu gabaliuku, 100 gr traskiu trupintu sausainiu. Viska sumaisyti ir galima pirstus apsilaizyti.



2010.07.18. Lisabonoje
Statistika
Marsrutas: Vila Fresda de Azeitao - Lisbona - Sacavem
Atstumas: 54 km
Vaziavimo laikas: 3:40 val
Didz. greitis: 40 km/h
Viso nuvaziuota: 10394 km

21 km teko numinti iki Almado, kuris yra kitoje Tejo upes puseje, priesais Lisabona. Atsitiktinai nuvaziavau i Cacilhas keltu prieplauka, taip isvengdamas auksto kalno ir ivaziavimo i Lisabona autostrada per tilta. Nuo kitos upes puses matesi beveik visas miestas. Suvalgiau obuoli, nusifotografavau, susiorientavau kokie i kur keltai plaukia ir uz 1,3 eur nusipirkes bilieta persikeliau i Lisabonos centra. Greita ir paprasta. Keltai cia pagr. susisiekimo priemone gyvenantiems Lisabonos priemesciuose Bareiro, Almada, Seixal, Trafaria.
Bunant kitoje puseje ir matant dar viena dydmiesti, kuri reikia pamatyti, galvoje sukosi viena mintis, o gal apvaziuoti...Bet, ivaziavus i centra, miestas is karto issiskyre savo originalumu bei sudomino. Aisku pirmiausia i akis krito keramikinemis plytelemis nuo zemes iki stogo apklijuoti daugiabuciai. Senamiescio pastatu sienos ismargintos ivairiausiais rastais ir spalvomis, prilipinta daugybe metaliniu balkoneliu, daug kur pastatai atrodo avarines bukles, bet dar gyvenami. Namai susodinti ant kalvu, sulipdyti vienas prie kito. Vazinejau siauromis gatvelemis, geltonu, mazyciu tramvaju trasomis, apvaziavau zymiausius istorinius paminklus, parkus, aplankiau buliu kautiniu amfiteatra, ekspo 98 miesteli, viskas labai grazu. Gaila, kad si kelione ne miesto tyrinejimams skirta, noreciau daugiau suzinoti apie jo istorija, ilgiau pasivaikscioti po senamiesti, uzsukti i muziejus, galerijas, isgerti vyno jaukiuose restoraneliuose.
Be viso grozio maciau cia ir neigiamu dalyku. Dienos metu centre bent trys vyrai atvirai siule pirkti hasiso ir zoles. Daug benamiu ar siaip slampinejanciu gatvemis, atrodanciu nepatikimai. Ant saligatvio radau dar nematyto ivaizdzio benami, zmogus atrode kaip murzinas skuduras. Parke pietaujant, priejo gan inteligentiskai atrodantis vyriskis ir paprase valgyti, daviau sausainiu :). Didziausias sio miesto trukumas tai, kad jis visai nepritaikytas dviratininkams. Tik dviejose vietose radau trumpus dviraciu takus, visur kitur net saligatviu borteliai nesuzeminti. Is visu aplankytu sostiniu si maziausiai draugiska dviraciams. Dar toks ispudis, kad zmones cia, ypac vyrai, megsta daug chilinti, iseje i gatve stebi aplinka. Tokia ta Lisabona mano akimis.
Is pazistamu lisabonieciu atsiliepe tik vienas, gaila, kad buvo uzsiemes ir nepavyko susitikti.
Tik siandien suzinojau, kad Portugalijoje laika reikejo persukti viena valanda atgal, mano kelioneje tai smulkmena.
Visa diena pravazinejus sostineje, numyniau iki ilgiausio Europoje tilto per upe (Wikipedia taip raso) ir radau cia savo svajoniu pievele stovyklavietei. Daznai uzsimanydavau pasistatyti palapine futbolo stadione arba golfo aikstyne, kur zole idealiai lygi, zema ir tanki. Cia kaip tik tokia ir radau, neaptverta, be draudzianciu zenklu kempingauti.
Issinagrinejes zemelapi nusprendziau keliauti palei Tejo upe iki Santarem, taip isvengiant kalnuotu keliu. Kairysis upes krantas iki pat Algarves yra pakankamai lygus, tuo tarpu desineje puseje prasideda kalnai. Dabartinis mano tikslas - nuvaziuoti i Porto, ar pasiseks, pamatysime neuzilgo.

P.S. Parasius apie puikia pievele stovyklai, netiketai is zoles issoko 7 purkstuvai ir pradejo apie mane laistyti pieva. Teko greitai palikti sia nuostabia vieta. Nakciai cia likti negalejau, nezinia kaip daznai laistoma zole. Pavaziavus i sona atradau, kad esu Tejo upes parke, buvau paciame jo pakrastyje. Vaziuojant arciau tilto per upe pamaciau viso parko diduma ir grozi. Reljefas suformuotas uzsisukanciomis bangomis, visur puikioji laistoma zolyte, irengtas skateparkas, lauko teniso kortai, futbolo aikstele, takai pestiesiems ir dviratininkams, tiesiog pavyzdinga rekreacijos zona. Kaip tycia saule jau beveik nusileidus ir vejas pradejo selti. Teko susirasti uzuoveja nuo vejo ir zmoniu parko vidury statomo lauko baseino zonoje, kuri nebuvo tokia grazi kaip toje pieveleje. Kaiminysteje, salia palapines, gyveno rupuziu seimynele, kvaksejo iki vidurnakcio...ech idomu butu buve suprasti apie ka.
Prakeikti laistytuvai :).




2010.07.17. Lengva diena
Statistika
Marsrutas: Santiago do Cacem - 20 km iki Lisboa
Atstumas: 90 km
Vaziavimo laikas: 5:40 val
Didz. greitis: 40 km/h
Viso nuvaziuota: 10340 km

Visa diena kelias vede per pusynus ir azuolynus, vaziavau ir kaifavau :). Vidurdieny teko vaziuoti per kopas panasiai kaip Neringos kelyje, keliausi keltu i Setubal miesta, vakare kilau i auksta kalna ir leidausi i sleni, kurio pakrasty kitoj upes puseje matesi Lisabona.
Siandien galvojau kaip isgyventi kelyje dar menesi, kasdieninis minimas ir naujos vietos tampa rutina. Pernai be didesniu sustojimu is Norvegijos i Prancuzija keliavau menesi. Vaziuojant per ivairias salis su skirtingu klimatu ir reljefu keliauti idomiau. Tuo tarpu si karta Ispanija ir Portugalija klimatu ir reljefu panasios, salys dideles, greitai nepervaziuosi. Prancuzijoje ir Andoroje buvo idomiau. Cia kazko truksta, gal gero poilsio ir sviezio matymo. Ieskosiu budu ta matyma atstatyti. Ieskosiu nauju energija atstatanciu saltiniu, ikvepima megautis atradimais skatinancius saltinius. Reikia naujos muzikos, nauju uzsiemimu vaziuojant, nauju pazinciu. Tik dabar susimasciau kaip zmones vieni prakeliauja metus ir daugiau, kokie keliavimo motyvai juos skatina tiek laiko isbuti vienumoje, kaip jie jauciasi po 5-8 men., ar galima pamegti gyvenima nuolat keiciant geografine padeti, kuo zmogus turi uzsiimti ir kaip mastyti norint tai pamegti?
Atsisveikinus su azuolu giraite, vaziavau keliu vedanciu per pusynus, oras kvepia skaniai, masinu mazai, minti lengva, saule ir giedras dangus virs galvos. 40 km tokio kelio, be ypatingai graziu vietu. Prie Setubal teko vaziuoti smelio juosta, panasia i musu Neringos, is vienos puses skalaujamos Atlanto, o is kitos upes vandens. Uz 2 eur keltu persikeliau per Sado upe i Setubal miesta. Cia radau vienintele man patikusia vieta tai pakranteje irengta parkeli. Atsiguliau ant zalios zoles po palme, pietavau ir stebejau i kitoje upes puseje esanti papludimi kursuojancius keltus. Tolumoje matesi atviri Atlanto vandenys. Pats miestas nepaliko didelio ispudzio, nes lyginant su kitais matytais labai apleistas. Neradau nei vienos miesto schemos, turizmo info centras kazkur issikraustes, siaip ne taip naujamiestyje radau tikriausia vienintele interneto kavine. Isvaziavau i Palmela, pakilau i kalna, cia is toli apziurejau ant kalno irengta pili, kitoje puseje nuzvelgiau sleni su keliais dydmiesciais, radau vandens fontaneli prisipyliau vandens. Leidziantis i sleni pervaziavau keleta miesteliu, vynuogynus, vyno daryklas, apylinkes cia grazios.
Sustojau kazkur iki Lisabonos likus apie 20 km. Vieta atoki, neypatingai grazi, bet saugi.
Ryt bandysiu susitikti su Portugalais su kuriais susipazinau pernai vynuogyne, visi is Lisabonos. Gal padarys turiningesne ekskursija.

Portugalijoje Agarve- Alantejo

2010.07.16. Trumpa diena
Statistika
Marsrutas: Cavaleiro - Santiago do Cacem
Atstumas: 80 km
Vaziavimo laikas: 4:40 val
Didz. greitis: 49 km/h
Viso nuvaziuota: 10250 km

Pabudau 10:30, ismiegojau 11 valandu, fizinis kruvis daro itaka. I kelia isjudejau 12 val.
Siandien vaziavau per kaimus, toliau nuo pakrantes. Norejau pamatyti kitoki krasta. Kartais vaizdai primine Lietuva, maciau lygumas, kukuruzu, javu laukus, zalmarges karvutes, vienkiemius, senukus dirbancius darzuose. Skirtumas tik namu architekturoje ir dirvoziemyje. Namai visur cerpiniais stogais, muriniai, tinkuoti, dazyti baltai, standartiskai visi namai nuspalvinti aplink langus ir palei zeme melynai, geltonai arba molio spalvomis. Kaimuose daug apleistu namu, sugriuvusiu, dauguma kraustosi i miestus, ukininkauti cia sunku. Dirvozemio cia nera, viskas auginama ant smelio. Tik drekinimo sistemu pagalba uzauginamas derlius. Vandeni siurbia is zemes, daug kur matyti spec. betoniniai kanalai vandeniui paskirstyti, namu kiemuose vandens suliniai su rankinemis pompomis. Siuose krastuose maziau auginama citrusiniu vaisiu, daugiau uzsiimama gyvulininkyste, auginamos karves, arkliai, ozkos. Kaimeliai cia grazus, tik nebestoju atidziau apziureti, per daug visko mates.
Nuo Cercal pasukau link kalnu, i Santiago do Cacem. Negalvojau, kad kelias eis per kalnu grandines ketera. Auksciausiose vietose net pykta buvo matyti uz keliu kilometru i abi puses lygumas. Zemelapyje tokie auksciai nebuvo pazymeti. Tris valandas vazinejausi per kalvas. Kalnuose buvo vienintelis privalumas, priespriesini veja kartais uzstodavo slaitai bei medziai. Nuo pat ryto vel pute priespriesinis nemalonus vejas. Taigi, kalnuose vaziavimas gan idomus, kai zemelapyje matai tiesia linija, nesitiki, kad teks pervaziuoti ir pakilti i daugybe serpantinu. Kiekviena karta pakilus iki perejos, apsidziaugdavau, bet neilgam, nes uz 300 m kelias vel pradedavo kilti. Vaizdai aisku buvo grazus, aplinkui miskai, vasarai nusirenge medziai (3 m nuo zemes numete zieve), kur nekur vienkiemiai, proskinose kartais tolumoje pasimato vandenynas, keleta kartu maciau visa Costa Azul ilanka. Kelias grazus ir geras, masinu nedaug, tik ikalnes ilgokos.
Santiago do Cacem regioninis centras, izymybe, nedidelis miestukas turi senamiesti, ant kalvos islikusia gynybine siena, Aldi ir Intermarche supermarketus :). Juose uzsipirkau vakariene ir pusrycius, vynas, alus, sotus maistas dviem dienom kainavo 12 eur. Beje, dar sis miestelis turi apzvalgos aikstele ant auksto kalno, i ji galima uzvaziuoti masina.
Sustojau netoli sio miestelio, rades apleista ukiniu pastatu kompleksa, siek tiek primenanti dvarviete. Salia radau grazu parka, buvusia ganykla su vietiniu kamstiniu azuolu giraite. Medziai issikeroje, stori, stiprus, tik nuplike nuo apacios. Kalnuose maciau kaip vyrai kirviais nulupinejo zieve, gal ir sitie zmoniu nurengti.
Saule leidosi nusviesdama visa giria, as gaminau kuklia vakariene, ragavau Setubal regiono vyna, galvojau apie tolimesnius planus.

P.S. Kaimeliuose atsirado vietiniai mini-mercado, stilius primena ukrainietiskas kaimo parduotuveles. 10 kv.m kambarelyje ant lentynu guli keletas darzoviu, vaisiu, duonos, kruopu, koncervu, buitiniu prekiu. Kainos siek tiek didesnes nei supermarketuose, bet kai iki artimiausio miesto 30 km, kai ka galima nusipirkti ir cia.
Ir dar, Portugalai stebina senais (20 m senumo) motociklais ir motoroleriais. Ypac daug tokiu kaimuose. Vis noriu nufotografuoti pravaziuojant, bet nespeju. Dar originaliau atrodo ju vairuotojai su dar senesniais salmais, tai reikia pamatyti.




2010.07.15. Uoletaja pakrante
Statistika
Marsrutas: Sagres - Cavaleiro
Atstumas: 93 km
Vaziavimo laikas: 6:20 val
Didz. greitis: 54 km/h
Viso nuvaziuota: 10170 km

Pasidalinsiu savo ispudziais ir rekomendacijomis kur rasti graziausius Portugalijos papludimius. Pasakisko grozio papludimys ir kelias palei pakrante yra tarp Amado ir Bordeiro. Kelias iskiles aukstai virs vandenyno, vaziuojant gerai matosi visas Portugalijos grozis. Man didziausia ispudi paliko Praia do Carvahal. Cia papludimys is abieju pusiu apsuptas aukstu uolu, kurios lyg vartai susigaube i vidu, saugo papludimio ramybe nuo vejo. Man bunant vanduo stipriai bangavo, vejas purslus nese i papludimi, naturaliai ausino labiau ikaitusius, suduzusios bangos nudazydavo vandeni baltai, vaizdas buvo fantastiskai grazus. Buvau dar trijuose papludimiuose, bet jie ne taip suzavejo.
Portugalas papasakojo, kad noreta pakrante apstatyti viesbuciais, bet valdzia neleido. Todel dabar galima rasti daug puikiu laukiniu papludimiu. Siandien buvo didelis bangavimas, banglentininkai nerimo, autobusiukais pirmyn atgal vazinejo, nesupratau ko iesko. Per visa diena taip ir nepamaciau nei vieno normaliai raizancio bangas.
Kelyje susipazinau su Franchesko, pasivijo mane dviraciu ir uzkalbino. Pats judejo mano kryptimi, tad nuvaziavome kartu apie 30 km. Kol jo zmona pliazinosi, jis sugalvojo pasportuoti, sutare su zmona, jog ji masina paims pakeliui i Lisabona. Dviese vaziuoti buvo kur kas smagiau ir greiciau, pats tokiu greiciu nebuciau vaziaves. Visa diena vejas pute is priekio, gusiais tekdavo jungti zemiausia pavara. Jegu isnaudojau daug, o numiniau mazai. Be abejo, pamaciau daugybe fantastisku vaizdu, pasivazinejau zvyrkeliu palei kranta, pusyne 1 km teko pasistumti per smeli. Is Algarves ivaziavau i Alentejo regiona, sis siek tiek lygesnis pakranteje, matosi daug dirbamu plotu, ganyklu. Vakare siaip ne taip suradau stovyklai vieta, visur aptverti laukai.
Reziumuojant, siandien pamaciau tai del ko vertejo tiek minti, Algarves pakrante tiesiog pasakiska, nesitikejau pamatyti tokio grozio.



2010.07.14. Reabilitacija
Statistika
Marsrutas: Sagres
Atstumas: 14 km
Vaziavimo laikas: 1 val
Didz. greitis: 32 km/h
Viso nuvaziuota: 10077 km

Visa diena Sagreje.
Ryte piemuo su ozku kaimene ir sunu banda atejo paziureti ar skaniai pusryciauju. Piemuo nusispjove pamates mane, tikriausia pagalvojo 'kokio velnio reikejo statyti palapine ant jo tako', ir nepakeites marsruto pravede gal 100 ozku per mane...ozkos su sunimis per pusmetri praeidinejo. Pusryciu su jais nesidalinau, nes teko atiduoti dali skruzdelems. Jos tikros darbstuoles, numeti razina ar kviecio gruda, pagriebia ir nesa 3 metrus iki urvelio zemeje. Puse skruzdelyno susirinko paziureti kas cia taip skaniai vaisina. Nustojau duoti ir issiskirste.
Neskubejau, isjudejau letai link kempingo. Fizinis kruvis siandien turejo buti kuo mazesnis, miniau lengvai. Pries kempinga uzsukau apziureti gynybines sienos prie Sagres, ji uztveria kelia i iskisuli, kurio gale ir yra pieciausias Portugalijos taskas. Apziurejau krantus, papludimius, zalia vandenyna, debesuota dangu, vejas gaivino, prisedau pabuti prie tvirtoves. Galvojau, kad kazkur jau tai maciau, gynybiniai itvirtinimai, stacios uolos, vanduo, gal atviruteje, o gal mano atmintyje susiliejo per keliones matyti vaizdai. Pasedejes, pakilau ieskoti kempingo. Privaziavau posuki link jo, dar 1 km, mintys galvoje, 'o gal toliau pavaziavus rasciau prie pat kelio, gal vaziuoti toliau', buvau per daug pavarges, o vieta - verta pasilikti. Nuvaziavau, sumokejau 9 eur ir gavau vieta su vaizdu i tolumoje matoma vandenyna. Maistas, poilsis, pogulis visa popiete. Issiilsejus, nuvaziavau isokti i saltoka Atlanta. Diena pavesyje oras buvo tik +23, vejas gusiais lenke pusis prie zemes, salygos idealios ilsetis. Vanduo ir oras vesesni nei Ispanijoje, bet uztat gaiviau.
Papludimyje pergalvojau ar verta cia vaziuoti ilsetis, maciau tiek daug paciu geriausiu Europos papludimiu. Sagres burlentininku ir banglentininku rojus, keletas papludimiu, zmoniu nedaug, grazus auksti krantai, vandenyno didybe.
Gerai pailsejes, su saulelydziu baigiu diena. Tikiuosi ryt vejas nurims ir leis lengvai judeti link Lisabonos.

2010.07.13. Europos pakrastys
Statistika
Marsrutas: Albufeira - Sagres
Atstumas: 80 km
Vaziavimo laikas: 5:20 val
Didz. greitis: 46 km/h
Viso nuvaziuota: 10063 km

Toliau i vakarus kelio nebera. Sagres - Portugalijos pieciausias taskas, Europos pakrastys. Toliau tiek i pietus tiek i vakarus tik Atlantas, uz jo Amerika. Atmyniau i plokstikalni apsupta vandenyno, cia vejas selsta, debesys skraido, saule priblesus.
Nuo Albufeiros miniau ilgai. Miestelis po miestelio, N125 kelias, masinos, kalvos, silpnas priespriesinis vejas. Pakeliui pervaziaves placia upe is tolo nuzvelgiau Portimao, miesta - uosta, uzsukau i Lagos, cia apsukau lanka palei senamiesti ir prieplauka, pakilau ant auksto kalno, pamaciau miesta is aukstai, veliau sustojau papietauti prie gigantisku moliniu asociu (keli zmones i vidu sutilptu). Portugalai kaip ir ispanai turi daug molio ir daug visko is jo gamina. Pakelese prie kiekvieno miestelio rasi 'Pottery' - moliniu puodu turgeli. Be gaminiu is molio, dar daug kas uzsiima sodininkyste, isirenge medelynus. Portugalijoje auginami visi citrusiniai vaisiai, dideles vynuoges, arbuzai, melionai. Medelynuose dideliuose vazonuose auginamos palmes, ivairus dekoratyviniai medeliai, irengti spec. sitnamiai, laistymo sistemos. Portugalijos Atlanto pakranteje daugiau zalumos nei Ispanijos Vidurzemio. Oras cia dregnesnis ir vesesnis, neisdega taip augalija. Nors, vakare bandziau pievoje susirasti vieta palapinei, tai kas puse metro mazi kaktusiukai-kadagiukai auga, neradau nedygliuotos vietos. Augalija Sagres apylinkese spygliuota, atsiauri, akmenys, uolos, padziuvusi zole, savotiskai grazu. Radau stovyklai vieta prie pradeto ir sustabdyto investicinio individualiu namu projekto. Keliu hektaru plote nutiestos gatves, isvedziotos komunikacijos ir pastatytas vienas negyvenamas namas. Netoli jo radau lygia pievele. Uz neisdygusio namu rajono matosi Sagres miesto ir kempingo ribos, besigananciu ozku kaimene, kitoje puseje zemu krumu laukas. Nenorejau vaziuoti i kempinga, nes nepatinka ju chek-in/check-out politika, nesvarbu kada atvykai, isvaziuoti turi iki 12 val, jei veliau isvyksti turi sumoketi uz puse paros (bent taip buvo Ispanijoje). Sagrej buvau apie 18 val, nusprendziau ramiai pavakarieniauti, issimiegoti, o ryt ryte persikraustyti i kempinga. Po triju savaiciu nuolatinio minimo imsiu viena fiziskai pasyvia iseigine :). Taigi, vieta buvo puiki, maisto buvau uzsipirkes dviem dienom (Portugalijoje Lidl arba Aldi rasi net kaimeluose), jegu nebebuvo, saule ritosi zemyn, o as turbut pirma karta kelioneje sociai ir skaniai privakarieniaves ejau miegoti 22 val., taip anksti.
Prisiminiau, kad dar buvau uzsukes i kurortus Luz ir Burgau. Ten pilna anglu, pakrante uoleta, auksta, stati, o papludimiai smeleti, ilankose, vanduo skaidrus. Patiko Luz, jaukus pasirode.
Informacija dviratininkams. Nezinau kodel, bet tik prie Vila do Bispo radau kazkokiu dviraciu taku plana iki pat V.R.St Antonio. Kelias pazymetas per miestus, kuriuose as buvau, tik tuose miestuose jokiu zenklu nepastebejau. Taip, ten buvo miesto dviraciu takai, bet tarp miestu teko vaziuoti pagrindiniu keliu. Ant rasto zenklo labai tiksliai pazymeti atstumai iki vietiniu kazkokiu tasku, aprasymas apie miesta. Galetu daugiau tokiu buti, na gal as ju tiesiog neradau. Gal info centre buvo galima gauti info.


P.S. 95 benzas kainuoja 1ltr/1,41eur.
Siandien vakare vel pamaciau debesis, jie kaip sventieji nese is Atlanto gaiva, o gal lietu, pasiilgau vesumos.



2010.07.12. Paraleles
Statistika
Marsrutas: V. R. De St Antonio - Albufeira
Atstumas: 100 km
Vaziavimo laikas: 6:20 val
Didz. greitis: 42 km/h
Viso nuvaziuota: 9983 km

Gyvenu paraleliniame pasaulyje. Portugalijos pakranteje buvau keliuose geriausiuose kurortuose, zmones cia atsipalaidave, ramus, ilsisi, linksminasi, as kaip dinozauras praslenku pro sali, nematau nei grozio, nei malonumo ten buti. Vienintelis tikslas pailseti ir atstatyti energijos nuostolius. Albufeira vienas nuostabiausiu matytu kurortu, ant kalvos, pakrante uoleta, apacioje smeletas papludimys, aplink rezidencijos, viesbuciai, kotedzai, visi sulipe ant slaitu, balti kaip druska, vaziuoju pro sali, nes zinau, kad siandien cia nera man vietos. Per daug zmoniu, per mazai saugaus ploto, reikia ieskoti stovyklai vietos uz miesto. Kaip tycia, jau tampa tradicija, is paskutiniuju pries nakti tenka pasivazineti 8-10% ikalnemis, varau kaip kiborgas. Gatvemis vaikstineja atsipalaidave baltaodziai anglai, vietiniai nezinia is ko pragyvenantys juodaodziai, as nezinia is kur ir kas toks. Autobuso vairuotojas prie sviesoforo uzklauses stebisi, kaip galejau toki kelia nuvaziuoti dviraciu, negali patiketi. Atsitrenkiu i mikroautobusa, kuris turejo sukti, o nuvaziavo tiesiai, tamsa, kalvos aplinkui, nezinau kur siandien miegosiu. Radau vieta netoliese, viskas gerai, siandien saugus, pailsesiu.
Rytas prasidejo nuostabiai, pabudau kopose, saule jau buvo aukstai, miegojau ilgiausiai per visa kelione (9:30). Apeme geris, noras buti, dziaugtis, nes viskas gerai. Lindau po dusu, salia parkelyje ant suoliuko su stalu papusryciavau. Visiska idile, noreciau kasdien taip. Pajudejau, kelyje vel tas pats, masinu srautas didelis, saule karsta, jegu ne perdaugiausia. Nusipirkau meliona pietums uz 1 eur, kiti vaisiai cia irgi pigus, pigiau nei Ispanijoje. Fudzeloje pietauju, meliono vienam per daug, bet reikia pribaigti, neismesi juk. Apie 16 val minti pasidaro sunku, saule ir vejas atimineja energija. Stoju pailseti Faro mieste. Cia randu grazu parkeli ir interneto kavine, 1val/2,5 eur, brangu, bet reikia. Gal mieste ir buvo graziu vietu, bet tiesiog nemaciau, nebesvarbu. Kas grazu Portugalijos miestu grozio masteliu, man nublanksta pries kitus matytus miestus kitose salyse. Kol kas Portugalijoje matau daugiau netvarkos, apleistu, maziau priziuretu.
pastatu. Zmones kalba kinieciu, arabu kalba, man visiskai nesuprantama, atrodo kaip ispanai, nociau susipazinti, suzinoti apie juos daugiau.
Kelione darosi idomesne, nuovargis auga, atstumas nuo Lietuvos dideja, vasaros karstis isibegeja.
Diena buvo vesesne, jauciasi Atlanto itaka, tas man patinka.

40 laipsniu

2010.07.11. Ispanai cempionai
Statistika
Marsrutas: Sasucar (Ispanija) - St Antonio (Portugalija)
Atstumas: 143 km
Vaziavimo laikas: 8:20 val
Didz. greitis: 45 km/h
Viso nuvaziuota: 9883 km

Rytas po tiltu. Trys bahurai sekmadieni 8 val ryto atvaziavo prie upes akmenis pametyti, nesupratau ju ketinimu, pasisveikino, pabuvo ir isvaziavo. Neskubejau isvykti, nes vieta nors ir po tiltu buvo labai grazi. Kadangi upe pasekus vienoje tilto puseje ji sustojus, nes negali persiversti per betonini slenksti ant kurio as stovyklavau. Kitoje puseje is po zemiu tryksta issivales vanduo ir susidare du grazus tvenkinukai. Aplinkui zalia, vanduo ciurlena. Pailsejau, pasibuvau dar ir isjudejau.
Kelias lygus, is pat pradziu lengva ir grazu, bet po valandziukes lyguma nusibodo. Pakeliui sutikau olandu pora keliaujancius dviraciais, 100 sportininku su palyda, pervaziavau keleta ramiu kaimeliu, viename is ju apziurejau XI a baznytele ir senamiesti apsupta gynybine siena. Po piet karstis vel pasieke pika, buvo virs +40 laipsn., pasidare visai nebeidomu. Minimas tapo darbu. Iki Huelvos numyniau labai sunkiai, Huelva paskutinis dydmiestis Ispanijos puseje. Cia parkelyje pailsejau, papietavau, apziurejau istustejusi miesta (buvo sekmadienis) ir ismyniau link Portugalijos. Siandienos tikslas buvo pasiekti Portugalija bet kokia kaina. Nuo Huelvos variau kaip nuvarytas arklys, jegu nebuvo, vejas pute is priekio, saule tiesiai pries mane, oras visai neatveso...buvo prastai. Tikslas yra tikslas, 21 val buvaukirtau Portugalijos Ispanijos siena. Numyniau iki artimiausio miestelio Villa Real de ST Antonio, ten mano dydziam dziaugsmui radau veikianti LIDL (sekmadieni 21:30), nusipirkau vyno buteli, bagete ir bri surio, nuvaziavau iki Atlanto, is kart nulekiau issimaudyti (nustebino siltas vanduo), nusipirausiau po salia buvusiu dusu, susiradau gera vieta kopose ir istustinau vyno buteli :). Buvo pats puikiausias vakaras ir diena, uzmigau ilindes i miegmaisi tiesiog ant smelio. Salia stovejo dviratis, virsuje sviete milijonas zvaigzdziu, uz kopos ose Atlantas, buvau vienas ir galvojau apie visus jus kas skaitote si dienorasti, buciau norejes jus matyti kopose prie Atlanto.
Nakti sapnavau sapna lyg pakeliui pervazineju Lietuva, sutinku draugus, siulo prisesti, jauciuos truputi svetimas, galvoju gal pasilikti cia juk namai...sapnas baigesi.
Paskutinemis dienomis vaziuoti darosi vis sunkiau, nuolatinis karstis ir kelias vargina juodai.

2010.07.10. Sevilija ir Portugalijos konturai
Statistika
Marsrutas: Malaga - Sevilija - Sasucar
Atstumas: 59 km
Vaziavimo laikas: 4:30 val
Didz. greitis: 50 km/h
Viso nuvaziuota: 9740 km

Jau vakar nusprendziau i Sevilija vaziuoti traukiniu jei bus priimtina kaina. Bietas kainavo 20 eur uz 250 km per kalnus. Sutaupiau laiko, jegu, o finansiskai nieko nepraradau. Dviracio pervezimas nieko nekainavo, bet tik delto, kad vaziavau letesniu traukiniu. Traukinys kokybe primena prancuziska, tik ne toks greitas. Nors kartais atrode jog skrendam, pakildavo ant kalvos ir pradedavo vartytis i abi puses, isiminedavo posukius, sedejau paciam gale tai vaizdas buvo kaip fantastiniam filme kur traukiniai skraido. Viduje kondicionierius maloniai vesino, o lauke elektroninis tablo vis rodydavo +31-32 laipsn. Sevilijoje islipus gavau +42 laipsn. dovanele, net ispanai stebisi tokiu oru. Traukiniu stotys tiek Malagoje tiek Sevilijoje labai tvarkingos ir net saugios. Malagoje turejau nuskanuoti visa savo bagaza kaip orouoste. Norejo atimti duju baliona, bet siaip ne taip isprasiau grazinti. Is Malagos vaziavo pilnas traukinys, zmoniu ir lagaminu, visi grizinejo is atostogu. Pro traukinio langus pradzioje maciau kalnus, paskui lygumas, kurios tesesi iki pat Sevilijos. Pasirodo ne visa Ispanija kalnuota.
Sevilijoje buvau apie 13 val, taip patiko miestas, kad isvaziavau is jo tik 18 val. Karaliskas, grazus, impresyvus, patogus dviraciams. Mieste daug islikusiu istoriniu paminklu, katedra, Ispanijos aikste, rumai, Marijos Luizos parkas. Nuostabu, kad viska tenka apziurineti prie +45 laipsn, turistu beveik nera, mietas po pietu buvo labai ramus. Cia sutikau olanda, dviraciu atkeliavusi is Olandijos, vyras gerai nusiteikes, sako jam patinka toks karstis. Pasikalbejom apie keliones dviraciais, jis patrauke i viesbuti, o as senamiesti apziureti. Miesto termometrai kas 15 min keite parodymus, nuo +42 iki +47, gal jau iprates prie panasaus karscio, nes vaziuoti buvo imanoma. Sevilija butinai reikia aplankyti, groziu ne kiek nenusiileidzia Barselonai. Norejau dar pabuti, bet pinigai kempingui nenumatyti, o mieste statyti palapine pavojinga. Praktiskai visuose dydmiesciuose yra benamiu, kurie gyvena miesto uzkampiuose, man jie atrodo labai nepatikimai.
Isvaziavau Huelvos kryptimi. Turejau minciu speti nulekt iki vandenyno, bet jau buvo per velu. Suradau nuostabia vieta ispanijoje nematyto dydzio upes slenyje, Salia saules energijos elektrine, parkas, tvenkiniai. Isikuriau po tiltu, bo cia radau saltini itekanti i upe. Tvenkiniuose ir upeje labai drumstas vanduo, o cia atrodo, kad filtruotas. Issimaudziau, pasigaminau maisto ir miegot.
Ryt manes laukia Portugalija.



2010.07.09. Naktis Malagoje
Statistika
Marsrutas: Salobrena - Malaga
Atstumas: 105 km
Vaziavimo laikas: 6:40 val
Didz. greitis: 45 km/h
Viso nuvaziuota: 9681 km

Nesinori rasyti, pavarges, ispudziu daug, sunku viska nupasakoti.
Vaziuojant N 340 keliu visalaika palei jura pasiekiau Malaga. Kelias grazus ir lengvas, vienas po kito seke miesteliai, daugybe mazu papludimiu, galejau maudytis kas valanda. Visur, net ir atokiausiuose kampeliuose irengti gelo vandens dusai, visa kelia nuo Salobrenos. Eiline diena buvo karsta, +37, neperkaisti truputi gelbejo priespriesinis silpnas vejas. Ryte isjudejau letai. Dar karta nuzvelgiau miesto papludimi, architektura, apsukau rata aplink Salobrena ir vel atsiduriau kelyje i vakarus. Pavaziavus keleta km sankryzoje kazkodel nusukau i autostrada, teko panardyti po kalnus tuneliuose. Pervaziavau 6, visi i nuokalne. Kas keisciausia, kad prie ivaziavimo i autostrada buvo zenklai draudziantys vaziuoti motoroleriais, traktoriais, eiti pestiesiems ir joti arkliu, dviraciui draudimo nebuvo. Pralekiau greitumine trasa iki Neria miestelio, cia vel issukau i n340a. Po vakarykscio sporto galvojau toli nenuvaziuosiu, bet nezinia is kur, jegu uzteko. Nuo Nerijos kelias stebuklingai lygus ir malonus akiai. Vaziavau be itampos. Nerijos centre uztaikiau atsisesti pusryciauti parkelyje prie kapiniu, per valandele kartu su ispanais i kapa palydejau pora sielu. Nuzvelgiau susirinkusius senukus, kai kas su liudesiu akyse kai kas be, apsirenge kasdieniskai, daug bendraujantys kompanijoje. Karsta nunese, ileido i duobe ir issiskirste visi. Gyvenimo trukme nenuspejama, dziaukimes kieviena diena, nes rytojaus gali nebuti.
Palikau mirusiuju namu prieigas ir nukeliavau pajuriu. Vakar po karstos dieneles ryte buvo silpnoka, galvojau gal jau uzteks keliauti. Pradejau kurti planus kaip trumpinti marsruta, isvengti kalnu, o gal skristi i Lietuva. Pasiilgau lietuvisku upiu ir ezeru, zalumos ir pavesio po azuolu, jau reiktu minkstos lovos ir pasyviai pailseti. Cia, norisi judeti pirmyn, atrasti nauja miesta, nauja papludimi, be to vaziuojant ne taip karsta.
Malaga 2016 m bus europos kulturos sostine, gaila neaplankiau meno muzieju, galeriju, apziurejau miesta is isores. Ispudinga senamiestyje isiterpus katedra, ant aukstos kalvos pilies gynybine siena, zemai botanikos grozybiu aleja, pakranteje didelis uostas ir papludimys nuo miesto tesiasi 40 km iki pat Neria miestelio. Vakare radau vieta kur penktadieni prie juros susirenko seimos su palapinemis, barbekiu, vyksta fiesta. Pats radau vieta ant kalvos prie gynybinio boksto, su vaizdu i tolumoje matoma Malaga, jura ir papludimius i abi puses. Malaga ir Marselis, kazkuo panasus, bet Marselis man mielesnis.
Naktys karstos, rytai vesesni, uzmigti nesunku, bet pora kartu per nakt atsikeli. Reiktu kondicionieriaus palapineje arba pora ispaniu su veduoklem.
Pakeliui sutikau originalia ispanu seimyna, vyra, zmona ir suni, keliavo dviraciais, is Kanaru vaziuoja i Prancuzija. Patrauke demesi ju transporto priemones, moteris ant triracio, vyras ant dviracio dinozauro, nes dvirati apkarstes visokiais pribumbasais, net nebesuprasi ar tai dviratis ar motoroleris (turejo priek. skyda nuo vejo, garso aparatura, 2 video kameras, zibintus, akumuliatorius ir dar visokio velnio, viskas svere 67 kg). Prie dinozauro buvo prikabinta priekaba bagazui (keliamoji galia 600 kg), o prie sios kita sunelio dezei. Dvirtraukinys. I diena tegaledavo numinti 40 km. Zmones keistuoliai, panasus i vagabondus ir draugiski. Palinkejom 'buena suertes' ir numynem priesingom kryptim.
Jegu dar uztenka, minsiu toliau.





2010.07.08. Keista diena
Statistika
Marsrutas: Adra - Salobrena
Atstumas: 98 km
Vaziavimo laikas: 6:20 val
Didz. greitis: 59 km/h
Viso nuvaziuota: 9576 km

Keisciausia keliones diena. Ryte buvau nusprendes vaziuoti i Malaga, o privaziaves kelia i Granada nusukau link jos, vakar nusprendziau nevaziuoti i Muhalcen'a del karscio (auksc. Ispanijos kalnas), o siandien nuvaziavau, nors iki Granados buvo like 53 km nusukau atgal prie juros, atradau pasakisko grozio kanjona ir issimaudziau upeje su gyvate pasoneje, pajuryje radau Ispanijos kurortu perla - Salobrena ir puiku papludimi stovyklai.
Nakti vejas vos nenunese manes su visa palapine, kazkokiu budu pries gusi pabudau spejau prispausti atramas ir itvirtinti stipriau atatampas. Po nuotykio Norvegijos kalnuose esu atsargesnis ir ramesnis tokiais atvejais.
Ryte galvojau imti iseigine, nes buvo apemes tingulys del nuovargio. Ziuriu debesys uzplauke, atveso, pagalvojau, kad tokiu oru komfortabiliau vaziuoti, susipakavau ir isjudejau.
340 a kelias sioje atkarpoje labai vaizdingas, kalno slaito atbraila tai kyla tai leidziasi visalaika palei jura. Minti nelengva, bet uztai grazu. Vel siltnamiai tik mazesni ju plotai, vel ramus kaimeliai, vel karsta saule. Tik pradejus vaziuoti debesys nuslinko i sona ir saulute su pasimegavimu kaitino Ispanijos zemele. Privaziaves rodykle i Albunol'i (miesta, kuris yra kalnu kelyje link Granados) pasidaviau kalnu silpnybei ir nuvaziavau i kalnus. Kaip magnetas traukia, nors tai ir nesveika. Iki Albunol'io (~250m virs juros) nuvaziavau greitai. Cia isigyjau 3 persikus ir 1,5 ltr vandens, juos suvartojau per ikopima i virsu. Zemelapyje buvo pazymeta pereja 1100 m, i kuria reikejo ikopti, pamaniau, jei i 2400 m ivaziavau Andoroje tai kas man reiskia 1100m. Niekas nebandykite to kartoti, tai savizudiska. Termometras maziausiai rode 35 laipsn., pakillimas truko 4 val, apie 25 km. Atrode, kad pakilimas nesibaigs niekada. Zemelapyje buvo pazymetas 4 mm posukis, ji vaziavau 40 min, nurodytas kelias turejo buti beveik tiesus, o istikruju vaziavau kreiviausiu keliu pasaulyje, pereja dazniausia buna auksciausia kelio vieta, o si karta pakilau net i 1300 m, veliau nusileidau i 900 m, ir tik tada pakilau i pereja. Teko dvirati stumtis, stoti ilsetis, ieskoti pavesio, buvo apemusios mintys grizti arba tranzuoti, bet nepasidaviau. Tolumoje smeksteldavo snieguota virsune ir vel atsirasdavo jegu. Vaziavau apziureti Muhalcen'o-auksciausio kalno. Vaizdas ispudingas, bet ne toks grazus kaip Prancuzijoje. Cia bent kelios virsunes iskilusios virs 3 km, visos snieguotos ir atrodo susijungusios viena grandine. Siaip ne taip pakilus i pereja, nusileidimas buvo labai greitas. Vienoje vietoje teko stipriai pristabdyti, nes puse mano kelio buvo nuslinke zemyn. Apylinkese, atrodytu tokiame uzkampyje, yra kaimeliu, vienkiemiu, zmones augina figas ar datules, vynuoges, dar kazka. Zeme perdziuvus, akmenuota ir kazkokiu budu dar kazkas auga, man tai atrodo neitiketina. Tik vienoje vietoje radau pusyna, visur kitur krumynai arba figu medziai. Nusileidus i sleni, radau istirpusio sniego upe (turbut vienintele gyva visoje pakranteje nuo Barsos), ir Orgiva miesta, Muhalcenos papedeje. I kalna lipti nesinorejo, bo buvau ziauriai pavarges. Pats kalnas nera labai patrauklus, lygus, bukas, nezinau ar kada nors noresiu i ji ilipti. Pasitenkines tuo, kad pamaciau giganta, nusprendziau nebesidraskyti ir nusileisti palei upe prie juros. Granada nepabegs, o man jegu sioje kelioneje dar prireiks. Nusileidimo atkarpa buvo viena is graziausiu matytu vietu Ispanijoje. Visalaika palei Guadalfeo upe. Pervaziavau didele uztvanka, isukus i 323 Granados kelia, radau is virsaus krentancius krioklius, ju isgrauztas uolas primenancias Gaudi stlistika, gilu upes kanjona, kuriame pasijauti labai mazas. Kanjone susiradau vieta noredamas issimaudyti upeje. Vanduo buvo labai geras, ilist i istirpusi sniega po tokio karscio buvo fantastiskiausias dalykas ta diena. Taip patiko ta vieta, kad sugalvojau pasilikti. Jau buvau issikroves visus daiktus ir ejau pasisemti vandens maistui. Ziuriu uzutekyje vandeny gyvate 70 cm sau nardo...maudziausi per 5 m nuo tos vietos. Nors info centre man sake, kad jos nenuodingos, nusprendziau kuo greiciau nesdintis is cia. Is paskutiniu jegu, mazai valges ir ilsejesis nusigavau iki Salobrenos. Miestas isdyges ant kalvos, virsuneje pilis, o aplinkui zemiau balti vieni su kitais sulipe
namai. Saule leidosi apsviesdama kalva, zmones grizinejo nuo juros, o as uzsipirkes Lidl maista, vaziavau i laukini papludimi. Jura atrode savesne, tolumoje kalnai - sekinantys, as pats sau susitaikes su likimu.
Diena neitiketinu posukiu, vaizdu ir potyriu.

P.S. Kazkuria diena paragavau CocaColos, norejau pravalyti skrandi. Kita diena nusipirkau litra, Dar kita vel norejau. Siandien jau 1,5 ltr pirkau. Grynas narkotikas. Zmones Lidl pakais perka, 2 ltr Freeway cola kainuoja 45 cnt.




2010.07.07. 40 laipsniu
Statistika
Marsrutas: Cabo de Gata - Adra
Atstumas: 110 km
Vaziavimo laikas: 5:45 val
Didz. greitis: 60 km/h
Viso nuvaziuota: 9478 km

40 laipsn cia ne degtines, cia ispanisko oro stiprumas. Siandien buvo karsciausia diena, Almerijos mieste termometrai rode +36-40 laipsniu. Ispanai sako rugpjuti buna dar karsciau, nesuprantu kaip jie isgyvena :). Ryte iki 11 val buna vesiau, po to iki 20 val pirtis. Padidejo skysciu suvartojimas, 3-4 ltr per diena, nezinau ar tai sveika. I jura lindau tris kartus, net ir maziausiuose miesteliuose Andaluzijoje yra dusai.
Siandien vel miniau A7 autostrada, geriausias kelias per kalnus. Greita ir patogu. Vejas pute i nugara, ikalniu beveik nepastebedavau, atrode, kad visalaika leidziuos zemyn. Autostradoje pila automobiliu su dideliu bagazu ant stogo (kyso vaikiski dviratukai, ciumodanai, viskas suvyniota tiesiog i plevele,), atrodo kad vyksta masinis kraustymasis i Ispanijos vakarus.
Turejau minciu issukti ir vaziuoti i Granada per kalnus, bet tik paziurejus i ta puse praeidavo noras. Kalnai ir svylinantis karstis, ikalnes iki 1100 m virs juros lygio, nenoriu rizikuoti, uzteks isbandymu cia. Nusprendziau lygiausiu ir tiesiausiu keliu greiciau pasiekti Portugalija. Nebevaziuosiu nei i Tarifa, nei i Muhalcen'a. Paskaiciavau likusi atstuma iki Champagnes, susidare dar 45 d., Epernay reikia buti iki rugpjucio 20 d. Daugiau karstis nei laikas koreguoja mano marsruta.
Pakranteje nuo Vera miestelio iki Adros ispanai pasistate neitiketino dydzio siltnamius. Siltnamiu jura, neisivaizduojamuose plotuose auginama viskas, pomidorai, agurkai, paprika, pipirai, braskes ir t.t. Dabar daug ju istustejusiu, gal per karsta, o gal vandens laistymui neturi. Upes cia isdziuvusios, ezeru nera, siurbia gruntini vandeni.
Vakar vaziavau per arbuzu plantacijas, nurinkinejo derliu. Arbuzai buvo prinoke, norejau prigriebti viena nediduka...arbuzo kg kainuoja 60cent, 5 kg-3 eur, todel laukai akylai saugomi. Tvoru nera, bet auksciausioj vietoj stovi trobele su apsauginiu. Nenorejau tureti reikalu del triju euru.
Vakare pasiseke su stovykla, radau vieta uz miesto, pakranteje. Ryta pradejau ikopimu i 10% ikalne norejau pamatyti Faro Cabo de Gata. Vertejo pasimankstinti.
Tiek.

Ispanisko karscio spastuose

2010.07.06. Cabo de Gata - Nijar Natural Park
Statistika
Marsrutas: Aquila - Cabo de Gata
Atstumas: 135 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 9368 km

Geriu Amstelio alu, klausausi pauksciu garsu, stebiu kaip vakarieniauja flamingai. Vakarinis bryzas maloniai vesina, nuovargis migdo, o alus atpalaiduoja. Esu nacionalinio parko teritorijoje, ornitologu namelyje, ne tokiam geram kaip Estijoje, bet sis irgi neblogas. Priesais ezeras, uz nugaros salia jura, o is desines kalnai. Vaizdas vertas milijono. Kaip,ir sakiau, uz pastangas apdovanojimas. 70 km myniau autostrada, pervaziavau kalnus, vid greitis buvo apie 24 km/h, vejas pute i nugara, todel labai nepavargau. Tik ryte ir vakare teko pasikankinti. Ryte isvaziavau 12 val, tiesiai i kalnus, nedideli, bet per pati dienos ikarsti. Gerai, kad vejelis uzpusdavo, atvesindavo siek tiek. Pasiekiau Vera miesteli, o nuo cia ryzausi aferai, t.y. vaziuoti autostrada nors dviraciais ten negalima. Kito kelio galima sakyti nebuvo. Policija bent kes kartus aplenke kelyje, bet nei vienas ekipazas del manes nestojo. Vaziavimas A7 keliu greitas ir komfortiskas, tikra autostrada. Vakare vaziuodamas pro iskisuli, i kuri rekomendavo uzsukti Valencijoje sutiktas anglas, sugalvojau apzvalgyti ta vieta. Teko isvaziuoti is autostrados ir pasisukti 180 laipsn pries veja link, pasak ispanu, Natural park. Apylinkese siltnamiai, siukslynai, karjerai, numyniau 15 km ir nesupratau kur tas ispudingasis naturalus parkas. Priesais kalnai, o visur kitur tas pats...siltnamiai. Iskeikiau angla, isvadinau ji ukininku, nes jam patinka siltnamiai. Griztant kitu keliu i Almeria, radau rodykle i turizmo centra. Uzsukau ir cia man viskas paaiskejo. Pasirodo Cabo de Gato Nijar yra vienas is didziausiu ir anksciausiai itrauktu i saugomu vietoviu sarasa vidurzemio juros pakrantese. Parkas prasideda nuo Cabo de Gato ir tesiasi palei jura 50 km i siaures rytus. Yra planai su marsrutais pestiesiems, dviratininkams per kalnus ir palei jura, uzsukant i vietinius kaimelius bei laukinius papludimius. Informacijos centre apziurejau puiku sio parko pristatyma nedideleje galerijoje. Labai rekomenduoju aplankyti sia vieta visiems busintiems netoliese.
Taigi Cabo de Gata issimaudziau juroje (Papludimys cia fantastiskas, vanduo skaidrus, dusu bent keletas :)), susiradau gera viecike salia flamingu ir diena pabaigiau.



2010.07.05. Bahio papludimys
Statistika
Marsrutas: Puerto de Mazarron - Aquila
Atstumas: 64 km
Vaziavimo laikas: 4 val
Didz. greitis: 52 km/h
Viso nuvaziuota: 9233 km

Rytas buvo pasakiskas nors miegojau tik 4 val. Prizadino bangu musa ir karsti saules spinduliai. Jau 8 ryto jauciasi saules kaitruma. Vakarykscio maratono pasekmiu nesijaute, nusipirkau maisto ir nuvaziavau i Bahio papludimi. Pirmadienio rytas, saule, palmes, salia kalnai, tuscias papludimys, keli surferiai raidina ant bangu. Randu vieninteli dusa pakranteje po dvieju dienu paiesku. Soku i jura, mirkstu ten pusvalandi, chilinu pakranteje, pusryciauju, stebiu bangu soki, anksciau nemaciau tokiu graziu. Apie 11 val saule pasidare ypac karsta, likti papludimy nebesinorejo, o jegu keliauti toliau buvo. Isvaziavau. Kelio dalyje iki Aquila patyriau antra ispanisko karscio isbandyma sioje kelioneje, paprastai taip buna kai nutolsti nuo juros. Si karta teko pasivazineti po kalnus per pati ikarsti. Aplinkui isdziuvus zole, krumai, kaktusai, kalnu grandines, siltnamiai ir kandi saule. Turint vandens saules piktuma galima isgyventi, ausini vandeniu galva ir viskas ok. Pasirinkau statesni kelia, noredamas sutrumpinti marsruta iki Aquilos, cia teko bent kelis kartus stumtis, stoti ilsetis, sleptis nuo saules. Uzkopiau i kokius 300 m auksti, vaizdas atsivere pasakiskas, kaip visada del jo galima pavargti. Nusileidau iki Aquila, cia pajuryje radau fantastiska vieta pavesyje su suoliuku, ten ir likau porai valandu. Numigau, uzvalgiau, Dechatlone isigyjau naujus akinius (kurie atvere naujas spalvas) ir uzmiestyje radau labai kokybiska kempinga. 12 eur/para, bet yra viskas, tv, poilsio kambarys, skalbykle (4eur), dusai, wc, visas kempingas uzdengtas tinklu nuo saules, o kas svarbiausia turi baseina ir dziakuzi. Uz vesia dziakuzi galima buvo moketi ir daugiau, ismasazavo kuna, atmirkiau pridziuvusi purva, trumpam kilstelejau save virs zemes. Zvirbliai cia gyvena, vandeni geria is dziakuzi :). Issiskalbiau rubus (patarimas visiems kas nadosites kempingu skalbyklemis, niekada nedekite skalbimo milteliu i tam skirta stalciu, berkite/dekite juos tiesiai i rubu skyriu, taip uzsitikrinsite, kad visi milteliai bus panaudoti), pavakarieniavau, nusiskutau barzda, atjaunejau :).
Pastebejimas reziumuojant paskutines dvi dienas: visada kai padarai kazka ypatingai sunkaus gauni apdovanojima.





2010.07.04. Techno night
Statistika
Marsrutas: Altea - Puerto de Mazarron
Atstumas: 221 km
Vaziavimo laikas: 11:45 val
Didz. greitis: 55 km/h
Viso nuvaziuota: 9169 km

Pabudau apie 5 ryto nuo zemo daznio duziu salia palapines, techno bytas drebino visa rajona. Kitoj upes puseje vyko 'open air' fiesta. Nezinau kodel anksciau nepabudau, nes grojo visa nakti. Bandziau uzmigti, bet prie tokio garso buvo neimanoma, paklausiau technuskes guledamas iki 6:30. Fiesta baiginejo gal nuo 5:30, vis pranesinejo, kad 'la finita', pritildydavo garsa, pasigirsdavo svilpimas ir po to sekdavo dar garsesni duziai bei greitesnis ritmas. Maniau, kad nesustos niekada. Prisiminiau save tokiuose renginiuose ir puikiausiai supratau ten esancius.
Taigi, rytas prasidejo su muzika. Pasilabinau su salia stovinciu asilenu, suo asileno draugas pasipiktines ant reiveriu apibare ir mane, pasisveikinau su saule ir kalnais ir isjudejo i miesto pakrante. Viskas buvo panasu kaip ir kituose miesteliuose, isskyrus tik tai, kad cia salia buvo isdyges didelis kalnas. Buvo malonu pabuti ir pamatyti savo akimis. Neuzsibuves Altejoj isjudejau i Alicante. Pakeliui is tolo nuziurejau Benidormo dangoraizius, veliau isukau papusryciauti i Villa Joiosa. Sis miestelis beveik nepaliestas atnaujinimo darbu, tad savo senos architekturos autentika suzavejo. Pakeliui i Alicante pasigedau savo akiniu nuo saules. Radau juos Norvegijoje ir pameciau Ispanijoje. Akiniai keliauninkai. Alicanteje sutikau du vokiecius, dviraciais keliaujancius is Dresdeno. Issiaiskinome, kad musu marsrutai atitinka iki Santjago de Compostela. Daviau jiems savo kontaktus ir sutarem palaikyti rysi kelyje.Alicanteje neuzsibuvau.
Pakrante iki Cartagena nuseta kurortais. Tarp Alicantes ir Cartagenos kada nors bus vientisas dviraciu takas, dabar stato. Vakare buvau sustojes Torrevieja, radau puiku parkeli nakvynei. Pasibuvau pajury, issimaudziau, prisiklausiau rusiskos snekos, pailsejau ir nutariau vaziuoti per nakti. Dienos darosi labai karstos, +30 ir daugiau, naktys tamsios, bet vesesnes. 10 val pavakarieniaves isjudejau is miestelio. Iki Cartagenos minti buvo vienas malonumas, miesteliai cia vienas prie kito, gatves apsviestos, vakare pilna zmoniu. Viename miesteliuke teko stebeti vaiku Rio de Zeneiro karnavala gatveje. Vaikai nuo 3 iki 14 metu, persirenge, vezami ant dekoruotu priekabu, meto ziurovams saldainius, visi laimingi... is paskos vaziuoja kitas automobilis tempia priekaba su garso aparatura. Vel tas pats, sekmadienis, 23 val, nuo karnavalo garsu skamba visas miestas. Is cia tamsiais uzmiesciu keliais nusigavau iki Cartagenos. 1 val nakties miestas buvo kaip ismires, tylu, ramu, apsviesta, apziurejau uosta, jachtu priplaukas, senuciuka povandenini laiva, pervaziavau centrine miesto aleja, nusifotografavau su gelezine ledi. Issiaiskines kurioje puseje kalnai pasukau ju link. Nuo cia prasidejo visas idomumas. Tamsu, kelias tuscias, aplink vis kazkas cirskia, sunys karts nuo kart suloja. Zmones uzmiestyje miega. As kaip desantas letai selinau link kalnu. Kalnuose buvau apie 2 val nakties, kelio matesi tiek kiek apsviecia prozektorius. Pakilimas, teko padirbeti apie 30 min. Laikas nakti bega nepastebimai. Siaip ne taip pakilau, vaziuoti maloniau nei diena, nakti tik +24 laipsn. Nusileidimas buvo kolosaliskas. Leidausi gal 5 kart toliau nei pakilau. Nakti skrieti keliu, stebint tik skiriamaja juosta, o aplinkui matyti neryskius kalnu konturus...visiskas extrymas. Leidausi irgi 30 min. Nusileidau i Puerto de Mazarron miesteli, cia radau fantastiska vieta ant kranto palapinei, buvo jau 4 val, nusprendziau pailseti.
Taip as pasivazinejau nakti. Beje, kazkuriam mieste salia sustojo masina ir uzkalbino moteris su vyru. Pasirodo jie ka tik buvo grize is keliones dviraciais po Kinija. Isklausinejo apie mane, palinkejo sekmes ir issiskyrem. Ispanai domisi.




2010.07.03. Spanish riviera
Statistika
Marsrutas: el Tavernes - Altea
Atstumas: 108 km
Vaziavimo laikas: 6 val
Didz. greitis: 50 km/h
Viso nuvaziuota: 8948 km

Isikuriau Altea miestelyje salia upes, atrode rami vieta bus. Guliu, ilsiuos ir tik pokst ! kitoj upes puseje The Killers "the mr. Brightside" gabalas, bet taip, kad atrodo jog galva prie koloneles buciau priglaudes. Palapine nuo garso net virpejo. Atstumas iki kito kranto gal 300 m, aplink ta vieta is kur sklinda muzika gyvenami namai, 23:30 val vakaro. Panasu, kad ten yra naktinis klubas. Po killer'iu, paleido transliacija is pasaulio futbolo cempionato, supratau, kad ispanams sekesi, po ivarcio net saliutavo. Po 10 min vel viskas nurimo, tik sunys negalejo susilaikyti neloje. Kazkur salia svirplys cirskia, merginos dainuoja...:) nerealu a ne.
Vakaras is ties ypatingas. Nusileidziant is kalnu (buvau nedaug nutoles nuo pakrantes) atradau du nuostabius miestus, tai Calpa ir Altea. Calpa apziurejau is aukstai, miestas isikures ispudingo auksio iskysulio pasoneje. Altea yra ilankoje, aplinkui abu miestus supa auksti grazus kalnai. Abu salia vienas kito ir kaip dievo ausy. Calpa is arciau nebuvo laiko apziureti, o Altea apziuresiu ryt. Velai ivaziavau i miesta, tad iki sutemstant spejau tik pavakarieniauti pakranteje ir pasistatyti palapine. Vakariene buvo prabangi... juoda duona, kumpis, salotos, vynas ir vaizdas i banguojancia jura. Ech, kad taip dar salia kemperis stovetu ir nereiktu palapines statyti.
Siandien ypatingai daug ispanu domejosi kas as toks, t.y. net du. Vienas primigtynai bande isiulyti savo marsruta autostrada iki Granados. Pats buvo furistas, todel ir siule greiciausia kelia. Nepaisant jo nesupratimo ko as cia keliauju, nuosirdziai ir man naudingai paaiskino, kad Ispanijoje yra du tipai autostradu, vienomis negalima vaziuoti dviraciais, jos pazymetos AP7, o kitomis galima, jos zymimos A7. Gal tokios zinios pravers kada nors. Tas pats furistas persikais svieziais pavaisino, butu pora kg ikroves jei ne mano kuklumas. Kitas ispanas su draugu vokieciu, pries tai laides aitvara, uzkalbino pakranteje. Tiesiog buvo idomu kas as toks ir kur keliauju. Rekomendavo apvaziuoti salia esanti kalna pesciuju takeliu, sakiau pagalvosiu :).
Diena labai tingejosi minti. Vaizdai buvo panasus, tik oras buvo vesesnis, debesys apniauke dangu ir vienu momentu netgi palijo. Pakeleje sutikau daugybe dviratininku, kadangi buvo sestadienis zmones sportavo. Atkreipiau demesi, kad ispanai megsta kartingus bei trialinius motociklus. Bent keliose vietose maciau specialiai abiems sportams irengtas trasas.
Vakar sutiktas Gintautas Valencijoj sake, kad Gandia mieste dirba daug lietuviu. Istikruju, pakeleje radau reklamini skyda, uzrasyta lietuviskai "Vezu i Lietuva" ir salia telefono nr. Isradingi lietuviai. Veliau Lidl parduotuveje isgirdau snekant lietuviskai, lietuviu seima apsipirkinejo. Gandia mieste daug naujos statybos daugiabuciu, gali buti, kad lietuviai juos pastate bei irenge.
Denia kurorte buvau pavarges ir ikaites nuo saules, iekojau pavesio arba vietos issimaudyti juroje su galimybe nusiprausti po dusu. Dusu prie juros neradau (buvo tik kranai kojoms nusiplauti), uztat miesto pakrasty radau grazu baseina su fontanais ir pavesiu kampe. Atsisedau pavesyje, imerkiau kojas i baseina, valgiau obuolius ir klausiausi fontanu bei klasikos simfonijos. Prasedejau gal valanda, oda net isbrinko, taip gera buvo. Vilniuje ta butu galima padaryti fontano baseine prie seimo rumu, per pietu pertrauka ypac gerai tiems kas salia dirba. Deni'joje radau internet-cafe, 1val/1eur, ziauriai pigu.
Ryt prie Alicantes imsiu kempinga ir pailsesiu, penkta diena be poilsio varau nuo Barsos. Paskaiciavau, kad is viso jau numyniau virs 2000 km...dienos bega greitai, net nepastebejau kaip.

Costa del Azahar

2010.07.02. Costa del Azahar
Statistika
Marsrutas: Castello - el Tavernes
Atstumas: 134 km
Vaziavimo laikas: 7:15val
Didz. greitis: 34 km/h
Viso nuvaziuota: 8840 km

Daug numynus vakare greitai uzmiegu. Nespejau visko uzrasyti tadien. Prisiminus ivykius uzsikisavo stai kas.
Ispanijos komercializuoti naujieji kurortai po Prancuzijos subtilos rivieros kaip diena nuo nakties skiriasi. Jau antra diena vaziuoju per svieziai uzaugintus daugiabuciu rajonus. Didesni, mazesni, spalvoti ir nuobodus. Gal po keliasdesimt metu atvykes i tuos pacius miestelius nustebsiu apzavetas ju grozio, gal tapsiu kurortu evoliucijos stebetoju. Dabar tai dar vienos skruzdeliniskes.
Vaziuojant i Valencija teko paminti keleta km autostrada. Draudzianciu zenklu nebuvo, o kito kelio neradau. Policija negaude, pervaziavau sekmingai.
Pries Valencija uzsukau papietauti i nedidelio miestuko parkeli ir buvau nustebintas pagyvenusio ispano nekulturingumu. Atsinese zmogus pietus, issieme is maiselio ir numete ji ant zoles, vejas pagaves nunese tolyn. Pavalges, visas pakuotes ir siuksles paliko po suoliuku, nors aplinkui buvo bent trys siuksliadezes. Mokeciau ispaniskai, buciau morala atskaites.
Valencijoje stengiausi nevaziuoti i centra, norejau isvengti zmoniu minios. Pervaziavau uosta, prieplaukas, miesto motoGP trasa. Isvaziuojant is miesto sutikau Nick'a keliautoja dviraciu. 50 m anglas vienas keliavo po Ispanija. Prajuokino savo pastebejimu, sako : 'o tu isivaizduoji kiek zmoniu siuo metu dviraciais keliauja po Ispanija? Tikrai zinome, kad esame dviese ir, kad nesame tokie vienisi keliautojai kaip kam gali atrodyti'. Jo kelione jau buvo ipusejusi, teturejo tik 2 sav. atostogu. Apsikeitem kontaktais ir, palinkeje vienas kitam gero kelio, atsisveikinom. Neuzilgo, po sio susitikimo turejau dar viena. Uzkalbino lietuvis vaziaves masina pro sali ir pamates mano Lietuvos velevele. Gintautas is Pakruojo, dirba Valencijoje. Issiaiskino kas as toks, kur keliauju, apsikeitem kontaktais, jo drauge pasiule pasilikti pas juos, bet turejau kitu planu ir teko atsisveikinti.
Is Valencijos isvaziavus radau puiku dviraciu taka palei pakrante. iki el Saler miestelio. Pavesyje isgeriai Don Simon vyno 1,5 ltr/1 eur ir su dainomis judejau toliau. Pakeliui radau didziuli nuostabu tvenkini, pervaziavau sodu ir siltnamiu rajonus, pakranteje apziurejau unikaliu vilu miesteli. Vilos labiau primena sodu namelius nei vilas, bet sutvarkytos dailiai. Tokiu vilu nuseta visa pakrante. Siaip ne taip susiradau vieta vakaro maudynems ir vieta stovyklai. Stovykla isikuriau salia juros, bet juros nemaciau.
Noreciau kalbeti ispaniskai, butu idomiau keliauti.

Costa Daurada

2010.07.01. Lengvai ir greitai
Statistika
Marsrutas: Platja de l' Almadrava - Castello
Atstumas: 164 km
Vaziavimo laikas: 8:20 val
Didz. greitis: 50 km/h
Viso nuvaziuota: 8706 km

Numyniau 163 km ir paciam nesitiki, vidutinis greitis buvo apie 19 km/h. Puiki dienele, nieko nepridursi. Sakoma, kaip ryta sutiksi tokia ir diena bus. Taigi mano rytas prasidejo 6:30 smeletoje pakranteje. Uz mane anksciau buvo atsikeles tik traktoristas lyginantis ir valantis smeli. Pasisveikinimas su saulute, jogos pratimai, susikroviau daiktus ir i trasa. Dar karta pervaziavau unikalu miesteli, nuzvelgiau idiliska Gaudi architektura, viskas padaryta kuriant gyventojams jaukuma. Norint pabegti nuo perkrautu pliazu ir dydmiesciu triuksmo.
labai rekomenduoju uzsukti i si miesteli. Ivaziavau i n340 kelia, saule sviete i nugara, oras buvo gaivus, minti buvo lengva ir gera. Vienintelis sio kelio trukumas, vilkiku cia kaip Lenkijos keliuose. Lygiagreciai siam keliui nutiesta mokama autostrada, bet is taupumo n340 renkasi 3 is 4 furu (per poilsio pertraukele padariau tyrima). Jau nuo vakar vaziuojant siuo keliu pastebejau, kad ispanai gan darbstus, prie kiekvieno miestelio vis koks fabrikas, gamykla, uzmiestyje sodai, alyvuogiu, mandarinu, citrinu plantacijos.
Beveik visa diena monotoniskai riedejau keliu, dairiausi tai i kalnus, tai i jura arba tiesiog i asfalta. Po pietu saule uzkure dar didesne pirti, karsta, bet stoti nesinorejo. Riedant tolyn maciau apleistus griuvancius restoranus, naktinius klubus, viesbucius, salia kelio klientu laukiancias merginas, siuksles kelkrasciuose, vaizdelis toks ypatingas. Antroje dienos puseje pervaziavau viena didziausiu Ispanijos upiu 'el Ebre', is virsaus nuzvelgiau jos placia ir lygia delta. Lyguma is kart primine Lietuva.
Vakare pasiekiau miesta Oropesa. Zemelapyje pazymetas mazytis, o pasirodo jis gigantiskas. Tikriausia mano zemelapis pasenes, nes cia matomai per ekonomikos pakilima miestas issiplete. Pakranteje pastatytas naujas daugiabuciu rajonas, labai primenantis Vilniaus Skruzdeliniskes. 20 aukstu pastatai, sulipdyti salia vienas kito, vienodi, ir dar sustatyti dviem eilem. Infrastrukrura irengta gerai, bet truksta rajonui gyvumo, truksta gyventoju. Daug kur ant namu matosi pardavimo skelbimai. Panasiai kaip Lietuvoje, state ir pirko ispanai kiek bankai leido, o dabar matyt ne pyragai jiems. Salia du veikiantys kempingai, o trecias isgriautas. Like pamatai su laipteliais i bungalus, gatveles, prausyklu liekanos, aiksteles palapinems nuostabios pusys. Buvo sunku patiketi, kad tokia infrastruktura ant juros kranto kazkam prireike sunaikinti. Issimaudziau juroje ir judejau toliau. Sekantis kurortas vadinosi Benicasim. Cia mazoje parduotuveje moteriske bande apgauti, tuna ir vandeni parduoti 3 kart brangiau nei supermarkete. Nepavyko, zinojau tikrasias kainas. Rekomenduoju cia keliaujantiems neislaidauti 'Fresh fruits' tipo parduotuvelese, supermarkete tas pats zymiai pigiau (galima rasti Aldi, Lidl, Consum, Carefour ir keleta kitu). Patiko miesto pliazas ir visa pakrante iki Castello. Keleta kilometru besitesianti viesbuciu, rezidenciju, privaciu namu, restoranu, parduotuviu aleja, suoliukai, vandens koloneles kas 50 m metru, baseinai prie rezidenciju, platus smeletas pliazas, salia jo nutiestas dviraciu takas, daugybe zmoniu, daug sportuojanciu. Veliau privaziavau Castello aerokluba, laivu uosta ir miesta. Neapziurejau sio miesto, nes buvo velu ir norejau kuo greiciau susirasti vieta stovyklai. Stovykla isirengiau salia Castello, tarp kvepianciu citrinmedziu apleistos vilos parke. Tolumoje vienoje puseje matesi kalnu konturas, kitoje sviete ir uze naftos perdirbimo miestelis, dar kitoje lingavo palmes ir ivairus krumynai.
Ryt i Valencija ir palei jura i Alicante.


2010.06.30. Intro Costa Daurada
Statistika
Marsrutas: Sitges - Platja de l' Almadrava
Atstumas: 112 km
Vaziavimo laikas: 7:00val
Didz. greitis: 44 km/h
Viso nuvaziuota: 8542 km

'Atlantidos' naktinis klubas buvo per 1 km nuo palapines, o nakti atrode, kad jie persikrauste pas mane. Teko ivertinti vietines muzikos ir garso aparaturos kokybe. Ivertinau labai teigiamai ir net norejau isilieti i ta selsma, gaila, kad planas didelis ir pinigus taupyti reikia.
Nakti ziauriai zaibavo, o palijo labai nestipriai. Uz tai po lietaus oras pasidare gaivesnis.
8 ryto jau sedejau ant zirgo. Nuotaika po naktines diskotekos kazkodel buvo gera. Isvaziavau i reikalinga kelia ir lengvais pedalu pasukimais numyniau iki kazkokio miestelio. Ten isvaziavau i pakrante ir tesiau kelione palei pliaza. Zmones budinosi, kas kavines atidarinejo, o kai kas jau ir deginosi. Jura, smelis, palmes, lengvas vejelis, maloni siluma, apeme lengvumas. Pagalvojau gal net nepadoru sau leisti matyti tokia prabanga kasdien. Gime ideja, prisodinti palmiu Palangoje, na dar sulyginti kopas ir pristatyti vietoj ju kotedzu, viesbuciu kaviniu ir pan. Turetume savo Costa Baltica arba Lietuvos Riviera. Bet kai pabuni cia, net neisivaizduojate, kaip pasiilgsti tos paprastos senosios Palangos, Sventosios, Nidos, tu savu pakranciu, kaip gera jas tureti.
Vakare. Radau nuostabu kurorteli, atitoles nuo didesniu miestu ir kelio. Tradiciskai pries ikuriant stovykla sokau i jura nuplaut prakaito. Sistema paprasta, issimaudai juroje ir lendi po dusu, miesteliu pliazuose jie visada yra. Svarus, pasipildes vandens atsargas, susirandu atokesne vieta pakranteje. Visada yra nedidelis diskomfortas atvirai kempingauti pliaze, bet jei nera tai daryti draudzianciu zenklu reiskia galima (kai ku jie buna kai kur ne). Be to, esu inteligentiskas turistas, palieku vieta kokia randu. Siuksles vezu i siukliadieze, kad ir uz keliu kilometru. Jei tureciau meskere galeciau vaidinti, kad uzsiimu naktine zvejyba, zveju vakarais cia pilna, zvejoja seimomis.
Vaziuoti n340 keliu nors ir grazu nera malonu, masinu srautas kelyje primena Italijos pakrante, kartais norint pereiti i kita gatves puse gali prastoveti 15 min. Faktas, kad cia grazu ir del to verta ji pervaziuoti, tik gal kita transporto priemone. Vaziuojant is paskos automobiliu vel reikia kvepuoti ismetamom dujom. Kelias saugus, turi placia salikele, kuri pagal ploti labiau panasi i pirmaja eismo juosta. Automobilistai elgiasi kulturingai, kartais net skandinaviska kultura primena (nelenkia jei mato, kad man bus nesaugu ). Siandien maciau kaip pensininkai lauke keglius dauzo. Kaip vaikai, azartiski, sergantys uz favoritus, panasu, kad dziaugiasi tuo ka turi ir gali. Beje, Ispanijoje taip pat populiarus rutuliu zaidimas (Petanke) daug kur irengtos spec aiksteles.
Ka gi, tiek apie siandiena, kelione tesiasi.

Barselonoje

2010.06.29. Tolyn i vakarus
Statistika
Marsrutas: el Masnou kempingas - Barselona - Sitges
Atstumas: 74 km
Vaziavimo laikas: 4:30val
Didz. greitis: 45 km/h
Viso nuvaziuota: 8430 km

Masnou kempinge gerai issimiegojus tikejausi ryte isokti i baseina, bet ispanai taupus, baseina atidaro nuo 14 val. Susikroviau daiktus, pasikeiciau nuo Andoros perejos issitampiusia grandine ir apie 12 isvaziavau. Nedaug nuvaziavus supratau, kad reiks keisti ir galines zvaigzdes, teko sustoti. Turejau dar Danijoje pernai pirkta atsargini zvaigzdziu komplekta, pasikeiciau nesudetingai. Su atidirbusiom numyniau apie 9000 km. Minu toliau, saulute, jura, silumele, nuogos krutines (iprastas vaizdas cia)... grazu :). Vel Barsoje, vel tuo paciu taku iki uosto zonos. Uoste teko pabludinti, vaziavau tarp furu, konteineriu, angaru, sandeliu gal valanda, veliau teko pasivazineti pirmyn atgal kol radau pervaziavima per upe i Sant Boi miesta, neisvengiau autostrados. Toliau viskas buvo super paprasta, vienas kelias ir daugybe masinu. Iki Vaziuojant iki Sitges teko pora kartu aukstai pakilti ir ilgai leistis, vaizdai cia primine Prancuzijos riviera. Nakvynei vieta radau Sitges pakranteje.
Pagaliau susibalansavau maisto raciona ir valgymo dazni. Karstis reikalauja daug skysciu, diena pietauti nesinori, parduotuviu mazesniuose miestuose nerasi...reikejo adaptuotis. Geriamas vanduo parduotuveje 1,5 ltr/1lt arba jei pasiseka gali rasti nemokama kolonele mieste arba pliaze, bet vanduo cia daznai buna siltas. Vaisiai, darzoves panasiai kainuoja kaip ir Lietuvoje, tik cia radau gera sprendima supakuotu svieziu keliu rusiu smulkintu darzoviu misini. Vynas 750 ml-2 eur, ryziai, makaronai ir visa kita panasiai kaip pas mus. I diena maistui isleidziu apie 7-9 eur. Barsoje kempingas kainavo 15 eur, dar nezinau kaip kitur, turetu but pigiau. Ispanijoje lengviau rasti 'open air' vieta nakvynei nei Prancuzijoje, cia ne taip daug dirbamos zemes, o aplink vandens telkinius ne taip tankiai apgyvendinta.
Karstis cia pakenciamas, dvi dienas buvo vejo shtilius, kalnuose isgyvenau. Prie juros gerai jauciasi nuo vandens sklindanti vesa, vejeliui paputus cia visai gerai.
Kas norite palaikyti kompanija vaziuojant per Portugalija ar kitas salis, rasykite, priimsiu i komanda.



2010.06.28. Barselona
Statistika
Marsrutas: Terrassa - Barselona - el Masnou kempingas
Atstumas: 114 km
Vaziavimo laikas: 7:30val
Didz. greitis: 58 km/h
Viso nuvaziuota: 8356 km

Tarpinis tikslas pasiektas, as Barselonoje. Iki Barsos miniau 50 km, 12 val buvau mieste, pasirodo n150 keliu i Barsa galima patekti isvengiant autostradu.
Barselona zavingas miestas. 1,6 mln zmoniu, nuostabi architektura, fantastiskas n km pliazas, geras dviraciu taku tinklas. Tik ivaziavus i miesta vaikinas ant 'flat tires' dviracio parekomendavo kempinga, ten ir nuvaziavau. Rodykliu centre i kempingus nera, cia ne Prancuzija. Teko surizikuoti ir numinti 18 km i rytus nuo centro, kempinga siaip ne taip radau, bet nervai buvo atsipalaidave visiskai. Karstis prie juros mazesnis, o ir i kalnus nereikia kilti, vaziuoti dviraciu taku palei jura vienas malonumas. Kempinge prigeriau vyno ir sokau i baseina. Pailsejes vel sedau ant dviracio ir atgal i Barsa. Apvaziavau didziaja dali centro. Gaudi architekturos paminklai, siauros senamiescio gatveles, minios zmoniu, ivairus kvapai, uostas, prieplaukos, pliazai, palmes, sokantys fontanai, siltas svelnus klimatas, viskas labai grazu ir ispudinga. Vakare stebejau vietinius pasitinkancius menuli, isnyranti is juros. Visi kaip pakvaise saude petardas, sprogdino, atrode, kad nauji metai prasidejo. Ragavau vietini vyna, klausiausi bangu osimo, stebejau menulio atspindi, jauciau sios pakrantes malonia vakaro siluma, dabar suprantu kas tai yra. Ispanai atsipalaidave, pirmadieni 23-24 val eina issimaudyti, kas zvejoti, kas tiesiog sedi pliazo bare. Ir tokiu daug, pervaziavau 18 km pakrantes, visur tas pats.
Si miesta reikia pamatyti ir pajausti, nupasakoti cia tvyrancia atmosfera sudetinga.

P.S. Siandien prie svesoforo is policijos gavau perspejima, tipo Ispanijoje negalima vaziuoti gatveje su ausinemis, ale nieko negirdesi...juokinga...